- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-07-15
- Bylos Nr.
- e2-622-213/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00254-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vita Lučkauskaitė
- Ieškovas
- Z. P.
- Atsakovas
- E. N., G. N.
- Trečiasis asmuo
- notarui R
- Advokatai
- Justas Vilys, Regina Vasiliauskienė
- Kategorijos
- 2.1.2Sandoriai
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. P. ieškinį atsakovams E. N. ir G. N., trečiajam asmeniui notarui R. T. dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė Z. P. prašo pripažinti negaliojančia nuo pat jos sudarymo momento 2013-11-28 buto pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ji pardavė atsakovams E. N. ir G. N. 15,71 kv. m bendro ploto, vieno kambario butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kaip sudarytą dėl apgaulės, ir taikyti restituciją bei priteisti iš atsakovų E. N. ir G. N. teismo patirtas ir už ieškovei suteiktas antrinės teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji yra išsituokusi, santuoka nutraukta 2003 m. Su buvusiu sutuoktiniu ji gyveno vienkiemyje Vilniaus rajone, atokioje vietoje, todėl po skyrybų ji nutarė vienkiemį parduoti ir nusipirkti būstą kitur. Atsitiktinai, Vilniuje, ji surado nekilnojamojo turto agentūrą „Namija“, kurios buveinė buvo (duomenys neskelbtini). Minėtoje agentūroje dirbo atsakovas E. N. bei jo sutuoktinė atsakovė G. N.. Užėjusi į agentūrą, ieškovė susipažino su atsakovu E. N., kuris jai tarpininkavo parduodant vienkiemį. Vėliau jis tarpininkavo perkant ir parduodant 1 kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei perkant 1 kambario, 15,71 kv. m bendro ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). Bute, kurį įsigijo 2005-05-09 pirkimo – pardavimo sutartimi, ieškovė gyvena nuo 2005 metų. Ieškovė nurodė, kad tarpininkavimo paslaugas, parduodant ir perkant nekilnojamąjį turtą, atsakovas E. N. jai teikė nuo 2003-2004 m. Už tarpininkavimo paslaugas ji jam mokėjo; ji yra išsaugojusi 2005-01-15 sutartį, pagal kurią E. N. jai padėjo surasti pirkėją butui Vilniuje, Gerosios Vilties g. 25-74. Ilgus metus bendraudama su E. N., ji pasitikėjo juo, nors jam už paslaugas mokėjo nemažus pinigus, tačiau jis jai padėjo surasti pirkėją arba pardavėją atitinkamam sandoriui sudaryti. Tarpininkavimo paslaugų ieškovei reikėjo, kadangi viena pati ji nesugebėtų surasti pirkėją parduodamam turtui arba pardavėją perkamam turtui dėl savo sveikatos būklės. Ji yra ligota, neįgali, neįgalumas nustatytas 2005 m. Iki neįgalumo nustatymo jos sveikata jau buvo bloga. 2005-07-29 ieškovė patyrė lokūnarinį smegenų infarktą vidurinės smegenų arterijos baseine abipus, ją ištiko ūmi dešinė hemiparezė, smegenų edema. Ieškovė turi didelį kraujospūdį, priklauso didelės rizikos grupei. 2009-04-20 ieškovę pakartotinai ištiko galvos smegenų infarktas, lengva kaire hemipareze, organinis depresinis sutrikimas. Po tokios diagnozės jos sveikata – suvokimas, mąstymas, reakcija – pašlijo; sveikata pastoviai blogėja. Nuo 2007 m. ieškovė turėjo didelių stomatologinių problemų, jai reikėjo gydyti dantis, juos protezuoti, o tai kainuoja nemažus pinigus, kurių ji neturėjo, nes dirbti negalėjo, gyveno iš neįgalumo pensijos. 