Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. A. (naudojant garso ir vaizdo perdavimo priemones „Zoom“), jo atstovei advokatei Aurelijai Maumevičei (naudojant garso ir vaizdo perdavimo priemones „Zoom“),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, vykdantis individualią veiklą, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn):

1) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 259 straipsnio 2 dalį - 30 MGL (1500 Eur) dydžio bauda;

2) Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. spalio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (3 veikos) - 1 metų laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 11 mėnesių atlyginti nukentėjusiam asmeniui nusikaltimu padarytą 2100 Eur turtinę žalą;

3) Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. birželio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos) - 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, vietoje jos skiriant įpareigojimus: a) iki 2024 m. gruodžio 31 d. atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę 3000 eurų žalą nukentėjusiems asmenims b) dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje per mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. K. turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, 2023 metų liepos mėnesį įtikino A. A., jog gali sėkmingai investuoti pastarojo pinigus ir grąžinti juos kartu su uždirbtu pelnu bei nurodė A. A. pervesti pinigines lėšas į jo (M. K.) sugyventinės R. Š. UAB „Revolut Bank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai nurodydamas, kad tai jo buhalterės banko sąskaita, iš kurios pinigai toliau bus pelningai investuoti. Apgaulingai įtikintas M. K., A. A. į jam nurodytą R. Š. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) atliko šiuos mokėjimus:

- 2023 m. liepos 19 d. iš E. B. priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) dviem mokėjimo pavedimais pervedė 1 000 Eur ir 500 Eur, po ko M. K., R. Š. leidimu naudodamasis jos banko sąskaita, prisijungimo duomenimis ir mokėjimo kortele, 2023 m. liepos 19 d. pervedė 1 000 Eur į A. N. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 2023 m. liepos 19 d. pervedė 200 Eur į V. L. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. liepos 19 d. išgrynino 250 Eur bankomate adresu (duomenys neskelbtini);

- 2023 m. liepos 20 d. iš E. B. priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) dviem mokėjimo pavedimais pervedė 500 Eur ir 1 000 Eur, po ko M. K., R. Š. leidimu naudodamasis jos banko sąskaita, prisijungimo duomenimis ir mokėjimo kortele, 2023 m. liepos 20 d. pervedė 766 Eur ir 48 Eur į A. N. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. liepos 20 d. išgrynino 700 Eur bankomate adresu (duomenys neskelbtini);

- 2023 m. liepos 22 d. iš A. A.vardu atidarytos AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 80 Eur, kuriuos M. K., R. Š. leidimu naudodamasis prisijungimo prie jos banko sąskaitos duomenimis ir mokėjimo kortele, 2023 m. liepos 22 d. išgrynino bankomate adresu (duomenys neskelbtini);

- 2023 m. rugpjūčio 2 d. iš A. A. vardu atidarytos AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 80 Eur, po ko M. K., R. Š. leidimu naudodamasis jos banko sąskaita, prisijungimo duomenimis ir mokėjimo kortele, 2023 m. rugpjūčio 2 d. į A. N. AB „SEB“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) atlikto 35,64 Eur mokėjimo pavedimą ir 2023 m. rugpjūčio 2 d. išgrynino 40 Eur bankomate adresu (duomenys neskelbtini);

- 2023 m. rugpjūčio 10 d. iš A. A.vardu atidarytos AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 150 Eur, kuriuos M. K., R. Š. leidimu naudodamasis prisijungimo prie jos banko sąskaitos duomenimis ir mokėjimo kortele, 2023 m. rugpjūčio 10 d. išgrynino bankomate adresu (duomenys neskelbtini).

