Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Liudos Uckienės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. L. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui Ričardui L. Ž. dėl išskaitos iš darbo užmokesčio pripažinimo teisėta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė teismo panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2018 m. birželio 26 d. sprendimą, kuriuo patenkintas atsakovo skundas, atmesti atsakovo reikalavimus, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad DGK nusprendė išieškoti atsakovui iš ieškovės 319,99 Eur darbo užmokestį ir 429,50 Eur netesybas. Ieškovės nuomone, atsakovo reikalavimai nepagrįsti. Ieškovė, atsakovas ir Vilniaus teritorinė darbo birža 2017 m. gegužės 15 d. sudarė trišalę mokymo sutartį (toliau – mokymo sutartis). Pagal ją atsakovas įgijo tinklapių kūrėjo pradinę kompetenciją, i ieškovė įsipareigojo įdarbinti atsakovą tinklapių kūrėju–programuotoju po to, kai atsakovas baigs mokymo programą. Ieškovė ir atsakovas 2017 m. liepos 14 d. sudarė darbo sutartį. Ieškovė ir Vilniaus teritorinė darbo birža 2017 m. liepos 14 d. sudarė darbo įgūdžių įgijimo rėmimo ir finansavimo sutartį (toliau – rėmimo sutartis). Pasirašydamas darbo sutartį, atsakovas darbo biržoje taip pat pasirašė kortelę, kurioje išaiškinta, kad jis negali kitur dirbti. Vilniaus teritorinės darbo birža 2018 m. gegužės 14 d. raštu pranešė, kad atsakovas (darbuotojas) pažeidė Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašą, nes 2018 m. kovo 8 d. pradėjo vykdyti individualią veiklą. Dėl to Vilniaus teritorine darbo birža nutraukė rėmimo sutartį ir iš ieškovės išreikalavo 244,99 Eur subsidiją. Ieškovė patyrė 319,99 Eur žalos – grąžino kompensaciją (subsidiją) ir patyrė išlaidų teisinėms konsultacijoms. Nurodytos žalos ieškovė patyrė dėl atsakovo kaltės. Ieškovės vadovo 2018 m. gegužės 15 d. įsakymu nutarta išskaityti 319,99 Eur iš atsakovui mokėtinų išmokų už 2018 m. balandžio, gegužės mėn.

3. Atsiliepime į ieškinį atsakovas prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad Mokymo sutartyje nustatytas reikalavimas nenutraukti darbo sutarties be svarbių priežasčių ne trumpesnį negu 6 mėn. laikotarpį. Atsakovas 2018 m. gegužės 15 d. nutraukė 2017 m. liepos 14 d. darbo sutartį savo iniciatyva (DK 55 straipsnio 1 dalis). Atsakovas teigia, kad tinkamai vykdė mokymo sutartį. Darbo sutartyje nustatyta tik viena papildoma sąlyga – 3 mėn. išbandymo laikotarpis. Rėmimo sutartyje nenustatyta atsakovo atsakomybė už tai, kad darbo sutartis nutraukiama nepraėjus vieneriems metams. Atsakovas darbo sutartyje neįsipareigojo jos nenutraukti anksčiau negu pasibaigs subsidijavimas. Vilniaus teritorinės darbo biržos Klientų aptarnavimo departamento Jaunimo užimtumo skyriaus 2018 m. gegužės 14 d. rašte nekonstatuota, kad atsakovas pažeidė sutartis ar teisės aktus. Nurodytame rašte konstatuota, kad darbo birža turi pareigą nutraukti subsidijos darbdaviui mokėjimą. Atsakovas mano, kad nepadarė žalos ieškovei. Subsidijos negalima laikyti tiesiogine žala, nes darbdavys nepatyrė 319,99 Eur žalos. Subsidija – tai papildomas finansavimo šaltinis. Nutraukus darbo sutartį, subsidija nebemokama. Sudarant darbo sutartį, aiškiai ir detaliai neišdėstyta, kokie dėl kokių veiksmų atsakovas privalėtų atlyginti žalą. Nėra priežastinio ryšio ir atsakovo kaltės. ieškovė elgiasi nesąžiningai, siekia nepagrįstai praturtėti, nes atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų. Darbo užmokestis atsakovui turėjo būti išmokėtas laiku ir tinkamai. Kortelę (atmintinę) darbo biržoje atsakovas gavo 2018 m. gegužės 11 d., nepamena, ar anksčiau buvo pasirašęs tokią kortelę. Atsakovas nežinojo, kad negali vykdyti individualios veiklos. Jeigu buvo pasirašęs individualią veiklą vykdyti draudžiantį dokumentą, tai apie jį atsakovas pamiršo. Apie tai, kad negali vykdyti individualios veiklos, atsakovas sužinojo 2018 m. kovo mėn., kai jam paskambino ieškovės vadovas. Atsakovas siekė padėti ieškovei, kitą dieną nutraukė individualią veiklą, vyko į Valstybinę mokesčių inspekciją, siekė išsaugoti subsidijas. Atsakovo pasirašytoje darbo ieškančio asmens apsilankymo kortelėje pateikta bendro pobūdžio informacija. Ji negali sukelti darbuotojui teisinių padarinių. Kortelėje išdėstytos sąlygos neįtrauktos į darbo sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieškinį patenkino – atmetė atsakovo reikalavimus, kuriuos jis teikė DGK ir kuriuos DGK 2018 m. birželio 26 d. sprendimu patenkino. Taip pat teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 542 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas nustatė, kad, atsakovui nutraukus darbo sutartį, ieškovė neišmokėjo atsakovui dalies darbo užmokesčio. Neišmokėta darbo užmokesčio dalis lygi sumai, kurios, kaip subsidijos už dirbti apmokytą ir įdarbintą atsakovą, Darbo inspekcija pareikalavo ieškovės ir kurią ieškovė grąžino. Atsakovas kreipėsi į DGK, reikalavo išieškoti iš ieškovės neišmokėtą darbo užmokesčio dalį. DGK patenkino atsakovo reikalavimą.

