- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-29
- Bylos Nr.
- eA-590-602/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01207-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas, Veslava Ruskan, Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- V. Č.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Č. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. Č. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovas) 2017 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. (20.21-06)-RMA4771 atsisakyti grąžinti delspinigius (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti VMI grąžinti pareiškėjui nepagrįstai priverstinai išieškotus 2 761,81 Eur su palūkanomis už laiku negrąžintas lėšas.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad VMI 2014 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. (23.31-08)467-53748 nusprendė išieškoti iš pareiškėjo sąskaitos į biudžetą 9 535,95 Lt (2 761,81 Eur) mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš banko sąskaitų. Remiantis šiuo sprendimu, iš jo sąskaitos 2014 m. spalio 30 d. buvo nurašyta 1 880,65 Lt, o likusi dalis (7 655,30 Lt) nurašyta dalimis (paskutinis nurašymas 2015 m. liepos 17 d.). Nesutikdamas su minėtu sprendimu pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2015 m. spalio 12 d. sprendimu jo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2017 m. vasario 9 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – patenkino jo skundą ir panaikino VMI 2014 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. (23.31-08)467-53748. Pareiškėjas 2017 m. kovo 3 d. kreipėsi į VMI su prašymu grąžinti nepagrįstai nurašytas lėšas ir 2017 m. kovo 31 d. gavo ginčijamą Sprendimą negrąžinti šių lėšų, motyvuojant tuo, kad LVAT to daryti neįpareigojo. VMI 2017 m. kovo 6 d. grąžino tik dalį nurašytos sumos – 1 713,37 Eur, bet ją iš karto į apskaitą įtraukė kaip skolą biudžetui. Todėl pareiškėjas vertino, kad Sprendimas prieštarauja ne tik teisingumo, sąžiningumo principui, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 daliai, bet ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 111 straipsnio nuostatai, kuri nustato pareigą mokesčių administratoriui grąžinti nepagrįstai išieškotą mokestį ir su juo susijusias sumas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo mokesčio mokėtojo pareiškimo gavimo dienos, o už laiku negrąžinamas sumas skaičiuojamos palūkanos MAĮ 87 straipsnio nustatyta tvarka.
3. Pareiškėjas pažymėjo, kad Sprendime nurodyta, jog jis turi gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) delspinigių (167,70 Eur) ir pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) delspinigių (1 545,67 Eur), iš viso 1 713,37 Eur skolą. Jokių kitų duomenų apie šių delspinigių kilmę ir pagrįstumą atsakovas nepateikė. Kadangi pareiškėjas jokios veiklos nevykdo, o su VMI visiškai atsiskaitė 2014 metais, todėl nėra aišku, iš kur atsirado ši nepriemoka.
Atsiliepimas
4. Atsakovas VMI su pareiškėjo skundu nesutiko ir atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
5. Atsakovas nurodė, kad 2017 m. kovo 30 d. pareiškėjui buvo išsiųstas raštas (Sprendimas), kuriame nurodyta, kad jis prašė grąžinti 2 761,68 Eur, VMI grąžino 1 713,37 Eur, taigi iš prašomos sumos liko negrąžinta 1 048,44 Eur. Atsižvelgiant į atsakovo turimus duomenis, 2017 m. kovo 30 d. pareiškėjas buvo biudžetui skolingas 167,70 Eur GPM delspinigių ir 1 545,67 Eur delspinigių, iš viso 1 713,37 Eur, kuriuos VMI, vadovaudamasi MAĮ 96, 97, 98 ir 99 straipsniais, atsisakė grąžinti pareiškėjui ir nurodė juos sumokėti per vieną mėnesį. Mokestinis ginčas tarp pareiškėjo ir mokesčių administratoriaus prasidėjo 2010 m. rugsėjo 20 d. ir truko iki 2014 m. kovo 25 d. Pagal MAĮ 110 straipsnio 1 dalį visą šį laikotarpį ginčijamo mokesčio, baudos ir delspinigių priverstinis išieškojimas buvo sustabdytas, tačiau delspinigiai už patikrinimo metu papildomai apskaičiuotą GPM buvo skaičiuojami už visą sustabdymo laikotarpį, t. y. nuo 2010 m. rugsėjo 20 d. ir truko iki 2014 m. kovo 25 d. Mokesčių administratorius pagrįstai visą mokestinio ginčo laikotarpį skaičiavo delspinigius už nesumokėtą mokestinio patikrinimo metu papildomai apskaičiuotą 39 930 Lt GPM ir 33 116 Lt PVM ir 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti GPM ir PVM mokesčių nepriemoką atsiradimo dienos. Pareiškėjui pateiktoje prievolių ataskaitoje buvo nurodyta išieškoma 9 535,95 Lt (2 761,81 Eur) GPM ir PVM delspinigių suma. Sustabdymo laikotarpis į MAĮ 98 straipsnio 2 dalyje nustatytą bendrąjį išieškojimo trukmės (180 dienų) terminą nėra įskaitomas. Kadangi pareiškėjo skundai buvo atmesti, todėl delspinigiai skaičiuoti ne tik už 180 dienų, bet ir už visą sustabdymo laikotarpį, t. y. 9 535,95 Lt (2 761,81 Eur) delspinigių suma buvo apskaičiuota už 2012 m. birželio 1 d.–2016 m vasario 29 d. laikotarpį, t. y. iš viso už 425 dienas.