2007-03-09 ieškovė Vilniaus teritorinei ligonių kasai pateikė prašymą įrašyti į asmenų, kuriems reikalingas dantų protezavimas, sąrašus, kad jai protezavimas būtų kompensuotas iš ligonių kasos. 2007-12-27 ieškovė antrąkart pateikė prašymą kompensuoti dantų protezavimo išlaidas. 2008-10-14 ji gavo pranešimą, kad 2008 m. IV ketvirtyje jai bus kompensuota 1525,50 Lt. Vėliau, 2011 m. ji vėl kreipėsi į ligonių kasą dėl protezavimo išlaidų kompensavimo. 400 Lt suma jai buvo kompensuota tik 2013-08-29. Tačiau ieškovei stomatologinės problemos nesibaigė, protezuoti dantys sulūžo, juos reikėjo tvarkyti iš naujo. 2013 m. ieškovė vėl kreipėsi į ligonių kasą dėl įrašymo į eilę kompensacijai gauti. Dantis ieškovė taisė nuo 2013 m. Dantys jai buvo protezuoti, pagamintos dvi išimamos dantų plokštelės, už kurias ieškovė sumokėjo 800 Lt. Iš viso per laikotarpį nuo 2013 m. iki 2014 m. dantų gydymui ir protezavimui ieškovei reikėjo apie 3000 Lt. Ji gyvena iš neįgalumo pensijos, kurios dydis 2013-2014 m. buvo 510 Lt, nuo 2016 m. sausio mėn. – 157 Eur. Šių lėšų nepakako mokesčiams už butą, vaistams, pragyvenimui, dėl to ieškovė ėmė greituosius kreditus, paskolą kredito unijoje, paskolas ji grąžina iki šiol. Kadangi ieškovė neturėjo iš kur paimti pinigų dantų gydymui ir protezavimui, nutarė jų pasiskolinti iš jos seno pažįstamo E. N.. Jis užsiima nekilnojamojo turto sandoriais, todėl paprašė jo paskolinti pinigų dantų gydymui ir protezavimui iki 3000 Lt. Jis sutiko, sutarė paskolą įforminti notarine tvarka. Kadangi paskolos E. N. nesutiko duoti žodžiu arba su pakvitavimu, jis pasiūlė sudaryti sandorį notarine tvarka, pasakė, kad jis tuo pasirūpins. 2013-11-28 ieškovė su E. N. susitiko sutartoje vietoje Vilniuje ir jis ją nuvežė pas notarą R. T. sudaryti, kaip ji manė, paskolos sutartį. Notarą parinko ir su juo dėl sutarties pasirašymo tarėsi E. N.. Nurodytą dieną E. N. labai skubėjo. Kai jie užėjo į notaro kabinetą, sutartis buvo parengta. Ieškovei parodė, kur reikia padėti parašą, ji padėjo vieną ar du parašus ir jie išėjo. Ieškovė buvo įsitikinusi, kad sudarė paskolos sutartį. Grįžusi namo, notarų biure pasirašytus dokumentus, kurių buvo keletas lapų, ji padėjo į spintą po drabužiais ir jų neskaitė. E. N. ieškovei skolino pinigus, pervesdamas juos jai tam tikromis sumomis į jos sąskaitą, kadangi jai visos sumos nereikėjo iš karto, nes dantų gydymas ir protezavimas truko ilgoką laiką. Dantų gydymui ir protezavimui E. N. (vieną kartą pinigus ieškovė gavo iš J. N., vieną kartą – iš G. N.) pinigus ieškovei pervesdavo į sąskaitą banke „Swedbank“ įvairiomis sumomis nuo 2013-11-27 iki 2015-11-17. Tačiau ieškovei tai paaiškėjo tik 2016-01-20, išėmus banko sąskaitos išrašą. Ieškovė suskaičiavo, kad per nurodytą laiką į jos sąskaitą buvo pervesta 4200 Lt ir 320 Eur, iš viso 1536,40 Eur. Tai yra didesnė suma, nei ieškovei reikėjo dantų gydymui ir protezavimui. Su E. N. ji buvo susitarusi, kad kai ligonių kasa jai kompensuos išlaidas dantų gydymui ir protezavimui, tada ji jam atiduos skolą. Nuo 2013 m. iki šiol ligonių kasa ieškovei nėra kompensavusi jokios sumos, 231,70 Eur planuojama kompensuoti apie 2017 m. II pusmetį. 