Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno teritorinės muitinės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Kauno teritorinei muitinei (Panevėžio teritorinės muitinės teisių perėmėja) dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į pareigas ir darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Atsakovas, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą, 2010 m. balandžio 20 d. išmokėjo A. L. priteistas sumas. Lietuvos vyriausiojo administracinis teismas 2010 m. spalio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P-438-121/2010 atnaujino procesą administracinėje byloje Nr. A556-27/2010 bei sustabdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A556-27/2010 dalies, kuria pareiškėjui A. L. buvo priteistas 128 895,16 litų vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką, vykdymą, kol bus iš naujo išnagrinėta byla.

2011 m. vasario 21 d. Kauno teritorinė muitinė raštu Nr. 1B-6.5-3497 kreipėsi į A. L. dėl 63 158,46 litų grąžinimo, tačiau pareiškėjas geranoriškai pinigų negrąžino, todėl turi būti nustatyta sumokėto vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką dalies grąžinimo tvarka.

II.

Sprendimų įvykdymo atgręžimą reglamentuoja LR CPK LVI skyrius (760-762 str.). Sprendimo įvykdymo atgręžimas LR CPK 760 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamas kaip grąžinimas atsakovui visko, kas iš jo buvo išieškota ieškovo naudai pagal panaikintą jau įvykdytą teismo sprendimą, t. y. jeigu panaikinamas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai. Pagal šią įstatymo normą sprendimo įvykdymo atgręžimo pagrindas yra šios aplinkybės: 1) sprendimas yra įvykdytas; 2) įvykdytas sprendimas yra panaikintas ir ginčo teisminis nagrinėjimas baigėsi tuo, kad ieškinio reikalavimai yra atmesti arba iš esmės neišspręsti.

III.

LR CPK 760 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „jeigu panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį <...>, atsakovui turi grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai (sprendimo įvykdymo atgręžimas)”. Pagal LR CPK 762 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinės instancijos ar kasacinio teismo nutartyje nėra jokių nurodymų dėl įvykdymo atgręžimo, atsakovas turi teisę paduoti atitinkamą pareiškimą pirmosios instancijos teismui, kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime nebuvo nurodymų dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo, esant tokioms faktinėms aplinkybėms Kauno miesto teritorinei muitinei atsirado įstatyminis pagrindas reikalauti grąžinti visa tai, kas buvo pagal panaikintą teismo sprendimo dalį išmokėta A. L..

LR CK 6.241 straipsnio 1 dalyje nurodytas turtas, kurio negalima išreikalauti. Minėto straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad negali būti išreikalaujama kaip be pagrindo įgytos „sumos, be pagrindo išmokėtos kaip dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atsiradusios žalos atlyginimas, darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, pensija ir išlaikymas, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba buvo padaryta sąskaitybos klaidos”. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2006 (procesinio sprendimo kategorija 14.4) pasisakė, jog teismo priteista išeitinė išmoka nelaikytina išmokėta LR CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme.

Be to nurodoma, jog teismas aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. (LR CK 1.5 str.) Taigi šiuo atveju atsakovas vadovaudamasis ABTĮ 14 straipsnio 1 dalimi, bei atsižvelgdamas į A. L. prašymą, įvykdė įsiteisėjusį teismo sprendimą. A. L. yra lygiai tokia pati pareiga laikytis įstatymų ir taip pat vykdyti įsiteisėjusią 2011 m. vasario 7 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr.A-525-2115/2011.

Be to, nurodoma, kad nesuprantamas skundo argumentas, kad A. L. neturi teisės nepagrįstai praturtėti. Ši aplinkybė nebuvo tirta pirmos instancijos teisme, apie tai jokių klausimų atsakovas nekėlė, todėl tai yra laikytina nauju reikalavimu (LR CPK 312 str.), kurių apeliacinės instancijos teisme kelti draudžiama.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Byloje yra kilęs ginčas dėl teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo.

Pagal ABTĮ 97 straipsnį neįvykdyti teismo sprendimai vykdomi LR CPK nustatyta tvarka. Jeigu teismo sprendimai įvykdyti, sprendimų įvykdymo atgręžimas vykdomas LR CPK LVI skyriaus nustatyta tvarka. Taip pat LR DK 301 straipsnyje yra numatyta, kad, kai panaikinamas jau įvykdytas darbo ginčų komisijos arba teismo sprendimas ar nutartis, sprendimo ar nutarties įvykdymo atgręžimas vykdomas pagal LR CPK nuostatas.

Pabrėžtina, kad teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto paskirtis – atkurti ankstesnę šalių materialinių teisinių santykių padėtį, buvusią iki teismo sprendimo, kuris vėliau buvo panaikintas apeliacinės ar kasacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu ir byla išspręsta iš esmės kitaip, nei buvo nustatyta pirminiu teismo sprendimu. Šio instituto taikymas grindžiamas principo ex iniuria ius non oritur taikymu, t. y. neteisėtas sprendimas daro neteisėtą ir tokio sprendimo vykdymą, todėl būtina grąžinti šalis, įvykdžiusias tokį sprendimą, į padėtį, buvusią iki neteisėto sprendimo priėmimo. Taigi, sprendimo įvykdymo atgręžimas LR CPK 760 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamas kaip grąžinimas atsakovui visko, kas iš jo buvo išieškota pareiškėjo naudai pagal panaikintą jau įvykdytą teismo sprendimą, t. y. jeigu panaikinamas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti skundą arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota pareiškėjo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2010). Pagal LR CPK reglamentavimą sprendimų įvykdymo atgręžimo institutas iš esmės ribojamas tik bylose dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimo, t. y. sprendimo įvykdymą leidžiama atgręžti tik tais atvejais, kai panaikintas sprendimas buvo pagrįstas pareiškėjo pateiktais melagingais duomenimis arba suklastotais dokumentais (LR CPK 762 straipsnio 3 dalis).

