Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Č. J. ieškinį atsakovams P. J., P. J. dėl dovanojimo sandorio nuginčijimo (actio Pauliana) ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas P. J. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam yra pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos.

Atsakovas P. J. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam yra pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos; atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Ieškinys tekintinas.

CK 1.138 str. nustato, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos. Vienas iš civilinių teisių gynimo būdų yra teisinio santykio nutraukimas arba pakeitimas (CK 1.138 str. 1 d. 5 p.). Tam, kad teisė būtų apginta asmuo turi šią teisę turėti ir ši teisė turi būti pažeista ar jai iškilusi reali grėsmė. Taigi, asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso, bet teisę į pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso apgynimą – ieškinio patenkinimą – asmuo įgyja įrodęs ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes (CPK 5 str. 1 d.). Jeigu ieškovas neįrodo faktų, kuriais grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą (CPK 178 str.), tai jis kartu neįrodo savo teisės ar teisinio intereso pažeidimo. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Taigi, šios bylos kontekste ieškovas turi įrodyti savo pagrindinio reikalavimo dėl atsakovų sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu, taikant actio Pauliana institutą, pagrįstumą. Įvertinus ieškovo reikalavimus, konstatuotina, kad bylos dalykas – actio Pauliana instituto sąlygų buvimo arba nebuvimo nustatymas.

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovai 2011-08-30 sudarė dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas P. J. neatlygintinai perleido atsakovui P. J. 3,0500 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Ginčo sutartis) (b.l. 19-20, 52-55, 56).

Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002 m.; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003) m.. Kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, pirmiausia siekia atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą, sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai, be privalomo pagrindo perleido kitiems asmenims. Skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, actio Pauliana paskirtis – kompensacinė, nes pripažinus pagal kreditoriaus ieškinį skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Taigi, sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis tokio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001 m.; 2006-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006m.). Jeigu byloje nustatoma, kad kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, turėjo tikslą ne patenkinti savo reikalavimą, o kad teismas tik pripažintų sandorį negaliojančiu, toks ieškinys CK 6.66 straipsnio pagrindu negali būti tenkinamas.

Siekiant apginti kreditoriaus interesus actio Pauliana institutu, nustatomos sutarties laisvės principo ribos, nes skolininkas, disponuodamas savo turtu, yra įpareigotas atsižvelgti į savo kreditoriaus interesus ir nesudaryti tokių turto perleidimo sandorių, kurie juos pažeistų. Taigi faktiškai įstatyme įtvirtinta asmens sudaromų sandorių kontrolės galimybė. Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarties laisvės principo ribomis, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui.

Actio Pauliana instituto taikymo sąlygų visetas yra šis: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintiną dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012 m.; 2013 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB SEB bankas ir kt. v. BUAB „Inrent“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-117/2013 m.).

Actio Pauliana institutui taikyti būtina, kad kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, t.y. institutas taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Byloje yra kreditoriaus pareiga įrodyti, kad jis turi tokią, t.y. neabejotiną ir galiojančią, reikalavimo teisę ir kad ši egzistuoja, t. y. nėra tariama, pasibaigusi ir pan. Tais atvejais, kai skolininkas ginčija kreditoriaus reikalavimo teisę ar jo dydį, ginčas turėtų būti nagrinėjamas iki sprendimo dėl skolininko sudaryto sandorio negaliojimo actio Pauliana pagrindu. Įstatymu nedraudžiama šiuos reikalavimus nagrinėti vienoje civilinėje byloje. Teismas vienoje civilinėje byloje gali spręsti dėl kreditoriaus reikalavimo priteisti atitinkamo dydžio skolą iš skolininko ir dėl reikalavimo panaikinti skolininko sandorį actio Pauliana pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-809/2003 m.).

Trakų rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 30 d. priėmė nuosprendį, kuriuo P. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 2 d. 3 p. (už Č. J. sveikatos sutrikdymą). Nuosprendžiu iš P. J. priteista 6000,00 Lt neturtinės žalos ir 186,12 Lt turtinės žalos atlyginimo - viso 6186,12 Lt žalos atlyginimo Č. J. (b.l. 8-13).

