Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-09-09 · Administracinė byla Nr. I-2026-362/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-09-09Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-12-18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-09-09
Bylos Nr.
I-2026-362/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05028-2015-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Arvydas Martinavičius
Pareiškėjas
T. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities VPK, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2026-362/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05028-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 09 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Arvydas Martinavičius,sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,dalyvaujant pareiškėjui T. V. ir jo atstovui R. Mironovui

dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities VPK, atstovei L. Normantaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas T. V. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir papildomu skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Šiaulių VPK), 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2013 m. spalio 19 d. iki 2014 m. balandžio 16 d. jis buvo konvojuojamas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Panevėžio VPK areštinę ir atgal nežmoniškomis sąlygomis, dėl kurių jam teko kentėti. Pareigūnai tyčia demonstruodavo ginklus, siundydavo šunį, Automobilis, kuriuo pareiškėjas buvo konvojuojamas, visada būdavo perpildytas, į 2 kv. m patalpą sugrūsdavo 5-15 asmenų, šaltuoju metų laiku būdavo šalta, tirpo ir buvo nuspaudžiamos kojos. Jam kaip nerūkančiam tekdavo būti prirūkytoje patalpoje. Papildomame skunde nurodė, kad būdavo vežamas didesnis asmenų skaičius, nei yra sėdimų vietų, nebuvo specialios patalpos bagažui sudėti, trūko oro, nebuvo šildymo sistemos, nebuvo atsarginio išėjimo. Pats automobilis yra sunkvežimis, ir jo negalima laikyti pritaikytu žmonėms vežti. Patvirtina, jog dažnai važiuoti reikėjo stovint, kameros automobilyje buvo perpildytos. Bagažas buvo vežamas kartu, o ne specialioje patalpoje. Pareiškėjas nebuvo aprūpinamas maisto daviniu. Tai sukėlė orumo pažeminimą, pavojų sveikatai ir net gyvybei, jis patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sveikatos sutrikdymą, tuo pačiu buvo padaryta neturtinė žala. Teismo posėdžio metu pareiškėjas įš esmės patvirtino savo skunde išdėstytas aplinkybes bei nurodė, kad buvo etapuojamas šešis kartus, vežamas į Panevėžio PK, kelionė trukdavo apie 1 valandą. Asmeniniai daiktai buvo dedami į vieną iš kamerų, tekdavo stovėti. Dėl to jam atsirado problemos su sąnariais, išsivystė artritas.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė teismui atsiliepimą, kuriame išdėstė savo poziciją, o Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariato atstovas teismo posėdžio metu ją patvirtino ir nurodė, kad pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu buvo konvojuojamas 2013-10-25, 2013-11-15, 2013-11-20, 2014-01-10, 2014-01-17 ir 2014-04-14, viso šešis kartus, konvojuojamas specialios paskirties automobiliu „Renault MIDLUM“, kuris įrengtas vadovaujantis higienos ir saugumo reikalavimais bei tinkamas eksploatacijai. Specialios paskirties automobilis „Renault MIDLUM“ turi uždarą kėbulą, 31 sėdimas vietas konvojuojamiems vežti, jame yra įrengtos specialios daiktadėžės. Šiaulių apskrities VPK pareigūnams konvojuojant pareiškėją leistinas konvojuojamųjų skaičius nebuvo viršytas. Pareiškėjas nei karto prieš vykdant konvojų ar konvojavimo metu konvojaus būrio pareigūnams nėra išsakęs pageidavimų, pretenzijų, nepasitenkinimų dėl konvojavimo sąlygų nei žodžiu, nei raštu. Pareiškėjo teiginiai dėl kitų asmenų rūkymo konvojavimo metu nepagrįsti, nes Konvojavimo taisyklėse nustatyta, kad konvojuojamiesiems draudžiama rūkyti. Prieš vykdant konvojavimą automobilis yra apžiūrimas, įsitikinama, ar visos sistemos veikia. Yra įrengta vėdinimo, šildymo sistemos. Šiuo automobiliu nė karto nebuvo konvojuojama asmenų daugiau, nei yra sėdimų vietų. Faktinių duomenų apie tyčia demonstruojamus ginklus nepateikta, pareigūnai pagal teisės aktus privalo ginklus turėti. Konvojavimo taisyklėse reglamentuota, kad esant būtinumui kinologas su šunimi yra konvojaus sudėtyje.

