- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-05-09
- Bylos Nr.
- 2-52-213/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vita Lučkauskaitė
- Ieškovas
- Č. J.
- Atsakovas
- M. K., Trakų
- Trečiasis asmuo
- A. Č., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, A. J., Valstybinės įmonių registrų centrui, P.
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Č. J. ieškinį atsakovams M. K., Trakų rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, A. J., A. Č., Valstybinės įmonių registrų centrui, P. J., O. M., S. Ž., P. J. dėl nuosavybės teisių nuginčijimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas prašė pripažinti negaliojančiais ūkinių knygų asmeninėse sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)esančius įrašus apie M. K. turimą nuosavybę, esančią (duomenys neskelbtini).; pripažinti negaliojančia Trakų seniūnijos 2008-09-01 pažymą Nr. 11-26 ab initio (nuo jos sudarymo momento); pripažinti negaliojančia 2008-08-19 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. DA-5(duomenys neskelbtini)ab initio (nuo jos sudarymo momento); pripažinti negaliojančia 2011-10-13 deklaracija apie statybos užbaigimą; panaikinti Nekilnojamojo turto registre M. K. vardu esančią žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio pastato, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), ir garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini)., teisinę registraciją.
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovo Č. J. ir trečiųjų asmenų A. J. ir A. Č. (toliau - Tretieji asmenys I) bei trečiųjų asmenų P. J., O. M., S. Ž. ir P. J. (toliau - Tretieji asmenys II) tėvo P. (P.) J. motinai P. J. priklausė 1930 metais pastatytas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). (toliau - Ginčo namas). Kartu su ja Ginčo name gyveno ir Ieškovo tėvas P. J. Ieškovo senelė P. J. (duomenys neskelbtini)mirė. Jos palikimą priėmė Ieškovo tėvas P. J., faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Ginčo name liko gyventi Ieškovų tėvas su šeima, t. y. su atsakove M. K. (tuometinė pavardė (duomenys neskelbtini)) ir vaikais. (duomenys neskelbtini) metais Ginčo namas buvo rekonstruotas. (duomenys neskelbtini)mirė Ieškovų tėvas P. J. (toliau –Palikėjas). Jo palikimą Ieškovas ir Tretieji asmenys I priėmė, faktiškai pradėję paveldimą turtą valdyti. Siekdami įforminti su P. J. paliko priėmimu susijusius klausimus, 2011-09-09 Ieškovas ir Tretieji asmenys I, kaip pareiškėjai, kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismą dėl tokio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Tačiau paaiškėjo, kad 2011-09-15 nekilnojamojo turto registre Atsakovė įregistravo nuosavybes teises savo vardu į žemės sklypą ir jame esančius Ginčo namą su priklausiniais. Mirus Ieškovų tėvui P. J., pirmąja eile jo palikimą galėjo priimti vaikai, sutuoktinė ir tėvai (įtėviai). Palikėjas testamento sudaręs nebuvo. Taip pat nebuvo pradėta ir paveldėjimo byla į Palikėjo turtą. Kadangi Palikėjas ir Atsakovė turėjo 7 vaikus, t. y. Ieškovą ir Trečiuosius asmenis, todėl jo vaikai ir Atsakovė, kaip jo sutuoktinė, pagal įstatymą galėjo paveldėti kiekvienas tik po 1/8 dalį Palikėjo turto. Kuriems nors Palikėjo pirmos eilės įpėdiniams nepriėmus ar atsisakius priimti palikimą, kiti Palikėjo pirmos eilės įpėdiniai, priėmę palikimą, atitinkamai paveldėtų jų dalį. Ieškovas ir Tretieji asmenys I niekada neatsisakė jų tėvo palikimo. Atsakovė, nepriėmusi Palikėjo palikimo, nėra Ginčo namo ir jo priklausinių savininkė. Nors duomenų, patvirtinančių, jog Atsakove priėmė Ieškovo tėvo palikimą, nėra, tačiau net ir esant priešingoms aplinkybėms Atsakovė negalėjo pretenduoti į visą Palikėjo turtą. Tai reiškia, kad žemės sklypas ir jame esantis Ginčo namas su priklausiniais visa apimtimi nuosavybės teise niekada Atsakovei nepriklausė, todėl įrašai ūkinėse knygose apie Atsakovei priklausančią nuosavybę yra neteisėti. Tokiu būdu ūkinėse knygose nurodytų įrašų pagrindu išduota Trakų rajono savivaldybės administracijos Trakų seniūnijos 2008-09-01 pažyma Nr. 11-26 pripažintina negaliojančia. Kadangi Atsakovė nebuvo Ginčo namo ir jo priklausinių savininkė ir teisėta valdytoja, todėl pripažintini negaliojančiais ir 2011-10-13 deklaracija apie statybos užbaigimą dėl Ginčo namo ir jo priklausinių statybos. Taip pat ieškovas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrašai ūkinėse knygose kaimo vietovėse pripažįstami pakankamais pastatų valdymo nuosavybės teise įrodymais, tačiau sukeliančiais teisines pasekmes ir patvirtinančiais nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą laikomi įrašai namų ūkio knygose, jei jie padaryti iki 1991-07-25 dienos, t. y. iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-25 nutarimu Nr. 297 patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos įsigaliojimo. Jeigu pastatai buvo pastatyti iki minėtos instrukcijos įsigaliojimo, tai jie galėjo būti registruojami nekilnojamojo turto registre pateikus seniūno ar mero pažymą, patvirtinančią, kad vietinio vykdomojo komiteto ūkinėse knygose yra įregistruota namų valda, susidedanti iš tam tikrų pastatų. Įrašai ūkinėse knygose turi būti teisėti ir negali būti formalūs, todėl turi atitikti tikrąją padėtį. Nors ūkinių knygų asmeninėse sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)esančiuose išrašuose šeimos galva buvo nurodyta Atsakovė, tačiau tokia padėtis neatitinka tikrosios padėties, nes Ginčo namas nuosavybės teise priklausė Ieškovo, Trečiųjų asmenų I ir Trečiųjų asmenų II senelei P. J., o vėliau priėmus jos palikimą ir Ieškovo, Trečiųjų asmenų tėvui P.J., t. y. Palikėjui, kuriam mirus jo turtą paveldėjo Ieškovas ir Tretieji asmenys I.