2015 m. gegužės mėn. pabaigoje ar birželio mėn. pradžioje atsitiktinai, tvarkydama spintą, ieškovė pakėlė 2013 m. lapkričio mėnesį pasirašytus popierius ir ėmė juos skaityti. Sutartyje, kurioje, kaip ji suvokė, buvo kalbama apie E. N. jai duotą paskolą, buvo surašyta, kad ji pardavė savo vienintelį butą, esantį Vienuolyno g. 39-48, Trakuose, E. N. ir G. N. už 25000 Lt. Ieškovę ištiko šokas, nes ji ne tik kad negavo sutartyje nurodytos pinigų sumos, bet buvo įsitikinusi, kad pasirašė paskolos sutartį. Nežinojo, ką daryti. Ieškovė kelis kartus kreipėsi į notarą, patvirtinusį pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau jis jai atsakė, kad negali nieko pakeisti, kad ji turi paduoti ieškinį teismui. Ieškovė prie pirkimo – pardavimo sutarties rado ir 2013-11-30 panaudos sutartį, pagal kurią E. N. leidžia jai gyventi bute 3 metus. Po to, kai ieškovei paaiškėjo pasirašyto dokumento esmė, ji kalbėjosi ir su E. N., kad jis, jai grąžinus paskolintus pinigus, perleistų ieškovei atgal jos nuosavybėn jai priklausiusį butą, tačiau atsakovas kategoriškai atsisakė. Jis ieškovei kalbėjo, kad padarė jai paslaugą, neva išgelbėdamas nuo turto pardavimo iš varžytinių, nes butas yra įkeistas kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“, kurioje ieškovė 2012-03-13 paėmė 9866,00 Lt paskolą. Paskolą ji dengia pagal grafiką iš savo neįgalumo pensijos. Kadangi ieškovė patyrė didelį stresą, pergyveno dėl savo ateities, dėl savo būsto, 2015-06-28 ji patyrė išeminį insultą. Ieškovės sveikatos būkle, nesugebėjimu tinkamai vertinti įvairius teisinius faktus ir įvykius, pasitikėjimu atsakovu, pasinaudojo E. N., kuris, ieškovės manymu, ją apgavo. Ji buvo apgauta ir suklaidinta. Jai nebuvo išaiškintos esminės sudaromo sandorio aplinkybės, neišaiškintos pasekmės. Buto pirkimo – pardavimo sutarties ji nesudarinėjo, nes tai jai nenaudinga, ji neišreiškė valios parduoti savo butą. Buvo tikra, kad sudarė paskolos sutartį. Ji jokių pinigų už butą negavo, atsakovas laikas nuo laiko pervesdavo į jos sąskaitą tam tikras nedideles pinigų sumas, kurios buvo reikalingos gydymui. Ieškovės manymu, 2013-11-28 buto pirkimo – pardavimo sutartis pripažintina negaliojančia, kaip sudaryta dėl apgaulės, t.y. CK 1.91 str. pagrindu. Ieškovė nurodė, kad notarų biure ji užtruko porą minučių, sutartis jau buvo parengta, buvo atverstas puslapis, kur reikėjo pasirašyti, ji su atsakovu pasirašė ir išėjo. Notaras nieko neaiškino. Kai 2015 m. ji perskaitė sutarties tekstą, jame pamatė ir įrašus, kad butas parduotas už 25000 Lt (7240,50 Eur), kad pinigus ji gavo iki sutarties pasirašymo, kad sutarties tekstas perskaitytas, turinys ir pasekmės išaiškintos, sutartis atitinka šalių valią. Viso to nebuvo, ji iš atsakovo gavo tik 1536,40 Eur (5305 Lt) dantų gydymui, ir tai buvo ne vienkartinis gavimas sudarant sandorį, o įvairiomis sumomis per 2 metus. Pirkimo – pardavimo sutartis jai nebuvo perskaityta, nebuvo paaiškintas jos turinys ir pasekmės, 25000 Lt, kaip nurodoma sutartyje, ji negavo, sutartis neatitiko jos valios. Jeigu ji būtų gavusi pinigus prieš sutarties pasirašymą, kaip nurodoma sutarties 2.1 p., jų jai būtų pakakę ir atsakovas nebūtų jai dalimis pervesdavęs pinigus 2 metus po sutarties pasirašymo. Kadangi ji apgaule pasirašė buto pirkimo – pardavimo sandorį, nors norėjo ir tikėjo, kad sudarė paskolos sutartį, sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu nuo pat jo sudarymo momento ir taikoma restitucija.
Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad tuomet, kai buvo pas notarą, pasirašė sutartį, bet jos turinio neskaitė. Nurodė, kad su Edgaru kalbėdama telefonu tarėsi dėl pinigų paskolinimo dantų protezavimui. Parodė, kad kai buvo pas notarą, jai notaras liepė skaityti sutartį, tačiau ji to nepadarė, nes pasitikėjo tais žmonėmis. Pinigų iki sutarties pasirašymo ji jokių negavo. Sutartį perskaitė tik po dviejų metų ir tuomet nuvažiavo pas notarą aiškintis, tačiau taip ir liko viskas. Parodė, kad ji savo buvo iš tikrųjų nepardavinėjo, o iš E. N. tik skolinosi pinigus. Parodė, kad N. jai niekada grynųjų neduodavo, tik padarydavo pavedimą. Parodė, kad ir šiuo metu yra skolinga kredito unijai, tačiau šią skolą moka dalimis ir čia yra viskas tvarkoje.
Atsiliepimas
Atsakovai E. N. ir G. N. su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė su atsakovu pažįstami maždaug nuo 2004 metų, kai atsakovas padėjo ieškovei parduoti jai priklausantį nekilnojamąjį turtą. Nurodė, kad ieškovė buvo vieniša, džiaugėsi sėkmingu sandoriu, tarp šalių užsimezgė draugiški santykiai – ieškovė dažnai paskambindavo atsakovui pasikalbėti, pasitarti įvairiais klausimais. 2013 metais ieškovė savo iniciatyva paskambino atsakovui, paprašė susitikti ir aptarti, jos teigimu, „svarbų klausimą“. Susitikimo metu ieškovė papasakojo, kad yra vieniša, ligota (nors taip neatrodė), jai „nedaug teliko gyventi“, teigė, kad neturi kam palikti butą ir pareiškė, kad nori „užrašyti butą“ atsakovui. Atsakovui pasidomėjus, kodėl ieškovė nenori buto palikti kažkam kitam, pavyzdžiui, globos įstaigai, ieškovė parodė šūsnį dokumentų, tarp kurių buvo ir pranešimai apie mokėtinas sumas už komunalines paslaugas, teismo įsakymas dėl skolos UAB „Prienų energija“, antstolės N. Š. raginimai susimokėti skolas bei kiti skolų lapeliai. Ieškovė paaiškino, kad nesumokėjus skolų, butas netrukus bus parduodamas iš varžytinių ir paprašė padėti to išvengti, kadangi realizavus turtą iš varžytinių, ieškovė neturėtų galimybės artimiausiu metu iš jo išsikelti, nes yra vieniša ir neturėtų pas ką apsigyventi. Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, pokalbio metu buvo sutarta, kad ieškovė parduos butą atsakovui už šiek tiek mažesnę, negu rinkos kainą, mainais už tai pasilikdama sau teisę gyventi bute kelis metus. 2013-11-28 Vilniaus m. 26-ame notarų biure buvo pasirašyta buto pirkimo – pardavimo sutartis ir tuo pačiu metu – panaudos sutartis trejiems metams. Pirkimo – pardavimo sutarties pabaigoje buvo įtvirtintas šalių pareiškimas, kad ši sutartis atitinka jų valią. Nurodė, kad šalys į notarų biurą atvyko 15 val., sutartis patvirtinta 17.15 val. Daugiau kaip dvi valandos yra pakankamas laikotarpis perskaityti ir suprasti sutartį, tuo labiau, kad notaras esminius sutarties punktus išaiškino šalims ir žodžiu prieš patvirtindamas sutartį. Gautas lėšas už parduotą butą ieškovė panaudojo savo skoloms padengti, o už likusią sumą, atsakovo žiniomis, ketino pirkti mezgimo mašiną, be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad su ieškove nebuvo atsiskaityta iki sutarties pasirašymo momento. Po turto pardavimo sandorio, atsakovo ieškovei paskolintos lėšos nėra niekaip susijusios su pirkimo – pardavimo sutartimi, ieškovė, praėjus keliems mėnesiams po sandorio, kreipėsi į atsakovą ir paaiškino, kad jai patvirtinta kompensacija už dantų