Kauno apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. A., jos atstovui advokato padėjėjui K. P.,

išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbanti, kaltinama administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. Kėdainių m., S. Jaugelio Telegos g. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį Citroen C1, v. n. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama pro stovinčius automobilius neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, kliudė stovėjusius automobilius ir juos apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešusi policijai. Pažeidimas nustatytas 2016 m. rugsėjo 18 d., 12.23 val.

A. A. kalta padarius pažeidimus prisipažino visiškai, nurodė dėl pažeidimo besigailinti, akcentavo, jog 2016 m. rugsėjo 17 d. apie 22.00 val. grįždama į savo draugo gyvenamąją vietą, esančią administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu adresu, matė, jog tarpas tarp aikštelėje prie daugiabučio namo stovinčių automobilių yra nedidelis, važiuodama pro automobilį VW Touran, v. n. (duomenys neskelbtini) pajautė, kad jos vairuojamas automobilis susilietė su stovinčiu automobiliu, užsilenkė jos automobilio šoninio vaizdo veidrodėlis, buvo girdimas braukimo garsas. Pravažiavusi ir pastačiusi savo automobilį A. A. nurodė priėjusi prie automobilio VW Touran, v. n. (duomenys neskelbtini) ir mačiusi jo apgadinimus, tačiau nusprendusi policijai nepranešti ir tą vakarą neieškoti apgadintos transporto priemonės savininko. To, kad važiuodama užkliudė ir automobilį Mitsubishi Lancer Wagon, v. n. (duomenys neskelbtini), A. A. nurodė nepastebėjusi. A. A. pripažino, kad jos draugas 2016 m. rugsėjo 18 d. atvykus policijos pareigūnams jų neįsileido, jog į lauką ji išėjusi tik tuomet, kai pamatė, kad jos automobilį ruošiamasi transportuoti į saugojimo aikštelę.

Nukentėjusysis automobilio VW Touran, v. n. (duomenys neskelbtini) savininkas R. V. L. paaiškino, kad 2016 m. rugsėjo 17 d. automobilį apie 17.00 val. pastatė į S. Jaugelio Telegos g. (duomenys neskelbtini) namo kiemą, įbrėžimų nebuvo. 2016 m. rugsėjo 18 d. apie 12.23 val. išėjo važiuoti ir rado įbrėžtą galinį bamperį bei galinį kapotą su likusiais raudonos spalvos dažais (b. l. 11), dėl ko iškvietė policiją. Pastebėjus, jog buvo apgadintas ir kitas aikštelėje stovėjęs automobilis, buvo iškviesta ir jo savininkė. Žalą nukentėjusiajam atlygino draudimo bendrovė.