Ieškovas 2012-12-05 prašyme dėl ieškinio reikalavimo atsisakymo Nacionalinės žemės tarnybos atžvilgiu nurodo, kad žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame atsakovei M. K. nėra jokių statinių. Kadangi 2012-06-11 atsakovės prašymu buvo ištaisyta klaida, t.y. ginčo pastatų duomenys iškelti iš žemės sklypo registro įrašo Nr. 44/1065052 į atskirą registro įrašą, nes dėl VĮ Registrų centras klaidos buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys. Namų valdos žemės sklypas nėra suformuotas, todėl ieškovas atsisakė reikalavimo dėl 2008-08-19 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. DA-5(duomenys neskelbtini)pripažinimo negaliojančia ir šioje dalyje prašė bylą nutraukti. Atsisakymo nuo ieškinio reikalavimo pasekmės yra žinomos.
Ieškovas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad po tėvo P. J. mirties visi vaikai, t.y. ieškovas ir tretieji asmenys kartu su atsakove gyveno Ginčo name. 2004 metais ieškovas su H. G. pastatė virtuvėlę, kurioje jis ir gyveno. Atsakovė po vyro P. J. mirties nieko nestatė, tik vaikai viską tvarkė, statė garažą, daržinę, tvartą, pirtį, rūsius ir lauko virtuvę. 2000 m. Ginčo gyvenamąjį namą naujai iš išorės apkalė ieškovas ir broliais. Iki 2011 metų balandžio mėnesio ieškovas gyveno ginčo lauko virtuvėlėje, tačiau paskui atsakovė jį išvarė ir dabar jis gyvena pas seserį A. Č..
Atsiliepimas
Atsakovė M. K. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu nurodė, kad P. J. po savo motinos P. J. mirties (duomenys neskelbtini), per 6 mėnesius neįgyvendino savo teisės dėl palikimo priėmimo nei faktiniu valdymu, nei kreipdamasis į notarą pareiškimu dėl palikimo priėmimo, t.y. palikimo nepriėmė. Ieškovas, kaip P. J. įpėdinis, neteko teisės priimti mirusiojo nepriimtą palikimą, nes teisė priimti palikimą buvo pasibaigusi P. J. mirties momentu, t.y. (duomenys neskelbtini). Ieškovas nenurodė jokių faktų ir aplinkybių, kokius aktyvius veiksmus atliko P. J. po savo motinos mirties, įrodančius faktinį palikimo priėmimą. P. J. ir atsakovės santuoka buvo įregistruota 1963-04-21. Santuokoje su P. J. gimė 7 vaikai - ieškovas Č. J. ir tretieji asmenys. P. J. mirties dieną (duomenys neskelbtini)visi vaikai, išskyrus A. Č., buvo nepilnamečiai: ieškovui Č. J. buvo 16 metų, A. J. - 3 metai, A. J., po santuokos –A. Č -beveik 21 metai. Nuo 1982 metų iš (duomenys neskelbtini)ji buvo išvykusi mokytis į Vilnių. Todėl mažamečiai ir nepilnamečiai vaikai negalėjo priimti ir valdyti tėvo palikimo. Palikimo nepriėmė ir pilnamete buvusi duktė A. Č., nes ji tuo metu gyveno ir mokėsi Vilniuje. Nei atsakovė, nei pilnamete buvusi A. Č. per 6 mėnesius nuo P. J. mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Sutuoktinio palikimą atsakovė priėmė faktiniu valdymu. P. J. priklausė tik gyvenamasis namas, 1930 m. statybos, kurio viename gale buvo tvartas. Nebuvo jokių pagalbinių pastatų. Tą įrodo išrašas iš Trakų seniūnijos ūkinių knygų, asm. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini): jame nurodytas tik gyvenamasis namas, jo statybos metai - 1930 m., ir jokių kitų pastatų nenurodyta. Gyvenamasis namas, priklausęs P. J., sugriuvo apie (duomenys neskelbtini)etus. Atsakovei ištekėjus už P. J. ir atėjus gyventi į jo namus, gyvenamajame name nebuvo įmanoma gyventi, viename namo gale buvo tvartas. Tokį namą pamatęs atsakovės tėvas S. L., kuris buvo statybininkas, nusprendė, kad reikia statyti naujus namus. (duomenys neskelbtini) metais atsakovės tėvas padėjo atsakovei ir jos vyrui pastatyti kitoje vietoje naują gyvenamąjį namą, tvartą ir daržinę, o 1967 metais - rūsį. Gyvenamasis namas ir ūkio pastatai įgyti statybos būdu, suderinus su kolūkio pirmininku. Statiniai buvo registruoti seniūnijos ūkinėse knygose iš pradžių P. J. vardu, po jo mirties - atsakovės vardu. Atsakovė dalį statinių pastatė jau po P. J. mirties - lauko virtuvę 211/m, 2007 m. statybos, pagalbinį pastatą 411/m - 2004 m. statybos, garažą 511/ž - 1996 m. statybos; šie statiniai 2011-10-13 deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu įregistruoti nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje. Šiuo metu ginčo gyvenamasis namas ir ūkio pastatai VĮ Registrų centras įregistruoti atsakovės vardu. Po sutuoktinio P. J. mirties jo palikimo dalį priėmė faktiniu valdymu, tokiu būdu, ieškovo reikalavimai neturi teisinio pagrindo.
Atsakovė M. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad sūnus P. J. statė ginčo tvartą, o daržinę statė ji pati, ginčo garažą statė P. J., pirtį – P. J., lauko virtuvę pastatė Pranas su Povilu, kurią perdarė iš tvarto.
Atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką tinkamai. Atsiliepime (tomas I, b.l. 149-151) į ieškinį nurodė, kad TSRS CSV (centrinė statistikos valdyba) 1985-05-12 patvirtino nurodymus ūkinės apskaitos knygoms apylinkių liaudės deputatų tarybose vesti, kurie reglamentavo ūkinių knygų pildymo tvarką. Šių nurodymų 6 punktas nustato, kad ūkinės knygos pildomos nuo sausio 1 iki 15 dienos, aplankant kiekvieną kiemą ir apklausiant gyventojus. Šios knygos buvo vedamos statistikos tikslais, duomenys buvo renkami apklausos būdu. Asmenys atliekantys tokias apklausas neturėjo teisės reikalauti pagrįsti pateikiamus duomenis rašytiniais dokumentais. Šių nurodymų 18 punkte yra nustatyta, kad ūkio asmeninėje sąskaitoje šeimos galva nurodoma pilnamečių šeimos narių bendru susitarimu. Ūkinės knygos IV skyrius nurodo tik ūkiui priklausančius pastatus bei neteikia informacijos apie pastatų priklausimą konkretiems asmenims. Atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija mano, kad asmenys, kuriems buvo pavesta apklausti gyventojus ir įrašyti gautą informaciją į ūkines knygas tinkamai atliko savo darbą. Ieškovas ieškinyje nepateikė informacijos įrodančios, kad asmenys, kurie apklausinėjo gyventojus, įrašė į ūkines knygas kitą informaciją negu jiems buvo pateikta. Teismui nenustačius tokių faktų, nėra pagrindo panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos Trakų seniūnijos 2008-09-01 pažymą Nr. 11-26 ir įrašus ūkinių knygų asmeninėse sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)bei priteisti iš Trakų rajono savivaldybės administracijos visas turėtas bylinėjimosi išlaidas ieškovui. Dėl kitų ieškinio reikalavimų nepasisakė, prašė spręsti teismo nuožiūra.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo A. Č. su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas iki 2011 m. gyveno ginčo lauko virtuvėlėje (duomenys neskelbtini)kurią statė ieškovas ir H. G., tačiau paskui atsakovė M. K. ieškovą išvarė ir nuo to laiko ieškovas gyvena pas A. Č.. Trečiasis asmuo A. Č. iki jai suėjo 18 metų gyveno Ginčo name.
Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, rašytiniu prašymo prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, bylą spręsti teismo nuožiūra.
