- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-10-24
- Bylos Nr.
- 1-1038-408/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-24-1-00768-2013-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginijus Kalkauskas
- Nukentėjusysis
- A. V. P.
- Kaltinamasis
- R. Š.
- Advokatai
- Tomas Vildžiūnas, Gintas Gustaitis
- Kategorijos
Kauno apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas, sekretoriaujant Vilmai Smolskienei, dalyvaujant prokurorei Inesai Gulbinienei, nukentėjusiajam A. V. P., jo atstovui advokatui Gintui Gustaičiui, kaltinamajam R. Š., jo gynėjai advokatui Tomui Vildžiūnui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis R. Š. 2013 m. birželio 15 d. apie 13.10 val. Kaune, (duomenys neskelbtini). namo Nr. (duomenys neskelbtini) laiptinėje, tyčia, ne mažiau kaip keturis kartus, suduodamas kumščiu, pargriaudamas bei spirdamas nukentėjusiajam A. V. P. į galvos sritį bei kojas, padarė jam poodines kraujosruvas akių vokuose, pereinant į nosį, odos nubrozdinimą viršugalvyje, kairio išorinio kulkšnelio lūžį, padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1d.
Kaltinamasis R. Š. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2013-06-15 (duomenys neskelbtini) pr. namo Nr. (duomenys neskelbtini) laiptinėje susitikęs prie lifto su A. V. P. jam pasakė pasitraukti, o šis jam papurškė dujų, sudavė smūgį į veidą. Jis A. V. P. jokių smūgių nesudavė.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, jo kaltė pilnai įrodyta teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:
Nukentėjęs A. V. P. parodė, kad 2013 m. birželio 15 d. apie 13.10 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) pr. namo Nr. (duomenys neskelbtini) laiptinėje, R. Š. tyčia, ne mažiau kaip keturis kartus jam sudavė kumščiu į galvos sritį, spyrė į kojas, pargriovė jį ant žemės. Dėl šių sužalojimų jis jautė skausmą kojoje, galvoje, iš žaizdos prie akies bei nosies bėgo kraujas.
Liudytojai N. P., J. S., A. B. parodė, kad 2013 m. birželio 15 d. apie 13.10 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) pr. iš namo Nr. (duomenys neskelbtini) laiptinės išbėgo R. Š., o vėliau išėjo A. V. P.. A. V. P. veidas buvo kruvinas. Jis sakė, kad jį sumušė R. Š., kuris jam sudavė į galvą bei spyrė į koją.
Iš 2013-06-16 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – laiptinė, esanti Baltų pr. 3, Kaune (b.l.5-6).
Iš 2014-01-31 Kauno m. Santakos PK nutarimo matyti, kad buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal R. Š. pareiškimą (t-2, b.l. 69).
Iš 2013-06-21 (2013-12-11) VTMT prie LR TM Kauno sk. specialisto išvados Nr. G1618/13 (02) matyti, kad A. V. P. konstatuotos poodinės kraujosruvos akių vokuose, pereinant į nosį, odos nubrozdinimas viršugalvyje, kairio išorinio kulkšnelio lūžis, padaryti kietais bukais daiktais, keturių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Dėl kairio išorinio kulkšnelio lūžio nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Visi kiti šiame punkte išvardinti sužalojimai, tiek vertinant juos atskirai, tiek jų visumą atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kiekvienas iš konstatuotų sužalojimų galėjo būti padarytas vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekoje (b.l.41-42).
Ekspertė M. K. patvirtino šią išvadą, nurodydama, kad sužalojimai nebūdingi griuvimui. Kairiojo išorinio kulkšnelio lūžis, tikėtina padarytas ne griūnant, o tiesiogiai spiriant ar trenkiant.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. už nesunkų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo LR BK 135 str. 1 d. nurodytų padarinių. Šiame straipsnyje įtvirtinti nusikalstamos veikos požymiai apima tiek tiesioginę, tiek netiesioginę tyčią.
Kaip matyti iš kaltinamojo R. Š. paaiškinimo, jis nepripažįsta sužalojęs nukentėjusį A. V. P., nurodo, kad pats A. V. P. jį užpuolė ir į akis pripurškė dujų.
Iš specialisto išvados matyti, kad sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti trijų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, todėl teismas daro išvadą, kad tokie veiksmai negali būti laikomi būtinąją gintimi. Kaltinamasis R. Š. mušdamas nukentėjusįjį pakankamai ilgą laiką suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė galinčius kilti padarinius nukentėjusiojo sveikatai, jų siekė, tačiau darydamas nusikalstamą veiką buvo abejingas, savo sąmonėje padarinių nedetalizavo, jam buvo priimtini bet kokie galintys kilti sveikatos sutrikdymai, t.y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl atsako pagal faktiškai sukeltus padarinius.
Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo R. Š. kaltė įrodyta, t.y. įrodyta, jog kaltinamasis R. Š. nesunkiai sužalojo žmogų, t.y. jis tarpusavio konflikto metu, tyčia, ne mažiau kaip keturis kartus, sudavė kumščiu A. V. P. į galvos sritį, pargriovė bei įspyrė nukentėjusiajam A. V. P. į kojas, padarė jam poodines kraujosruvas akių vokuose, pereinant į nosį, odos nubrozdinimą viršugalvyje, kairio išorinio kulkšnelio lūžį, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nors kaltinamasis paaiškino, kad konfliktą išprovokavo pats nukentėjusysis, kuris jį užpuolė, tačiau šiuos jo parodymus paneigia byloje surinkti ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai. Konstatuotina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė savo atliekamų veiksmų neteisėtumą, suvokė nusikalstamas pasekmes ir jų siekė. Sveikatos sutrikdymo mastą patvirtina byloje pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1618/13 (02). Taigi kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. (nesunkus sveikatos sutrikdymas).
Teismas netiki kaltinamojo R. Š. parodymais, kad A. V. P. pats išprovokavo konfliktą, jog jis jo nemušė ir nesužalojo, ir juos atmeta, kaip siekį išvengti atsakomybės už padarytą nusikaltimą.
Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis prašė kaltinamojo R. Š. veiką perkvalifikuoti pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., 10 p. (T-2, b.l. 6-8).
Prokurorė su prašymu nesutiko.
Teismas sprendžia, kad prašymas dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo atmestinas, kadangi iš byloje esančių įrodymų matyti, kad konfliktas kilo ne dėl chuliganiškų paskatų ar dėl nukentėjusiojo vykdomų tarnybinių pareigų, o dėl asmeninių. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusysis seniai tarpusavyje konfliktuoja, tarp jų susiklostę blogi asmeniniai santykiai (t-2, b.l. 9-41, 49-68).
Skiriant bausmę R. Š. atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (įvertinus veiksmų apimtį, padarytus nukentėjusiajam sužalojimus ir jų pasekmes), į kaltės rūšį (tiesioginė tyčia), į tai, kad nusikalstama veika baigta, kad jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad bausmė turi atitikti teisingumo kriterijų, jam skirtina sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė. Aplinkybių, leidžiančių pagrįstai ir motyvuotai skirti švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę, nenustatyta (BK 62 str. 1, 2 d.).
Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d. nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys (T-1, b.l. 141) 3313,17 Lt sumai už nukentėjusiojo A. V. P. gydymą įrodytas pateiktais dokumentais yra pagrįstas, todėl tenkintinas, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo R. Š..
Nukentėjusysis A. V. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 637,90 Lt turtinės ir 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (T-2, b.l. 77-82).
Kaltinamasis su ieškiniais nesutinka.
Sutinkamai su civilinio ieškinio nagrinėjimo reikalavimais baudžiamojoje byloje, įrodymus dėl ieškinio pagrįstumo ir dydžio pateikia civilinis ieškovas (BPK 113 str.).
Lietuvos Respublikos BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 str. 1 d. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. LR CK 6.283 straipsnio 1 dalyje (žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju) įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokioje jis buvo iki nusikaltimo padarymo. Taigi nukentėjusysis A. V. P. prašo priteisti turėtas išlaidas, kurias jis patyrė dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, dėl kurių jis nukentėjo. Teismas ištyręs ir įvertinęs įrodymus daro išvadą, jog prašoma suma nėra per didelė, ar neprotinga, todėl turi būti atlyginta. Teismas įvertinęs ieškinio reikalavimus, juos pagrindžiančius įrodymus, daro išvadą, jog ieškinys dėl patirtos turtinės žalos įrodytas ir pagrįstas, todėl tenkinas visa apimtimi ( BPK 115str. 1d.).
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis A. V. P. patyrė skausmą ir nepatogumus. Teismas tai pat pripažįsta, kad dėl sužalojimo nukentėjusysis patiria ilgalaikius dvasinius išgyvenimus. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo sveikatos sutrikdymo bylose (LAT 2K-54/2012, 2K-227-2011). Atsižvelgiant į visa tai, kas paminėta, bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, neturtinės žalos dydis A. V. P. nustatytinas 2000 Lt, priteisiant šią sumą iš R. Š. (CK 1.5 str., 6.250 str. 2 d.).
Taip pat teismas visiškai tenkina nukentėjusiojo reikalavimus priteisti iš kaltinamojo turėtas jo proceso išlaidas, kurias jis pagrindė leistinais rašytiniais įrodymais pagal pridedamą prie bylos kvitą – 800 Lt (t.2, b.l. 70) .
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas,
nusprendžia:
R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, uždraudžiant jam bendrauti su nukentėjusiuoju A. V. P..
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Priteisti iš R. Š. 637,90 Lt (šešis šimtus trisdešimt septynis litus 90 ct) turtinės ir 2000,00 Lt (du tūkstančius litų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo A. V. P. naudai.
Priteisti iš R. Š. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai 3313,17 Lt (tris tūkstančius tris šimtus trylika litų 17 ct) A. V. P. gydymo išlaidų.
Priteisti iš R. Š. 800 (aštuonis šimtus litų 00ct) proceso išlaidų A. V. P. naudai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.