Kiekvienais metais specialieji automobiliai būdavo tikrinami UAB „Šiaulių techninių apžiūrų centras“ darbuotojų ir automobiliai visiškai atitiko keliamus reikalavimus, buvo tinkami eksploatacijai. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nėra kreipęsis dėl netinkamų konvojavimo sąlygų į Šiaulių apskrities VPK pareigūnus, taip pat į tai, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas tvarkingais, konvojuojamųjų lydėjimui skirtais, techninius reikalavimus atitinkančiais, neperpildytais automobiliais, darytina pagrįsta išvada, jog konvojuojant pareiškėją Šiaulių apskrities VPK pareigūnai teisės aktų nuostatų ir pareiškėjo teisių nepažeidė. Prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas netenkintinas.

Pareiškėjas T. V. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad jis buvo konvojuojamas sąlygomis, galimai neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

Teismas pažymi, kad ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

LR ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1527/2012).

Konvojavimo organizavimo tvarką, konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus reglamentuoja Konvojavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (ginčo laikotarpiui aktuali redakcija, patvirtinta 2008-04-24 įsakymu Nr. 1R-175/IV 146 (toliau – Konvojavimo taisyklės). Pagal šių taisyklių 106-112 punktus, konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportą pradedamas nuo jų pretenzijų išklausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose; jeigu konvojuojamasis pareiškia pretenzijas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ar teritorinių policijos įstaigų areštinių administracijai, tai konvojuojamojo priėmimas į transporto priemonę tęsiamas po to, kai Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų arba teritorinių policijos įstaigų areštinių atsakingi pareigūnai įrašo konvojuojamojo asmens bylos pažymoje apie pretenzijos patenkinimą arba jos motyvuotą atmetimą; specialusis transportas įrengiamas atsižvelgiant į Europos Sąjungos rekomendacijas dėl konvojuojamųjų gabenimo; specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų; jeigu priimančiajam konvojui konvojuojamųjų pristatyta daugiau negu jis gali priimti pagal nustatytas normas, tai priimantysis konvojus visų pirma priima nepilnamečius, moteris, ligonius, kuriuos lydi palydovai, ir konvojuojamuosius pagal teismų, prokurorų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų nurodymus. Konvojavimo taisyklių 126 punkte išvardintos konvojuojamų asmenų pareigos, pagal kurias konvojuojamieji privalo tiksliai vykdyti savo pareigas bei visus teisėtus konvojaus pareigūnų reikalavimus; būti apsirengę nuosavais drabužiais bei avėti nuosavą avalynę; tausoti patalpose esančią įrangą, inventorių, kitas specialiajame transporte esančias priemones bei daiktus; palaikyti švarą, o 127 punkte nurodyta, kad konvojuojamiesiems draudžiama <......> rūkyti. Konvojavimo taisyklių 146 punktas numato, kad specialiajame automobilyje, specialiajame autobuse turi būti nepažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, specialiojo autobuso ir specialiojo automobilio langai; <......> veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai).

Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad nuo 2013-10-25 iki 2014-04-14 Šiaulių AVPK pareigūnai konvojavo pareiškėją specialios paskirties automobiliu iš Šiaulių TI į Panevėžio AVPK areštinę ir atgal viso 6 kartus. Konvojavimui buvo naudojamas specialios (konvojavimo) paskirties, konvojavimo taisykles ir techninius reikalavimus atitinkantis automobilis, skirti vežti žmones „Renault Midlum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (31 sėdimos vietos konvojuojamiesiems) Šis automobilis Šiaulių AVPK gautas iš Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos kaip skirtas konvojuoti asmenis, teismui nėra pateikta jokių įrodymų, jog jame nebuvo įrengtos pagal higienos normų ir Konvojavimo taisyklių reikalavimus reikalingos vėdinimo, šildymo ir kitos sistemos, automobilis kiekvienais metais būdavo tikrinamas UAB „Šiaulių techninių apžiūrų centras“ darbuotojų ir visiškai atitiko keliamus reikalavimus, buvo tinkamas eksploatacijai. Šiaulių AVPK į bylą pateikė 6 kelionės žiniaraščių ir prie jų pridėtų konvojuojamųjų sąrašus, iš kurių matosi, kad konvojuojant iš Šiaulių TI į Panevėžio AVPK areštinę į konvojavimo maršrutą buvo įtraukiamas ir Radviliškio PK, taigi konvojuojamų asmenų skaičius iki galutinės paskirties vietos keisdavosi. Kiekvienas konvojuojamų asmenų perdavimas ir priėmimas įrašytas atskirai ir patvirtintas atsakingų pareigūnų parašais ir policijos įstaigų antspaudais, todėl abejonių dėl to, kad konvojuojamų asmenų skaičius galėjo būti nurodytas netiksliai, teismui nekyla. Pareiškėjo konvojavimo atvejais konvojuojamų asmenų skaičius tarp atitinkamų maršruto paskirties taškų nei karto neviršijo šiuose automobiliuose įrengtų, konvojuojamiesiems skirtų, vietų skaičiaus, daugiausia buvo etapuojama 26 asmenys Šie rašytiniai įrodymai suteikia pakankamą pagrindą pripažinti pagrįstais Šiaulių AVPK atsiliepime išdėstytus teiginius, kad konvojuojant pareiškėją asmenų skaičius niekada neviršijo minėtuose automobiliuose įrengtų sėdimų konvojuojamiems asmenims skirtų vietų skaičiaus, tad teismas laiko nepagrįstu pareiškėjo nurodymą, jog tekdavo ir stovėti. Konvojaus būrio vado 2016-02-26 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad konvojaus būrio pareigūnai kiekvieną dieną prieš vykdant konvojavimą atlikdavo specialiosios transporto priemonės apžiūrą, buvo tikrinamos šildymo, vėdinimo sistemos, kamerų apšvietimas, patalpoje, kurioje buvo laikomi konvojuojamieji bei kartu vykdavo ir juos saugantys konvojaus pareigūnai, buvo įrengta elektrinė ištraukiamoji ventiliacija, autonominė šildymo, apšvietimo sistemos, kurios visada veikė ir buvo efektyvios. Taigi byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad automobilių, kuriais buvo konvojuojamas pareiškėjas, techninė būklė, vėdinimo sistemos ar dirbtinė apšvieta neatitiko Konvojavimo taisyklių reikalavimų. Nors Konvojavimo taisyklės nereglamentuoja konvojuojamų asmenų asmeninių daiktų pervežimo, tačiau atsakovas nurodo, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiu automobiliu, kuriame įrengtos 3 specialios daiktadėžės konvojuojamų asmenų daiktams susidėti, taigi paneigia pareiškėjo teiginius dėl asmeninių daiktų vežimo bendroje patalpoje su žmonėmis. Atkreiptinas dėmesys, jog šiame specialios paskirties automobilyje yra įrengtos 7 kameros, viena su 13 sėdimų vietų, 1 su 9 sėdimomis vietomis, 1 su 4 sėdimomis vietomis, 1 su 2 sėdimomis vietomis ir trys vienvietės kameros, tad, nustačius jog šiuo automobiliu buvo etapuojama ne daugiau kaip 26 asmenys, net ir vienos ar daugiau vienviečių kamerų užėmimas asmeniniais daiktais neleidžia teigti, jog kitiems asmenims nebeliko sėdimų vietų.

Nors pareiškėjas nurodė, kad nebuvo atsarginio išėjimo, dėl ko jis patyrė neturtinę žalą, tačiau teismas pažymi, kad tokio atsarginio išėjimo nebuvimas gali būti reikšmingas tik tuo atveju, jei būtų kilusi būtinybė juo pasinaudoti, tačiau tokių aplinkybių pats pareiškėjas nenurodo.

Pareiškėjas nurodo, kad konvojavimo metu nerūkantys asmenys būdavo vežami kartu su rūkančiais, kurie pasislėpę rūkydavo automobilyje, todėl teko kvėpuoti tabako dūmais. Konvojavimo taisyklių 127.7. punkte nurodyta, kad konvojuojamiesiems draudžiama rūkyti. Pareiškėjas paaiškina, kad jis pats yra nerūkantis, tačiau nenurodo, kad dėl kitų asmenų rūkymo konvojavimo automobilyje jis reiškė nusiskundimus konvojaus pareigūnams, kelionės žiniaraščiuose pastabų dėl pareiškėjo nusiskundimų taip pat nėra, taigi nėra jokio pagrindo spręsti, kad Šiaulių AVPK būtų pažeidusi teisė aktų reikalavimus, o pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.