II.
6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimu pareiškėjo V. Č. skundą patenkino iš dalies ir panaikino atsakovo VMI 2017 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. (20.21-06)-RMA4771 bei įpareigojo atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. kovo 3 d. raštą iš naujo; likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė.
7. Teismas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, be kita ko, nustatė, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) 2012 m. gegužės 31 d. patikrinimo aktu Nr. (04.1.2)-AU16-19 ir 2012 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. (04.1)-K3-177, kreipėsi į centrinį mokesčių administratorių, kuris 2012 m. spalio 18 d. sprendimu patvirtino Kauno AVMI 2012 m. liepos 12 d. sprendimą. Nesutikdamas su minėtais sprendimais pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir LVAT, tačiau jo skundai buvo atmesti. LVAT 2014 m. kovo 25 d. priėmus galutinę ir neskundžiamą nutartį, VMI 2014 m. birželio 5 d. pateikė pareiškėjui raginimą Nr. (23.31-08)464-475 per 20 dienų nuo raginimo įteikimo dienos sumokėti į VMI sąskaitą iš viso 145 655,55 Lt (39 930 Lt GPM, 11 979 Lt GPM baudos, 33 116 Lt PVM, 9 935 Lt PVM baudos, 24 821,89 Lt PVM delspinigių bei 25 873,66 Lt GPM delspinigių). Pareiškėjas šiame raginime nurodytą sumą sumokėjo 2014 m. liepos 2 d. VMI 2014 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. (23.31-08)467-53748 nusprendė iš pareiškėjo į biudžetą išieškoti 9 535,95 Lt (2 761,81 Eur) GMP ir PVM delspinigių. AB SEB bankas iš pareiškėjo sąskaitos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nuo 2014 m. spalio 30 d. iki 2015 m. liepos 17 d. pervedė 9 535,95 Lt (2 761,81 Eur), kurie buvo panaudoti mokestinei nepriemokai padengti. LVAT 2017 m. vasario 9 d. sprendimu panaikino VMI 2014 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. (23.31-08)467-53748 kaip priimtą ne tik pažeidžiant VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, bet ir MAĮ teisės normas, reglamentuojančias delspinigių skaičiavimo tvarką (81 str., 89 str., 96 str., 97 str., 98 str., 105 str.). Pareiškėjas su 2017 m. kovo 3 d. raštu kreipėsi į VMI, prašydamas grąžinti nepagrįstai nurašytą 9 535,95 Lt (2 761,81 Eur) GPM ir PVM delspinigių sumą. VMI ginčijamu Sprendimu, atsakydama į pareiškėjo raštą, informavo, kad jam buvo priskaičiuota iš viso 9 535,95 Lt (2 761,81 Eur) GPM ir PVM delspinigių, iš kurių 1 880,65 Lt nurašyti 2014 m. spalio 30 d., o likusi dalis (7 655,30 Lt) nurašyta dalimis. Taip pat informavo, kad LVAT 2017 m. vasario 9 d. sprendimu neįpareigojo grąžinti nurašytas pinigines lėšas, o atsižvelgiant į atsakovo turimus duomenis, 2017 m. kovo 30 d. pareiškėjas biudžetui buvo skolingas 167,70 Eur GPM delspinigių ir 1 545,67 Eur delspinigių, iš viso 1 713,37 Eur, kuriuos VMI nurodė sumokėti. Pareiškėjas su Sprendimu jam negrąžinti 9 535,95 Lt (2 761,81 Eur) GPM ir PVM delspinigių nesutiko dėl to, kad iš ginčijamo Sprendimo nėra aišku, už kokį laikotarpį ir kokiu pagrindu šie delspinigiai susidarė. Atsakovas nurodė, kad šie delspinigiai buvo perskaičiuoti rankiniu būdu, o į mokesčių administratoriaus 2014 m. birželio 5 d. raginimą, pagal kurį pareiškėjas sumokėjo jam priskaičiuotą nepriemoką, nebuvo įrašyti.