Nukentėjusioji automobilio Mitsubishi Lancer Wagon, v. n. (duomenys neskelbtini), savininkė G. S. paaiškino, kad pastatė automobilį S. Jaugelio Telegos g. (duomenys neskelbtini) namo kieme 2016 m. rugsėjo 17 d. vakare 18.05 val. Kitą dieną kaimynai ją informavo apie nubrėžtą užpakalinį automobilio bamperį su likusiais raudonos spalvos dažais. Realios žalos nukentėjusioji nurodė nepatyrusi, kadangi likusias dažų žymes nuvalius jokių transporto priemonės pažeidimų nebeliko.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. A. buvo surašyti du administracinio teisės pažeidimo protokolai (b. l. 3 – 4, 29 – 30). Dvi savarankiškai iškeltos bylos į vieną sujungtos Kėdainių rajono apylinkės teismo pirmininko 2016 m. spalio 4 d. nutartimi. Tiek iš protokolų turinio, tiek ir iš teismo posėdyje liudytojais apklaustų protokolus surašiusios pareigūnės Lauros Rimkevičiūtės bei pažeidimus fiksavusio pareigūno Sauliaus Ramanausko parodymų bei nukentėjusiųjų paaiškinimų akivaizdu, jog atskiri protokolai buvo surašyti motyvuojant tuo, jog yra du nukentėję asmenys (b. l. 9, 36) ir jų transporto priemonių pažeidimai buvo užfiksuoti vieno pareigūnų iškvietimo metu, tačiau užpildant dvi įvykio schemas (b. l. 8, 35). Tiek liudytojas Saulius Ramanauskas, tiek ir nukentėjusysis R. V. L. pripažino, jog pradžioje buvo užfiksuotas būtent šiam nukentėjusiajam priklausančios transporto priemonės apgadinimas bei rengiama pažeidimo medžiaga, ir tik vėliau buvo pastebėta, kad apgadintas dar vienas automobilis, dėl ko buvo nubraižyta dar viena įvykio schema bei įvertintos kitos aplinkybės. Byloje nesant duomenų apie tai, jog administracinių teisės pažeidimų protokoluose nurodyti įvykiai įvyko skirtingu metu, jog juos galima identifikuoti kaip savarankiškus veiksmus, susijusius su atskiru kaltės pasireiškimu, darytina išvada, jog abu administracinio teisės pažeidimo protokolai surašyti dėl vieno įvykio. Teismo teisė vadovaujantis ATPK 284 straipsnyje nustatytu reglamentavimu kitaip vertinti administracinių teisės pažeidimų protokoluose užfiksuotas aplinkybes buvo išaiškinta teismo posėdžio metu, pretenzijų šiuo klausimu pareikšta nebuvo.

Administracinę atsakomybę byloje prašoma taikyti už du pažeidimus – ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.

Vadovaujantis ATPK 127 straipsnio 2 dalimi, administracinė atsakomybė taikytina už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Kliudymas šonu stovinčios transporto priemonės pravažiuojant pro ją pripažintinas Kelių eismo taisyklių 126 punkto pažeidimu. Nagrinėjamu atveju stovinčių transporto priemonių kliudymo faktas patvirtinamas ne tik A. A. prisipažinimu, bet ir į bylą pateiktais tarnybiniais pranešimais (b. l. 5, 6, 32, 33) ir ataskaita (b. l. 7, 34), automobilių nuotraukomis (b. l. 12 – 19, 45 – 49), eismo įvykio schemomis (b. l. 8, 35), taip pat nukentėjusiųjų raštu (b. l. 11, 38) ir teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, liudytojais teismo posėdyje apklaustų policijos pareigūnų parodymais. Nors posėdžio metu A. A. pripažino įvykio metu pajautusi ir vėliau pati mačiusi vienos transporto priemonės (automobilio VW Touran, v. n. (duomenys neskelbtini) apgadinimą, nuoseklūs nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai neleidžia abejoti aplinkybe, jog eismo įvykio užfiksavimo metu buvo nustatyti dviejų transporto priemonių apgadinimai, juos sulyginus su A. A. priklausančio automobilio apgadinimais, apgadinimų vietos atitiko. Šios aplinkybės A. A. neginčijo, neteikė jokių ją paneigiančių įrodymų, priešingai, teismo posėdžio metu pripažino pažeidimo faktą, todėl spręstina, jog pažeidimo faktas yra nustatytas.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos. Asmuo, sukėlęs eismo įvykį ir nelikęs eismo įvykio vietoje, nepranešęs apie jį nukentėjusiajam ir/ar policijai, pripažintinas pažeidusiu Kelių eismo taisyklių 222 punkto, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 straipsnio 2 punkto reikalavimus. Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalies nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia, todėl baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai. Nagrinėjamoje byloje duodama paaiškinimus teismo posėdžio metu A. A. pripažino, jog suvokė kliudžiusi kitą transporto priemonę (VW Touran), pastačiusi savo automobilį nuėjo apžiūrėti apgadintos transporto priemonės ir matė jos apgadinimus bei nusprendė nesiaiškinti, kas yra transporto priemonės savininkas, ir nesikreipti į policiją. Teismo posėdžio metu jos nurodyta aplinkybė, jog ji norėjo kitą dieną susirasti apgadintos transporto priemonės savininką, iš vienos pusės, nepaneigia pareigos apie įvykusį eismo įvykį nedelsiant pranešti policijai, iš kitos pusės, pripažintinas gynybine pozicija, kadangi nėra jokių duomenų, jog ji būtų bandžiusi informuoti nukentėjusįjį (jo ieškojusi, palikusi informaciją apie įvykį ir savo kontaktinius duomenis ir pan.). Kartu sutiktina su A. A. atstovo teismo posėdžio metu išdėstyta pozicija, jog ji nesiėmė aktyvių veiksmų, siekdama paslėpti eismo įvykio pasekmes, paliko savo apgadintą transporto priemonę toje pačioje stovėjimo aikštelėje, nebandė panaikinti apgadinimų žymių, tačiau ši aplinkybė tegali būti vertinama kaip reikšminga parenkant nuobaudą už padarytą pažeidimą, bet nepaneigia paties pažeidimo fakto. Atsakomybė už aptariamą pažeidimą yra sietina tiek su faktinėmis, tiek ir su galimomis pažeidimo pasekmėmis, kadangi pasišalinimas iš eismo įvykio apsunkina pažeidimo konstatavimo faktą (tiek asmenų, atsakingų už pažeidimą, tiek ir pažeidimo aplinkybių nustatymą). Pabrėžtina ir tai, jog tuo atveju, jeigu R. V. L. nebūtų prieš išvažiuodamas pastebėjęs transporto priemonės apgadinimo, pažeidimo fakto nustatymas galėjo tapti itin komplikuotu, todėl spręsti, kad A. A. padarytas pažeidimas buvo formalus, nėra pagrindo. Aplinkybė, jog A. A. galėjo nepastebėti automobilio Mitsubishi Lancer Wagon, v. n. (duomenys neskelbtini) (šią aplinkybę paneigiančių įrodymų į bylą nepateikta), nelaikytina reikšminga kvalifikuojant jos veiksmus, kadangi pažeidimui, numatytam ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, konstatuoti pakanka fakto, jog ji suvokė sukėlusi eismo įvykį (kliudžiusi automobilį VW Touran, v. n. (duomenys neskelbtini) Nurodytų aplinkybių visuma pripažintina pagrindu spręsti, jog egzistuoja visos sąlygos administracinei atsakomybei pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį taikyti, t. y. A. A., sukėlusi eismo įvykį ir suvokdama savo veiksmų neteisėtumą, pasišalino iš eismo įvykio vietos neinformavusi nei nukentėjusiųjų, nei policijos.