Kaip vienu iš neturtinės žalos aspekto pareiškėjas nurodo, jog dėl to, jog konvojuojant teko stovėti arba sėdėti kėdėse, kur jam teko per mažai vietos, jis susirgo sąnarių artritu, ir tai patvirtindamas pateikė gydytojo pažymą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ši pažyma išrašyta 2015-08-01, ir joje nurodoma, jog pareiškėjas tik 2015-05-22, praėjus daugiau kaip metams po paskutinio konvojavimo, kreipėsi į šeimos gydytoją. Teismų sistemos LITEKO duomenimis, administracinė byla Nr. I-804-394/2016, pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl neturtinės žalos priteisimo, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Šiaulių tardymo izoliatoriaus 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunduose nurodė, kad ryšium su laisvės apribojimu buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2013-10-25 iki 2014-04-14, pažeidžiant galiojančius teisės aktus, perpildytose kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų. Neturtinė žala, be kitų požymių, pasireiškė ir neigiamu poveikiu sąnariams. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, kad nors pareiškėjo skunde nurodoma, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų sutriko jo sveikata – atsirado kosulys, dusulys, gerklės perštėjimas, odos raukšlėjimas, nagų žydėjimas, neigiamas poveikis sąnariams, kamuodavo nuovargis, buvo juntamas organizmo išsekimas, skaudėdavo nugaros ir kaklo sritys, dėl buvimo prirūkytose patalpose atsirado kosulys, alergija, plaučių pabrinkimas, nusilpo imuninė sistema, bet iš įrašų pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje matosi, kad pareiškėjas jo laikymo Šiaulių TI laikotarpiu keletą kartų skundėsi galvos ir gerklės skausmu, sloga, vieną kartą oro trūkumu vakarais, tačiau jokių įrašų apie patikslintame skunde nurodytus sveikatos sutrikimus ir susirgimus nėra, pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių jo išvardintus negalavimus ar liekamuosius reiškinius, taigi byloje esantys medicininiai dokumentai nesudaro pagrindo teigti, kad dėl laikymo sąlygų Šiaulių TI pablogėjo pareiškėjo sveikata.

Spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas atkreipia dėmesį į bylai svarbią aplinkybę, kad pareiškėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į teismą praėjus 18 mėnesiams nuo tada, kai jis paskutinį kartą buvo konvojuotas. Pažymėtina, kad asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 str. prasme) poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 str. prasme). Laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). Todėl aplinkybė, kad pareiškėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba 18 mėnesių, leidžia daryti išvadą, jog jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kaip nurodoma pareiškime. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas per pusę metų buvo konvojuojamas tiki šešis kartus, konvojavimas, jo paties parodymu, trukdavo apie vieną valandą, tad toks poveikis ilgalaikiu negali būti laikomas.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes bei ginčo situacijos teisinį reglamentavimą teismas daro išvadą, jog Šiaulių apskrities VPK pareigūnai nagrinėjamu atveju neatliko jokių teisei priešingų (neteisėtų) veiksmų, pareiškėjo teisių pažeidimų, tame tarpe kankinamo, nežmoniško ar žeminančio pareiškėjo orumą elgesio iš atsakovo pusės nenustatyta. Nenustačius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteistų veiksmų (neveikimo), žalos atlyginimas negalimas, todėl pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities VPK, atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.). Darydamas šią išvadą teismas taip pat pabrėžia, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo asmuo, turintis specifinį teisinį statusą (įtariamasis, kaltinamasis), todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas bei būtinas, siekiant apsaugoti kitų (jokių nusikaltimų nepadariusių) asmenų laisves bei teisėtus interesus. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje taip pat yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu. Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi siekiant paskirtos kardomosios priemonės tikslų, o laisvės atėmimas (suėmimas) visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (ABTĮ 57 str.). Likusieji pareiškėjo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) 84-87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi

nusprendžia:

Pareiškėjo T. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Šiaulių apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Arvydas Martinavičius