Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI3-1427-281/2020 Teismo proceso Nr. 3-61-3-03935-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.14; 55.1.3 (S)

2020 m. gegužės 5 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Č. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas V. Č. teismui pateikė skundą, prašydamas: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos (toliau – ir MGK) 2019-11-04 sprendimą Nr. S-138(7-112/2019) „Dėl V. Č. skundo“; 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) 2019-07-12 sprendimą Nr. (20.21-06 E) RMA-172175; 3) įpareigoti VMI priimti sprendimą apskaičiuoti ir išmokėti palūkanas pareiškėjui nuo visos nepagrįstai išieškotos sumos 2 761,81 Eur nuo V. Č. kreipimosi į teismą 2015-01-28; 4) priteisti visas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas už skundo surašymą ir atstovavimą byloje.

Paaiškino, kad VMI 2019-07-12 sprendimu, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2019-05-29 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-590-602/2019, pareiškėjo naudai apskaičiavo 75,17 Eur palūkanas už 2017-03-09–2017-11-02 laikotarpį nuo 1 048,44 Eur laiku negrąžintos nepagrįstai išieškotos sumos. Palūkanų suma apskaičiuota netinkamai, nes palūkanų skaičiavimo laikotarpis nepagrįstai sumažintas, be to, palūkanos neapskaičiuotos nuo 1 713,13 Eur laiku negrąžintos nepagrįstai 2014 m. išieškotos sumos.

VMI 2014-10-29 priėmė sprendimą išieškoti iš pareiškėjo į biudžetą 9 535,95 Lt mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš banko sąskaitų. Pagal šį sprendimą iš pareiškėjo banko sąskaitos nurašyta 1 880,65 Lt suma, o likusi išieškotinos mokestinės nepriemokos dalis buvo rezervuota bei nurašoma dalimis iki 2015-07-17. LVAT 2017-02-09 sprendimu panaikino VMI 2014-10-29 sprendimą. Pareiškėjas 2017-03-03 kreipėsi į VMI, prašydamas grąžinti nepagrįstai nurašytas lėšas, tačiau VMI 2017-03-30 sprendimu tą daryti atsisakė, motyvuodama, kad tokių veiksmų atlikti teismas neįpareigojo. Pareiškėjui apskundus nurodytą VMI sprendimą teismui, galutine nutartimi LVAT 2019-05-29 įpareigojo atsakovę priimti sprendimą remiantis Mokesčių administravimo įstatymo 111 straipsniu dėl nepagrįstai priverstinai išieškotų sumų pareiškėjui grąžinimo vykdant LVAT 2017-02-09 sprendimą. Todėl VMI turėjo apskaičiuoti palūkanas už nepagrįstai išieškotas sumas nuo 2015 m. VMI grąžino pareiškėjui nepagrįstai nurašytas lėšas per du kartus: 1 713,37 Eur suma grąžinta 2017-03-07, o likusi 1 048,44 Eur suma grąžinta 2017-11-02, bendra suma buvo nurašyta nuo pareiškėjo sąskaitų laikotarpiu nuo 2014-10-30 iki 2015-07-17.

Palūkanos privalo būti apskaičiuotos atsižvelgiant į tai, kad nors pareiškėjas pateikė pakartotinį prašymą grąžinti nepagrįstai išieškotas sumas 2017-03-03, bet dar 2015-01-28 kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu dėl VMI 2014-10-29 sprendimo panaikinimo. Taigi pareiškėjas iki prašymo grąžinti neteisėtai išieškotas lėšas atliko veiksmą, patvirtinantį, kad pareiškėjas siekia susigrąžinti neteisėtai išieškotas sumas ir reikalavimo šias sumas grąžinti iš VMI. Nors Mokesčių administravimo įstatymo 111 straipsnyje įtvirtintos dvi sąlygos dėl nepagrįstai išieškotų lėšų grąžinimo – teismo sprendimas, patvirtinantis lėšų išieškojimo nepagrįstumą, ir prašymas grąžinti lėšas – įstatyme nėra nurodyta, kad skaičiuotinos palūkanos atlieka tik drausminamąją, o ne kompensacinę funkciją, taip pat nėra nurodyta šių sąlygų įgyvendinimo seka. Pareiškėjas 2015 m. atliko veiksmą dėl neteisėtai nurašytų lėšų grąžinimo – pateikė teismui skundą, o pagal Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 13 dalį, skaičiuojant permokos susiformavimo laikotarpį, ataskaitos tašku imamas mokesčių mokėtojo prašymas arba anksčiau atliktas mokesčių mokėtojo veiksmas, siekiant susigrąžinti permoką VMI.

Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsakovė VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad VMI 2014-10-29 priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 467-53748 išieškoti iš pareiškėjo sąskaitos į biudžetą 9 535,95 Lt (2 761,81 Eur) mokestinę nepriemoką ir pagal šį sprendimą iš pareiškėjo sąskaitos 2014-10-29 nurašė 1 880,65 Lt, o likusią mokestinės nepriemokos dalį nurašė dalimis iki 2015-07-17. LVAT 2017-02-09 galutiniu sprendimu minėtą VMI 2014-10-29 sprendimą panaikino. Pareiškėjas 2017-03-03 kreipėsi į VMI su prašymu grąžinti nepagrįstai nurašytas lėšas. VMI dalį prašyme nurodytos sumos, t. y. 1 713,37 Eur pareiškėjui grąžino 2017-03-06, o likusią dalį, t. y. 1 048,44 Eur sumą pareiškėjui grąžino 2017-11-02. VMI, vykdydama LVAT 2019-05-29 nutartį bei vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 111 straipsnio nuostatomis, nuo laiku negrąžintos nepagrįstai išieškotos sumos (1 048,44 Eur) pareiškėjo naudai už 2017-03-09?2017-11-02 laikotarpį apskaičiavo 75,17 Eur palūkanas.

Mokesčių administratorius turi pareigą mokesčių mokėtojui grąžinti mokestį ir su juo susijusias sumas, kai, visų pirma, paaiškėja, jog mokestis ir su juos susijusios sumos nepagrįstai išieškotos. Antra sąlyga pareigai grąžinti mokestį ir su juo susijusias sumas realizuoti – mokesčio mokėtojo pareiškimas. Nagrinėjamu atveju, VMI 2014-10-29 sprendimas išieškoti iš pareiškėjo sąskaitos į biudžetą 9 535,95 Lt (2 761,81 Eur) mokestinę nepriemoką ir šių lėšų išieškojimas (nurašymas nuo pareiškėjo sąskaitos) buvo panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas LVAT 2017-02-09 sprendimu administracinėje byloje Nr. A-38-438/2017, o pareiškėjas prašymą grąžinti nepagrįstai nurašytas 9 535,95 Lt (2 761,81 Eur) lėšas VMI raštu pateikė 2017-03-03.

Atsižvelgdama į tai, kad MAĮ 111 straipsnyje nustatytos ir LVAT praktikoje paaiškintos sąlygos dėl nepagrįstai išieškotų lėšų grąžinimo buvo įvykdytos 2017-03-03, VMI 1 713,37 Eur sumą pareiškėjui grąžino 2017-03-06, t. y. nepraleidusi Mokesčių administravimo įstatyme nustatyto 5 darbo dienų nuo atitinkamo mokesčių mokėtojo pareiškimo gavimo dienos termino, o likusią dalį, t. y. 1 048,44 Eur sumą pareiškėjui grąžino 2017-11-02, todėl VMI teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 111 straipsnio nuostatomis, nuo laiku negrąžintos nepagrįstai išieškotos sumos (1 048,44 Eur) pareiškėjo naudai už 2017-03-09?2017-11-02 laikotarpį apskaičiavo 75,17 Eur palūkanas. Pareiškėjo skunde nurodomos Mokesčių administravimo 87 straipsnio 7 ir 13 dalių nuostatos šiuo atveju netaikytinos, nes dėl mokesčio permokos grąžinimo Pareiškėjui nebuvo atliekamas mokestinis patikrinimas, o jo permoka grąžinta nepažeidžiant senaties terminų.