Trečiojo asmens Valstybinės įmonės „Registrų centas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, rašytiniu prašymu prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovė M. K. 2012-06-11 kreipėsi į Teritorinį registratorių su prašymu ginčo pastatų duomenis iškelti iš žemės sklypo registro įrašo Nr. 44/1065052 į atskirą registro įrašą. Teritorinis registratorius išnagrinėjęs prašymą nekilnojamojo turto kadastro ir registro archyvinėse bylose esančius dokumentas bei nustatęs, kad ginčo pastatų minėtame žemės sklype nėra, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 str., prašymą tenkino -pastatų duomenis perkėlė į statinių registro įrašą Nr. 44/1448988. Taip pat nurodė, kad P. J.buvo kolūkio narys ir kolūkiečio kiemo šeimos galva. Kolūkiečių kiemo, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės teisės objekto, teisinį statusą bei šio kiemo narių teises ir pareigas reglamentavo (duomenys neskelbtini). CK 132-141 str. normos. Priėmus 1990 m. lapkričio 27 d. įstatymą Nr. 1-806 „Dėl kaimo vietovėje nuosavybės teise turinčių namus savininkų žemėnaudos ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisės", kolūkiečių kiemo bendrosios jungtinės nuosavybės teisė buvo panaikinta. Kadastro duomenų byloje užfiksuota, jog lauko virtuvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagalbinis pastatas (unikalus Nr(duomenys neskelbtini)), garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pastatyti 2007 m., 2004 m., 1996 m., t. y. pasibaigus kolūkiečių kiemo turto teisiniam režimui, todėl šiuo atveju nuosavybės teisiniams santykiams netaikytinos kolūkiečio kiemą reglamentavusios teisės normos. Be to, patenkinus ieškovo reikalavimą ir pripažinus negaliojančia 2011-10-13 deklaraciją apie aukščiau minėtų pagalbinių ūkio pastatų statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą būtų panaikintas ne tik dokumentas, kurio pagrindu į minėtus statinius buvo įregistruotos atsakovės nuosavybės teisės, bet ir pagalbinių ūkio pastatų suformavimo teisinis pagrindas. Nors ieškovas teismo prašo panaikinti žemės sklypo ir pastatų atliktą teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre, tačiau reikalavimas panaikinti teisinę registraciją nėra savarankiškas ir būtinas, jis laikytinas išvestiniu iš reikalavimų dėl juridinių įregistravimo pagrindų pripažinimo negaliojančiais. Teismui pripažinus juridinius įregistravimo pagrindus negaliojančiais bei įsiteisėjus teismo sprendimui, atsirastų juridinis pagrindas išregistruoti M. K. nuosavybės teisę į žemės sklypą ir pastatus.
Tretieji asmenys A. J., O. M., S. Ž., P. J. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką paskelbta specialiame internetiniame puslapyje, neatvykimo priežastys nežinomos. Tretieji asmenys O. M., S. Ž., P. J. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo A. J. rašytiniu prašymu (tomas II, b.l.21) prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nurodo, kad atsisako palikimo ir pretenzijų neturi.
Trečiasis asmuo P. J. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, atsiliepime (tomas I, b.l. 153) į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nors ieškovas ir tretieji asmenys A. J. ir A. Č. teigia, kad niekada neatsisakė tėvo palikimo ir jį priėmė, tačiau tai patvirtinančių įrodymų ieškovas nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai.
CK 1.138 str. nustato, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos. Vienas iš civilinių teisių gynimo būdų yra teisinio santykio nutraukimas arba pakeitimas (CK 1.138 str. 1 d. 5 p.). Tam, kad teisė būtų apginta asmuo turi šią teisę turėti ir ši teisė turi būti pažeista ar jai iškilusi reali grėsmė. Taigi, asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso, bet teisę į pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso apgynimą – ieškinio patenkinimą – asmuo įgyja įrodęs ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškovas neįrodo faktų, kuriais grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą (CPK 178 straipsnis), tai jis kartu neįrodo savo teisės ar teisinio intereso pažeidimo. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.).
Pagal CPK įtvirtintą laisvą įrodymų vertinimo principą teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK (duomenys neskelbtini)straipsnio 1 dalis). Taigi, faktinių aplinkybių nustatymas ir dėl jų atsiradusių santykių teisinis kvalifikavimas yra teismo diskrecija.
Nagrinėjamos bylos duomenimis – Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2012-06-12 išrašais (tomas I, b.l.171-174) – nustatyta, jog į gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau tekste – ir Ginčo namas), tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lauko virtuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagalbinį pastatą (unikalus Nr(duomenys neskelbtini)), garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini).- (toliau tekste - Ginčo turtas), įregistruotos nuosavybės teisės atsakovės M. K. vardu; nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – 2011-10-13 deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą, Trakų rajono savivaldybės administracijos Trakų seniūnijos 2008-09-01 pažyma Nr. 11-26 (toliau tekste – ir Ginčo aktai).
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad Č. J., A. J., A. Č. pateikė Trakų rajono apylinkės teismui pareiškimą suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, M. K., P. J., O. M., S. Ž., P. J. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t.y., kad pareiškėjų tėvas P. J., po savo motinos mirties priėmė palikimą faktiškai pradėję paveldimą turtą valdyti, o pareiškėjai priėmė mirusio P. J. turtą pradėdami jį valdyti. Civilinės bylos Nr. 2-115-213/2012 nagrinėjimas sustabdytos kol bus išnagrinėta ši byla.
