Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-3261-171/2017

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-09-27
Bylos Nr.: eI-3261-171/2017
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01207-2017-3
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Irena Paulauskienė
Pareiškėjas: V. Č.
Atsakovas: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Advokatai: Marina Laurinaitienė

Kategorijos

12.5.1Delspinigiai, atleidimas nuo delspinigių
55.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. eI-3261-171/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01207-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 12.5.1, 55.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo Irena Paulauskienė,dalyvaujant pareiškėjui V. Č., jo atstovei advokatei Marinai Laurinaitienei,atsakovės atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Č. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. Č. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo:

1) Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2017 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. (20.21-06)-RMA4771.

2) Įpareigoti VMI grąžinti pareiškėjui nepagrįstai priverstinai išieškotą 2 761,81 Eur sumą su palūkanomis už laiku negrąžintas lėšas.

Paaiškina, kad VMI 2014 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. (23.31-08)467-53748 nusprendė išieškoti iš pareiškėjo sąskaitos į biudžetą 9 535,95 Lt (2 761,81 Eur) mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš banko sąskaitų. Remiantis šiuo sprendimu, iš jo sąskaitos 2014 m. spalio 30 d. buvo nurašyta 1 880,65 Lt, o likusi dalis (7 655,30 Lt) nurašyta dalimis (paskutinis nurašymas 2015 m. liepos 17 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Nesutikdamas su minėtu sprendimu pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Šis 2015 m. spalio 12 d. sprendimu jo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2017 m. vasario 9 d. sprendimu minėtą teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – patenkino jo skundą ir panaikino VMI 2014 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. (23.31-08)467-53748.

2017 m. kovo 3 d. pareiškėjas kreipėsi į VMI su prašymu grąžinti nepagrįstai nurašytas lėšas ir 2017 m. kovo 31 d. gavo ginčijamą sprendimą negrąžinti šių lėšų, nes LVAT to daryti neįpareigojo. VMI 2017 m. kovo 6 d. grąžino tik dalį nurašytos sumos – 1 713,37 Eur, bet ją iš karto į apskaitą įtraukė kaip skolą biudžetui.

Mano, kad ginčijamas sprendimas prieštarauja ne tik teisingumo, sąžiningumo principui, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 daliai, bet ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 111 straipsnio nuostatai, kuri nustato pareigą mokesčių administratoriui grąžinti nepagrįstai išieškotą mokestį ir su juo susijusias sumas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo mokesčio mokėtojo pareiškimo gavimo dienos, o už laiku negrąžinamas sumas skaičiuojamos palūkanos MAĮ 87 straipsnio nustatyta tvarka.

Pažymi, kad sprendime nurodyta, jog jis turi gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) delspinigių (167,70 Eur) ir pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) delspinigių (1 545,67 Eur), iš viso 1 713,37 Eur skolą. Jokių kitų duomenų apie šių delspinigių kilmę ir pagrįstumą atsakovė nepateikė. Kadangi pareiškėjas jokios veiklos nevykdo, o su VMI visiškai atsiskaitė 2014 m., todėl nėra aišku, iš kur atsirado ši nepriemoka.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą patenkinti. Paaiškino, kad naujas sprendimas sumokėti 1 713,37 Eur delspinigių, kurie į apskaitą įtraukti kaip skola, nebuvo priimtas, todėl ši suma negalėjo būti įtraukta į apskaitą kaip pareiškėjo skola. Be to, papildomi delspinigiai apskritai negali būti apskaičiuoti, nes visi delspinigiai, susidarę iki 2014 m. birželio 5 d., buvo įrašyti į 2014 m. birželio 5 d. mokesčių administratoriaus raginimą ir buvo sumokėti.

Atsiliepimas

Atsakovė VMI atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad 2017 m. kovo 30 d. pareiškėjui buvo išsiųstas raštas Nr. (20.21-06)-RMA-4771, kuriame nurodyta, kad jis prašė grąžinti 2 761,68 Eur, VMI grąžino 1 713,37 Eur. Taigi iš prašomos sumos liko negrąžinta 1 048,44 Eur. Atsižvelgiant į apskaitos skyriaus turimus duomenis, 2017 m. kovo 30 d. pareiškėjas buvo biudžetui skolingas 167,70 Eur GPM delspinigių ir 1 545,67 Eur delspinigių, iš viso 1 713,37 Eur, kuriuos VMI atsisakė grąžinti pareiškėjui ir nurodė juos sumokėti per vieną mėnesį vadovaudamasi MAĮ 96, 97, 98 ir 99 straipsniais.