Atsakovės atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl MGK 2019-11-04 sprendimo, VMI 2019-07-12 sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei pagrindo įpareigoti VMI priimti sprendimą apskaičiuoti ir išmokėti palūkanas pareiškėjui nuo visos nepagrįstai išieškotos sumos 2 761,81 Eur nuo pareiškėjo kreipimosi į teismą 2015-01-28.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2019-05-29 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-590-602/2019 pagal pareiškėjo V. Č. apeliacinį skundą atsakovei VMI nustatė ir proceso šalys neginčija faktinių aplinkybių, jog VMI 2014-10-29 sprendimu Nr. (23.31-08)467-53748 nusprendė iš pareiškėjo į biudžetą išieškoti 2 761,81 Eur sumą GPM ir PVM delspinigių. AB SEB bankas iš pareiškėjo sąskaitos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nuo 2014-10-30 iki 2015-07-17 pervedė 2 761,81 Eur, kurie buvo panaudoti mokestinei nepriemokai padengti. Nurodytas VMI 2014-10-29 sprendimas dėl 2 761,81 Eur lėšų išieškojimo iš pareiškėjo V. Č. lėšų panaikintas galutiniu LVAT 2017-02-09 sprendimu administracinėje byloje Nr. A-38-438/2017, kurioje teismas konstatavo (matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų), kad mokesčių administratoriaus veiksmas, kuomet delspinigiai pareiškėjui buvo skaičiuojami per laikotarpį, kuriuo pareiškėjas buvo raginamas geruoju sumokėti susidariusią mokestinę nepriemoką, buvo neteisėtas, prieštaraujantis mokesčių mokėtojui įstatymu garantuojamai teisei geruoju įvykdyti mokestinę prievolę.

Pareiškėjas po LVAT 2017-02-09 galutinio sprendimo dėl VMI 2014-10-29 sprendimo panaikinimo, 2017-03-03 pateikė prašymą (MGK medžiaga, b. l. 57) sugrąžinti į banko sąskaitą neteisėtai atskaitytą bendrą 2 768,78 Eur sumą (2 761,81 Eur suma ir 6,97 Eur banko komisinis mokestis). VMI 2017-03-06 nusprendė grąžinti neįskaitytą prašomos grąžinti sumos permokos (skirtumo) likutį 1 713,37 Eur (MGK medžiaga, b. l. 50–51). VMI 1 713,37 Eur sumą pervedė į pareiškėjo banko sąskaitą 2017-03-07 (MKG medžiaga, b. l. 22). VMI 2017-03-30 sprendimu nurodė, kad LVAT 2017-02-09 sprendimu neįpareigojo VMI grąžinti pareiškėjui nurašytų piniginių lėšų, LVAT 2019-05-29 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-590-602/2019 panaikino VMI 2017-03-30 sprendimą ir įpareigojo atsakovą priimti sprendimą dėl lėšų grąžinimo pareiškėjui vykdant LVAT 2017-02-09 sprendimą. VMI 2017-10-31 nusprendė pareiškėjui V. Č. grąžinti neįskaitytą prašomos grąžinti sumos permokos (skirtumo) likutį 1 048,44 Eur (MGK medžiaga, b. l. 47). VMI pervedė 1 048,44 Eur sumą į pareiškėjo banko sąskaitą 2017-11-02 (MGK medžiaga, b. l. 21).

