Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro T. D. (toliau – prokuroras) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 1 d. nuosprendžio, kuriuo S. T. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. S. T. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta nepakeista. S. T. kratos gyvenamojo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), metu paimtus grynuosius pinigus – 1 700 Eur, nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti S. T.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. S. T. išteisintas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis nuo 2013 m. spalio 18 d., būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir kasininku, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) (toliau – BAĮ) 21 straipsnio l dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingu už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeidė: BAĮ 4 straipsnį „Reikalavimai apskaitos informacijai“, kur nurodyta, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalį, kur nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalį, kur nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ ir 4 dalį, kur nurodyta, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1 dalį, kur nurodyta, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, bei Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo (2000 m. vasario 17 d. Nr.179) patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ (toliau – Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės) 3, 10 ir 16 punktais, nes 2019 m. vasario – kovo mėnesiais nesumokėjo mokesčių 1 536,12 Eur nuo išmokėto neoficialaus atlyginimo 2 700 Eur dirbusiems neįdarbintiems asmenims, taip valstybės biudžetui padarė nuostolio iš viso už 1 536,12 Eur. Be to, neįformino ir neįrašė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrus išmokėto neoficialaus atlyginimo 2 700 Eur sumos, kaip darbo užmokesčio dviem neįdarbintiems asmenims, nesurašė kasos pajamų orderių (toliau – KPO) gryniesiems pinigams 2 700 Eur, kurie buvo panaudoti neoficialaus darbo užmokesčio išmokėjimui ir grynųjų pinigų neapskaitė kasos knygoje, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 10 d.

2. Apeliaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras prašo skundžiamą išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendi, S. T. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje bei paskirti 180 MGL (9 000 Eur) baudą, taikyti BK 64 ¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti 1 / 3, skirti galutinę 120 MGL (6 000 Eur) baudą.

2.1. Skunde prokuroras nurodo, kad 2019 m. lapkričio 14 d. specialisto išvada „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ Nr. (duomenys neskelbtini) iš esmės konstatuota, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. T., mokėdamas atlyginimus neįdarbintiems asmenims, kurie UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo metu įdarbinti nebuvo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nesurašė KPO 2 700 Eur gryniesiems pinigams ir šių pinigų neapskaitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygoje.

2.2. Nurodo, kad 2019 m. balandžio 10 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnams vykdant tarptautinę priemonę 2019 m. balandžio 3 d. (Nr. (duomenys neskelbtini)) tikrinant statybvietę esančią (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimai apgaulingai tvarko buhalterinę apskaitą, neapskaito gaunamų pajamų iš savo vykdomos veiklos. Taigi, dalį neapskaitytų pajamų galimai išmoka kaip darbo užmokestį asmenims vykdantiems darbus su kuriais nėra sudaromos darbo sutartys.

2.3. Skunde prokuroras nurodė, kad S. T. teiginį, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįdarbintiems asmenims neoficialų darbo užmokestį mokėjo iš asmeninių lėšų, reikėtų vertinti kaip gynybinę versiją.

2.4. Skunde teigiama, jog S. T. vykdydamas neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįdarbintiems asmenims suvokė, kad taip bus iškraipyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvengė dalies mokesčių sumokėjimo valstybei, todėl S. T. nusikalstami veiksmai turėtų būti kvalifikuotini pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą išteisintojo S. T. gynėja advokatė V. S. prašo apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

3.1. Atsiliepime nurodoma, kad iš bylos medžiagos matyti, jog savo kaltę S. T. pripažino dėl 2019 m. balandžio 10 d. patikrinimo statybos objekte metu nustatyto asmenų neįdarbinimo fakto, bet ne dėl padarytos nusikalstamos veikos – apgaulingo apskaitos tvarkymo.

3.2. Advokatė nurodo, kad S. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuosekliai parodė, jog atlyginimą neįdarbintiems asmenims mokėjo savo asmeninėmis lėšomis. Byloje duomenų, kurie paneigtų šias aplinkybes nenustatyta.

3.3. Teigiama, kad duomenų, pagrindžiančių neapskaitytų pajamų egzistavimą, 2019 m. lapkričio 14 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nenustatyta. Pirmosios instancijos teisme apklausta vyriausioji specialistė paaiškino, jog duomenų apie tai, kad atlyginimai neįdarbintiems darbuotojams būtų mokėti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų, nėra.

3.4. Nurodoma, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 24 d. nutarimu S. T. buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje (nelegalus darbas) ir nubaustas 1 300 Eur bauda. 2020 m. kovo 3 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nutarimu Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamą direktoriaus S. T. nubausta 2 604 Eur bauda.