Pažymėtina, jog ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas yra išimtinė ieškovo prerogatyva. Ieškinio reikalavimai (dalykas) apibrėžia bylos nagrinėjimo teisme ribas, tai yra byla nagrinėjama pareikštų reikalavimų ribose. Bendroji įstatyme įtvirtinta taisyklė yra ta, kad sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamoje byloje ieškovas ginčija atsakovės nuosavybės teises į Ginčo turtą, nuosavybės teisės įregistravimo pagrindą – Ginčo aktus, taip pat ūkinių knygų asmeninėse sąskaitose Nr.(duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)esančius įrašus apie M. K. turimą nuosavybę, prašo panaikinti Nekilnojamojo turto registre atsakovės M. K. vardu esančio Ginčo turto teisinę registraciją.
Dėl Ginčo aktų, taip pat ūkinių knygų asmeninėse sąskaitose Nr.(duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)esančių įrašų apie M. K. turimą nuosavybę teisėtumo
Iš byloje esančių išrašų iš ūkinių knygų asmeninės sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini)(tomas I, b.l.9, 10) matyti, kad P. J. (ieškovo ir trečiųjų asmenų senelė) ir P. J. (ieškovo ir trečiųjų asmenų tėvas) nuo 1950 m. dirbo kolūkyje. (duomenys neskelbtini)P. J. mirė (tomas I, b.l.20). Iš 1973 m. - 1975 m. išrašų iš ūkinių knygų asmeninės sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini)(tomas I, b.l.12-15, tomas I, b.l.160-161) matyti, kad P. J.- šeimos galva ir atsakovė M. K. (buvusi (duomenys neskelbtini)) yra kolūkiečiai, ūkyje kartu gyvena vaikai: A. J., gim. (duomenys neskelbtini)., P. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., O. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., Č. J., gim. (duomenys neskelbtini)m., S. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., P. J., gim. (duomenys neskelbtini) m. ir sudarė kolūkiečių kiemą. Nurodytas turtas (duomenys neskelbtini).: gyvenamasis namas -(duomenys neskelbtini) m., tvartas (duomenys neskelbtini) m., daržinė -(duomenys neskelbtini) m., peludė (duomenys neskelbtini) m., peludė 1972 m., rūsys 1967 m.
P. J. mirė (duomenys neskelbtini)(tomas I, b.l.11). Iš 1983-1985 m. išrašų iš ūkinių knygų asmeninės sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) matyti, kad mirus P. J. kolūkiečių kiemo šeimos galva tapo atsakovė M. K.. Kolūkiečių kieme kartu gyvena vaikai: A. J., P. J., O. J., kuri 1982-10-28 išvyko mokytis į Vilnių, Č. J., kuris 1985-09-25 išvyko mokytis į Lentvarį, S. J., kuri 1985-10-14 išvyko mokytis į Vilnių, P. J., A. J., gim. (duomenys neskelbtini)m. (tomas I, b.l. 23-26). Šių įrašų ūkinėse knygose pagrindu neabejotinai nustatyta, kad ūkis turėjo tuo metu numatytą kolūkiečių kiemo teisinį režimą, ir šio ūkio nuosavybė visų kolūkiečių kiemo veikloje dalyvavusių asmenų buvo valdoma bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis ( (duomenys neskelbtini). CK 132, 133 straipsniai).
Iš 1986-1988 m. išrašų iš ūkinių knygų asmeninės sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) ir iš 1991 m. išrašų iš ūkinių knygų asmeninės sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini)(tomas I, b.l. 27-30) matyti, kad šeimos galva buvo atsakovė, kartu gyvena ir yra kolūkio kiemo nariai P. J., P. J. ir A. J..
Konstatuotina, kad 1985 m. mirus ieškovo ir trečiųjų asmenų tėvui P.J. paveldėjimas neatsirado, kadangi abu ieškovo tėvai buvo kolūkiečiai ir sudarė kolūkiečių kiemą ((duomenys neskelbtini). CK 132, 133, 601 straipsniai). Ginčijamas turtas – gyvenamasis namas ir pagalbiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini)., buvo kolūkiečių kiemo nuosavybė. Taip pat nustatyta, kad kolūkiečių kiemo nariais buvo ieškovas, atsakovė ir tretieji asmenys. Civilinėje byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. nutartyje (bylos Nr. 3K-3-463/2008) pasisakyta dėl ginčo santykius reglamentuojančios teisės.
Šioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodyta, kad kolūkiečių kiemo, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės teisės objekto, teisinį statusą bei šio kiemo narių teises ir pareigas reglamentavo 1964m. CK 132-141 straipsnių normos. Priėmus 1990 m. lapkričio 27 d. įstatymą Nr. I-806 „Dėl kaimo vietovėje nuosavybės teise turinčių namus savininkų žemėnaudos ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisės“, kolūkiečių kiemo bendrosios jungtinės nuosavybės teisė buvo panaikinta. Kartu buvo nustatyta, kad, panaikinus nurodytą nuosavybės teisės formą, nuosavybės santykiams taikomos atitinkamai privatinės (asmeninės) arba sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisės normos. Tačiau kolūkiečių kiemo nariams, kol nepasibaigęs bendrasis ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo įstatymo įsigaliojimo dienos (įstatymas įsigaliojo jo priėmimo dieną, t. y. 1990 m. lapkričio 27-ąją; įstatymo 6 straipsnis), įtvirtinta teisė reikalauti nustatyti jų dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, taip pat padalyti ar atidalyti jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą remiantis 1964m. CK 132-141 straipsniais, galiojusiais iki šio įstatymo priėmimo. Taip pat nutartyje yra pažymėta, kad pagal priimto (1990 m.) įstatymo normas kolūkiečių kiemo nuosavybė nebuvo nei kieno nors paimta, nei nusavinta, jai tik buvo nustatytas kitas (naujas) teisinis režimas.
Kolūkiečių kiemo turtas priklausė jo nariams bendrosios jungtinės nuosavybės teise 1964m. CK 132 straipsnis). Aiškinant šią normą, buvo pripažįstama, kad į šeimos narių, sudarančių kolūkiečių kiemą, sudėtį gali įeiti ir ne kolūkio nariai. Svarbu, kad bent vienas iš kolūkiečių kiemo narių būtų buvęs kolūkio narys. Iš kitų kolūkiečių kiemo narių, nesančių kolūkio nariais, buvo reikalaujama, kad jie darbu ir lėšomis dalyvautų tvarkant kiemo ūkį. Kolūkiečių kiemo šeimoje gimęs vaikas savaime tapdavo kiemo nariu. Kolūkiečių kiemo nario dalies dydis buvo nustatomas vadovaujantis tuo, kad visų kiemo narių, įskaitant ir nepilnamečius bei nedarbingus, dalys buvo lygios 1964m.. CK 136 straipsnio 2 dalis). Darbingas kolūkiečių kiemo narys netekdavo teisės į dalį kiemo turte, jeigu jis ne mažiau kaip trejus metus iš eilės nedalyvavo savo darbu ir lėšomis tvarkant kiemo ūkį 1964m. CK 140 straipsnis). Tačiau ši taisyklė netaikytina nepilnamečiams ir nedarbingiems kiemo nariams.
1990 m. lapkričio 27 d. įstatymu Nr. I-806 panaikinus kolūkiečių kiemo turto bendrosios jungtinės nuosavybės teisę, nuosavybės santykius toliau reglamentavo atitinkamai privatinės (asmeninės) arba sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisės normos. Įstatyme įtvirtinta, kad galimybė kolūkiečių kiemo nariui nepažeidžiant ieškinio senaties termino reikalauti nustatyti jo turto dalį, taip pat padalyti ar atidalyti turtą nereiškia jo turėtos nuosavybės teisės dalies kolūkiečių kieme panaikinimo, atėmimo ar perėjimo kitiems asmenims nesant tam teisėto įstatyminio pagrindo. Jeigu buvę kolūkiečių kiemo nariai turto dalies nenusistatė, turto nepasidalijo ar neatsidalijo panaikinus kolūkiečių kiemo nuosavybės teisę bei nuosavybės teisės santykius pradėjus reglamentuoti privatinės (asmeninės) nuosavybės teisės normoms, tai jų turėta nuosavybės teisė transformavosi į bendrosios dalinės nuosavybės teisę.
1964m. CK 140 straipsnyje numatyta, kad darbingas kolūkiečių kiemo narys netenka teisės į dalį kiemo turte, jeigu jis ne mažiau kaip trejus metus iš eilės nedalyvavo savo darbu ir lėšomis kiemo ūkio vedime. Ši taisyklė netaikoma, jeigu kiemo narys nedalyvavo kiemo ūkio vedime dėl mokymo įstaigoje. Iš 1983-1985 m. išrašų iš ūkinių knygų asmeninės sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) matyti Č. J. 1985-09-25 išvyko mokytis į Lentvarį, tačiau jis tuo metu buvo nepilnametis ir kaip nurodoma ūkinėse knygose išlaikomas. Todėl ginčo atveju negali būti laikoma, jog Č. J. neteko teisės į dalį kiemo turte. Nagrinėjamos bylos atveju kolūkiečių kiemo nuosavybei transformavusis į bendrąją dalinę nuosavybę, buvę kolūkiečių kiemo nariai, kurie pasitraukė laikinai iš kiemo, nepraranda savo turėtos turto dalies. Kolūkiečių kiemo nuosavybė transformavosi į privatinę, šios bylos atveju – į bendrąją dalinę nuosavybę. Pagal (duomenys neskelbtini). CK 140 straipsnį ir galiojančio CK 4.73 straipsnio 3 dalį jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios.
Iš pateiktų ūkinių knygų (tomas I, b.l.12-15, 23-30) darytina išvada, jog ieškovo, taip pat ir trečiųjų asmenų tėvai P. J. ir atsakovė M. K. ginčo ūkį valdė kolūkiečių kiemo teisėmis. (duomenys neskelbtini)mirus P. J. šiam kiemui priklausė ieškovas, atsakovė ir tretieji asmenys.