Taip, melagingai žadėdamas investuoti, M. K. savo naudai apgaule įgijo svetimą A. A. priklausantį turtą – 3 310 Eur, kurių niekur neinvestavo, o pervedė tretiesiems asmenims arba išgrynino bankomatuose, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Vienas iš apgaulės sukčiaujant būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Pažymėtina, kad piktnaudžiavimas pasitikėjimu nėra savarankiškas sukčiavimo požymis, o tik vienas iš apgaulės būdų, naudojamų siekiant įgyti turtą, turtinę teisę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2011, 2K-7-255/2012). Piktnaudžiavimas pasitikėjimu kaip apgaulės būdas sukčiaujant yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje nurodytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko susiklosčiusiais pasitikėjimo santykiais. Tokie santykiai gali susiklostyti dėl asmeninių, tarnybinių, giminystės ar kitokių kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio ryšių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-47-895/2016).???

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo M. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta.

- 2023 m. rugpjūčio 2 d. iš A. A. vardu atidarytos AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 80 Eur, po ko M. K., R. Š. leidimu naudodamasis jos banko sąskaita, prisijungimo duomenimis ir mokėjimo kortele, 2023 m. rugpjūčio 2 d. į A. N. AB „SEB“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) atlikto 35,64 Eur mokėjimo pavedimą ir 2023 m. rugpjūčio 2 d. išgrynino 40 Eur bankomate adresu (duomenys neskelbtini);

- 2023 m. rugpjūčio 10 d. iš A. A.vardu atidarytos AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 150 Eur, kuriuos M. K., R. Š. leidimu naudodamasis prisijungimo prie jos banko sąskaitos duomenimis ir mokėjimo kortele, 2023 m. rugpjūčio 10 d. išgrynino bankomate adresu (duomenys neskelbtini).

Byloje nustatyta, kad M. K. savo naudai apgaule įgijo svetimą A. A. priklausantį turtą – 3 310 Eur, kurių niekur neinvestavo, o pervedė tretiesiems asmenims arba išgrynino bankomatuose, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Byloje nustatytų ir įrodymais pagrįstų aplinkybių visuma neabejotinai leidžia konstatuoti, kad M. K., atlikdamas veiksmus, suprato naudojamos apgaulės, gaunamos naudos ir daromos žalos pobūdį, šiuos padarinius numatė ir jų norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. K., vadovaudamasis BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas), šio nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus (nusikaltimas padarytas dėl savanaudiškų paskatų), jo įvykdymo aplinkybes (kaltinamasis, panaudodamas apgaulę įgijo svetimą turtą, nėra taręsis dėl padarytos žalos atlyginimo).

Teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, t. y. kad M. K. yra darbingo amžiaus, nevedęs, turintis draugę (2 t., b. l. 118), Sodros duomenimis matyti, kad vykdantis individualią veiklą (2 t., b. l. 22-24). Trauktas baudžiamojon atsakomybėn už neteisėtą disponavimą psichiką veikiančioms medžiagomis, šiuo metu yra teistas už sukčiavimą (5 veikos), tačiau nusikalstamos veikos, už kurios padarymą yra nuteisiamas šiuo nuosprendžiu, padarymo metu nuosprendžiai nebuvo įsiteisėję. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis nagrinėjamos veikos padarymo metu, jau viena baudžiamoji byla pagal kaltinimą dėl sukčiavimo buvo nagrinėjama teisme (2 t., b. l. 28-50, Liteko duomenys). Taip pat patikrinus „Liteko“ matyti, kad teisme buvo nagrinėtas Probacijos tarnybos teikimas dėl nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą, kadangi M. K. nevykdo įpareigojimo atlyginti nukentėjusiajam turtinę žalą. Šiuo metu yra nagrinėjamos kelios kaltinamojo M. K. atžvilgiu baudžiamosios bylos, tačiau apkaltinamieji nuosprendžiai nėra priimti. Per vienerių metų laikotarpį administracine tvarka baustas už smurto artimoje aplinkoje orderio nesilaikymą, taip pat už viešosios tvarkos pažeidimą, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą, nėra (2 t., b. l. 25-27). Byloje nėra duomenų apie M. K. priklausomybės ligų gydymąsi ar psichiatrinį gydymą.

Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti M. K. už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus sankcijoje numatytą ir prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas – yra proporcinga ir adekvati kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, geriausiai užtikrinanti M. K. resocializacijos galimybes, taip pat atitinkanti kaltinamojo deklaruotą interesą, padarytą žalą nukentėjusiajam atlyginta kaip įmanoma greičiau bei nukentėjusiojo interesą atgauti pinigus.

Šios bausmės dydis, atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, aptartus aukščiau, nustatytinas, artimas šios rūšies bausmės maksimaliam terminui, t. y. 1 metai 9 mėnesiai laisvės apribojimo bausmės be intensyvios priežiūros, tačiau paskiriant atitinkamus įpareigojimus:

1) dalyvauti elgesio pataisos programoje;

2) dirbti, o netekus darbo, be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje;

3) per šešis mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti turtinę žalą (3 310 Eur) nukentėjusiajam;

4) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 3, 4 punktai, 6 dalis).

Įpareigojimai skirtini atsižvelgiant ir į kaltinamojo nurodytas aplinkybes, kad gali žalą atlyginti per šešis mėnesius ir dėl to prašymą neskirti neatlygintinų darbų (2 t., b. l. 118-129).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis M. K. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu, t. y. iki 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmės be intensyvios priežiūros su minėtais įpareigojimais ir draudimais.

Kaltinamojo M. K. atžvilgiu yra priimtų kitų teismo procesinių sprendimų, tačiau teisme yra nagrinėjamų ir kitų baudžiamųjų bylų, kuriose nėra priimti galutiniai teismo sprendimai. Atsižvelgiant į tokią situaciją, teismas nebendrina kaltinamajam paskirtos bausmės su kitais teismų procesiniais sprendimais paskirtomis bausmėmis, kad būtų išvengta dvigubo bendrinimo. Visos M. K. paskirtos bausmės galės bus subendrintos vėliau nuosprendžio vykdymo metu arba kitu nuosprendžiu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam M. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 18-21) – panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, vadovaudamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Civilinis ieškovas A. A. pateikė civilinį ieškinį 3 310 Eur turtinės žalos atlyginimo, 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo dienos. Civiliniame ieškinyje nurodomos analogiškos aplinkybės kaip ir pateiktame nukentėjusiojo A. A. pareiškime (1 t., b. l. 1-18). Papildomai nurodoma, jog jeigu M. K. nebūtų atlikęs nusikalstamų veiksmų, nukreiptų prieš A. A., pastarasis nebūtų patyręs nurodyto dydžio turtinės žalos. Tai rodo, kad dėl to A. A. patirtą 3 310 Eur dydžio turtinę žalą kyla pareiga atlyginti būtent M. K.. Neturtinės žala buvo padaryta, kuri įvertinta 1 500 Eur sumai, pasireiškia pirmiausia dėl to, kad A. A. jau daugiau kaip metai laiko negali disponuoti ir naudotis iš jo apgaulės būdu M. K. išviliotais pinigais (3 310 Eur). Taip stipriai apribojant A. A. galimybę tenkinti jo neatidėliotinus poreikius, kuriuos jis būtų galėjęs patenkinti, tuo atveju, jeigu M. K. jo nebūtų apgavęs ir paminėtos apgaulės sekoje, nebūtų išviliojęs iš A. A. minėtos pinigų sumos, kuris yra tikrai labai didelė. Be to, buvo priverstas riboti savo būtinų poreikių tenkinimą dar ir dėl to, kad turi dengti teisines išlaidas, susijusias su šiuo procesu. Taip pat svarbu, jog A. A. pasitikėjo M. K.. Tačiau M. K. apgavo A. A., pasinaudojo juo ir išdavė. Tokiu būdu sukeldamas A. A. didelį baimės, nesaugumo jausmą, kad tai gali pasikartoti, ir nepasitikėjimą visais likusiais žmonėmis. Po to sekė, kad A. A. dėl tokių M. K. veiksmų yra sunku pasitikėti net ir pačiais artimiausiais žmonėmis, jam atrodo, kad ir pastarieji gali jį išduoti ir juo pasinaudoti. A. A. ėmė persekioti nerimas, stresas, pradėjo blogai miegoti naktimis, sapnuoti košmarus, atsirado valgymo sutrikimų. Po visų šių įvykių jautėsi ir tebesijaučia emociškai išsekęs, nusivylęs, dirglus. A. A. tapo uždaru, pablogėjo jo santykiai su gyvenimo drauge, šeimos nariais, kitais artimais žmonėmis, draugais ir pažįstamais (1 t., b. l. 51-64).