implantavimą/protezavimą (3000 Lt (868,86 Eur)), tačiau šie pinigai bus išmokėti jai tik 2017 m. pradžioje. Kadangi, ieškovės teigimu, dantis gydyti reikėjo nedelsiant, ji paprašė atsakovo paskolinti šią sumą ir pažadėjo grąžinti iškart, kai tik bus gauta kompensacija. Atsakovas neturėjo pagrindo abejoti ieškovės sąžiningumu, kadangi prieš kelis metus ieškovė taip pat buvo pasiskolinusi tam tikrą sumą pinigų dantų gydymui ir ją grąžino, gavusi kompensaciją. Atsakovas nebeturėjo galimybės paskolinti visą reikiamą pinigų sumą iškart, todėl paskolino ją mokėdamas dalimis. Visi ieškovės veiksmai iki ginčijamo sandorio liudija, kad ieškovė puikiai suprato, koks sandoris yra ruošiamas ir kokia sutartis pasirašoma. Ieškovė pati užsakė turto duomenų tikslinimą sandoriui VĮ Registrų centre, kreipėsi ir gavo sutikimą parduoti turtą iš kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“, užsakė ir gavo pastato energinio naudingumo sertifikatą, atvyko įforminti sandorio į notarų biurą, sandorio metu pasirašė turto panaudos sutartį. Šių veiksmų tikrai nereikėtų atlikti, jei butų ruošiama ir pasirašoma paskolos sutartis. Ieškovė iki šiol buvo sudariusi ne vieną paskolos sutartį ir tikrai žino, kaip toks dokumentas turėtų atrodyti. Ieškovė teigia, kad ji yra ne vieną kartą pasiskolinusi pinigus iš greitųjų kreditų bendrovių, todėl puikiai turėjo žinoti, kaip atrodo paskolos sutartis. Ieškovės teiginys, jog ji buvo įsitikinusi, kad sudarė paskolos sutartį, neatitinka tikrovės. Be to, dar 2014 m. pradžioje ieškovė prašė atsakovo pakeisti senus buto langus, motyvuodama tuo, kad žiemą šalta, butas dabar vis tiek atsakovo, kada nors jį pardavęs, atsakovas gaus didesnius pinigus. 2015 m. pabaigoje ieškovė pasiskundė labai didelėmis sąskaitomis už karštą ir šaltą vandenį bei paprašė atsakovo įrengti bute atskirą WC ir dušą su vandens skaitikliais. Tuo tikslu pakvietė atsakovą apsilankyti kaimyniniame bute, kuriame tokie patogumai įrengti. Ieškovė dar maždaug prieš metus iki ginčijamo sandorio sudarymo kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės administraciją su prašymu nupirkti iš jos ginčijamą turtą už kainą, lygią tą dieną jos turimoms skoloms, ir, perleidus nuosavybę, skirti jai šį turtą kaip socialinį būstą. Prašyme ieškovė nurodė, kad už susikaupusias skolas gresia varžytinės, skolų padengti ji neturi galimybės, turtą ji pati bandė nesėkmingai parduoti – neatsirado turto pirkėjas. Ieškovė buvo pakviesta į viešojo pirkimo komisiją deryboms, tačiau gavo neigiamą atsakymą. Pažymėjo, kad ieškovė į teismą kreipėsi praėjus beveik 3 metams po sandorio sudarymo.
Teismo posėdžių metu atsakovas E. N. palaikė savo atsiliepimą ir ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad tikrai tarėsi su Z. P. dėl jos buto pirkimo. Pastaroji turėjo daug skolinių įsipareigojimų. Ji ne vieną kartą pas jį skolinosi pinigų dantų protezavimui. Tą dieną, kai buvo forminama buto pirkimo – pardavimo sutartis jie abu buvo pas notarą, užrašymas buvo 14 valandai, sutarties projektas jau buvo paruoštas ir perduotas jiems skaityti, tą sutartį skaitė ir pati ieškovė, o notaras juos buvo palikęs vienus ir kartais užeidavo pasiklausti, ar viskas aišku. Pinigus už butą jis sumokėjo prieš pasirašant sutartį.. Parodė, kad su Z. P. vyko kalba ir apie tai, kad ji lieka gyventi tame bute, dėl to buvo pasirašyta ir Buto panaudos sutartis.
