Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato (toliau – Kėdainių rajono policijos komisariatas) apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarimo A. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. patraukta administracinėn atsakomybėn už administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad ji (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Citroen C1“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) ir važiuodama pro stovinčius automobilius neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, kliudė stovėjusius automobilius ir juos apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, nepranešusi policijai. Pažeidimas nustatytas 2016 m. rugsėjo 18 d. 12.23 val. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarimu A. A. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 28 eurų bauda; už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 870 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė nuobauda – 870 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis ATPK 21 straipsnio 4 dalimi, A. A. paskirta 870 eurų bauda pakeista 145 valandomis viešųjų darbų, nustatant 8 mėnesių terminą nuo nutarimo įsiteisėjimo viešiesiems darbams atlikti. Kėdainių rajono policijos komisariatas skundžia Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarimą ir prašo jį panaikinti: A. A. už Kelių eismo taisyklių pažeidimą taikyti atsakomybę, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijų ribose, netaikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatų.

Skunde apeliantas kelia klausimą dėl galimybės pažeidėjai taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, motyvuodamas tuo, kad šis institutas gali būti taikomas, nustačius išskirtines aplinkybes, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę. Tuo tarpu skundžiamą nutarimą A. A. byloje priėmęs teismas tokių aplinkybių nekonstatavo, kadangi asmens kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis bei sunkių pasekmių nebuvimas gali būti vertinami kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bet ne kaip išskirtinės. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai nepripažino nubaustosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe to, kad ji neįsileido į namus atvykusių policijos pareigūnų, siekiančių nustatyti įvykio kaltininką. Be to, skundžiamame nutarime nepagrįstai neįvertinta aplinkybė, jog prieš pasišalindama iš eismo įvykio vietos, A. A. turėjo suvokti, kokias neigiamas pasekmes jai gali sukelti jos daromas šiurkščiausias Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Atsiliepime į Kėdainių rajono policijos komisariato apeliacinį skundą A. A. įgaliotas atstovas apeliacinio skundo prašo netenkinti, o skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.Skunde pareiškėjas, sutikdamas su A. A. padarytų pažeidimų kvalifikacija, kelia administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylas, atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę ir jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.Iš skundžiamo nutarimo turinio ir bylos aplinkybių matyti, kad skirdamas nuobaudą A. A., apylinkės teismas atsižvelgė į pažeidėjos asmenybę (neteista, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą), į jos turtinę padėtį (pažeidėja nedirbanti), į padarytų pažeidimų pobūdį bei tai, kad nustatyta nubaustosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė (nuoširdžiai gailisi dėl pažeidimo padarymo), o jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šias aplinkybes įvertinęs, teismas paskyrė A. A. nuobaudas: už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą – mažiausią sankcijoje numatytą piniginę baudą, o už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą – artimą minimaliai baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, trumpesniam nei sankcijoje numatytam terminui. Atsižvelgiant į pažeidėjos turtinę padėtį, jos prašymu, paskirta subendrinta bauda pakeista viešaisiais darbais. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs aptartus duomenis, nesutinka su pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomais argumentais, jog neįsileidus į namus įvykį tiriančių pareigūnų, tai turėtų būti pripažinta pažeidėjos atsakomybę sunkiančia aplinkybe. A. A. paaiškino, jog butas, kuriame ji buvo tuo metu, kai į įvykio vietą atvyko pareigūnai, priklausė jos draugui, be to, tada, kai pareigūnai buvo atvykę, ji miegojo. Nors pažeidėja į kiemą iš buto išėjo tik pamačiusi, kad nutempiamas jos automobilis, tačiau vis tik nuo pareigūnų ji nesislėpė, į administracinio pažeidimo nagrinėjimą taip pat šaukiama atvyko, nevengė duoti paaiškinimų apie įvykį. Sutiktina, jog A. A., pasišalindama iš įvykio vietos, turėjo suprasti, kokias neigiamas pasekmes jai tai sukels, tačiau ši aplinkybė taip pat nerodo asmens didesnio