- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-30
- Bylos Nr.
- ATP-1340-387/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01325-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algimantas Valantinas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. R. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-06 nutarimo, kuriuo atmestas A. R. prašymas dėl administracinio arešto vykdymo atidėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-13 nutarimu A. R. pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130² straipsnyje, 124¹ straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 7 dalyje, ir nubaustas 25 (dvidešimt penkių) parų administraciniu areštu su transporto priemonės Toyota Paseo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu R. R. (Bičkutei), konfiskavimu.
2014-11-06 Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria atmetė A. R. prašymą dėl jam paskirto arešto vykdymo atidėjimo. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad pažeidėjo prašymas atidėti administracinio arešto vykdymą Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas tik 2014-10-27 (b. l. 55), t.y. jau pateikus įsiteisėjusį nutarimą vykdymo kontrolei. Tuo tarpu ATPK 338¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, kuriam paskiriamas administracinis areštas, rajono (miesto) apylinkės teismas (apylinkės teismo teisėjas) gali atidėti administracinio arešto vykdymą nuo 1 iki 12 mėnesių tuo pačiu nutarimu.
Šalies argumentai
Skundu A. R. prašo panaikinti 2014-11-06 Vilniaus apylinkės teismo nutarimą ir patenkinti jo prašymą atidėti 25 parų administracinio arešto vykdymą iki 12 mėnesių, paskiriant jam atlikti nemokamų viešųjų darbų per 4 mėnesius nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos. Nurodo, kad 2014-03-13 nutarimo priėmimo metu dėl sunkios materialinės padėties jis negalėjo pasinaudoti advokato pagalba, todėl nežinojo, kad gali pasinaudoti ATPK numatyta galimybe atidėti administracinio arešto vykdymą iki 12 mėnesių. Skunde taip pat nurodoma, kad administracinio arešto atlikimas savaitgaliais (kitos realios galimybės atlikti jam paskirtą nuobaudą pažeidėja,s kaip dirbantis žmogus, neturi) pablogintų psichologinę atmosferą šeimoje, atimtų galimybę tinkamai vykdyti vyro bei tėvo pareigas bei aktyviai dalyvauti savo vaikų ugdyme. Apelianto teigimu, tai dar pablogintų jo sveikatos būklę ir sukeltų neigiamas pasekmes jo vadovaujamai bendrovei, jos darbuotojams ir verslo partneriams. A. R. nuomone, jam paskirtos administracinės nuobaudos vykdymo tikslai gali būti pasiekti ir atidėjus administracinio arešto vykdymą bei paskiriant jam atlikti nemokamus viešuosius darbus. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad vadovaujantis galiojančiais įstatymais tik teismas savo nutarimu gali atidėti arešto vykdymą, paskirdamas nemokamų viešųjų darbų nuo 25 iki 400 valandų, tad skundžiamame nutarime pirmos instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog vadovaujantis ATPK 309 straipsniu šiuos klausimus gali spręsti protokolą surašęs pareigūnas – nagrinėjamu atveju Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius.
Atsiliepimas
Atsiliepimų byloje negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Sąlyginio administracinio arešto vykdymo atidėjimą reglamentuoja ATPK 338¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, kuriam paskiriamas administracinis areštas arba kuriam bauda pakeičiama administraciniu areštu šio kodekso 314 straipsnyje nustatyta tvarka, rajono (miesto) apylinkės teismas (apylinkės teismo teisėjas) tuo pačiu nutarimu, pažeidėjui sutinkant, gali atidėti administracinio arešto vykdymą nuo 1 iki 12 mėnesių. Taigi sprendimas dėl administracinio arešto vykdymo atidėjimo turi būti priimtas tuo pačiu nutarimu, kuriuo asmeniui buvo skirta administracinio arešto nuobauda. Nagrinėjamu atveju toks sprendimas priimtas nebuvo.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, jog ATPK 338¹ straipsnis nenustato detalių kriterijų, kokiais atvejais teismas gali taikyti sąlyginį administracinio arešto vykdymo atidėjimą, o kokiais – ne. ATPK 338¹ straipsnio paskirtis – sudaryti teismui galimybę individualizuoti nuobaudą, atsižvelgti į teisingumo ir protingumo principus (pavyzdžiui, šis straipsnis galėtų būti taikomas, kai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikia duomenis apie svarbias aplinkybes, dėl kurių paskirto administracinio arešto vykdymas konkrečiu laikotarpiu sukeltų itin sunkias pasekmes, neatitiktų proporcingumo, teisingumo ir protingumo principų ir pan.). Darytina išvada, kad paskyręs nuobaudą – administracinį areštą, teismas turi teisę spręsti dėl galimybės sąlyginai atidėti administracinio arešto vykdymą, atsižvelgdamas į tai, ar yra nustatyta aplinkybių, aiškiai rodančių, kad administracinio arešto vykdymas konkrečioje situacijoje dėl tam tikrų svarbių, išimtinių priežasčių turėtų būti sąlyginai atidedamas. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, ATPK 338¹ straipsnio paskirtis yra individualizuoti nuobaudą, atsižvelgti į protingumo ir teisingumo principus, vien asmens pageidavimas, kad jam sąlyginai būtų atidėtas administracinio arešto vykdymas, nesant būtinybės atidėti administracinio arešto vykdymą pagrindžiančių duomenų, nėra pagrindas teismui sąlyginai atidėti administracinio arešto vykdymą. Jei paskirtos vienos griežčiausių administracinių nuobaudų vykdymas galėtų būti sąlyginai atidedamas nuo 1 iki 12 mėnesių tik asmens pageidavimu, nenustačius svarbių, išimtinių tokį atidėjimą pateisinančių priežasčių, tokios administracinės nuobaudos poveikis būtų tik deklaratyvus, kurtų nebaudžiamumo iliuziją ir neatitiktų administracinėms nuobaudoms keliamų tikslų (žr., pvz., administracines bylas Nr. N444-1504/2008, Nr. N444-5431/2009, Nr. N575-5297/2010, N575-2544/2011).