6. Teismas pažymėjo, kad darbdavys turi teisę išskaityti iš darbuotojo darbo užmokesčio žalą, kurios darbdavys patyrė dėl darbuotojo kaltės (DK 156 straipsnio 1 dalis). Teismas rėmėsi Užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) 41 straipsnio 5 dalies 5 punktu. Pagal nurodytą teisės normą, subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas nutraukiamas įdarbintam asmeniui pradėjus dirbti pagal kitą darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu ar pradėjus dirbti savarankiškai.

7. Bylos šalys ir Vilniaus teritorinė darbo birža sudarė mokymo sutartį. Pagal ją atsakovas turėjo būti apmokytas ir įgyti tinklapių kūrimo pradinę kompetenciją, o ieškovė turėjo jį įdarbinti savo įmonėje. Atsakovas baigė tinklapių kūrimo kursus, nuvyko į Vilniaus teritorinę darbo biržą. Ten jis informuotas, kad tol, kol dirba pagal įgūdžių įgijimo rėmimo programą, negali įsidarbinti kitur, pradėti mokytis ar studijuoti, taip pat negali išeiti iš darbo savo noru. Nurodytą aplinkybę įrodo atsakovo užpildyta ir pasirašyta Naujo starto anketa. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas neprivalėjo papildomai sudaryti susitarimų su darbdave dėl neįsidarbinimo kitur, pasirašęs pirmiau nurodytą įsipareigojimą Darbo biržoje.

8. Pagal rėmimo sutartį Darbo birža įsipareigojo nuo 2017 m. liepos 17 d. iki 2018 m. birželio 15 d. pervesti 50 proc. subsidiją darbo užmokesčiui kompensuoti už įdarbintą atsakovą, 10 proc. subsidijos darbo užmokesčiui dydžio kompensaciją darbo įgūdžių įgijimo tiesiogiai darbo vietoje organizavimo išlaidoms kompensuoti, jei neatsiranda pagrindų nutraukti mokėti subsidiją.

9. Atsakovas nuo 2018 m. kovo 8 d. pradėjo dirbti vykdydamas individualią veiklą. Teismas pabrėžė, kad atsakovas apie tai nepranešė ieškovei ir Darbo biržai. Nurodyti atsakovo veiksmai yra įsipareigojimo nedirbti kitur pažeidimas. Atsakovas pamiršo, kad pasirašė įsipareigojimą nedirbti kitur, todėl elgėsi neatsakingai.

10. Darbo birža 2018 m. gegužės 14 d. raštu pareikalavo, kad ieškovė grąžintų 244,99 Eur subsidiją, sumokėtą už atsakovą 2018 m. kovo mėn. Ieškovė grąžino Darbo biržai nurodytą subsidiją. Teismas sprendė, kad nurodyta suma yra ieškovės patirta žala.