Trečiasis asmuo notaras R. T. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į ieškinį bei teismo posėdyje nurodė, kad jis nuo 2007 m. lapkričio 19 d. dirba Vilniaus miesto 26-ame notarų biure, notaru. Klientus prisimena, E. N. yra kontoros klientas, o Z. P. žinoma iš ginčo sandorio. Nurodė, kad notarų biure sutartys ruošiamos iš anksto. Tam kad būtų paruoštas preliminarus sandoris, notarui reikėjo pirkimo-pardavimo sutarties, pagal kurią buvo įgytas būstas ir kreditoriaus, kuriam buvo įkeistas turtas sutikimo. Į kontorą šiuos dokumentus atnešė E. N., tačiau kokiu tiksliu laiku atnešė dokumentus, pasakyti negali. Šalys apie 15.00 val. atvyko pasirašyti sandorį. Sandoris buvo sudarytas specialioje patalpoje. Notaras šalims nurodė, koks sandoris yra sudaromas ir kokia jo kaina. Notarui sandorio kaina nesukėlė įtarimo, nes turtas buvo įsigytas už 24 000 Lt, o perleistas už 25 000 Lt. Prisimena, kad buvo kažkokie šalių rašteliai ir sandoris vienu apmokėjimu nebuvo įvykdytas. Z. P. psichinė būklė jam įtarimo nesukėlė, nors ji kalbėjo lėčiau. Notaro nuomone, ieškovė suprato sandorio prasmę. Ant notarinės sutarties šalys turi pasirašyti ant kiekvieno lapo, nes sutartis nėra susiuvama. Pasirašant sandorį jokių pažeidimų nebuvo. Negalėjo patvirtinti, ar prieš sudarant sandorį buvo pateiktas pirkimo – pardavimo sutarties originalas, tačiau sudarant sandorį originalas buvo pateiktas. Z. P. su atsakovu ir notaru kalbėjo, ieškovė klausinėjo apie sandorį, atsiskaitymą, notarui patvirtino, kad su ja pilnai atsiskaityta. 2015 metais Z. P. buvo atvykusi pas notarą ir jam skambinėjo, norėjo, kad notaras atšauktų sandorį, tačiau to notaras padaryti negalėjo. Notaras prisimena, kad Z. P. pasirašinėjo į notaro knygą, o sandorio sudarymas užtruko ne mažiau kaip valandą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Ieškovė Z. P. prašo pripažinti negaliojančia nuo pat jos sudarymo momento 2013-11-28 buto pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ji pardavė atsakovams E. N. ir G. N. 15,71 kv. m bendro ploto, vieno kambario butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kaip sudarytą dėl apgaulės, t.y. CK 1.91 str. pagrindu.
Sandoris civilinėje teisėje yra valios aktas, sąmoningai nukreiptas tam tikram teisiniam rezultatui pasiekti. Kiekvieno žmogaus valios veiksmo priežastis yra jo ūkiniai, ekonominiai, buitiniai, kultūriniai ir kiti poreikiai. Jie nulemia norą sudaryti sandorį. Šis žmogaus noras sudaryti sandorį vadinamas jo vidine valia. Jai susidaryti (susiformuoti) svarbią reikšmę turi tikslas ir motyvai. Dvišaliam sandoriui sudaryti būtina, kad jo dalyviai išreikštų savo valią, kad jų valią žinotų kita sandorio šalis. Sandorio šalių valia turi būti išreiškiama įstatyme nustatyta forma. Šiuo atveju išorinės valios išreiškimas turi atitikti vidinį – tikrąjį valios turinį. Netiksliai arba iškreiptai išreiškus vidinės valios turinį, gali atsirasti kliūčių sandoriui sudaryti arba kilti ginčų tarp sandorio dalyvių dėl jo galiojimo. Dėl šių priežasčių valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Š. K. v. V. R., bylos Nr. 3K-3-478/2003).