Teisiamojo posėdžio metu civilinis ieškovas A. A. paaiškino, jog kad žala, pinigai, kuriuos investavo, turi būti grąžinti, nes jie nebuvo investuoti, buvo naudoti savo reikmėms. Neturtinė žala grindžiama, tuo, kad buvo daug blogų nutikimų nutikę. Sudegė mašina, kitą mašiną vežė taisyti, buvo pavogti pinigai, mašina apgadinta. Tuo tarpu atsirado M. K., kur tikėjosi, kad jam bus gerai, pasiseks ir kažkiek grąžinsis savo pinigų. Tačiau gavo tik daugiau streso, buvo problemų su drauge, nepasitikėjimas kitais žmonėmis, naktimis buvo sunku miegoti. Tuo tarpu labai prastai jautėsi, šiuo metu jau po truputį atsigauna. Kaltinamajam yra pervedęs 3 310 Eur. Neturtinė žala grindžiama tuo, kad buvo paveiktas kaltinamojo apgavystėmis, kaip šis asmuo apgavo. Kaip ir minėjo kai visos trys nesėkmės susiėjo į vieną, ši labiausia paveikė, sugniuždė, kad pažįstamas galėjo taip padaryti. Be to, žadėjo, jog atgaus pinigus. Šis įvykis paveikė ir sveikatą, turėjo gerti raminamuosius, kad geriau miegoti. Kokius tiksliai raminamuosius gėrė, negali pasakyti. Tai buvo širdies lašiukai, pirko vaistinėje. Į gydytoją, konsultacijos nesikreipė. Pažymi, kad jis domėjosi kur investuoti, M. K. sakė, kad neinvestuoti į „crypto“, kadangi jis domėjosi pats asmeniškai. M. K. sakė, kad investuoja į darbo biržos akcijas, obligacijas. Pažymėjo, jog pastarasis neinvestuoja į „crypto“, bet paminėjo, kad „BINANCE“ yra kriptovaliutos. Jis asmeniškai netikėjo, jog tai bus „crypto“, M. K. sakė, jog ką investuoji tą ir atgauni, nebus prarasti pinigai. Jis tuo pasitikėjo, jog nebus prarasti pinigai, tačiau įvyko atvirkščiai.

Patyrė emocinių išgyvenimų, buvo nemiga naktimis, stresas, nevalgė, buvo daug svorio numetęs. Buvo tikrai sunku emocinė būklė. Jautė spaudimą iš M. K. dėl pinigų, pastarasis sakė, jog gali pavykti, reikia bandyti, o jis pasitikėjo pažįstamu asmeniu. Vėliau po kažkurio laiko matė, jog atitolo nuo jo po didesnių pinigų pervedimo. Prašė jam sumokėti dar 150 Eur, o tada jau jis juto, kad kažkas negerai. M. K. prašė 1000 Eur, paskui krito iki 500 Eur, o vėliau prašė 150 Eur paskolinti ir minėjo, jog viskas pasibaigs, atgaus pinigus. O jis jautė, kad turi duoti pinigus, kad galėtų atgauti visus investuotus pinigus. Ji paveikė šių pinigų netekimas, nes M. K. prašė iš karto investuoti, tačiau jis buvo minėjęs, jog neturi pinigų, todėl bandė investuoti iš paskutinių pinigų, kurie buvo likę. Jis prašė M. K. grąžini pinigus, rašė, klausė, tačiau pastarasis vangiai atrašinėjo, žadėjo, kad pinigai bus, tačiau jų nebuvo. Vėliau parašęs buvo tai, jog imsis kitų būdų, jog M. K. grąžintų skolą. Nustojo bendrauti ir šis nustojo rašyti, žinojo, kad nieko neatgaus ir kreipėsi į pareigūnus (2 t., b. l. 123-124).

