Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-04-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-254-957/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-04-21
Bylos Nr.
1A-254-957/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-30938-2022-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Darius Pranka, Marijus Kursevičius, Valerij Lauš
Advokatai
Jolanta Teresė Litvinskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-254-957/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30938-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.2.25.6; 2.4.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Dariaus Prankos,

sekretoriaujant Teresai Darulienei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Žvironienei,

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmens R. R. gynėjai advokatei Jolantai Teresei Litvinskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Jūratės Žvironienės (toliau – ir prokuroras, apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. sausio 4 d. nuosprendžio, kuriuo R. R. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos A. Š. atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą. Baudžiamoji byla nutraukta.

R. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius (nuo 2022 m. rugpjūčio 17 d.) naudotis teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones.

Iš R. R. į valstybės biudžetą išieškota automobilio „Volkswagen Golf“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 1 150 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas penkiasdešimt eurų).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o R. R. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) – perduoti institucijai, suteikusiai specialią teisę.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. R. R. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl to, kad jis 2022 m. rugpjūčio 15 d., apie 13.10 val., Vilniaus rajone, Vilkiškių kaime, Tapelių gatvėje vairavo automobilį „Volkswagen Golf“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore nustatytos 2,35 promilės etilo alkoholio koncentracija.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. sausio 4 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo dalyje dėl BK 68 straipsnio taikymo ir paskirti R. R. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

3. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad R. R. teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra aiškiai per trumpas, visiškai neatitinkantis padaryto nusikaltimo pavojingumo. Teismas visiškai nemotyvavo šio savo sprendimo, nenurodė, kokios išimtinės šio nusikaltimo padarymo ar R. R. asmenį apibūdinančios aplinkybės nulemia, jog jam nustatytinas artimas minimaliam draudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas. Prokuroras pažymi, kad:

3.1. R. R. nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas už šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, neabejotinai keliantį itin didelį pavojų tiek eismo saugumui, tiek ir jo dalyvių sveikatai ar net gyvybei;

3.2. R. R. buvo nustatytas vidutinis girtumas (2,35 promilės), beveik penkis kartus viršijantis leistiną normą, ir nors jokia žala nei turtui, nei asmenų sveikatai padaryta nebuvo, tačiau vien tik ši aplinkybė įvykdyto nusikaltimo pavojingumo nemenkina. Prokuroro teigimu, ši pozicija atitinka ir įstatymo leidėjo valią, kadangi kriminalizuodamas transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, įstatymų leidėjas jokių šios nusikalstamos veikos padarinių nenumatė, taip patvirtindamas, kad vien pati veika gali sukelti didelį pavojų aplinkiniams;

3.3. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnyje (numatančiame atsakomybę už transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas mažesnis nei 1,51 promilės neblaivumas) padarymą be piniginės baudos asmeniui privalomai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 (vienerių) metų iki 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių, todėl, prokuroro manymu, asmenų, traukiamų administracinėn atsakomybėn, ir asmenų, traukiamų baudžiamojon atsakomybėn, teisinė padėtis negali nesiskirti, nes skiriasi pats šios teisinės atsakomybės pagrindas;

3.4. jokių išimtinių aplinkybių, kurios nulemtų artimą minimaliam minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, šioje byloje nenustatyta. Nustatyta, kad R. R. vairuojamas automobilis buvo pareigūnų sustabdytas Vilkiškių kaime, vidurdienį, šventinę nedarbo dieną, kai dauguma kaimo gyventojų nedirba, leidžia laisvalaikį su šeimomis lauke, kur yra pakankamai intensyvus automobilių ir pėsčiųjų eismas, būdamas neblaivus važiavo nusipirkti alkoholio (kaip nurodė sugyventinė);

3.5. prokuroro teigimu, R. R. veika pasižymi lengvabūdiškumu ir ciniškumu. Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje akcentuojamas R. R. teistumų nebuvimas bei tai, kad tokią veiką jis padarė pirmą kartą, tačiau, prokuroro vertinimu, tai neatsveria R. R. padaryto nusikaltimo pavojingumo ir nesudaro pagrindo jo asmeninius interesus iškelti aukščiau visuomenės saugumo interesų. Atitinkamai R. R. turi būti nustatytas adekvatus jo padarytam nusikaltimui specialios teisės atėmimo terminas – 2 (dveji) metai.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

5. Teismo posėdžio metu prokurorė J. Žvironienė prašė jos skundą tenkinti, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto R. R. gynėja advokatė J. T. Litvinskienė prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokuroro skundas atmetamas.