VMI ginčijamu 2019-07-12 sprendimu apskaičiavo pareiškėjui 75,17 Eur palūkanų už laiku negrąžintą 1 048,44 Eur sumą už laikotarpį nuo 2017-03-09 iki 2017-11-02 (MGK medžiaga, b. l. 4–7). Pareiškėjas 2019-08-19 skundu kreipėsi į MGK, prašydamas pakeisti VMI 2019-07-12 sprendimą Nr. (20.21-06E) RMA-172175 – apskaičiuoti palūkanas nuo visos nepagrįstai nurašytos sumos – 2 761,81 Eur už laikotarpius nuo kiekvienos lėšų sumos nurašymo dienos iki šios lėšų sumos grąžinimo į pareiškėjo banko sąskaitą (MGK medžiaga, b. l. 1–3). MGK ginčijamą VMI sprendimą patvirtino ir pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ; teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2019-01-02) 111 straipsnis įtvirtina, kad paaiškėjus, jog mokesčių administratorius nepagrįstai išieškojo mokestį ar su juo susijusias sumas, jos grąžinamos šio įstatymo 87 straipsnyje nustatyta tvarka nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo atitinkamo mokesčių mokėtojo pareiškimo gavimo dienos. Jei nepagrįstai išieškotos sumos laiku negrąžinamos, mokesčių mokėtojo naudai šio įstatymo 87 straipsnio nustatyta tvarka yra skaičiuojamos palūkanos, jeigu atskiro mokesčio įstatymas dėl to mokesčio nenustato kitaip.

Ši teisės norma yra suprantama taip, kad mokesčių administratorius turi pareigą mokesčių mokėtojui grąžinti mokestį ir su juo susijusias sumas, kai, visų pirma, paaiškėja, jog mokestis ir su juos susijusios sumos nepagrįstai išieškotos. Nepagrįstas išieškojimas turi būti akivaizdus, t. y. patvirtintas atitinkamų kompetentingų institucijų sprendimais (plačiąja prasme) ir be kita ko – realus. Tai reiškia, jog nuo atitinkamo teisinio vieneto sąskaitos turi būti nurašomos lėšos ir pervedamos į valstybės biudžetą, o ne jų naudojimas įšaldomas (įmonei priklausančios lėšos padaromos nebedisponuojamos atitinkamą laiko tarpą), pavyzdžiui, pritaikius turto areštą. Antra sąlyga Mokesčių administravimo įstatymo 111 straipsnyje įtvirtintos taisyklės realizavimui – tai mokesčio mokėtojo pareiškimas (žr., pvz., LVAT 2013-01-29 administracinėje byloje Nr. A556-83/2013).

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004-12-07 įsakymu Nr. VA-186 patvirtintų Mokesčio ir baudos už administracinį nusižengimą permokos (skirtumo) ar nepagrįstai išieškotų sumų grąžinimo (įskaitymo) taisyklių (toliau – ir Įskaitymo taisyklės) (redakcija, galiojanti nuo 2018-01-01) 48 punkte įtvirtinta, kad nepagrįstai išieškotos sumos yra grąžinamos MAĮ 111 straipsnio nustatyta tvarka, t. y. per 5 darbo dienas po prašymo gavimo VMI arba, jei VMI valstybės tarnautojas ar darbuotojas buvo nurodęs pateikti papildomus dokumentus šių taisyklių 17 punkte nustatyta tvarka, – per 5 darbo dienų terminą, kuris skaičiuojamas nuo kitos dienos po pareikalautų dokumentų gavimo dienos.