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims ((duomenys neskelbtini) str.). Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, kad ji buvo apgauta.
Pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį sandoriai, turintys valios trūkumų, taip pat sudaryti dėl apgaulės, gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais pagal nukentėjusiojo ieškinį. Dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs. Apgaulė CK 1.91 straipsnio prasme – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo.
Ieškovė Z. P. ir atsakovas E. N. 2013-11-28 pasirašė prikimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė perleido atsakovui ir jo sutuoktinei atsakovei G. N. 15,71 kv. m bendro ploto, vieno kambario butą, esantį adresu Vienuolyno (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) (t. 1, b.l. 87-91). Minėtą sutartį patvirtino Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro notaras R. T., notarinio registro Nr. 3-6721.
Sutarties 2.1 punkte buvo nurodyta, kad butas parduodamas už 25000 Lt, kuriuos ieškovė gavo, o atsakovas sumokėjo iki sutarties pasirašymo dienos grynaisiais pinigais. Sutarties 6.1. p. buvo įtvirtintas šalių pareiškimas, kad ši sutartis sudaryta jų laisva valia, nenaudojant spaudimo, dėl kurio šalys būtų priverstos sudaryti sutartį, taip pat šalys pareiškė, kad sutartis sudaryta vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais, apie visas sutarties sudarymo aplinkybes šalys pareiškė žinančios.
Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Nagrinėjamu atveju ieškovei kyla pareiga įrodyti atsakovų nesąžiningumą sudarant Sutartį.
Apgaulė gali pasireikšti tik tyčia ir tam, kad būtų pripažintas sandoris negaliojančiu kaip sudarytas dėl apgaulės, būtina nustatyti tyčinius veiksmus, kurie gali pasireikšti tiek tylėjimu, tiek aktyviais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Š. firma „InSpe“ v. UAB „Folis“, bylos Nr. 3K-3-640/2006; 2007 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. UAB „Vilvatėja“, bylos Nr. 3K-3-306/2007; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-189/2008).
Keliant klausimą dėl apgaulės įtakoje sudaryto sandorio nuginčijimo (CK 1.91 str.), būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-353/2002; 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1125/2003). Byloje turi būti vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovę), dėl kurių ieškovė buvo paskatinta sudaryti ne tokį sandorį, kokį iš tikrųjų siekė sudaryti. Svarbu analizuoti ir teigiančios, kad buvo apgauta, šalies elgesį prieš sandorio sudarymą, sudarant sandorį ir po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 20 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-349/2005; 2006 m. lapkričio 26 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-640/2006; 2007 m. sausio 4 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2007 m. balandžio 3 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-306/2007; 2007 m. liepos 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-306/2007; 2008 m. spalio 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-458/2008; 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-609/2008).