Civilinio ieškovo A. A. atstovė advokatė paaiškino, jog turtinė žala yra visiškai pagrįsta rašytiniais įrodymais, būtent sutampa ir su kaltinime minima išviliota sukčiavimo būdu suma. Neturtinė žala grindžiama tuo, kad žmogus patiria tikrai didelį stresą, išgyvenimus, nerimą, čia būtų galima vardinti daug visų dvasinių, emocinių, neigiamų išgyvenimų. Pats tas tapimas auka jau savaime sufleruoja apie išgyvenimus. Patvirtino, kad su nerimu, su nemiga susidūrė, kad santykiai su drauge pablogėjo, o kad jie pablogėjo, tai tikriausiai objektyviai yra įmanoma matyti iš bylos medžiagos, nes dalis tų pinigų buvo mokama per draugės sąskaitą. Tai šiuo atveju, natūralu, kad kilo klausimas, kaip čia tave apgavo, išviliojo ir t. t. Tas santykis, gyvenant toje šeimoje, natūralu, kad į gerą nepakrypo po šios veikos, kai buvo išvilioti paskutiniai pinigai. Santykis su drauge, santykis su artimaisiais, su giminėmis, su draugais, pasitikėjimo klausimas. Ji mano, kad mes objektyviai matyti iš bylos medžiagos ir galima vienareikšmiškai spręsti, kad ta neturtinė žala buvo padaryta, nes dvasiniai išgyvenimai, emocinis skausmas dėl šios visos situacijos vienareikšmiškai paveikė nukentėjusįjį. Kitas dalykas, buvo klausimas finansinis momentas, kai iš jo išvilioja paskutinius pinigus, kiek jis negalėjo naudotis tais pinigais, vėlgi, kiek jam apsunkino jo asmeninių poreikių patenkinimą, nes šitie pinigai buvo panaudoti kaltinamojo asmeninių poreikių patenkinimui, o ne nukentėjusiojo. Dėl procesinių palūkanų, yra pateikta ir teismų suformuota praktika, kad procesinės palūkanos yra priteisiamos nuo įsiteisėjimo ir tai priemonė, kad bent būtų galima nuo nuosprendžio įsiteisėjimo kažkiek kompensuoti žmogui išlaidas, kai turtinę žalą vilkinama atlyginti. Prašo civilinį ieškinį tenkinti ir toje dalyje, kur prašoma patirtas atstovavimo išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti, ji dėl jų pasisakė, yra 1991,50 Eur, yra pateiktos visos sąskaitos, visi mokėjimai (2 t., b. l. 127).