Konstatavus, jog A. A. padarė pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, spręstinas klausimas dėl nuobaudos jai taikymo. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji kalta padariusi pažeidimą prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. A. turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 20, 50 – 51), neteista (Liteko duomenys). Nors, kaip minėta, pažeidėja nesiėmė aktyvių veiksmų siekdama paslėpti eismo įvykio pasekmes, paliko savo apgadintą transporto priemonę toje pačioje stovėjimo aikštelėje, nebandė panaikinti apgadinimų žymių, į ką atsižvelgtina parenkant nuobaudą už padarytą pažeidimą, kartu akcentuotina, jog, kaip matyti iš į bylą pateiktų rašytinių paaiškinimų, nukentėjusiųjų paaiškinimų ir liudytojų parodymų teismo posėdžio metu, taip pat pačios A. A. paaiškinimų, ji neįsileido atvykusių policijos pareigūnų, į eismo įvykio fiksavimo vietą iš savo draugo buto išėjo tik tuomet, kai jai priklausanti transporto priemonė buvo transportuojama į saugojimo aikštelę. Teismas, atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes, daro išvadą, jog pažeidėjai už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nurodytą pažeidimą skirtina minimali straipsnio sankcijoje numatyta bauda – 28 EUR, už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą – artima minimaliai bauda – 870 EUR. Be to, ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatoma ir papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trejų iki penkerių metų. Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, A. A. asmenybę, jos elgesį po pažeidimo padarymo, daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą skiriant administracinę nuobaudą už jos padarytą pažeidimą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, suteikiančias teisę teismui paskirti mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali nuobaudą. Teismo manymu, nagrinėjamu atveju ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti kartu su artima minimaliai bauda paskyrus pažeidėjai mažesnę, nei minimali, papildomą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesių terminui. Teismo įsitikinimu, eismo įvykio vietos palikimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta minimali administracinė nuobauda galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui. Iš kitos pusės, A. A. atstovo prašymas visiškai neskirti papildomos nuobaudos negali būti tenkinamas. Iš vienos pusės, tokiu būdu būtų paneigiamas pažeidimo reikšmingumas (nebūtų pasiektas ATPK 20 straipsnyje įtvirtintas tikslas pažeidėją auklėti, kad ji laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pati teisės pažeidėja, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų), iš kitos pusės, pažeidėja neįrodinėjo aplinkybės, jog šios nuobaudos taikymas sukurs jai specifines neigiamas pasekmes (pažeidėja pripažino nedirbanti, neįrodinėjo, kad transporto priemonės vairavimas jai yra neišvengiamas ar itin reikšmingas).