Mokestinis ginčas tarp pareiškėjo ir mokesčių administratoriaus prasidėjo 2010 m. rugsėjo 20 d. ir truko iki 2014 m. kovo 25 d. Pagal MAĮ 110 straipsnio 1 dalį visą šį laikotarpį ginčijamo mokesčio, baudos ir delspinigių priverstinis išieškojimas buvo sustabdytas, tačiau delspinigiai už patikrinimo metu papildomai apskaičiuotą GPM buvo skaičiuojami už visą sustabdymo laikotarpį, t. y. nuo 2010 m. rugsėjo 20 d., ir truko iki 2014 m. kovo 25 d.

Mano, kad mokesčių administratorius pagrįstai visą mokestinio ginčo laikotarpį skaičiavo delspinigius už nesumokėtą mokestinio patikrinimo metu papildomai apskaičiuotą 39 930 Lt GPM ir 33 116 Lt PVM ir 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti GPM ir PVM mokesčių nepriemoką atsiradimo dienos.

Šalies argumentai

Pareiškėjui pateiktoje prievolių ataskaitoje buvo nurodyta išieškoma 9 535,95 Lt (2 761,81 Eur) GPM ir PVM delspinigių suma. Sustabdymo laikotarpis į MAĮ 98 straipsnio 2 dalyje nustatytą bendrąjį išieškojimo trukmės (180 dienų) terminą nėra įskaitomas.

Kadangi jo skundai buvo atmesti, todėl delspinigiai skaičiuoti ne tik už 180 dienų, bet ir už visą sustabdymo laikotarpį, t. y. 9 535,95 Lt (2 761,81 Eur) delspinigių suma buvo apskaičiuota 2012 m. birželio 1 d.–2016 m vasario 29 d. laikotarpiu, iš viso už 425 dienas.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti. Paaiškino, kad antro delspinigių skaičiavimo etapo nebuvo, o visi delspinigiai pareiškėjui buvo skaičiuojami už laikotarpį, kai vyko mokestinis ginčas. Delspinigiai buvo apskaičiuoti automatinio skaičiavimo sistema. Kadangi mokestinis ginčas tęsėsi teisme, o sistemoje nėra galimybės antrą kartą perskaičiuoti delspinigius, todėl jie buvo perskaičiuoti rankiniu būdu. Iš viso buvo priskaičiuota 60 691 Lt GPM ir PVM delspinigių, tačiau iš jų 9 535,95 Lt (2761,81 Eur) 2014 m. birželio 5 d. mokesčių administratoriaus raginime prievolę įvykdyti geruoju ši delspinigių suma nebuvo nurodyta ir ji yra identiška sumai, kurią atsakovė nurodo kaip pareiškėjo skolą, nors raginimo ją sumokėti geruoju nebuvo. Pažymėjo, kad sistema šią neįskaičiuotą delspinigių sumą parodė tik tada, kai pareiškėjui buvo grąžinta 1 713,37 Eur suma.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl mokesčių administratoriaus 2017 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. (20.21-06)-RMA4771 atsisakyti grąžinti GPM ir PVM delspinigius teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad Kauno apskrities VMI, vykdydama VMI 2012 m. gegužės 9 d. pavedimą, pakartotinai atliko pareiškėjo laikotarpio nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. PVM ir GPM įskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą ir 2012 m. gegužės 31 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (04.1.2)-AU16-19, o 2012 m. liepos 12 d. surašė sprendimą Nr. (04.1)-K3-177, kuriuo patvirtino patikrinimo aktą bei jame apskaičiuotas šias mokėtinas mokesčių sumas: 33 116 Lt PVM, 20 875,60 Lt PVM delspinigių, 9 935 Lt PVM baudos (30 procentų), 39 930 Lt GPM, 24 892,46 Lt GPM delspinigių, 11 979 Lt GPM baudos (30 procentų). Pareiškėjas, nesutikdamas su Kauno apskrities VMI sprendimu, kreipėsi į centrinį mokesčių administratorių, šis 2012 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. 68-194 patvirtino Kauno apskrities VMI 2012 m. liepos 12 d. sprendimą. Nesutikdamas su minėtais sprendimais pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir LVAT, tačiau jo skundai buvo atmesti. Taigi, Kauno apskrities VMI ir centrinio mokesčių administratoriaus sprendimai buvo palikti galioti.

LVAT 2014 m. kovo 25 d. priėmus galutinę ir neskundžiamą nutartį, VMI 2014 m. birželio 5 d. pateikė pareiškėjui raginimą Nr. (23.31-08)464-475 per 20 dienų nuo raginimo įteikimo dienos sumokėti į VMI sąskaitą iš viso 145 655,55 Lt (39 930 Lt GPM, 11 979 Lt GPM baudos, 33 116 Lt PVM, 9 935 Lt PVM baudos, 24 821,89 Lt PVM delspinigių bei 25 873,66 Lt GPM delspinigių). Pareiškėjas šiame raginime nurodytą sumą sumokėjo 2014 m. liepos 2 d.