11. Ieškovas ir atsakovo darbo sutartis nutraukta 2018 m. gegužės 15 d. Tą pačią dieną ieškovės direktorius įsakymu išskaitė iš atsakovui mokėtino darbo užmokesčio 319,99 Eur darbdavio patirtą žalą. Nurodyta žala yra 244,99 Eur grąžinta subsidija ir 75 Eur už teisines konsultacijas. Ieškovė neužsiima teisinių paslaugų teikimo veikla. Dėl darbuotojo veiksmų ieškovė turėjo konsultuotis su teisininkais ir patyrė išlaidų. Teismas sprendė, kad nurodytos išlaidos – taip pat dėl atsakovo veiksmų ieškovės patirta žala.

12. Teismas nustatė, kad išskaita išskaityta ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo žalos paaiškėjimo dienos. Apie žalą ieškovė sužinojo gavusi Darbo biržos 2018 m. gegužės 14 d. raštą, nurodymą išskaičiuoti žalą priėmė 2018 m. gegužės 15 d. Išskaita (319,99 Eur) neviršija vieno mėnesio atsakovo vidutinio darbo užmokesčio dydžio (459,85 Eur). Tai atitinka DK 156 straipsnio 1 dalį.

13. 2018 m. liepos 14 d. darbo sutarties pagrindu atsakovas nuo 2017 m. liepos 17 d. iki 2018 m. gegužės 15 d. dirbo ieškovės įmonėje tinklapių kūrėju–programuotoju. Jam nuo 2018 m. sausio 1 d. nustatytas 500 Eur mėnesinis darbo užmokestis. Taigi teismas padarė išvadą, kad išskaita iš atsakovo darbo užmokesčio teisėta ir pagrįsta, todėl atsakovo reikalavimas priteisti nepriemoką ir netesybas nepagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo d. sprendimą, atmesti ieškinį ir priteisti atsakovui iš ieškovės 350 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

14.1. Mokymosi sutarties 9 punkte nustatyti atsakovo įsipareigojimai. Vienas iš jų buvo tas, kad atsakovas įsipareigojo nenutraukti darbo sutarties be svarbių priežasčių ne trumpesnį negu 6 mėn. laikotarpį. Darbo sutartis sudaryta 2017 m. liepos 14 d., nutraukta 2018 m. gegužės 15 d. Dėl to nurodytas punktas nepažeistas. Atsakovas tinkamai vykdė mokymosi sutartį.

14.2. Darbo sutartyje nėra atsakovo įsipareigojimo nevykdyti individualios veiklos (DK 33, 35, 37, 39, 40 straipsniai). Tokio susitarimo taip pat nėra kaip atskiro dokumento. Taigi nėra susitarimo dėl nekonkuravimo (DK 38 straipsnis). Šalys galėjo papildomai susitarti, kad, kol dirba ieškovės įmonėje, be pastarosios sutikimo atsakovas negali dirbti niekur kitur. Tokiu atveju ieškovė privalėtų mokėti atsakovui kompensaciją. Teismas dėl nurodytų DK normų nepasisakė.

14.3. Rėmimo sutartyje taip pat nenustatyta, kad atsakovui atsiranda atsakomybė dėl darbo sutarties nutraukimo, nepraėjus vieneriems metams.

14.4. Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad Darbo biržos 2018 m. gegužės 14 d. rašte nekonstatuota, kad ieškovas padarė kokių nors pažeidimų. Aplinkybė, kad atsirado pagrindas nebemokėti subsidijos, nereiškia, kad atsakovas padarė žalos ieškovei.

14.5. Atsakovas nepadarė ieškovei žalos, nes subsidija yra papildomas finansavimo šaltinis. Ieškovė nepatyrė papildomų išlaidų dėl to, kad atsakovas nutraukė darbo sutartį. Subsidijos nesusijusios su darbo veikla, todėl negautos subsidijos negali būti laikomos žala, kilusia dėl darbo teisinių santykių. Žalos ieškovei nepadaryta, todėl nėra galimybės nustatyti priežastinio ryšio. Taip pat nėra atsakovo kaltės, nes šalys nesusitarė darbo sutarties nutraukimo padarinių. Dėl to nėra visų atsakovo atsakomybės sąlygų.

15. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti šį skundą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

15.1. Ieškovė patyrė žalos ne dėl to, kad baigėsi subsidijavimas, bet dėl to, jog už praėjusį laikotarpį išmokėta subsidija, o vėliau paaiškėjo, kad atsakovas neteisėtai įsidarbino. Ieškovė nereiškė pretenzijų atsakovui būsimų subsidijų.

15.2. Ieškovė patyrė tiesioginės žalos dėl atsakovo veiksmų, nes ieškovė grąžino dalį kompensacijos (subsidijos), gautos už atsakovo įdarbinimą. Ieškovė teisėtai išskaitė dėl atsakovo veiksmų patirtą žalą iš atsakovo darbo užmokesčio.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

16. Byloje kilo klausimas dėl darbdavio atliktos išskaitos iš darbuotojui mokėtino darbo užmokesčio, kai darbdavys grąžino Darbo biržai už įdarbintą darbuotoją sumokėtą subsidiją (DK 156 straipsnis).

17. Nustatyta, kad atsakovas buvo bedarbis. 2017 m. gegužės 15 d. ieškovė, atsakovas ir Vilniaus teritorinė darbo birža sudarė trišalę mokymo sutartį. Pagal ją atsakovas baigė tinklapių kūrimo kursus. Ieškovė įsipareigojo jį įdarbinti. Vilniaus teritorinė darbo birža ir ieškovė 2017 m. liepos 14 d. sudarė darbo įgūdžių įgijimo rėmimo ir finansavimo sutartį. Ieškovė ir atsakovas 2017 m. liepos 14 d. sudarė darbo sutartį. Atsakovas pradėjo dirbti tinklapių kūrėju–programuotoju. Už atsakovo įdarbinimą ieškovei mokėtos subsidijos. Atsakovo iniciatyva darbo sutartis nutraukta 2018 m. gegužės 15 d. (DK 55 straipsnio 1 dalis).

18. Vilniaus teritorinė darbo birža 2018 m. gegužės 14 d. raštu pranešė atsakovei, kad atsakovas 2018 m. kovo 8 d. pradėjo užsiimti individualia veikla, todėl subsidija turėjo būti nebemokama; už 2018 m. kovo mėn. permokėta 244,99 Eur subsidija. Ieškovės direktorius 2018 m. gegužės 15 d. priėmė įsakymą, kuriuo nutarta iš atsakovo darbo užmokesčio išskaityti dėl darbuotojo kaltės patirtą žalą 319,99 Eur (244,99 Eur grąžintą subsidiją ir 75 Eur išlaidų už teisines konsultacijas).

19. Atsakovas 2018 m. gegužės 17 d. kreipėsi į DGK, prašė išieškoti iš ieškovės neišmokėtą darbo užmokestį, netesybas. DGK 2018 m. birželio 26 d. sprendimu patenkino atsakovo reikalavimus, nusprendė išieškoti iš ieškovės 319,99 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir 429,50 Eur netesybų.

20. Pagal DK 150 straipsnio 2 dalies 3 punktą, išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti daromos atlyginti žalai, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui.

21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė priėmė atsakovą į darbą, bendradarbiaudama su Darbo birža, skatindama ir įgyvendindama ieškančių darbo asmenų įsidarbinimo priemones. Nurodyti darbo santykiai reglamentuojami specialiuose teisės aktuose – Užimtumo įstatyme, socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A1-348 patvirtintame Užimtumo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos apraše (toliau – Aprašas).

22. Įdarbinusi atsakovą, ieškovė už jį kiekvieną mėnesį gavo subsidijas. Nagrinėjamoje byloje susidarė situacija, kai ieškovės įdarbintas atsakovas nenutraukė darbo sutarties, bet papildomai nuo 20148 m. kovo 8 d. pradėjo vykdyti individualią veiklą.

23. Aprašo 46 punkte nustatyta, kad Darbo birža subsidiją darbo užmokesčiui darbdaviui moka ir nutraukia Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2–5 dalyse, 42 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 43 straipsnio 2 ir 3 dalyse bei Aprašo 43 punkte nurodytose sutartyse nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

24. Pagal nagrinėjamoje byloje aktualaus Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 5 dalies 5 punktą, subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas nutraukiamas įdarbintam asmeniui pradėjus dirbti pagal kitą darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu ar pradėjus dirbti savarankiškai.

