- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-04-06
- Bylos Nr.
- 2-186/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Marytė Mitkuvienė, Vigintas Višinskis
- Skolininkas
- A.L.
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“
- Kategorijos
- 129.22pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Marytės Mitkuvienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko A.L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2006 m. sausio 27 d. nutarties, kuria išmokėtų pinigų grąžinimo, civilinėje byloje Nr. 2-192-44/2006 pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ profesinės sąjungos pareiškimą skolininkui A.L. dėl dalinai įvykdyto teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas AB “Mažeikių nafta” profesinė sąjunga kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti A.L. grąžinti 1 900,80 Lt pagal panaikintą Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimą išmokėtus pinigus bei 80,00 Lt bylos administravimo išlaidų. Pareiškėjas nurodė, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas 2004 m. gruodžio 22 d. sprendimu pripažino A.L. atleidimą iš darbo neteisėtu bei įpareigojo profesinę sąjungą sprendimo dalį, neviršijančią vieno mėnesinio vidutinio darbo užmokesčio t.y. 2970 Lt išmokėti A.L. skubiai. 2005 m. sausio 10 d. mokėjimo pavedimais pareiškėjas į A.L. sąskaitą pervedė 1900, 80 Lt darbo užmokesčio ir 80 Lt bylos administravimo išlaidų. Šiaulių apygardos teismas 2005 m. vasario 21 d. nutartimi panaikino minėtą Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimą ir bylą perdavė nagrinėti Šiaulių apygardos teismui. Šiaulių apygardos teismas 2005 m. liepos 4 d. sprendimu pripažino A.L. atleidimą iš darbo neteisėtu ir tuo pagrindu priteisė 5 406,96 Lt piniginę kompensaciją. Lietuvos apeliacinis teismas 2005m. lapkričio 8 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2005-07-04 sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad A.L. buvo neteisėtai atleistas iš AB “Mažeikių nafta” profesinės sąjungos pirmininko pareigų ir jo naudai iš atsakovo priteista 5406,96 Lt piniginė kompensacija, panaikino. Lietuvos apeliacinis teismas neišsprendė klausimo dėl 1900,80 Lt darbo užmokesčio bei 80 Lt administravimo išlaidų grąžinimo profesinei sąjungai, nors dokumentai ir buvo pateikti. CPK 760 straipsnyje numatyta, kad jeigu panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai. Todėl pareiškėjui grąžintina reikalaujama suma.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2006 m. sausio 27 d. nutartimi įpareigojo A.L. grąžinti AB „Mažeikių nafta“ profesinei sąjungai 1 900,80 Lt išmokėto darbo užmokesčio ir 80 Lt vykdymo bylos administravimo išlaidų, iš viso 1 980,80 Lt. Teismas nutartyje nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2005m. liepos 4 d. sprendimu iš AB “Mažeikių nafta” profesinės sąjungos ieškovui A.L. buvo priteista 5 406,96 Lt piniginė kompensacija, 10 800 Lt be pagrindo įgytų pinigų, pripažinta, kad A.L. buvo neteisėtai atleistas iš AB “Mažeikių nafta” profesinės sąjungos pirmininko pareigų. Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. lapkričio 8 d. nutartimi panaikinta Šiaulių apygardos teismo 2005 m. liepos 4 d. sprendimo dalis, kuria pripažinta, kad A.L. buvo neteisėtai atleistas iš AB “Mažeikių nafta” profesinės sąjungos pirmininko pareigų ir jo naudai iš ieškovo priteista 5 406,96 Lt piniginė kompensacija, o ieškinys šioje dalyje atmestas. Tačiau AB “Mažeikių nafta” profesinė sąjunga 2005 m. sausio 10 d. mokėjimo pavedimu Nr. 11 A.L. jau buvo išmokėjusi 1 900,80 Lt darbo užmokesčio, o mokėjimo pavedimu Nr.5 atlyginusi 80 Lt vykdomosios bylos administravimo išlaidas. Lietuvos apeliacinis teismas neišsprendė klausimo dėl įvykdymo atgręžimo - 1900,80 Lt darbo užmokesčio ir 80 Lt vykdomosios bylos administravimo išlaidų grąžinimo AB „Mažeikių nafta“ profesinei sąjungai. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nėra jokių nurodymų dėl įvykdymo atgręžimo, todėl atsakovas turi teisę paduoti atitinkamą pareiškimą pirmosios instancijos teismui (CPK 762 str. 2d.). Jeigu panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai (CPK 760 str. 1d.), todėl pareiškimas tenkintinas A.L. įpareigotinas grąžinti minėtas sumas AB „Mažeikių nafta“ profesinei sąjungai.
Šalies argumentai
Skolininkas A.L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2006 m. sausio 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti pareiškimą. Apeliantas nurodė, kad teismo nutartis nepagrįsta. Pagal DK 301 straipsnį sprendžiant įvykdymo atgręžimą taikytinas CPK 760-762 straipsniai. Pagal CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punktą negali būti išreikalaujamos kaip be pagrindo įgytos sumos, išmokėtos kaip darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, jeigu gavėjas veikė sąžiningai ir nebuvo padaryta skaitybos klaidų. Nesąžiningumas pagal teismų praktiką yra tada, jei ieškovas teikė melagingas žinias arba rėmėsi suklastotais dokumentais. Ieškovas elgėsi sąžiningai, todėl iš jo negali būti įvykdytas atgręžimas į sumas išmokėtas kaip darbo užmokestis.