Lietuvos Respublikos 1990 m. lapkričio 27 d. įstatymu Nr. I-806 “Dėl kaimo vietovėje nuosavybės teise turinčių namus savininkų žemėnaudos ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisės” 4 str. panaikinta kolūkiečio kiemo narių bendroji jungtinė nuosavybė. Kadangi ieškovas ir atsakovė M. K. ir tretieji asmenys turto neatsidalijo, ginčo turtas tapo jų bendrąja daline nuosavybe. Dėl nurodytos priežasties nebuvo teisinio pagrindo visą turtą įregistruoti asmenine atsakovės M. K. nuosavybe. Ginčo turtas įregistruotas atsakovės vardu, remiantis 2008-09-01 Trakų rajono savivaldybės administracijos Trakų seniūnijos pažyma Nr.11-26, kurioje nepateikta informacija apie kolūkiečio kiemo narių sudėtį, todėl ši pažyma naikintina kaip be pagrindo sukurianti nuosavybės teises tik atsakovei.
Ginčo lauko virtuvė, pagalbinis pastatas, garažas taip pat įregistruoti kaip atsakovės asmeninė nuosavybė. Šis ginčo turtas skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi bei priklauso visiems bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektams ((duomenys neskelbtini). CK 153 straipsnio 1 dalis, galiojančio CK 4.19 straipsnis). Ginčo lauko virtuvė, pagalbinis pastatas, garažas registruotas atsakovės vardu, remiantis 2011-10-13 deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą, todėl ši deklaracija taip pat naikintina kaip be pagrindo sukurianti nuosavybės teises tik atsakovei. Taip pat pažymėtina, kad pati atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, kad sūnus P. J. statė ginčo tvartą, ginčo garažą - P. J., pirtį – P. J., o lauko virtuvę - Pranas su Povilu.
Byloje konstatavus, jog Ginčo aktai, pagal kurią buvo nustatyta atsakovės nuosavybės teisė į Ginčo turtą, yra niekinė ir negalioja, pripažintina, jog Ginčo turto registracija atsakovės vardu yra neteisėta.
Apibendrinant visas aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog ieškovo reikalavimas dėl Ginčo aktų pripažinimo negaliojančiomis bei jų panaikinimo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Ieškovas taip pat prašo pripažinti negaliojančiais ūkinių knygų asmeninėse sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)esančius įrašus apie M. K. ((duomenys neskelbtini)s) turimą nuosavybę, esančią (duomenys neskelbtini). TSRS Centrinė statistikos valdyba 1985-05-12 patvirtino nurodymus ūkinės apskaitos knygoms apylinkių liaudės deputatų tarybose vesti (toliau - nurodymai), kurie reglamentavo ūkinių knygų pildymo tvarką. Šių nurodymų 6 punktas nustato, kad ūkinės knygos Pildomos nuo sausio 1 iki 15 dienos, aplankant kiekvieną kiemą ir apklausiant gyventojus. Nurodymų 18 punkte yra nustatyta, kad ūkio asmeninėje sąskaitoje šeimos galva nurodoma pilnamečių šeimos narių bendrų susitarimu. Ūkinės knygos IV skyrius nurodo tik ūkiui priklausančius pastatus bei neteikia informacijos apie pastatų priklausimą konkretiems asmenims. Iš anksčiau aptartų aplinkybių darytina išvada, kad šie įrašai neįrodo, jog visas ginčo turtas priklausė tik atsakovei M. K.. Byloje ginčo, jog ieškovo tėvų šeima gyveno Ginčo name, nėra, atsakovas neneigė ir neginčijo nurodytos aplinkybės. Pažymėtina, jog visi aukščiau nurodyti ūkinių knygų įrašai yra išsamūs, juose detaliai aprašytos ūkiuose esančio turto bei gyvenančių asmenų sudėtys, nurodyti įrašai padaryti asmenų, įgaliotų atlikti tokio pobūdžio veiksmus. Teismo įsitikinimu, aukščiau nurodyti ūkinių knygų įrašai yra patikimi. Taip pat ieškovas neneigė, kad po tėvo P. J. mirties Ginčo turte gyveno atsakovė kartu su vaikais, t.y. su ieškovu ir trečiaisiais asmenimis, kurių didžioji dalis buvo nepilnamečiai. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas J. J., kuris yra mirusiojo P.J. brolis. Taip pat ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, kad atsakovė Ginčo name gyvena iki šiol. Byloje duomenų, kad ūkinių knygų asmeninėse sąskaitose Nr.(duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini)esantys įrašai būtų neteisingi nėra, tokių duomenų nepateikė ir ieškovas.
Todėl reikalavimas dėl ūkinių knygų asmeninėse sąskaitose Nr.(duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)esančių įrašų panaikinimo atmestinas, kaip neįrodytas ir nepagrįstas.