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2014-03-13 vykusiame teismo posėdyje A. R. dalyvavo, tačiau jokių prašymų nepateikė (b. l. 43-45). Prašymą dėl jam paskirto arešto vykdymo atidėjimo pateikė teismui tik 2014-10-27, t. y. praėjus daugiau nei 7 mėnesiams po nutarimo priėmimo dienos ir jau pateikus jį vykdymo kontrolei (b. l. 53).
Įvertinus šias byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas 2014-11-06 nutarimu pagrįstai netaikė ATPK 338¹ straipsnio ir netenkino pareiškėjo prašymo atidėti administracinio arešto vykdymą. Nagrinėjamoje byloje jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių arešto vykdymas sukeltų itin sunkias ir neproporcingas siekiamiems tikslams pasekmes, nenustatyta. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad dėl jam paskirtos nuobaudos jis negalės tinkamai atlikti vyro ir tėvo pareigas, aktyviai dalyvauti vaikų ugdyme, sukeltų neigiamas pasekmes jo vadovaujamai bendrovei, yra visiškai nepagrįstos, nelaikytinos išskirtinėmis ir jokio prioriteto ATPK 338¹ straipsnio taikymo prasme nesuteikia. Taip pat įvertintinas pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdis – tai vienas šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų (asmuo pakartotinai vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam jau buvo paskirta nuobauda pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalyje), sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Be to, iš byloje esančios pažymos apie asmens baustumą matyti, jog pareiškėjas praeityje yra ne kartą baustas už kitus administracinius teisės pažeidimus, kas, apeliacinės instancijos nuomone, neigiamai apibūdina A. R. kaip asmenybę, rodo jo nepagarbą visuomenei ir joje nustatytoms elgesio taisyklėms. Jau būdamas baustas už faktiškai analogiško teisės pažeidimo padarymą, A. R. suvokė, jog elgiasi neteisėtai, suprato, jog dėl jo veiksmų gali atsirasti ir atsirado atitinkamos neigiamos pasekmės ne tik jam, bet ir jo artimiesiems, tačiau vis tiek sąmoningai pažeidinėjo nustatytas Kelių eismo taisykles.
Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymas numato galimybę atlikti paskirtą nuobaudą – administracinį areštą, poilsio dienomis (ATPK 29 straipsnio 2 dalis), tokiu būdu suteikiant dirbantiems žmonėms galimybę tinkamai įvykdyti jiems paskirtą nuobaudą. Akcentuotina, kad šiuo atveju pažeidėjas nėra ilgam laikui atskiriamas nuo savo šeimos ir jį supančios aplinkos, tad apeliacinio skundo argumentai, jog pasinaudojus šia įstatymo nuostata A. R. negalės tinkamai rūpintis šeima, yra visiškai nepagrįsta.
Atsižvelgus į aukščiau nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda nėra per griežta, atitinka padarytą pažeidimą, pažeidėjo asmenybę, yra efektyvi siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, todėl apeliacinis skundas atmestinas.
Pritartina apeliacinio skundo argumentui, jog vadovaujantis galiojančiomis teisės normomis klausimus dėl administracinio arešto vykdymo atidėjimo sprendžia tik teismas, tačiau apeliacinės instancijos teismui išsamiai pasisakius šiuo klausimu, šis skundžiamame nutarime įsivėlęs netikslumas buvo pašalintas.
Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasis ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Atmesti A. R. apeliacinį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-06 nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.