pavojingumo ATPK 130 straipsnio 1 dalies prasme ir negali būti pripažįstama pažeidėjos atsakomybę sunkinančia aplinkybe.Apeliantas skunde ginčija galimybę nubaustajai taikyti ATPK 30¹ straipsnyje numatytą institutą, motyvuodamas tuo, kad skundžiamame nutarime nėra konstatuotos išskirtinės aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą sutrumpinti A. A. paskirtos papildomos nuobaudos terminą. Tačiau aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su nagrinėjamos bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismo priimtu nutarimu bei apeliacinio skundo argumentais, sprendžia, jog skundžiamą nutarimą priėmęs teismas atsižvelgė į visas šio instituto taikymui reikšmingas aplinkybes, išsamiai ir objektyviai įvertinęs tiek padaryto pažeidimo pavojingumą, tiek ir pačios pažeidėjos atsakomybę, ATPK 31 straipsnyje numatytų jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą, paskyrė A. A. nuobaudas, proporcingas jos padarytų pažeidimų pobūdžiui ir pavojingumo laipsniui, o specialiosios teisės atėmimas trumpesniam nei ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytam terminui, šiuo atveju vertinamas kaip teisinga pusiausvyra tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti.Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina tai, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1869 įsigaliojo naujasis Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK). Šio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnyje nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą pažeidėjų iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos veikos perkvalifikavimui pagal naująjį ANK ar asmens atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės. Remiantis šio Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 4 punktais, vertintina, jog ANK 426 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai, kurių sudėtys atitinka iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymius, numato švelnesnę administracinę atsakomybę šiuos nusižengimus padariusiems asmenims. Tai yra: 1) ANK 426 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkiai yra daugiau nei dešimt eurų mažesni nei ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos minimalios ir maksimalios baudos vidurkis, taip pat specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkis yra mažesnis negu minėtame ATPK straipsnyje; 2) ATPK 130 straipsnio 1 dalyje kaip alternatyvi nuobauda buvo numatytas administracinis areštas; bei 3) ANK 426 straipsnyje už 1 ir 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti paskirtas specialiosios teisės atėmimas, o ATPK 130 straipsnio 1 dalyje už šią veiką buvo nustatytas privalomas specialiosios teisės atėmimas. Be to, priešingai nei ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, naujajame ANK įstatymo leidėjas numato atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nulėmusius svetimo turto sugadinimą, tik tais atvejais, kai pažeidimus padarė asmenys, neturintys teisės vairuoti transporto priemones (ANK 423 straipsnio 1 dalis). Nenustačius, jog A. A. vairavo transporto priemonę, neturėdama teisės vairuoti, šie jos veiksmai neatitiktų administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Kadangi, vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, administraciniai teisės pažeidimai, už kuriuos iki 2017 m. sausio 1 d. buvo paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nutarimai dėl nuobaudos skyrimo dar neįsiteisėję, šio įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais gali būti perkvalifikuojami tik gavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą, ir šiuo atveju teismas savo iniciatyva A. A. padarytų pažeidimų perkvalifikuoti pagal naująjį kodeksą neturi įstatyminio pagrindo, tačiau, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, matyti, jog naujai įsigaliojęs Administracinių nusižengimų kodeksas už A. A. padarytą pažeidimą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, numato švelnesnę atsakomybę, o atsakomybė už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą naujajame kodekse panaikinta.Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog už padarytus administracinius teisės pažeidimus A. A. paskyrus tiek teismo nutarime numatytą baudą, tiek ir papildomą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu, trumpesniam nei įstatyme numatytam terminui, bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Teismo įsitikinimu, būtent tokia nuobauda laikytina proporcinga jos padarytiems administraciniams teisės pažeidimams, atitinkanti nubaustojo asmenybę ir yra pakankama, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai. Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, jog Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarimą nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.