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 6 d., apeliacine tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. J. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, nuteistojo apeliacinį skundą tenkino iš dalies: paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo dvejiems metams ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskyrė baudžiamojo poveikio priemones: draudimą prisiartinti prie nukentėjusiojo Č. J., atlyginti Č. J. priteistą 186,12 Lt turtinę žalą, pareigą neišvykti iš gyvenamosios vietos be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (b.l. 14-17). Vilniaus apygardos teismo nuosprendis įsiteisėjo jo paskelbimo dieną, t.y. 2011 m. gruodžio 30 d.

Vadinasi, Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, išnagrinėjus baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl nukentėjusiajam Č. J. priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš nuteistojo P. J. palikta nepakeista.

Kaip matyti iš 2012 m. gruodžio 6 d. prašymo dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo, ieškovas pateikė antstolei Marijai Lekstutienei Trakų rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1-396-239/2011 dėl 6186,12 Lt skolos išieškojimo iš P. J. (b.l. 18).

2013-02-25 pažyma apie vykdomosios bylos eigą (vyk. byla Nr. 0007/12/01811) patvirtina, jog antstolės Marijos Lekstutienės kontoroje yra vykdomoji byla pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2012-04-13 vykdomąjį raštą Nr. 1-396-239/2011 dėl 6186,12 Lt išieškojimo iš P. J. Č. J. (b.l. 21).

Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, jog atsakovas P. J. yra atlyginęs dalį žalos, t.y. 186,12 Lt turtinės žalos ir 536,34 Lt neturtinės žalos, ši žala iš P. J. yra priverstinai išieškota, tačiau likusi žalos dalis neatlyginta. Byloje duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas P. J. atlygino likusią neturtinės žalos dalį nėra, todėl dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovui P. J.

CK 6.66 str. 1 d. pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis, sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus teises: jei dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

Ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai ir teisės, turi būti vertinama pagal konkrečios bylos faktines aplinkybes. Nustatinėjant šią actio Pauliana instituto taikymo sąlygą, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad kreditoriaus teisės gali būti pažeistos ir tokiais skolininko sudarytais sandoriais, kurie nors ir nesukėlė skolininko bendro nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus reikalavimams patenkinti; kreditoriaus teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažintas ir toks sandoris, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka gerokai ilgiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. R. ir kt. v. J. Tsetskhladze ir kt., bylos Nr. 3K-3-191/2006 m.; 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Disca Baltica“ v. UAB „Panevėžio balsas“, bylos Nr. 3K-3-420/2005 m.). Kreditoriaus teisių pažeidimu CK 6.66 str. 1 d. prasme taip pat laikytinas ir sumažėjęs skolininko mokumas, kai kreditorius praranda galimybę visiškai arba iš dalies patenkinti savo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Automašinų verslo centras v. UAB „Baltijos realizacijos centras“, bylos Nr. 3K-3-473/2004 m.; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. I. G., D. G., bylos Nr. 3K-3-497/2006 m.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007 m.).

Kaip matyti iš paminėtos 2013-02-25 pažymos apie vykdomosios bylos eigą, P. J. nekilnojamojo turto neturi, VĮ „Regitra” duomenimis transporto priemonių taip pat neturi, niekur nedirba. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo pateikta metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija rodo, jog atsakovo pajamos nuo 2012-04-01 iki 2013-03-31 buvo 2800,00 Lt (b.l. 37-40). 2013-02-22 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b.l. 19-20) patvirtina, jog atsakovas nekilnojamojo turto neturi – jam priklausė žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), tačiau šis žemės sklypas 2011-08-30 dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), neatlygintinai perleistas atsakovui P. J.

Byloje kitų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas turi turto ar piniginių lėšų, kurių pakanka padengti turimus kreditinius įsipareigojimus ieškovui, nėra.

Dėl išdėstyto ir įvertinus įrodymų tikėtinumo taisyklę, pagal kurią iš esamų įrodymų visumos labiau tikėtina, kad faktas buvo, negu nebuvo, darytina išvada, jog jau sudarant Ginčo sutartį atsakovas buvo nemokus, todėl Ginčo sutartis pažeidė kreditoriaus, t.y. ieškovo teises.

Tačiau net ir padarius prielaidą, kad Ginčo sutarties sudarymo metu atsakovas buvo mokus, pažymėtina, jog kreditoriaus teisės gali būti pažeistos skolininko sudarytu sandoriu, kuris nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, bet sumažino turto, kuriuo buvo užtikrinta kreditoriaus reikalavimo teisė, vertę (pvz., išnuomojo įkeistą butą, sutartimi nustatė servitutą ar uzufruktą ir pan.), ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008-06-09 nutartis civilinėje byloje bylos Nr.3K-3-262/2008 m.).