Kaltinamasis M. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad sutinka dėl pateikto civilinio ieškinio, pasistengs atlyginti padarytą žalą nukentėjusiajam A. A.. Tačiau kaip pats ir minėjo, viskas pagal eilę, kadangi nukentėjusiųjų daug yra, todėl negali visiems vienu metu atlyginti padarytą žalą. Taip pat turi dar nagrinėjamų baudžiamųjų bylų. Mano, kad per 6 mėnesius galėtų atlyginti padarytą žalą (2 t., b. l. 120-122).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-46-699/2018). Tarp nusikalstamos veikos ir žalos turi būti tiesioginis priežastinis ryšys, kuris reiškia, kad atitinkamą žalą (padarinius) sukėlė būtent BK specialiosios dalies straipsniu uždrausta nusikalstama veika, kuri yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas. Šiuo atveju byloje buvo nustatyta, kad reali apgaule įgyto ir pasisavinto turto vertė yra 3 310 Eur ir tai atitinka nusikaltimo, numatyto, BK 182 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Teismas konstatuoja, kad civilinio ieškovo civilinis ieškinys dėl 3 310 Eur turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, tarp kaltinamojo veiksmų ir civilinio ieškovo patirtos šios turtinės žalos yra priežastinis ryšys, todėl ši ieškinio dalis yra tenkinama ir nukentėjusiajam 3 310 Eur Eur dydžio žalos atlyginimas priteistinas iš kaltinamojo. Taip pat, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019), CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šiuo atveju šioje byloje tenkintinas ir civilinio ieškovo prašymas priteisti iš kaltinamojo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinio ieškinio priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

CK 6.250 straipsnyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų išvada dėl nustatytos neturtinės žalos fakto ir jos dydžio turi būti pagrįsta ir motyvuota. Sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas. Teismų praktikoje nurodoma, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas. Pagal BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, be kita ko, BPK 7 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, ir BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą, nustatant ieškinio dydį, esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) pozicija, kurią jis turi pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019).

Nagrinėjamu atveju M. K. apgaule įgijo A. A. priklausančius pinigus – 3 310 Eur. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje nurodoma, kad dėl įvykdytos apgaulės jam atsirado nepasitikėjimo ir įtarumo jausmas vėl būti apgautam, pablogėjo santykiai su drauge ir t. t. Nėra abejonių, kad nukentėjusysis patyrė tam tikrus dvasinius nepatogumus dėl prieš jį padarytos nusikalstamos veikos. Kita vertus, prieš A. A. buvo padaryta ne smurtinio, o turtinio pobūdžio nusikalstama veika. Antra, nukentėjusysis nepateikė jokių objektyvių įrodymų (pavyzdžiui, medicinos dokumentų), kurie patvirtintų jam sukeltas neigiamas pasekmes, pavyzdžiui tai, kad A. A. dėl padarytos nusikalstamos veikos kreipėsi į gydytoją patyrus nervinio pobūdžio ligą, jam buvo išrašyti kokie nors vaistai. Trečia, nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje nurodytos bendro pobūdžio frazės, kad jam buvo padaryti dideli nepatogumai ir dvasinio pobūdžio pakenkimai, kurie sukėlė ir tebesukelia išgyvenimus. Šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į tai, kad A. A. padaryta turtinė žala nėra itin didelė.

Nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje nėra pateikiama visiškai jokių duomenų apie jo patirtus dvasinius išgyvenimus, o remiamasi deklaratyviais, civilinėje ir baudžiamojoje teisėje suformuluotais neturtinės žalos atlyginimo (vertinimo) kriterijais, paskirtimi bei esme, jų negrindžiant jokiais faktiniais duomenimis. Neturtinės žalos atlyginimas remiantis išimtinai nukentėjusiojo pateikiamu ieškiniu, neįrodinėjant žalos fakto ir dydžio, yra nesuderinamas su teisingo baudžiamojo proceso principais. Suprantama, kad dėl nusikalstamos veikos nukentėjusysis patiria neigiamų išgyvenimų: net jeigu nusikalstama veika nėra padaroma tiesioginės fizinės ar psichinės žalos nukentėjusiajam, jis patiria tokių išgyvenimų tiek dėl prieš jį padarytos nusikalstamos veikos, tiek dėl dalyvavimo baudžiamajame procese. Nepaisant to, vien tik formalus bendro pobūdžio konstatavimas, kad nukentėjusysis patyrė dvasinių išgyvenimų ar nepatogumų, nustatant jo patirtą neturtinę žalą ir pagrindžiant jos dydį, nėra pakankamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-71-976/2022). Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad A. A. ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas.