VMI 2014 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. (23.31-08)467-53748 nusprendė iš pareiškėjo į biudžetą išieškoti 9 535,95 Lt (2 761,81 Eur) GMP ir PVM delspinigių.

AB SEB iš pareiškėjo sąskaitos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nuo 2014 m. spalio 30 d. iki 2015 m. liepos 17 d. pervedė 9 535,95 Lt (2 761,81 Eur), kurie buvo panaudoti mokestinei nepriemokai padengti.

LVAT 2017 m. vasario 9 d. sprendimu panaikino VMI 2014 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. (23.31-08)467-53748. Pažymėjo, kad iš atsakovės pateiktų duomenų ir išdėstytos pozicijos matyti, kad GPM ir PVM delspinigiai susidarė 2014 m. birželio 5–liepos 2 d. laikotarpiu, kol pareiškėjas geruoju apmokėjo susidariusios nepriemokos sumą (145 655,55 Lt), nurodytą 2014 m. birželio 5 d. mokesčių administratoriaus raginime. Atkreipė dėmesį, kad šiame raginime ir VMI 2014 m. spalio 29 d. sprendime nurodytos GPM ir PVM delspinigių sumos iš esmės skyrėsi. Remdamasis MAĮ nuostatomis LVAT priėjo prie išvados, kad per 20 dienų terminą, kai asmeniui suteikiama teisė geruoju įvykdyti nustatytas prievoles arba skųsti mokesčių administratoriaus sprendimą, delspinigiai nėra skaičiuojami. Kadangi atsakovas patvirtino, jog delspinigiai buvo skaičiuojami per laikotarpį, kuriuo pareiškėjas buvo raginamas geruoju sumokėti susidariusią mokestinę nepriemoką, konstatavo, kad toks mokesčių administratoriaus veiksmas buvo neteisėtas, iš esmės prieštaraujantis mokesčių mokėtojui įstatymu garantuojamai teisei geruoju įvykdyti mokestinę prievolę (MAĮ 97 str. 2 d.). Taigi, teismas minėtą VMI 2014 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. (23.31-08)467-53748 panaikino kaip priimtą ne tik pažeidžiant VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, bet ir MAĮ teisės normas, reglamentuojančias delspinigių skaičiavimo tvarką (81 str., 89 str., 96 str., 97 str., 98 str., 105 str.).

Pareiškėjas su 2017 m. kovo 3 d. raštu kreipėsi į VMI prašydamas grąžinti nepagrįstai nurašytą 9 535,95 Lt (2 761,81 Eur) GPM ir PVM delspinigių sumą.

VMI ginčijamu sprendimu, atsakydama į pareiškėjo raštą, informavo, kad jam buvo priskaičiuota iš viso 9 535,95 Lt (2 761,81 Eur) GPM ir PVM delspinigių, iš kurių 1 880,65 Lt nurašyti 2014 m. spalio 30 d., o likusi dalis (7 655,30 Lt) nurašyta dalimis. Taip pat informavo, kad LVAT 2017 m. vasario 9 d. sprendimu neįpareigojo grąžinti nurašytas pinigines lėšas. 2017 m. kovo 30 d. pareiškėjui buvo išsiųstas raštas Nr. (20.21-06)-RMA-4771, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas prašė grąžinti 2 761,68 Eur, VMI grąžino 1 713,37 Eur. Taigi, iš prašomos sumos liko negrąžinta 1 048,44 Eur. Atsižvelgiant į apskaitos skyriaus turimus duomenis, 2017 m. kovo 30 d. pareiškėjas biudžetui buvo skolingas 167,70 Eur GPM delspinigių ir 1 545,67 Eur delspinigių, iš viso 1 713,37 Eur, kuriuos VMI atsisakė grąžinti pareiškėjui ir nurodė juos sumokėti (įmokos kodas 1001).

Pareiškėjas su sprendimu jam negrąžinti 9 535,95 Lt (2 761,81 Eur) GPM ir PVM delspinigių nesutinka dėl to, kad iš ginčijamo sprendimo nėra aišku, už kokį laikotarpį ir kokiu pagrindu šie delspinigiai susidarė. Atsakovė nurodo, kad šie delspinigiai buvo perskaičiuoti rankiniu būdu, o į mokesčių administratoriaus 2014 m. birželio 5 d. raginimą, pagal kurį pareiškėjas sumokėjo jam priskaičiuotą nepriemoką, nebuvo įrašyti.