Kadangi pažeidimai yra tarpusavyje susiję ir buvo padaryti vienu metu, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, nuobaudos bendrintinos apėmimo būdu, paskiriant bendrą 870 EUR baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesių terminui.

Teismo posėdžio metu pažeidėjos atstovas ir pati pažeidėja taip pat pateikė prašymą teismo paskirtą baudą pakeisti viešaisiais darbais. Vadovaujantis ATPK 21 straipsnio 4 dalimi, 313 straipsnio 4 dalimi, kaip alternatyvi nuobauda teismo nutarimu ir pažeidėjo sutikimu bauda ar jos dalis gali būti pakeista ne daugiau nei 400 valandų trukmės nemokamais viešaisiais darbais, skaičiuojant vieną nemokamų viešųjų darbų valandą už šešis eurus baudos. Kaip matyti iš į bylą pateiktų Sodros duomenų ir pažeidėjos paaiškinimų, pažeidėja neteko darbo, t. y. neturi pajamų iš darbo santykių. Nors į bylą nėra pateikta duomenų apie pažeidėjos turtinę padėtį, įvertinus aplinkybę, jog viešaisiais darbais yra kuriama pridėtinė vertė, jie pripažintini naudingais visuomenei, jie lems bent jau laikiną pažeidėjos užimtumą, taip pat faktą, jog, vadovaujantis ATPK 334 straipsniu, pažeidėjai vengiant atlikti viešuosius darbus, jai teks pareiga sumokėti baudą ar jos dalį, atitinkančią neišdirbtas viešųjų darbų valandas, šis prašymas tenkintinas, 870 EUR baudą pakeičiant 145 valandomis viešųjų darbų bei nustatant 8 mėnesių terminą šiam įpareigojimui įvykdyti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2000 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 231 patvirtinta Nemokamų viešųjų darbų atlikimo instrukcija, nutarimo dalis dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais perduodama vykdyti policijos komisariatui pagal asmens deklaruotą gyvenamąją vietą.

Vadovaudamasis išdėstytu ir ATPK 21, 24, 27, 30, 30¹, 33, 224, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, 288, 302² straipsniais, 302⁴ straipsnio 1 – 2 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

- pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir nubausti 28 EUR (dvidešimt aštuonių eurų) bauda;

- pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir nubausti 870 EUR (aštuonių šimtų septyniasdešimties eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, skirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę nuobaudą – 870 EUR (aštuonių šimtų septyniasdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas nuo nutarimo priėmimo dienos.

Vadovaujantis ATPK 21 straipsnio 4 dalimi, A. A. paskirtą 870 EUR baudą pakeisti 145 valandomis viešųjų darbų, nustatant 8 mėnesių terminą nuo šio nutarimo įsiteisėjimo viešiesiems darbams atlikti.

Nutarimo dalį dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais perduoti vykdyti policijos komisariatui pagal asmens deklaruotą gyvenamąją vietą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kėdainių rajono apylinkės teismą.