3.5. Teigiama, jog tiek administracinės teisenos, tiek baudžiamasis procesas pradėti dėl 2019 m. balandžio 10 d. 9.30 val. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrėjų patikrinimo. Šio patikrinimo metu buvo nustatytas pažeidimas, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. T. objekte leido dirbti nelegaliai darbuotojams, su kuriais nebuvo sudaryta darbo sutartis. Nurodoma, kad už tą patį 2019 m. balandžio 10 d. atlikto patikrinimo metu nustatytą pažeidimą S. T., kaip fizinis asmuo, taip pat kaip juridinio asmens direktorius ir akcininkas yra baudžiamas 3 kartus.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė jo apeliacinį skundą patenkinti, o išteisintasis ir jo gynėja prašė skundą atmesti.

Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Remiantis prokuroro apeliaciniu skundu, ginčijamas išteisintojo S. T. kaltės klausimas, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

6. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. kovo 3 d. nutarimu Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamai direktoriaus S. T. paskirta 2 604 Eur dydžio bauda (2 t., b. l. 89). Kadangi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. balandžio 10 d. leido dirbti asmenims, su jais nesudarius rašytinių darbo sutarčių, teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie šių asmenų priėmimą į darbą (t. y., pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 1 dalį.)

7. Iš pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2019 m. balandžio 10 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnams vykdant tarptautinę priemonę 2019 m. balandžio 3 d. (Nr. (duomenys neskelbtini)) tikrinant statybvietę esančią adresu (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimai apgaulingai tvarko buhalterinę apskaitą, neapskaito gaunamų pajamų iš savo vykdomos veiklos. Dalį neapskaitytų pajamų galimai išmoka, kaip darbo užmokestį asmenims vykdantiems darbus, su kuriais nėra sudaromos darbo sutartys (1 t., b. l. 1 – 10).

8. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 24 d. nutarimu S. T. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam 1 300 Eur dydžio baudą (2 t., b. l. 84 – 88). Atsižvelgtina į tai, jog patikrinimo metu buvo nustatyti dirbantys statybos darbus asmenys, apie kurių įdarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ VSDFV teritoriniam skyriui pranešta nebuvo. Konstatuota, kad S. T. būdamas darbdaviui atstovaujančiu asmeniu – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, leido dirbti nelegaliai asmenims, ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su jais nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir apie jų priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavęs VSDFV teritorinio skyriaus (t. y., pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą).

9. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad subjektai, kuriems taikoma atsakomybė už administracinius nusižengimus pagal ANK, yra tik fiziniai asmenys. Pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, bendrovės direktoriaus atsakomybė kildinama iš jo, kaip darbo santykiuose darbdaviui atstovaujančio subjekto, veiksmų. Taigi, galima teigti, kad tokiais kaip šis atvejis būtent darbdavio veiksmai (atlikti per atstovą) sudaro pažeidimo objektyviąją pusę, nors atsakomybės pagal ANK 95 straipsnį subjektas ir yra bendrovės direktorius, kaip fizinis asmuo, darbdaviui atstovavęs darbo teisiniuose santykiuose (2020 m. balandžio 22 d nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3809-415/2020).

10. Draudimą antrą kartą bausti už tą pačią nusikalstamą veiką įtvirtina ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis, ANK 2 straipsnio 5 dalis, BK 2 straipsnio 6 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 7 4 straipsnis. Ir nors šio principo taikymo sritis apsiriboja tik baudžiamojo pobūdžio teisės pažeidimais, tačiau prie jų priskiriamos ne tik nusikalstamos veikos, bet ir administraciniai nusižengimai. Europos Žmogaus teisių teismas (toliau – EŽTT) savo sprendimuose ne kartą konstatavo, kad administracinių pažeidimų mažesnis pavojingumas ir švelnesnė sankcija nereiškia, kad dėl to Konvencijos požiūriu jie netenka baudžiamųjų pažeidimų statuso (pvz., 2017 m. birželio 13 d. sprendimas byloje Š. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41788/11).

11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aptartas konkrečias nagrinėjamos bylos aplinkybes ir į EŽTT praktiką, S. T. veiksmai, nagrinėti atitinkamai šioje byloje ir administracinio nusižengimo byloje yra nepakankamai tapatūs, kad būtų pripažinti ta pačia veika ,,non bis in idem“ (draudimas antrą kartą bausti už tą pačią nusikalstamą veiką) principo prasme. Minėto principo prasme šios nagrinėjamos bylos procesas vertintinas ne kaip pakartotinis, o kaip atskiras dėl savo esme panašių, bet ne tų pačių teisiškai reikšmingų faktų.