VAĮ 8 straipsnyje nustatyti bendrieji reikalavimai individualiam administraciniam aktui. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.

Aiškindamas VAĮ 8 straipsnio nuostatas, LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pavyzdžiui, LVAT 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014).

Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., LVAT nutartį administracinėse bylose Nr. A556-1898/2008, Nr. A756-2036/2008). Ne visais atvejais visi individualaus administracinio akto motyvai turi būti nurodyti pačiame akte, tačiau tokiu atveju akte turi būti pateikiama nuoroda į kitus dokumentus, kuriuose išdėstyti tokio individualaus administracinio akto priėmimo motyvai (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1487-442/2016).

MAĮ 111 straipsnyje nustatyta, kad paaiškėjus, kad mokesčių administratorius nepagrįstai išieškojo mokestį ar su juo susijusias sumas, jos grąžinamos šio įstatymo 87 straipsnyje nustatyta tvarka nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo atitinkamo mokesčių mokėtojo pareiškimo gavimo dienos. Jei nepagrįstai išieškotos sumos laiku negrąžinamos, mokesčių mokėtojo naudai šio Įstatymo 87 straipsnio nustatyta tvarka yra skaičiuojamos palūkanos, jeigu atskiro mokesčio įstatymas dėl to mokesčio nenustato kitaip.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas po 2017 m. vasario 9 d. LVAT sprendimo priėmimo 2017 m. kovo 3 d. kreipėsi į VMI su prašymu grąžinti jam nepagrįstai nurašytą 9 535,95 Lt (2 761,81 Eur) GPM ir PVM delspinigių sumą, tačiau iš ginčijamo VMI atsakymo į šį prašymą matyti, kad mokesčių administratorius ne tik kad negrąžino prašomos sumos, bet ją įtraukė į apskaitą kaip skolą biudžetui. Nei ginčijamame sprendime, nei kituose dokumentuose nėra nurodyta duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti šios skolos susidarymo laikotarpį ir pagrįstumą. Tik teismo posėdyje atsakovės atstovas paaiškino, kad šiuos delspinigius suskaičiavo sistema, situacija buvo nestandartinė, todėl delspinigiai vėliau buvo perskaičiuoti rankiniu būdu, o į 2014 m. birželio 5 d. VMI raginimą sumokėti skolą geruoju jie nebuvo įrašyti.

Ginčijamame sprendime VMI nurodė, kad 9 535,95 Lt (2 761,81 Eur) GPM ir PVM delspinigiai pareiškėjui priskaičiuoti mokestinio ginčo laikotarpiu vadovaujantis MAĮ 98 straipsnio 2 dalimi. Kaip minėta, pareiškėjas 2014 m. birželio 5 d. VMI raginime nurodytą sumą, kurioje, be kita ko, buvo nurodyti ir delspinigiai, sumokėjo, taigi, su valstybės biudžetu atsiskaitė. Teismas sutinka su pareiškėju, kad iš ginčijamo sprendimo nėra aiški nei teisinė, nei faktinė papildomai priskaičiuotų 9 535,95 Lt (2 761,81 Eur) GPM ir PVM delspinigių kilmė. Pažymėtina, kad atsakovės sudarytos lentelės, pateiktos teismo posėdyje, nėra sprendimo sudėtinė dalis. Jos nuosekliai, aprašant faktinę situaciją ir pagrindžiant ją teisės normomis, turi būti aprašytos sprendime.

Sprendimo suprantamumo reikalavimas reiškia, kad sprendimas turi būti vienodai suprantamas tiek asmenims su atitinkamu išsilavinimu, tiek ir be jo, todėl sprendime nepakanka tik išdėstyti teisės normas. Faktai turi būti išdėstyti taip, kad sprendimo motyvai būtų aiškiai suprantami tiek sprendimą priėmusiam asmeniui, tiek asmeniui, kuriam jis skirtas. Pažymėtina, kad ši pareiga atsakovei, kaip viešojo administravimo subjektui, yra nustatyta ir VAĮ 8 straipsnio 2 dalyje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčijamas VMI 2017 m. kovo 30 d. sprendimas Nr. (20.21-06)-RMA4771, kuriuo atsisakyta pareiškėjui grąžinti priskaičiuotą 9 535,95 Lt (2 761,81 Eur) GPM ir PVM delspinigių sumą, priimtas pažeidžiant VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl naikintinas ir pareiškėjo 2017 m. kovo 30 d. raštas grąžintinas mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. Č. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. (20.21-06)-RMA4771.

Įpareigoti atsakovę išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. kovo 3 d. raštą iš naujo.

Likusią skundo dalį atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Irena Paulauskienė