Pareiškėjas AB „Mažeikių nafta“ profesinė sąjunga prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad teismo priteista suma yra kompensacija pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, bet tai nėra darbo užmokestis už darbinių funkcijų atlikimą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas gali panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Teisėjų kolegija nustatė, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas 2004 m. gruodžio 22 d. sprendimu pripažino A. L. atleidimą iš darbo neteisėtu bei įpareigojo profesinę sąjungą sprendimo dalį, neviršijančią vieno mėnesinio vidutinio darbo užmokesčio t.y. 2970 Lt išmokėti A.L. skubiai. 2005 m. sausio 10 d. mokėjimo pavedimais pareiškėjas į A.L. sąskaitą pervedė 1 900, 80 Lt darbo užmokesčio ir 80 Lt bylos administravimo išlaidų. Šiaulių apygardos teismas 2005 m. vasario 21 d. nutartimi panaikino minėtą Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimą ir bylą perdavė nagrinėti Šiaulių apygardos teismui. Šiaulių apygardos teismas 2005 m. liepos 4 d. sprendimu pripažino A.L. atleidimą iš darbo neteisėtu ir tuo pagrindu priteisė 5 406,96 Lt piniginę kompensaciją. Lietuvos apeliacinis teismas 2005m. lapkričio 8 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2005 m. liepos 04 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad A.L. buvo neteisėtai atleistas iš AB “Mažeikių nafta” profesinės sąjungos pirmininko pareigų ir jo naudai iš atsakovo priteista 5406,96 Lt piniginė kompensacija, panaikino. Tačiau A.L. liko pareiškėjų išmokėta 1 900,80 Lt darbo užmokesčio ir 80 Lt vykdomosios bylos administravimo išlaidų.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime, byloje Nr. 33/03 dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo įstatymo 62 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 69 straipsnio 4 dalies (1996 m. liepos 11 d. redakcija), Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 11 straipsnio 3 dalies (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 96 straipsnio 2 dalies (2002 m. sausio 24 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nurodė, kad „Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Šiame kontekste pabrėžtina, jog Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai - būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų - sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų - precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai privalo, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi būti aiškūs ir ex ante žinomi teisės subjektams, inter alia žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismams (vadinasi, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama); bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kūrimas) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas atitinkamuose bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose. Bendrosios kompetencijos teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) bei žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susaistymas aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimais (precedentais tų kategorijų bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad minėti teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas. Iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą.“
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad „sprendžiant sprendimų įvykdymo atgręžimą CPK 760 - 762 straipsniuose nustatyta tvarka, būtina atsižvelgti į tai, kad sprendimų įvykdymo atgręžimas kai kuriais įstatyme numatytais atvejais yra ribojamas. Pagal CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punktą negali būti išreikalaujamos kaip be pagrindo įgytos sumos, išmokėtos kaip darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, jeigu gavėjas veikė sąžiningai ir nebuvo padaryta sąskaitybos klaidų. Taikant CPK 760 straipsnio 1 dalį, kai sprendimo įvykdymo atgręžimo būdu pareiškėjas nori susigrąžinti (...) teismo sprendimu darbuotojui išmokėtą darbo užmokestį, reikia nustatyti, ar darbuotojas veikė sąžiningai. CK 4.26 straipsnio 2 dalyje yra numatyta sąžiningumo prezumpcija, todėl ar darbuotojas, kuriam buvo išmokėtas darbo užmokestis buvo nesąžiningas, turi įrodyti sprendimo įvykdymo atgręžimo siekiantis asmuo (pareiškėjas). Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, nenustatė, kad ieškovas, kurį teismas buvo grąžinęs į darbą, būtų elgęsis nesąžiningai, be to, pareiškėjas tokios aplinkybės, nagrinėjant bylą teisme, neįrodė (CPK 178 straipsnis)“ (LAT CBS 2005-03-23 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-210/2005; LAT CBS 2004-10-13 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-547/2004).
Iš bylos medžiagos matyti, kad AB „Mažeikių nafta“ profesinė sąjunga prašo išreikalauti iš A.L. sumas, kurios buvo iš pastarojo išieškotos kaip darbo užmokestis. Byloje nėra duomenų, kad A. L. veikė nesąžiningai, pateikė suklastotus duomenis ar buvo padaryta sąskaitybos klaidų, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės nukreipti atgręžtinį išieškojimą iš A.L. ir įpareigoti jį grąžinti 1 900,80 Lt išmokėto darbo užmokesčio ir 80 Lt vykdomosios bylos administravimo išlaidų.
Minėta, jog Konstitucinis Teismas nurodė, kad žemesnės instancijos teismai yra saistomi aukštesnės instancijos teismų praktikos. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir priimtinas naujas sprendimas – pareiškėjo AB „Mažeikių nafta“ profesinė sąjunga prašymas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2006 m. sausio 27 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.
Pareiškėjo AB „Mažeikių nafta“ profesinė sąjunga prašymą atmesti.