Ginčo sutartimi atsakovas P. J. neatlygintinai perleido atsakovui P. J. žemės sklypą, kurio vidutinė rinkos vertė pagal VĮ „Registrų centras“ išrašą yra 20700 Lt (b.l. 6, 7). Taigi atsakovas P. J., sudarydamas Ginčo sutartį, sumažino savo turto vertę 20700 Lt suma ir dėl to ieškovas šia apimtimi prarado galimybę patenkinti savo reikalavimus. Tokiu būdu, buvo pažeistos ieškovo, kaip kreditoriaus, teisės ir teisėti interesai.

CK 6.66 str. 3 d. įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu (actio Pauliana) ieškinį dėl skolininko sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Actio Pauliana senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant CK 6.66 str. 3 d., pagal kurią šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie tokio sandorio sudarymą.

Ginčo sutartis sudaryta 2011-08-30, įrašas VĮ „Registrų centras“ galioja nuo 2011-09-12. Ieškovas nurodė, jog jam apie tai, jog sudaryta Ginčo sutartis, tapo žinoma 2013 m. vasario 25 d. iš antstolės pažymos apie vykdomosios bylos eigą. Įrodymų, paneigiančių šiuos ieškovo argumentus, nėra. Ieškovas ieškinį teisme pateikė 2013-03-28 (b.l. 1), todėl konstatuotina, kad ieškovas teisę pareikšti ieškinį dėl Ginčo sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu įgyvendino tinkamai ir senaties termino nepraleido.

Sandorio privalomumu nustatomos sutarties laisvės principo ribos. Skolininko sudaryto sandorio privalomumas nulemia actio Pauliana instituto netaikymą. Privalėjimas sudaryti sandorį – tai asmens pareiga, kurią gali nustatyti įstatymas, ir jei šalis tokios pareigos nevykdo, tai suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą su reikalavimu teismo tvarka nustatyti prievolę. Skolininko pareiga sudaryti sandorį taip pat gali būti nustatyta teismo sprendimu, gali kilti iš skolininko vienašališko įsipareigojimo (pvz., paskolos sutartyje nustatytas skolininko įsipareigojimas pagal kreditoriaus pareikalavimą įkeisti turtą), ikisutartinių santykių, viešo konkurso ir kitų imperatyvų. Byloje jokių duomenų, patvirtinančių, kad jų pagrindu atsakovas P. J. privalėjo sudaryti Ginčo sutartį, nėra, todėl darytina išvada, kad atsakovas P. J. Ginčo sutarties sudaryti neprivalėjo.

CK 1.5 str. 1 d. nustato, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Sąžiningumo principas taikomas kartu su teisingumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-09-23 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1066/2002; 2002-09-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-990/2002). Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. CK 6.158 str. 1 d. nustatyta, kad kiekviena sutarties šalis teisiniuose santykiuose privalo elgtis sąžiningai. Sąžiningas elgesys yra privalomas tiek ikisutartiniuose santykiuose (CK 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 straipsnis), tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193 straipsnis), tiek ją vykdant (CK 6.200 straipsnis), tiek taikant restituciją (CK 6.222 straipsnis). Actio Pauliana institutą reglamentuojančiame CK 6.66 straipsnyje nėra tiesioginės nuorodos į tai, kad trečiojo asmens, sudariusio sandorį su skolininku, sąžiningumas yra preziumuojamas, bet prievolės šalies sąžiningumas preziumuojamas atsižvelgiant į sąžiningumo prezumpciją ir sistemiškai aiškinant CK 6.66 ir 6.67 straipsnius. CK įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, tarp jų – 6.67 straipsnyje, kurie vertintini kaip bendrosios taisyklės išimtys. CK 6.67 straipsnyje yra nustatytas baigtinis skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo atvejų sąrašas, todėl nenustačius byloje aplinkybių, įtvirtintų šio straipsnio dispozicijoje, jis netaikytinas. Nustačius CK 6.67 straipsnyje įtvirtintas sąlygas, kurioms esant abiejų sandorio šalių – skolininko ir trečiojo asmens – nesąžiningumas preziumuojamas, įrodinėjimo našta, kad sandoris sudarytas nesiekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriumi, tenka skolininkui ir trečiajam asmeniui, t.y. jie turi teisę teikti įrodymus, paneigiančius nesąžiningumo prezumpciją.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Ginčo sutarties šalys, atsakovai, yra artimieji giminaičiai (broliai), todėl byloje konstatuotina CK 6.67 str. 1 d. 1 p. numatyta aplinkybė ir atsakovo P. J. atžvilgiu taikytina nesąžiningumo prezumpcija. Byloje kitų įrodymų, paneigiančių atsakovo P. J. nesąžiningumą sudarant Ginčo sutartį, nėra, todėl teismas konstatuoja, kad atsakovas žinojo ar turėjo žinoti, jog sudaroma Ginčo sutartį pažeis ieškovo, kaip kreditoriaus, teises. Pažymėtina, jog Ginčo sutartis sudaryta 2011-08-30, t.y. tuo metu, kai vyko ikiteisminis tyrimas dėl atsakovo P. J. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 2 d. 3 p. (dėl sveikatos sutrikdymo Č. J.). Baudžiamojoje byloje ieškovas 2011-05-16 pareiškė civilinį ieškinį atsakovui P. J. (baudžiamosios bylos b.l. 13-14), pranešimas apie įtarimą atsakovui P. J. įteiktas 2011-06-13, o Ginčo sutartis sudaryta po civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje ir pranešimo apie įtarimą įteikimo atsakovui, dėl ko teismas taip pat preziumuoja esant atsakovo P. J. nesąžiningumą.

Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinas sandoris, o kai neatlygintinas – tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008).

Ginčo sutartis yra neatlygintinas sandoris, o skolininko (atsakovo P. J.) nesąžiningumas nustatytas aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, todėl trečiojo asmens (šioje byloje – atsakovo P. J. nesąžiningumas neįrodinėjamas).

Tuo atveju, jeigu byloje nustatoma, jog kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, turi tikslą ne patenkinti savo reikalavimą, o kad teismas tik pripažintų sandorį negaliojančiu, toks ieškinys CK 6.66 straipsnio pagrindu negali būti tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog byloje yra nustatytinos visos sąlygos pripažinti negaliojančia Ginčo sutartį actio Pauliana pagrindu, todėl ieškovo reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Pripažinus sandorį negaliojančiu taikytinos jo negaliojimo teisinės pasekmės – pripažinus Ginčo sutartį negaliojančia ab initio (nuo jų sudarymo momento), žemės sklypas grąžintinas atsakovui P. J.. Grąžinus žemės sklypą atsakovui P. J., į šį žemės sklypą nukreiptinas išieškojimas, vykdant Trakų rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-396-239/2011.

Kiti šalių paaiškinimai ir pateikti įrodymai yra teisiškai nereikšmingi, todėl teismas jų nevertina ir dėl jų nepasisako (teismas pažymi, jog atsakovo P. J. argumentai, nurodyti atsiliepime į ieškinį, yra neargumentuoti: nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo nurodytas aplinkybes (CPK 12, 178 str. str.)).

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2013 m. balandžio 8 d. Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi – atsakovo P. J., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu registruoto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) - areštas, paliktinos nepakeistos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o teismo sprendimui įsiteisėjus – panaikinamos (CPK 150 str.).

Ieškovas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-02-28 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (1.7)-S-644-13 (b.l. 22-24) yra 100 procentų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina valstybei po 270,05 Lt bylinėjimosi išlaidų už antrinės teisinės pagalbos suteikimą ir po 13,19 Lt už procesinių dokumentų įteikimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 93, 96, 177-178, 259, 260, 270 str. str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančia 2011-08-30 dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria P. J. neatlygintinai perleido P. J. 3,0500 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Taikyti restituciją – grąžinti 3,0500 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), P. J.

Nukreipti išieškojimą į 3,0500 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vykdant Trakų rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-396-239/2011 (baudžiamoji byla Nr. 1-396-239/2011).

Priteisti iš P. J. ir P. J., iš kiekvieno po 270,05 Lt bylinėjimosi išlaidų už ieškovui suteiktą antrinę pagalbą, antrinės teisinės pagalbos išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją banko sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, „Swedbank“, AB, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš P. J. ir P. J., iš kiekvieno po 13,19 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2013 m. balandžio 8 d. Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi – atsakovo P. J., a.k. (duomenys neskelbtini), vardu registruoto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) - areštą, palikti nepakeistas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o teismo sprendimui įsiteisėjus – panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.