25. Įvertinusi byloje susidariusią situaciją, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo nuo 2018 m. kovo 8 d. pradėta vykdyti individuali veikla, nenutraukus darbo sutarties su ieškove, yra Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 5 dalies 5 punkte nustatytas atvejis, kai nutraukiamas subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas – pradėjimas dirbti savarankiškai. Šis pagrindas nutraukti mokėti subsidiją nustatytas įstatyme. Dėl to asmenys negali pasiteisinti, kad nežino įstatyme nustatyto reikalavimo. Aptariamo reikalavimo nereikia papildomai nustatyti konkrečioje darbo sutartyje ar papildomuose darbo teisinių santykių dalyvių susitarimuose. Byloje reikšminga tai, kad atsakovas pripažino, jog pasirašė Naujo starto anketą, todėl buvo supažindintas su pirmiau nurodytu įstatymo reikalavimu. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto argumentai, susiję nurodyto reikalavimo, kaip papildomos darbo sutarties sąlygos neįtraukimu į darbo sutartį ar papildomą susitarimą, taip pat nekonkuravimo susitarimo nesudarymu, nepagrįsti.

26. Atsakovo neteisėti veiksmai – tai pradėjimas vykdyti individualią veiklą, neinformavus apie tai ieškovės, darbo biržos ir nenutraukus darbo sutarties, sudarytos su ieškove. Dėl to apeliaciniame skunde nepagrįstai aptariami atsakovo atliktas darbo sutarties nutraukimas, kaip teisėti veiksmai ir kaip negalinti būti atsakovo atsakomybės sąlyga. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad atsakovo neteisėti veiksmai tai, kad jis pradėjo vykdyti individualią veiklą, bet ne tai, kad jo iniciatyva nutraukta darbo sutartis. Atsakovas aptariamus veiksmus įvykdė tuo metu, kai jį ir ieškovę siejo darbo santykiai (tuo metu galiojo darbo sutartis). Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė atsakovo neteisėtus veiksmus, kaip atsakomybės, esant darbo teisiniams santykiams, sąlygą (DK 151 straipsnis).

27. Ieškovė iš atsakovo darbo užmokesčio išskaitė 244,99 Eur subsidiją, kurią ji grąžino Darbo biržai už mėnesį, kurį atsakovas dirbto taip pat ir vykdydamas individualią veiklą bei nesilaikydamas Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 5 dalies 5 punkte nustatyto reikalavimo. Tai – dėl atsakovo kaltės ieškovės patirta žala (DK 150 straipsnio 2 dalies 3 punktas; CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Ieškovė taip pat išskaitė iš atsakovo darbo užmokesčio 75 Eur išlaidų už teisines konsultacijas. Nurodytos išlaidos taip pat laikytinos ieškovės patirtais nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

28. Pagal DK 156 straipsnio 1 dalį, darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra arba pinigais neatlyginta žala gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu. Tokios išskaitos dydis negali viršyti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio net ir tuo atveju, jeigu buvo padaryta didesnė žala. Darbdavio nurodymas išieškoti šią žalą gali būti priimtas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo žalos paaiškėjimo dienos.

29. Byloje nustatyta, kad atsakovo ginčijama išskaita neviršija jo vidutinio vieno mėnesio darbo užmokesčio dydžio (459,85 Eur). Ieškovės direktoriaus įsakymas priimtas taip pat ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo žalos paaiškėjimo dienos (ieškovė sužinojo 2018 m. gegužės 14 d., o kitą dieną nutarė išskaityti) (šios nutarties 18 punktas). Dėl to žala iš atsakovo darbo užmokesčio išskaityta laikantis DK 156 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, todėl yra teisėta.

30. Teisėjų kolegija sutinka su kitais pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvadomis, todėl jų nekartoja.

31. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai yra išvestiniai iš pirmiau aptartųjų, todėl dėl jų teisėjų kolegija išsamiau nepasisako.

32. Dėl visų šioje nutartyje išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

33. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė nurodė, kad patyrė 350 Eur išlaidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbą. Įvertinusi bylos apimtį, pobūdį, sudėtingumą, advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, teisinių paslaugų pobūdį, turinį, atsižvelgusi į teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius (2.1, 2.2, 2.5, 2.7, 2.9, 8.2 punktai), teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovės prašomų priteisti išlaidų advokato padėjėjo pagalbai dydis per didelis, todėl mažintinas iki 150 Eur (CPK 93, 98 straipsniai).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 325, straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą.

Priteisti ieškovei UAB „Kalifornijos kryptis“ (kodas 303274155) iš atsakovo R. L. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) 150 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.