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju pareiškėjas po LVAT 2017 m. vasario 9 d. sprendimo priėmimo 2017 m. kovo 3 d. kreipėsi į VMI su prašymu grąžinti jam nepagrįstai nurašytą 9 535,95 Lt (2 761,81 Eur) GPM ir PVM delspinigių sumą, tačiau iš ginčijamo VMI atsakymo į šį prašymą matyti, kad mokesčių administratorius ne tik negrąžino prašomos sumos, bet ir ją įtraukė į apskaitą kaip skolą biudžetui. Nei ginčijamame Sprendime, nei kituose dokumentuose nėra nurodyta duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti šios skolos susidarymo laikotarpį ir pagrįstumą. Tik teismo posėdyje atsakovo atstovas paaiškino, kad šiuos delspinigius suskaičiavo sistema, situacija buvo nestandartinė, todėl delspinigiai vėliau buvo perskaičiuoti rankiniu būdu, o į 2014 m. birželio 5 d. VMI raginimą sumokėti skolą geruoju jie nebuvo įrašyti. Ginčijamame sprendime VMI nurodė, kad 9 535,95 Lt (2 761,81 Eur) GPM ir PVM delspinigiai pareiškėjui priskaičiuoti mokestinio ginčo laikotarpiu vadovaujantis MAĮ 98 straipsnio 2 dalimi.
9. Teismas nurodė, kad pareiškėjas VMI 2014 m. birželio 5 d. raginime nurodytą sumą, kurioje, be kita ko, buvo nurodyti ir delspinigiai, sumokėjo, taigi su valstybės biudžetu atsiskaitė. Teismas sutiko su pareiškėju, kad iš Sprendimo nėra aiški nei teisinė, nei faktinė papildomai priskaičiuotų 9 535,95 Lt (2 761,81 Eur) GPM ir PVM delspinigių kilmė. Pažymėjo, kad atsakovo sudarytos lentelės, pateiktos teismo posėdyje, nėra Sprendimo sudėtinė dalis, nors jos nuosekliai, aprašant faktinę situaciją ir pagrindžiant ją teisės normomis turi būti aprašytos Sprendime. Sprendimo suprantamumo reikalavimas reiškia, kad sprendimas turi būti vienodai suprantamas tiek asmenims su atitinkamu išsilavinimu, tiek ir be jo, todėl sprendime nepakanka tik išdėstyti teisės normas. Faktai turi būti išdėstyti taip, kad sprendimo motyvai būtų aiškiai suprantami tiek sprendimą priėmusiam asmeniui, tiek asmeniui, kuriam jis skirtas. Teismas pažymėjo, kad ši pareiga atsakovui, kaip viešojo administravimo subjektui, yra nustatyta ir VAĮ 8 straipsnio 2 dalyje.
10. Teismas padarė išvadą, kad ginčijamas Sprendimas, kuriuo atsisakyta pareiškėjui grąžinti priskaičiuotą 9 535,95 Lt (2 761,81 Eur) GPM ir PVM delspinigių sumą, yra priimtas pažeidžiant VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl jį panaikino ir pareiškėjo 2017 m. kovo 3 d. raštą grąžino mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo.
III.
11. Pareiškėjas V. Č. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimą – panaikinti Sprendimo dalį, kuria teismas atmetė skundo reikalavimą įpareigoti VMI išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. kovo 3 d. prašymą iš naujo, ir priimti sprendimą įpareigoti VMI grąžinti pareiškėjui nepagrįstai priverstinai išieškotus 2 761,81 Eur su palūkanomis už laiku negrąžintas lėšas.
12. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas atmetė skundo reikalavimą įpareigoti VMI grąžinti pareiškėjui nepagrįstai priverstinai išieškotą 2 761,81 Eur sumą su palūkanomis už laiku negrąžintas lėšas, nes ši teismo sprendimo dalis yra neteisėta ir nepagrįsta. Pareiškėjas pažymi, kad VMI teismo panaikintame 2017 m. kovo 30 d. Sprendime nurodė, kad negali be teismo įpareigojimo grąžinti asmeniui be pagrindo nurašytas lėšas, taigi tai reiškia, kad VMI vėl gali priimti neigiamą sprendimą dėl V. Č. ir pareiškėjas vėl turės kreiptis į teismą.
13. Pareiškėjas mano, kad iš teismo sprendimo motyvų matyti, jog teismas sutiko su V. Č. skundo argumentu, kad esant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 9 d. sprendimui, VMI privalėjo nedelsiant grąžinti V. Č. nepagrįstai išieškotas sumas, bet tuo pačiu teismas nepagrįstai įpareigoja atsakovą iš naujo nagrinėti V. Č. prašymą. Toks teismo sprendimas vilkina ginčo išsprendimą, be to, pažeidžia teisėtumo principą.
14. Pareiškėjas nurodo, kad įpareigojimas VMI išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo prieštarauja protingumo ir ekonomiškumo principui bei pažeidžia įstatymo saugomus V. Č. interesus. Todėl skundžiama teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimo dalis dėl atmesto skundo reikalavimo įpareigoti VMI išnagrinėti V. Č. skundą iš naujo, yra naikintina, nes neišsprendžia skundo iš esmės, o tik sudaro neigiamas teisines pasekmes V. Č..
15. Atsakovas VMI atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
16. Ginčas iš esmės kilo dėl mokesčių administratoriaus – VMI 2017 m. kovo 30 d. rašto (sprendimo) Nr. (20.21-06)-RMA4771 atsisakyti grąžinti pareiškėjui V. Č. 2 761,81 Eur GPM ir PVM delspinigius, teisėtumo ir pagrįstumo.
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno AVMI, vykdydama VMI 2012 m. gegužės 9 d. pavedimą, pakartotinai atliko pareiškėjo PVM ir GPM įskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. bei 2012 m. gegužės 31 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (04.1.2)-AU16-19, o 2012 m. liepos 12 d. surašė sprendimą Nr. (04.1)-K3-177, kuriuo patvirtino patikrinimo aktą bei jame apskaičiuotus šiuos mokėtinus mokesčius: 33 116 Lt PVM, 20 875,60 Lt PVM delspinigių, 9 935 Lt PVM baudos (30 procentų), 39 930 Lt GPM, 24 892,46 Lt GPM delspinigių, 11 979 Lt GPM baudos (30 procentų). Pareiškėjas, nesutikdamas su Kauno AVMI sprendimu, kreipėsi į centrinį mokesčių administratorių, kuris 2012 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. 68-194 patvirtino Kauno AVMI 2012 m. liepos 12 d. sprendimą. Nesutikdamas su minėtais sprendimais pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir LVAT, tačiau jo skundai buvo atmesti. LVAT 2014 m. kovo 25 d. priėmus galutinę ir neskundžiamą nutartį, VMI 2014 m. birželio 5 d. pateikė pareiškėjui raginimą Nr. (23.31-08)464-475 per 20 dienų nuo raginimo įteikimo dienos sumokėti į VMI sąskaitą iš viso 145 655,55 Lt (39 930 Lt GPM, 11 979 Lt GPM baudos, 33 116 Lt PVM, 9 935 Lt PVM baudos, 24 821,89 Lt PVM delspinigių bei 25 873,66 Lt GPM delspinigių). Pareiškėjas šiame raginime nurodytą sumą sumokėjo 2014 m. liepos 2 d. VMI 2014 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. (23.31-08)467-53748 nusprendė iš pareiškėjo į biudžetą išieškoti 9 535,95 Lt (2 761,81 Eur) GMP ir PVM delspinigių. AB SEB bankas iš pareiškėjo sąskaitos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nuo 2014 m. spalio 30 d. iki 2015 m. liepos 17 d. pervedė 9 535,95 Lt (2 761,81 Eur), kurie buvo panaudoti mokestinei nepriemokai padengti. LVAT 2017 m. vasario 9 d. sprendimu panaikino VMI 2014 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. (23.31-08)467-53748 kaip priimtą ne tik pažeidžiant VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, bet ir MAĮ teisės normas, reglamentuojančias delspinigių skaičiavimo tvarką (t. y. 81 str., 89 str., 96 str., 97 str., 98 str., 105 str.). Remdamasis MAĮ nuostatomis LVAT priėjo prie išvados, kad per 20 dienų terminą, kai asmeniui suteikiama teisė geruoju įvykdyti nustatytas prievoles arba skųsti mokesčių administratoriaus sprendimą, delspinigiai nėra skaičiuojami. Kadangi atsakovas patvirtino, jog delspinigiai buvo skaičiuojami per laikotarpį, kuriuo pareiškėjas buvo raginamas geruoju sumokėti susidariusią mokestinę nepriemoką, konstatavo, kad toks mokesčių administratoriaus veiksmas buvo neteisėtas, iš esmės prieštaraujantis mokesčių mokėtojui įstatymu garantuojamai teisei geruoju įvykdyti mokestinę prievolę (MAĮ 97 str. 2 d.).