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neginčija skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų faktinių bylos aplinkybių, veikos kvalifikavimo, taip pat R. R. pritaikyto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, kadangi nustatė R. R. per trumpą baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones) – terminą. Apeliantas prašo šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą nustatyti 2 (dvejiems) metams, o ne 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių BPK pažeidimų, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7. Baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-104-1073/2019). Kartu pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos įvertinus jų suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018) bei proporcingumą, kuris reikalauja, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės būtų proporcingos teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, nevaržytų asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018).

8. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atleisdamas R. R., padariusį BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskyrė jam dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise ir konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – ir teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones – tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018). Tokiu atveju siekiama prevencinių ir auklėjamojo pobūdžio tikslų, t. y. apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir paveikti jį taip, kad nebedarytų naujų teisės pažeidimų. Uždraudimo naudotis specialia teise termino nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso sudėtinė dalis, priskiriama teismo prerogatyvai. Nustatant uždraudimo naudotis specialia teise terminą, atsižvelgtina į visumą aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamą veiką ir kaltininko asmenybę (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-50-303/2020).

9. Kaip jau minėta, apeliantas ginčija R. R. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – termino pagrįstumą, teigdamas, jog nustatytas terminas yra aiškiai per švelnus ir prašo R. R. šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą nustatyti 2 (dvejiems) metams. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė baudžiamojo įstatymo normas, reglamentuojančias baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – skyrimą, todėl keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį šioje dalyje nėra pagrindo.

10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. R. vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ženkliai viršijęs ribą, kuriai esant kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jo iškvėptame ore buvo nustatyta 2,35 promilių etilo alkoholio koncentracija. Neabejotina, jog tokio apsvaigimo nuo alkoholio laipsnio vairuotojo reakcija yra vangesnė, orientacija apsunkinta, todėl saugiai valdyti padidinto pavojaus šaltinį bei tinkamai įvertinti situacijas kelyje yra sudėtinga. Sutiktina su prokuroro skundo argumentu, jog R. R. padarytas nusikaltimas kėlė itin didelį pavojų tiek eismo saugumui, tiek ir jo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Vis tik teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui, t. y. R. R., nustatydamas 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių uždraudimo naudotis specialia teise terminą, netinkamai individualizavo šią baudžiamojo poveikio priemonę ir paskyrė aiškiai per trumpą jos taikymo terminą. Prokuroro skundo teiginius apie tai, kad R. R. vairuojamas automobilis buvo pareigūnų sustabdytas Vilkiškių kaime, vidurdienį, šventinę nedarbo dieną, kai dauguma kaimo gyventojų nedirba, leidžia laisvalaikį su šeimomis lauke, kur yra pakankamai intensyvus automobilių ir pėsčiųjų eismas, teisėjų kolegija vertina kaip prielaidų pobūdžio ir grindžiamus spėjimais apie intensyvų pėsčiųjų ir automobilių eismą konkrečios veikos padarymo metu, siekiant sudaryti įspūdį apie galimai didesnį R. R. padarytos veikos ir situacijos pavojingumą, nei iš tiesų buvo. Kita vertus, teisėjų kolegija, vertindama R. R. padarytos veikos pavojingumą, šiame nutarties punkte jau pirmiau pasisakė dėl to, kad R. R. padarytas nusikaltimas iš tiesų (net neatsižvelgiant į prokuroro skunde pateikiamus prielaidų pobūdžio argumentus) kėlė itin didelį pavojų tiek eismo saugumui, tiek ir jo dalyvių sveikatai ar net gyvybei.

11. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad R. R. yra dirbantis ir turi legalų pragyvenimo šaltinį (b. l. 85), anksčiau neteistas, nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 80-83). Atsižvelgtina ir į skundžiamame nuosprendyje paminėtas kitas aplinkybes, t. y. į tai, kad R. R. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Šių reikšmingų aplinkybių visuma leidžia manyti, kad R. R. nebūdinga nesilaikyti visuotinai priimtinų bendro elgesio taisyklių ir pažeidinėti teisės aktų reikalavimus, jo padaryta nusikalstama veika vertinama labiau kaip neapgalvotas ir spontaniškas sprendimas, todėl nėra pagrindo jo asmenybę charakterizuoti neigiamai. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo R. R. nustatytas 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių uždraudimo naudotis specialia teise terminas yra pakankamai individualizuotas, proporcingas padaryto nusikaltimo pavojingumui ir R. R. asmenybei, ir nevertintinas kaip aiškiai per švelnus. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą, BK 68 straipsnio taikymo klaidų nepadarė, todėl pagrindo šioje dalyje tenkinti prokuroro skundą nėra.

12. Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstu prokuroro apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas R. R. BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminą, visiškai nemotyvavo šio savo sprendimo. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad nustatydamas uždraudimo naudotis specialia teise terminą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad R. R. pripažino savo kaltę, nusikalstamų veikų nebuvo padaręs ir nebuvo nubaustas už nusižengimus, padarytus esant neblaiviam, padarė išvadas, nustatytas promilių kiekis žymiai viršija minimalų kiekį, kuriam esant numatyta baudžiamoji atsakomybė. Taigi, priešingai nei skunde nurodo prokuroras, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas iš esmės įvertino R. R. padarytą nusikalstamą veiką ir jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumą.

13. Prokuroras skunde nurodo, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nenurodė, kokios išimtinės BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo ar R. R. asmenį apibūdinančios aplinkybės nulemia, jog jam paskirtas artimas minimaliam draudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas. Atsakant į šį prokuroro skundo argumentą, pažymėtina, jog teismas, nustatydamas konkretų uždraudimo naudotis specialia teise terminą, atsižvelgia į visumą aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamą veiką ir kaltininko asmenybę, ir nustato konkretų baudžiamojo poveikio priemonės terminą, laikydamasis BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo intervalo (nuo 1 (vienerių) iki 5 (penkerių) metų). Nagrinėjamu atveju skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, įvertinęs R. R. padarytą nusikalstamą veiką ir jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumą, paskyrė R. R. uždraudimą naudotis specialia teise 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, t. y. nustatė aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, patenkantį į BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyto intervalo ribas. Tokiu atveju, kai teismas nustato konkretų skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, patenkantį į BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyto intervalo ribas, įstatymų leidėjas neįpareigoja teismo nustatyti jokių išskirtinių aplinkybių. Kaip jau buvo minėta, uždraudimo naudotis specialia teise termino nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso sudėtinė dalis, priskiriama teismo prerogatyvai. Nors skundžiamu nuosprendžiu R. R. uždrausta naudotis teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones kiek didesniam nei minimaliam draudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminui, visgi tokia skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo pozicija atitinka ir įstatymo leidėjo, įtvirtinusio tokią teismo prerogatyvą, valią. Šiuo atveju tokios teismo prerogatyvos nepaneigia ir prokuroro skunde nurodoma aplinkybė, jog įstatymų leidėjas už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą yra numatęs, be kita ko, pareigą skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 (vienerių) metų iki 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 (šešių) mėnesių iki 1 (vienerių) metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 (vienerių) metų iki 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad vien ta aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padariusiam ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui teismas paskyrė uždraudimą naudotis specialia teise 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių terminui, nereiškia, jog jo teisinė padėtis nesiskiria nuo asmenų, nubaustų administracine tvarka, teisinės padėties. Pažymėtina, kad R. R. uždrausta naudotis specialia teise ilgesniam nei baudžiamajame įstatyme nustatytam minimaliam terminui. Be to, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės R. R. taip pat buvo paskirta kita baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas. BK 40 straipsnio 7-8 dalys numato teisines pasekmes tuo atveju, jei laidavimo metu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo padarytų naują nusikalstamą veiką. Taigi, paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių visuma ir kitos galimos teisinės pasekmės neabejotinai sukels R. R. neigiamus suvaržymus ir nepatogumus, kurie užkirs kelią pakartotiniam nusikalstamos veikos padarymui ateityje.

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog nors R. R. savo nusikalstamais veiksmais jokios žalos nei turtui, nei asmenų sveikatai nepadarė, tačiau vien tik ši aplinkybė padaryto nusikaltimo pavojingumo nemenkina. Visgi, teisėjų kolegija pažymi, kad nustatydamas BK 68 straipsnio 1 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – terminą, pirmosios instancijos teismas šio savo sprendimo negrindė aptariama aplinkybe (t. y. jog R. R. savo nusikalstamais veiksmais jokios žalos nei turtui, nei asmenų sveikatai nepadarė), dėl šios priežasties šis apeliacinio skundo argumentas nagrinėjamoje situacijoje iš esmės neturi jokios teisinės reikšmės. Aplinkybe, kad dėl nusikalstamos veikos realios žalos nebuvo padaryta, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas grindė savo sprendimą atleisti R. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgiant į tai, kad prokuroras apeliaciniame skunde neginčija R. R. pritaikyto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, dėl šios skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės teisėjų kolegija išsamiau nepasisako.

15. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas uždraudimo naudotis specialia teise terminas yra teisingas ir adekvatus padaryto nusikaltimo pavojingumui bei R. R. asmenybei, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. sausio 4 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu, o prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. sausio 4 d. nuosprendžio.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Marijus KursevičiusValerij LaušDarius Pranka