Ieškovas 2012-12-05 pareiškimu (tomas II, b.l.23) atsisakė ieškinio dalyje dėl 2008-08-19 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties Nr. DA-5(duomenys neskelbtini)pripažinimo negaliojančia. Kaip žinia, šalių teisę atsisakyti ieškinio numato CPK 42, 140 straipsniai, todėl ieškovo ieškinio atsisakymas dalyje dėl 2008-08-19 valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties Nr. DA-5(duomenys neskelbtini)pripažinimo negaliojančia priimamas, o byla šioje dalyje nutrauktina.
Dėl Nekilnojamojo turto registre atsakovo vardu esančio Ginčo turto teisinės registracijos panaikinimo.
Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalį Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Pažymėtina, kad teismo sprendimas, kuriuo išspręstas ginčas dėl teisės į registruojamą daiktą ir panaikintas administracinis aktas ar sandoris, kurio pagrindu buvo atlikta teisinė registracija, yra dokumentas, kurio pagrindu atliekama atitinkama nekilnojamojo daikto teisinė registracija (CK 4.255 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Teismas nagrinėjamo reikalavimo aspektu sutinka su trečiojo asmens VĮ Registrų centras argumentu, išdėstytu atsiliepime į pareikštą ieškinį, jog nagrinėjamas ieškinio reikalavimas yra perteklinis ir nebūtinas, kadangi, nagrinėjamoje byloje pripažinus negaliojančiai Ginčo aktus, kurių pagrindu buvo atlikta teisinė registracija atsakovės vardu, naikintina ir teisinė ginčo turto registracija.
Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškovo reikalavimas dėl Nekilnojamojo turto registre atsakovės vardu esančio ginčo turto teisinės registracijos panaikinimo yra nepagrįstas ir atmestinas.
Visi kiti ieškovo ir jo atstovės, atsakovės paaiškinimai, trečiojo asmens paaiškinimai, išdėstyti atsiliepime į pareikštą ieškinį, liudytojų parodymai bei kiti bylos duomenys nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl teismas, priimdamas nagrinėjamoje byloje sprendimą, jų neanalizuoja ir nevertina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teismas konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje patenkintų ieškinio reikalavimų dalis yra 50 procentų. Ieškovas 2012-11-06 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr.(1.7)-S-3468-12 tomas II, b. l. 25-27) yra 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Pagal minėtą sprendimą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudarė 556,12 Lt (b.l.44), todėl 50 proc. šios sumos, t.y. 278,06 Lt priteistina iš atsakovų (po 139,03 Lt iš kiekvieno atsakovo) (CPK 96 str.). Taip pat iš atsakovų priteistinos 73,93 Lt (po 36,96 Lt iš kiekvieno atsakovo) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Iš ieškovo atsakovei M. K. priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, t.y. 250 Lt (500 Lt/50 proc.(CPK 93 str. 2 d.)) (tomas I, b.l.163, 164).
Trakų rajono apylinkės teismo 2012-05-24 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones - padaryti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovei M. K., a/k (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiam turtui – žemės sklypui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), gyvenamajam namui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), daržinei, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), lauko virtuvei, unikalus numeris unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pagalbiniam pastatui, unikalus numeris unikalus numeris (duomenys neskelbtini), garažui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantiems adresu (duomenys neskelbtini), sprendimui įsiteisėjus – panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 1.126 str. 2 d., 1.138 str., CPK 5, 88, 96, 178, 259, 260, 270 str. str., teismas
nusprendžia:
pripažinti negaliojančia 2008-09-01 Trakų rajono savivaldybės administracijos Trakų seniūnijos pažymą Nr. 11-26.
Pripažinti negaliojančia 2011-10-13 deklaracija apie statybos užbaigimą dėl lauko virtuvės 2J1 m, pagalbinio pastato 4JIm, garažo 5JIž, esančių (duomenys neskelbtini).
Priimti ieškinio dalyje dėl 2008-08-19 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties Nr. DA-5(duomenys neskelbtini)pripažinimo negaliojančia atsisakymą ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš M. K. 36,96 Lt bylinėjimosi išlaidas į valstybės biudžetą (kodas 5660).
Priteisti iš Trakų rajono savivaldybės 36,96 Lt bylinėjimosi išlaidas į valstybės biudžetą (kodas 5660).
Priteisti iš M. K. 139,03 Lt bylinėjimosi išlaidas į valstybės biudžetą (kodas 5630).
Priteisti iš Trakų rajono savivaldybės po 139,03 Lt bylinėjimosi išlaidas į valstybės biudžetą (kodas 5630).
Priteisti iš Č. J. 250 Lt bylinėjimosi išlaidas M. K..
Trakų rajono apylinkės teismo 2012-05-24 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones - padaryti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovei M. K., a/k (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiam turtui – žemės sklypui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), gyvenamajam namui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), daržinei, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), lauko virtuvei, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pagalbiniam pastatui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), garažui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantiems adresu (duomenys neskelbtini)., sprendimui įsiteisėjus – panaikinti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.