18. Pareiškėjas su 2017 m. kovo 3 d. raštu kreipėsi į VMI, prašydamas grąžinti nepagrįstai nurašytą 9 535,95 Lt (2 761,81 Eur) GPM ir PVM delspinigių sumą. VMI ginčijamame Sprendime (I t., e. b. l. 6), atsakydama į pareiškėjo 2017 m. kovo 3 d. raštą, informavo, kad jam buvo priskaičiuota iš viso 9 535,95 Lt (2 761,81 Eur) GPM ir PVM delspinigių, iš kurių 1 880,65 Lt nurašyti 2014 m. spalio 30 d., o likusi dalis (7 655,30 Lt) nurašyta dalimis. Taip pat VMI Sprendime nurodė, kad LVAT 2017 m. vasario 9 d. sprendimu neįpareigojo grąžinti nurašytas pinigines lėšas. Atsakovas taip pat nurodė, kad pareiškėjas prašė grąžinti 2 761,68 Eur, VMI grąžino 1 713,37 Eur, taigi iš prašomos sumos liko negrąžinta 1 048,44 Eur. Atsakovas Sprendime teigė, kad atsižvelgiant į apskaitos skyriaus turimus duomenis, 2017 m. kovo 30 d. pareiškėjas biudžetui buvo skolingas 167,70 Eur GPM delspinigių ir 1 545,67 Eur delspinigių, iš viso 1 713,37 Eur, kuriuos VMI nurodė sumokėti.
19. Pareiškėjas su Sprendimu jam negrąžinti 9 535,95 Lt (2 761,81 Eur) GPM ir PVM delspinigių nesutiko, motyvuodamas aplinkybėmis, kad Sprendimas prieštarauja ne tik teisingumo, sąžiningumo principui, neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, bet ir MAĮ 111 straipsnio nuostatos; pareiškėjas teigė, kad Sprendime nurodyta, jog jis turi iš viso 1 713,37 Eur GPM ir PVM skolą, tačiau VMI jokių kitų duomenų apie šių delspinigių kilmę ir pagrįstumą nepateikė, nors pareiškėjas jokios veiklos nevykdo, o su VMI visiškai atsiskaitė dar 2014 metais, todėl nėra aišku, iš kur atsirado ši nepriemoka.
20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir panaikino atsakovo 2017 m. kovo 30 d. Sprendimą bei įpareigojo atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. kovo 3 d. raštą iš naujo, o likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė.
21. MAĮ (2016 m. lapkričio 3 d. įstatymo Nr. XII-2695 redakcija) 111 straipsnyje nustatyta, kad paaiškėjus, jog mokesčių administratorius nepagrįstai išieškojo mokestį ar su juo susijusias sumas, jos grąžinamos šio įstatymo 87 straipsnyje nustatyta tvarka nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo atitinkamo mokesčių mokėtojo pareiškimo gavimo dienos. Jei nepagrįstai išieškotos sumos laiku negrąžinamos, mokesčių mokėtojo naudai šio Įstatymo 87 straipsnio nustatyta tvarka yra skaičiuojamos palūkanos, jeigu atskiro mokesčio įstatymas dėl to mokesčio nenustato kitaip.