Taip pat civilinio ieškovo A. A. atstovė teisme prašo priteisti iš kaltinamojo M. K. ir jo patirtas išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą – 1 991,50 Eur už atstovavimą teisme, pasiruošimą ir teisines konsultacijas (2 t., b. l. 74-78; 110-113).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismo nuomone, atsižvelgus į M. K. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą, faktinį ir teisinį bylos sudėtingumą ir apimtį, teisinės pagalbos teikimo trukmę, darytina išvada, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. A. už teisinę pagalbą sumokėtas atlygis advokatei atitinka proporcingumo kriterijus. Atsižvelgęs į išvardytas aplinkybes, kaltinamojo ir nukentėjusiojo turtinę padėtį, priteistiną civilinio ieškinio sumą, teisinės pagalbos būtinumo pagrindą ir apimtį procese, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo A. A. atstovės prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos, dėl ko iš M. K. nukentėjusiojo A. A. naudai priteistina 1 991,50 Eur proceso išlaidų, turėtų atstovo paslaugoms apmokėti (BPK 104 str. 2 d., 106 str. 2 d.).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro 2024 m. spalio 15 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas M. K. turtui, t. y., 1) piniginės lėšos, neviršijančios 4 810 Eur, esančios AB „Swedbank“ sąskaitoje, Nr. (duomenys neskelbtini); 2) piniginės lėšos, neviršijančios 4 810 Eur, esančios UAB „Neo Finance“ sąskaitoje, Nr. (duomenys neskelbtini); 3) piniginės lėšos, neviršijančios 4 810 Eur, esančios UAB „Revolut Bank“, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės apribojimo būdas ir mastas – visiškai apribojant, tačiau leidžiant įplaukas į sąskaitas, apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikinimas. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas iki 2025 m. balandžio 15 d. (1 t., b. l. 70-78). Bylos duomenimis kaltinamojo M. K. sąskaitose piniginių lėšų nėra, todėl laikinas nuosavybės teisės apribojimas panaikinamas.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinis diskas CD laikmenoje su vaizdo ir garso įrašais, saugomas voke prie bylos pirmojo tomo galinio viršelio vidinės pusės – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, su įpareigojimais ir draudimais:

1) dalyvauti elgesio pataisos programoje;

2) dirbti, o netekus darbo, be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje;

3) per 6 (šešis) mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti turtinę žalą (3 310 Eur) nukentėjusiajam;

4) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 3, 4 punktai, 6 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. K. paskirti 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su įpareigojimais ir draudimais:

1) dalyvauti elgesio pataisos programoje;

2) dirbti, o netekus darbo, be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje;

3) per 6 (šešis) mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti turtinę žalą (3 310 Eur) nukentėjusiajam;

4) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 3, 4 punktai, 6 dalis).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam M. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Civilinio ieškovo A. A. civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti ir priteisti iš M. K. civilinio ieškovo A. A. naudai 3 310 Eur (tris tūkstančius tris šimtus dešimt eurų) turtinei žalai atlyginti ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo civilinio ieškinio priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo A. A. civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalimi, 106 straipsnio 2 dalimi, priteisti A. A. naudai iš M. K. 1 991,50 Eur (vieną tūkstantį devynių šimtų devyniasdešimt vieno euro penkiasdešimties centų) dydžio turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro 2024 m. spalio 15 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą M. K. turtui panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašais, saugomą voke prie baudžiamosios bylos pirmojo tomo galinio viršelio vidinės pusės – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Išaiškinti M. K., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai:

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba (Vilniuje – Rytų Lietuvos tarnybos, Kareivių g. 1, tel. 8 672 88 430, 8 672 94 080, Kaune – Vidurio Lietuvos tarnyba, Kęstučio g. 37).

Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.