Šioje byloje yra nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. vasario 22 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-27/2010, kuriuo buvo panaikinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartis, Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimas ir Panevėžio teritorinės muitinės viršininko 2002 m. birželio 3 d. įsakymo Nr. 40K dalis, kuria A. L. atleidžiamas iš tarnybos muitinėje nuo 2002 m. birželio 3 d. Šiuo sprendimu A. L. buvo priteista 7 006,25 litų dydžio išeitinė išmoka, 128 895,16 litų vidutinio darbo užmokesčio suma už priverstinės pravaikštos laiką bei 3 900 litų bylinėjimo išlaidų, iš viso – 139 801,41 litų. Atsakovas, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą, 2010 m. balandžio 20 d. išmokėjo A. L. priteistas sumas. Lietuvos vyriausiojo administracinis teismas 2010 m. spalio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P-438-121/2010 atnaujino procesą administracinėje byloje Nr. A556-27/2010. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. vasario 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-2115/2011 sumažino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimu A. L. iš Panevėžio teritorinės muitinės priteistą vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką iki 50 437,44 litų. Tokiu būdu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus 2011 m. vasario 7 d. nutartį dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteistos sumos sumažinimo nuo 128 895,16 litų iki 50 437,44 litų, atsakovo vertinimu atsirado pagrindas sprendimo įvykdymo atgręžimui pagal LR CPK 760 straipsnio 1 dalį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant sprendimų įvykdymo atgręžimą LR CPK 760-762 straipsniuose nustatyta tvarka, būtina atsižvelgti į tai, kad sprendimų įvykdymo atgręžimas kai kuriais įstatyme numatytais atvejais yra ribojamas. Pagal LR CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punktą negali būti išreikalaujamos kaip be pagrindo įgytos sumos, išmokėtos kaip darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, jeigu gavėjas veikė sąžiningai ir nebuvo padaryta sąskaitybos klaidų. Taikant LR CPK 760 straipsnio 1 dalį, kai sprendimo įvykdymo atgręžimo būdu pareiškėjas nori susigrąžinti teismo sprendimu darbuotojui išmokėtą darbo užmokestį, reikia nustatyti, ar darbuotojas veikė sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Č. M. v. Vilniaus rajono savivaldybė, Nr. 3K-3-1276/2000, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-186/2006). LR CK 4.26 straipsnio 2 dalyje yra numatyta sąžiningumo prezumpcija, todėl ar darbuotojas, kuriam buvo išmokėtas darbo užmokestis buvo nesąžiningas, turi įrodyti sprendimo įvykdymo atgręžimo siekiantis asmuo (pareiškėjas). Šiuo atveju atsakovas nepateikė byloje įrodymų, leidžiančių teigti, kad pareiškėjas būtų elgęsis nesąžiningai. Taigi byloje nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas be pagrindo įgijo turtą (LR CK 6.237 straipsnis) ar nepagrįstai praturtėjo (LR CK 6.242 straipsnis), ir reikalauti, kad jis grąžintų išmokėtas išmokas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 6 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atmetus atsakovo skundą, pareiškėjas turi teisę į bylinėjantis patirtų išlaidų atlyginimą ir šias išlaidas privalo atlyginti bylą pralaimėjusi šalis, t. y. atsakovas.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas LR CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 44 str. 6 d.). LR CPK 98 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), kuriomis vadovaujantis apskaičiuojamas ir teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas administracinėse bylose, patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu bei Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85. Pagal ABTĮ 44-45 straipsnių nuostatas teismas gali atlyginti tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu, o suinteresuota šalis teismui turi pateikti ne tik prašymą dėl išlaidų atlyginimo, bet ir išlaidų paskaičiavimą ir pagrindimą. Kitaip tariant, priteisiamos gali būti tik pagrįstos ir atitinkamai suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009).

Pareiškėjas pateikė įrodymus apie patirtą 1 000 litų atstovavimo teisme išlaidų sumą (b. l. 25). Tačiau teisėjų kolegija nurodo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimą ir pagrindimą (t.y. teisėjų kolegijai yra neaišku, kokios instancijos teisme buvo patirtos šios išlaidos, už kokių teisinių veiksmų atlikimą jos yra patirtos), todėl prašymą dėl bylinėjimosi priteisimo atmeta.

Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir taikė LR CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas bei LR CPK 760-762 straipsnių reikalavimus ir nenukrypo nuo formuojamos praktikos šios kategorijos bylose, todėl atsakovo atskirasis skundas netenkintinas ir pirmosios intancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi ABTĮ 151 straipnsio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Kauno teritorinės muitinės atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.