12. 2019 m. balandžio 11 d. S. T. buvo pareikštas įtarimas (2 t., b. l. 32 – 36), už tai, kad jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir kasininku 2019 m. vasario – kovo mėnesiais nesumokėjo mokesčių 1 536,12 Eur nuo išmokėto neoficialaus atlyginimo 2 700 Eur dirbusiems neįdarbintiems asmenims. Šiuo pagrindu, valstybės biudžetui padarė nuostolio, – iš viso už 1 536,12 Eur. Be to, neįformino ir neįrašė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrus išmokėto neoficialaus atlyginimo 2 700 Eur sumos, kaip darbo užmokesčio dviem neįdarbintiems asmenims bei nesurašė KPO gryniesiems pinigams 2 700 Eur sumoje (kurie buvo panaudoti neoficialaus darbo užmokesčio išmokėjimui ir grynųjų pinigų neapskaitė kasos knygoje). Taigi, iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 10 d.

13. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Visi faktiniai duomenys, esantys įrodymų šaltiniuose, turi būti išanalizuoti bylos liečiamumo aspektu, turi būti atskleisti ir motyvuotai pašalinti visi byloje esantys prieštaravimai, nuosprendyje negali būti prielaidų ir abejonių. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ,,in dubio pro reo“ (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principu, pagal kurį visos abejonės, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-173/2014).

14. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla asmeniui, kuris apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

15. Atsižvelgtina, jog buhalterinė apskaita – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui sudaryti (BAĮ 2 straipsnio 4 punktas).

16. Kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje pabrėžta, kad teismai, nagrinėdami šios kategorijos bylas, neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu spręsdami BK 222 straipsnyje nurodytų padarinių buvimo klausimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-290-699/2016, 2K-26-788/2017, 2K-144-788-2017).

17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus įrodymus bei patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei skunde nurodo prokuroras, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis), kuriuos išsamiai išanalizavęs padarė pagrįstą išvadą, jog objektyvūs bylos faktiniai duomenys nepatvirtina, kad S. T. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, todėl jį pagrįstai pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisino (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog S. T. galimai apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, neapskaitė gaunamų pajamų iš savo vykdomos veiklos ir dalį neapskaitytų pajamų galimai išmokėjo kaip darbo užmokestį asmenims vykdantiems darbus, su kuriais darbo sutartys nesudarytos.

18. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kaltinamojo S. T., vyriausios specialistės Ž. G., liudytojų A. D., Ž. M., O. B. ir E. D. parodymus teisme, ikiteisminio tyrimo metu ir patikrinimo aktą, specialisto išvadą bei kitą rašytinę bylos medžiagą, nusprendė, kad šioje byloje kyla abejonių dėl to, ar S. T. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

19. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o visos teismo skundžiamame nuosprendyje išvardintos abejonės, išnaudojus visas galimybes jas pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai. Apeliacinės instancijos teismo teisėju kolegija pažymi, kad sprendžiant asmens kaltės klausimą, nė vienas iš įrodymų pats savaime neturi išskirtinės įrodomosios galios, teismas vertina tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek jų visumą.

20. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, jog tam, kad teismas padarytų išvadą dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, turi būti nustatyta, kad padaryta daug BAĮ pažeidimų, t. y. į apskaitą neįtraukta ar apgaulingai įtraukta ne viena, o keliolika ar net keliasdešimt buhalterinių operacijų. Jei į buhalterinę apskaitą neįtraukta viena buhalterinė operacija ir tiksliai žinoma jos piniginė išraiška, vargu ar pateisinama būtų išvada dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-498/2011). Be to, svarbu konstatuoti priežastinį ryšį tarp buhalterinės apskaitos pažeidimų ir kilusių padarinių. Smulkūs, nereikšmingi buhalterinės apskaitos pažeidimai gali neturėti įtakos BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytų padarinių kilimui. Todėl teismas turi patikrinti specialisto išvadą dėl kilusių padarinių (negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros) pagal baudžiamojoje teisėje nustatytus reikalavimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-356-696/2017).

21. S. T. tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio kaltu prisipažino ir parodė, jog „tikslios sumos neatsimena, niekur pinigų išmokėjimas nebuvo fiksuotas, nes mokėjo neįdarbintiems asmenims atlyginimą iš savo asmeninių lėšų.“ (2 t., b. l. 33 – 34, 37 – 40, 94 – 96).

22. Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu apklausta 2019 m. lapkričio 14 d. specialisto išvadą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir specialisto išvada) (1 t., b. l. 105 – 136) surašiusi vyriausioji specialistė Ž. G., patvirtindama savo išvadas paaiškino, kad apskaičiuotas ir nustatytas neoficialus atlyginimas vadovaujantis liudytojų parodymais, išvedant vidurkį. Paaiškino, jog minėtus liudytojo parodymus supratusi kaip aplinkybę, kad asmuo nurodyto dydžio atlyginimą gavo per 1 (vieną) mėnesį. Pagrįsdama tokią poziciją specialistė paaiškino, kad negali būti, jog už 2 (du) mėnesius asmuo gavo 600 – 700 Eur (specialisto išvados 6 lentelė).

23. Iš tiesų, kaip matyti iš specialisto išvados, joje konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybės biudžetui padarė nuostolio, – iš viso už 1 536,12 Eur, nes 2019 m. vasario – kovo mėnesiais nesumokėjo mokesčių 1 536,12 Eur nuo išmokėto neoficialaus atlyginimo 2 700 Eur dirbusiems neįdarbintiems asmenims.

24. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismo vertino, jog nesumokėtų mokesčių dėl neoficialaus atlyginimo apskaičiavimas buvo grindžiamas ne objektyviais bylos duomenimis, bet vyriausiosios specialistės spėlionėmis / samprotavimais.

25. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnyje numatyta, jog nelegaliai dirbę asmenys turi teisę reikalauti jiems priklausančio nesumokėto darbo užmokesčio darbo ginčams dėl teisės nagrinėti Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka (8 dalis); Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose, 5 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose ir 8 dalyje nurodytais atvejais laikoma, kad nelegalaus darbo santykiai tęsiasi 3 mėnesius iki nelegalaus darbo fakto nustatymo dienos, o darbuotojui mokama nelegalaus darbo fakto nustatymo dieną galiojanti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Ši nuostata netaikoma tais atvejais, kai Valstybinė darbo inspekcija ar darbuotojas įrodo didesnio darbo užmokesčio mokėjimą arba darbdavys, pripažindamas nelegalų darbą, įrodo trumpesnį nelegalaus darbo laikotarpį (9 dalis).

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje iš specialisto išvados matyti, jog pagrindiniai UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio bei struktūros parametrai yra nustatyti (specialisto išvados 8 – 18 lentelės). Specialistė, atlikusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, nustatė, kad tiriamuoju laikotarpiu per 2 (du) mėnesius (t. y., 2019 m. vasario – kovo mėnesius) UAB „(duomenys neskelbtini)“ neoficialiai išmokėto darbo užmokesčio suma, – iš viso sudarė 2 700 Eur. Taigi iš nurodytų dokumentų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. T. neįformino darbo santykius patvirtinančių darbo sutarčių, nepateikė pranešimo VSDFV teritoriniam skyriui apie apdraustųjų asmenų priėmimą į darbą, nors neįdarbinti asmenys dirbo statybose (t. y., darbdavio naudai atliko darbines funkcijas) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. T. išmokėjo neįdarbintiems asmenims už atliktą darbą grynaisiais pinigais 2 700 Eur neoficialaus darbo užmokesčio „į rankas“, kuris nebuvo apskaitytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje. Kartu specialistė nustatė, kad neapskaičiuodama nuo išmokėto neoficialaus atlyginimo 2 700 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo mokesčių 1 536,12 Eur. Šie duomenys yra nustatyti vadovaujantis liudytojų parodymais, kurių pagrindu buvo atlikti paskaičiavimai.

27. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nebuvo nustatyta, iš kokių / kieno piniginių lėšų buvo mokamas neoficialus darbo užmokestis, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog dėl to kilo padariniai – negalimumas iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vertės, įsipareigojimų dydžio bei struktūros ir nuosavo kapitalo dydžio. Todėl, teisėjų kolegija konstatuoja, kad S. T. veikoje nėra BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties, t. y. būtinojo šio nusikaltimo požymio – padarinių.

28. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas veikiant tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia: kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori, arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2010, 2K-526/2011, 2K- 170/2012, 2K-590/2014, 2K-437-303/2015, 2K-138-139/2016, 2K-7-304-976/2016).

29. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria išteisintojo atžvilgiu priimto nuosprendžio motyvams ir jų esmės iš naujo nekartoja, kadangi tiek liudytojų parodymai, tiek rašytinė bylos medžiaga yra detaliai aptarta ir išanalizuota pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą išteisinamąjį nuosprendį, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir motyvais pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro T. D. apeliacinį skundą atmesti.