Įvertinus aukščiau išdėstyta, nagrinėjamu atveju ieškovė turi įrodyti apgaulės faktą – tai yra įrodyti, kad pasirašydama Pirkimo-pardavimo sutartį nesuprato, jog perleidžia atsakovui vieno kambario butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu byloje esantys įrodymai patvirtina, kad visi ieškovės veiksmai iki Sutarties sudarymo liudija, kad ieškovė puikiai suprato, koks sandoris bus ruošiamas ir kokia sutartis pasirašoma. Byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi ir gavo sutikimą parduoti turtą iš kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ (t. 1, b.l. 99), ir nors teismo posėdžio metu tvirtino, kad ji pati nesikreipė į kredito uniją dėl leidimo gavimo parduoti butą, o sutikime parduoti jos butą nurodyta ne tik E. N. vardas ir pavardė, bet ir jo asmens kodas, o tokių duomenų ieškovė negalėjo turėti, tačiau nei ieškovė nei jos atstovė nepateikė teismui jokių leistinų įrodymų, pagrindžiančių tą aplinkybę, kad į kredito unija dėl leidimo parduoti įkeistą butą kreipėsi ne Z. P., o atsakovas E. N. ir kad jai nežinant buvo išduotas toks sutikimas. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad ieškovė užsakė ir gavo pastato energinio naudingumo sertifikatą (t. 1, b.l. 101), atvyko įforminti sandorio į notarų biurą, ko neginčijo ji pati, nurodydama, kad buvo pas notarą, tačiau ten užtruko tik dvi minutes, o visus pateiktus dokumentus pasirašė jų neskaitydama, nes galvojo, kad sudaro paskolos sutartį. Teismo posėdžio metu šie ieškovės argumentai taip pat nepasitvirtino, nes iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ginčijamo sandorio forminimas užtruko mažiausiai 40 minučių ir kaip paaiškino posėdžio metu apklaustas notaras, sandorio šalims buvo įteiktas sutarties projektas, abi šalys šį projektą skaitė atskiroje patalpoje, jis kelis kartus buvo užėjęs į tą patalpą, domėjosi pas ieškovę, ar jai yra viskas aišku, jokių pastabų ieškovė jam nesakė, o kai jis buvo informuotas, kad šalys susipažino su projektu ir kad galima jį tvirtinti, tai jis ir atliko. Visos šios aplinkybės rodo, kad ieškovė suvokė sandorio prasmę ir esmę, leido šiuos veiksmus atlikti ir galutinai pati pasirašė ant kiekvieno sutarties egzemplioriaus, tuo patvirtindama savo valią dėl jai priklausančio buto pardavimo.
Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė, kaip nurodė atsakovas ir tai patvirtino ji pati, anksčiau buvo sudariusi nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarčių su trečiaisiais asmenimis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė turėjo patirties nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo srityje, darytina išvada, kad ieškovė, sudarydama ginčijamą Pirkimo-pardavimo sutartį, turėjo ir galėjo kaip bet kuris kitas protingas ir atidus asmuo atitinkamoje situacijoje suvokti, jog sudaro ne paskolos, bet pirkimo – pardavimo sutartį. Pažymėtina, kad ieškovė turėjo tikslą parduoti savo butą, nes ji pati kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės administraciją su prašymu nupirkti iš jos ginčijamą turtą už kainą, lygią tą dieną jos turimoms skoloms, ir, perleidus nuosavybę, skirti jai šį turtą kaip socialinį būstą. Prašyme ieškovė nurodė, kad už susikaupusias skolas gresia varžytinės, skolų padengti ji neturi galimybės, turtą ji pati bandė nesėkmingai parduoti – neatsirado turto pirkėjas (t. 2, b.l. 150).
Pažymėtina ir tai, kad ieškovė reikalavimą dėl Pirkimo-pardavimo sutarties nuginčijimo pateikė ne iš karto po sutarties sudarymo, o tik beveik po trejų metų. Taigi, teismas, įvertinęs visų turimų įrodymų visetą, sprendžia, jog ieškovė, sudarydama ginčijamą Pirkimo-pardavimo sutartį, nebuvo suklaidinta. Priešingai, ieškovės patirtis, sudarinėjant tokios rūšies sandorius, bei ieškovės elgesys sandorio sudarymo metu ir po jo, patvirtina, kad ieškovė, pasirašydama ginčijamą Pirkimo-pardavimo sutartį, buvo tinkamai informuota. Dėl šių aplinkybių ieškinio motyvai, kuriais remiantis ieškovė įrodinėja Pirkimo-pardavimo sutarties kaip sandorio, sudaryto dėl apgaulės, negaliojimą, atmetami kaip nepagrįsti ir neatitinkantys teisės normų, reglamentuojančių sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl apgaulės pagrindus (CK 1.91 str., CPK 12 ir 178 str.).
Atmetus pagrindinį ieškovės reikalavimą, atmestinas ir iš jo išvestinis reikalavimas dėl restitucijos taikymo.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikintinos Trakų rajono apylinkės teismo 2016-01-26 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - nekilnojamojo turto – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), areštas.
Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovui E. N. priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.), t.y. 630,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 12, 13, 88, 92, 93, 96, 176-178, 259-260, 265, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti E. N. iš Z. P. 630,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2016-01-26 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemonės - nekilnojamojo turto – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), areštą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.