Įvertinus nurodytą teismų praktiką ir nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, teismas pažymi, kad VMI pareiga grąžinti pareiškėjui iš jo nepagrįstai išskaičiuotą mokesčio sumą turėjo būti įgyvendinta atsiradus abejoms sąlygoms, priėmus teismo sprendimą, kuriuo konstatuotas mokesčių administratoriaus veiksmo, nepagrįstai išskaičiuojant mokesčio sumą iš pareiškėjo, neteisėtumas ir pareiškėjui pateikus prašymą dėl nepagrįstai išskaičiuoto mokesčio grąžinimo. Kaip matyti pagal aukščiau nurodytas faktines aplinkybes teismo sprendimas, kuriuo panaikintas VMI 2014-10-29 sprendimas Nr. (23.31-08)467-53748 iš pareiškėjo į biudžetą išieškoti 2 761,81 Eur sumą, priimtas 2017-02-09 administracinėje byloje Nr. A-38-438/2017. Pareiškėjo prašymas (pavadintas raginimu) VMI dėl nepagrįstai išskaičiuotos 2 761,81 Eur sumos pateiktas VMI 2017-03-03 (MGK medžiaga, b. l. 57). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019-05-29 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-590-602/2019, nagrinėdamas pareiškėjo V. Č. apeliacinį skundą konstatavo, kad, atsižvelgiant į pareiškėjo 2017-03-03 prašymą, neteisėtai išieškota piniginių lėšų suma (t. y. 2 761,81 Eur), įsigaliojus LVAT 2017-02-09 sprendimui ir pareiškėjui pateikus prašymą, privalėjo būti gražinta pareiškėjui pagal Mokesčių administravimo įstatymo 111 straipsnį nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo atitinkamo mokesčių mokėtojo pareiškimo gavimo dienos. Taigi VMI turėjo pareigą grąžinti pareiškėjui 2 761,81 Eur sumą per 5 darbo dienas nuo 2017-03-03 prašymo pateikimo VMI dienos, taigi vėliausiai iki 2017-03-10. Dalis šios sumos (1 713,37 Eur) grąžinta pareiškėjui 2017-03-07, taigi dalis permokos grąžinta laiku, nepraleidus Mokesčio administravimo įstatymo 111 straipsnyje nurodyto 5 darbo dienų termino. Tuo tarpu likusi sumos dalis 1 048,44 Eur grąžinta pavėluotai tik 2017-11-02, taigi nuo šios 1048,44 Eur sumos pagrįstai paskaičiuotos pareiškėjui mokėtinos palūkanos.

Teismas iš dalies sutinka su pareiškėjo nurodytu argumentu, kad Mokesčio administravimo įstatymo 111 straipsnio nuostatos taikymui neturi įtakos nurodytų dviejų sąlygų (mokesčio administratoriaus sprendimo neteisėtumo konstatavimas ir prašymo grąžinti mokesčio permoką) eiliškumo tvarka, tačiau teismas pažymi, kad pirmoji sąlyga įgyvendinta LVAT 2017-02-09 priėmus sprendimą administracinėje byloje Nr. A-38-438/2017, o antroji sąlyga įgyvendinta pareiškėjui pateikus prašymą mokesčių administratoriui 2017-03-03. Todėl 5 darbo dienų terminas nepagrįstai išskaičiuotai mokesčio sumai grąžinti pagrįstai skaičiuotas nuo antrosios sąlygos įgyvendinimo dienos. Teismas pažymi, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog jis kreipėsi į teismą dėl VMI 2014-10-29 savaime nėra pagrindas Mokesčių administravimo įstatymo 111 straipsnio nuostatoms taikyti, nes kreipimosi į teismą faktas neišpildo abiejų šiame straipsnyje nurodytų sąlygų įgyvendinimo ir nėra pagrindas skaičiuoti palūkanų nuo kreipimosi į teismą momento. Pareiškėjo nurodyta Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 13 dalies nuostata, pagal kurią terminas mokesčio permokai grąžinti skaičiuojamas nuo mokesčių mokėtojo veiksmo, liudijančio tai, kad jis žino apie mokesčio permokos buvimą ir siekia ją susigrąžinti (įskaityti), netaikytina, nes šiuo atveju mokesčių administratorius neatliko pareiškėjo mokestinio patikrinimo, o permoka buvo grąžinta nepraleidus nustatyto mokesčio apskaičiavimo ar perskaičiavimo senaties termino.

Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo ginčijami VMI 2019-07-12 sprendimas Nr. (20.21-06 E) RMA-172175 ir MGK 2019-11-04 sprendimas Nr. S-138(7-112/2019) „Dėl V. Č. skundo“ priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šių sprendimų, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais, teismas neturi pagrindo. Taip pat netenkintinas ir išvestinis pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti VMI priimti sprendimą apskaičiuoti ir išmokėti palūkanas pareiškėjui nuo visos nepagrįstai išieškotos sumos 2 761, 81 Eur nuo V. Č. kreipimosi į teismą 2015-01-28. Todėl pareiškėjo skundas visa apimtimi atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Pareiškėjas prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovės. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, jis neįgyja teisės reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl toks prašymas netenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo V. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.