22. Ši teisės norma yra suprantama taip, kad mokesčių administratorius turi pareigą mokesčių mokėtojui grąžinti mokestį ir su juo susijusias sumas, kai, visų pirma, paaiškėja, jog mokestis ir su juos susijusios sumos nepagrįstai išieškotos. Nepagrįstas išieškojimas turi būti akivaizdus, t. y. patvirtintas atitinkamų kompetentingų institucijų sprendimais (plačiąja prasme) ir be kita ko – realus. Tai reiškia, jog nuo atitinkamo teisinio vieneto sąskaitos turi būti nurašomos lėšos ir pervedamos į valstybės biudžetą, o ne jų naudojimas įšaldomas (įmonei priklausančios lėšos padaromos nebedisponuojamos atitinkamą laiko tarpą), pavyzdžiui, pritaikius turto areštą. Antra sąlyga Mokesčių administravimo įstatymo 111 straipsnyje įtvirtintos taisyklės realizavimui – tai mokesčio mokėtojo pareiškimas (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 29 d. administracinėje byloje Nr. A556-83/2013).
23. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. VA-186 patvirtintų Mokesčio ir baudos už administracinį nusižengimą permokos (skirtumo) ar nepagrįstai išieškotų sumų grąžinimo (įskaitymo) taisyklių (toliau – ir Įskaitymo taisyklės) (2016 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. VA-166 redakcija) 47 punkte nurodyta, kad mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčio ar baudų už AN sumos ir (arba) susidaręs mokesčio skirtumas įskaitomas (grąžinamas) Įskaitymo taisyklėse nustatyta tvarka: 47.1. padengiamos mokesčių mokestinės ir baudų už AN (nuo 2015 m. liepos 1 d.), mokamų vienu įmokos kodu, nepriemokos bei VMI administruojamų deklaruojamų mokesčių, mokamų atskirais įmokų kodais, mokėjimo prievolių nepriemokos; 47.2. įskaitomos Prašyme nurodytos VMI administruojamų deklaruojamų ir nedeklaruojamų mokesčių, kurių mokėjimo terminas nepasibaigęs, mokesčio prievolės; 47.3. padengiamos muitinės administruojamos mokestinės nepriemokos; 47.4. įskaitomi Prašyme nurodyti muitinės administruojami mokesčiai; 47.5. padengiama skola valstybei; 47.6. pervedama į antstolio nurodytą sąskaitą pagal jo patvarkymą dėl turtinių teisių areštuota mokesčių mokėtojui priklausanti grąžinti permokos (skirtumo) suma, atlikus VMI mokesčių apskaitoje turimos mokesčių mokėtojui priklausančios grąžinti permokos (skirtumo) sumos pagrįstumo įvertinimą VMI prie FM nustatyta tvarka; 47.7. grąžinamas likęs neįskaitytas mokesčio ir (arba) baudos už AN permokos (skirtumo) likutis. Šių taisyklių 48 punkte įtvirtinta, kad nepagrįstai išieškotos sumos yra grąžinamos MAĮ 111 straipsnio nustatyta tvarka, t. y. per 5 darbo dienas po prašymo gavimo VMI arba, jei VMI valstybės tarnautojas ar darbuotojas buvo nurodęs pateikti papildomus dokumentus šių taisyklių 17 punkte nustatyta tvarka, – per 5 darbo dienų terminą, kuris skaičiuojamas nuo kitos dienos po pareikalautų dokumentų gavimo dienos.
24. Nagrinėjamu atveju bylos ir Informacinės teismų sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad LVAT 2017 m. vasario 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-38-438/2017 konstatavo, jog VMI 2014 m. spalio 29 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08)467-53748, kuriuo nutarė išieškoti iš pareiškėjo sąskaitos į biudžetą 9 535,95 Lt (2 761,81 Eur) mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš banko sąskaitų (I t., e. b. l. 31–32) ne tik pažeisdamas VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, bet ir MAĮ teisės normas, reglamentuojančias delspinigių skaičiavimo tvarką (81 str., 89 str., 96 str., 97 str., 98 str., 105 str.). Pareiškėjas 2017 m. kovo 3 d. raštu kreipėsi į VMI, prašydamas grąžinti nepagrįstai nurašytą 9 535,95 Lt (2 761,81 Eur) GPM ir PVM delspinigių sumą. Pažymėtina, kad ginčo, jog minėta 2 761,81 Eur suma buvo nurašyta iš pareiškėjo sąskaitos, nėra. Taigi akivaizdu, kad minėtos abi sąlygos MAĮ 111 straipsnio įgyvendinimui šiuo atveju yra realizuotos. Nurodyto įstatymo pagrindu VMI turėjo grąžinti nepagrįstai išieškotas delspinigių sumas (2 761,81 Eur) pareiškėjui nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo atitinkamo mokesčių mokėtojo pareiškimo gavimo dienos.
25. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, kad VMI, ginčijamame Sprendime nurodydama, jog pareiškėjui grąžinti ir 2017 m. kovo 30 d. apskaitos duomenimis vertinami vėl kaip skola 1713,37 Eur, visiškai nepagrindė bei nepateikė pareiškėjui jokios informacijos apie minėtos skolos pagrindą ir atsiradimą, lakoniškai nurodydama, jog aktualią informaciją apie savo turimas permokas (skirtumus) ir prievoles (delspinigius) galima rasti „Mano VMI“ sistemoje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju ginčijamu Sprendimu yra ne tik pažeisti VAĮ 8 straipsnio 1 dalis, gero administravimo principas, bet ir visiškai nėra aišku, kaip atsakovas įvykdė LVAT 2017 m. vasario 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-38-438/2017, kadangi VMI, gavusi pareiškėjo 2017 m. kovo 3 d. prašymą, atsisakė grąžinti 2 761,81 Eur, nors MAĮ 111 straipsnis ir Taisyklių 48 punktas imperatyviai įpareigoja mokesčių administratorių nepagrįstai išieškotą mokestį ar su juo susijusias sumas grąžinti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo atitinkamo mokesčių mokėtojo pareiškimo gavimo dienos. Byloje taip pat nėra pagrįstų duomenų, kaip atsakovas VMI vertina, kuri konkrečiai delspinigių suma (iš 2 761,81 Eur), jo manymu, yra susidariusi naujai perskaičiavus delspinigių laikotarpį po įvykusių teisminių ginčų 2014 metais tarp bylos šalių, taip pat atsakovas nepaaiškino, kodėl į VMI 2014 m. birželio 5 d. pareiškėjui pateiktą raginimą Nr. (23.31-08)464-475 (kuris surašytas būtent jau po atsakovui palankaus LVAT 2014 m. kovo 25 d. sprendimo) nebuvo įtraukta papildomai apskaičiuota delspinigių suma (šią aplinkybę atsakovo atstovas patvirtino bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme). Be to, atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui pats nurodęs, jog iš pareiškėjo 2017 m. kovo 3 d. raštu prašomos sumos (t. y. 2 761,81 Eur) liko negrąžinta 1 048,44 Eur, nepaaiškino, kaip ir kada ketino sumokėti ir šią nepagrįstai išieškotos sumos dalį.
26. Taigi atsižvelgiant į pareiškėjo 2017 m. kovo 3 d. prašymą, neteisėtai išieškota piniginių lėšų suma (t. y. 2 761,81 Eur), įsigaliojus LVAT 2017 m. vasario 9 d. sprendimui ir pareiškėjui pateikus prašymą, privalėjo būti gražinta pareiškėjui pagal Mokesčių administravimo įstatymo 111 straipsnį nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo atitinkamo mokesčių mokėtojo pareiškimo gavimo dienos.
27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, apibendrindama išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl neteisingai įpareigojo atsakovą VMI iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2017 m. kovo 3 d. raštą, nenurodydamas konkrečių gairių. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis pakeičiama įpareigojant atsakovą Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl pareiškėjo 2017 m. kovo 3 d. rašto priimti sprendimą, atitinkantį Mokesčių administravimo įstatymo 111 straipsnį (ABTĮ 144 str. 1 d. 3 p.).
28. Patenkinus pareiškėjo skundą, iš atsakovo pareiškėjo naudai priteistinas jo sumokėtas žyminis mokestis už skundą pirmosios instancijos teismui ir apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismui, iš viso 33,75 Eur (2017 m. balandžio 4 d. ir 2017 m. spalio 11 d. mokėjimo nurodymai) (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. Č. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimą pakeisti ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pareiškėjo V. Č. skundą patenkinti.
Panaikinti atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. (20.21-06)-RMA4771 ir įpareigoti atsakovą priimti sprendimą remiantis Mokesčių administravimo įstatymo 111 straipsniu dėl nepagrįstai priverstinai išieškotų sumų pareiškėjui V. Č. grąžinimo vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-38-438/2017.“.
Priteisti pareiškėjui V. Č. iš atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 33,75 Eur (trisdešimt tris eurus ir septyniasdešimt penkis ct) žyminio mokesčio.
Nutartis neskundžiama.