Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kalifornijos kryptis“ atstovams uždarosios akcinės bendrovės „Kalifornijos kryptis“ vadovui Alexander Mukbil, advokato padėjėjui Algirdui Tomui Paruliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kalifornijos kryptis“ ieškinį atsakovui Ričardui L. Ž. dėl darbo ginčo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

uždaroji akcinė bendrovė „Kalifornijos kryptis“ (toliau – ieškovė, darbdavė, įmonė) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. t. I, b. l. 1–3) R. L. Ž. (toliau – atsakovas, darbuotojas), nesutikdama su privaloma ikiteismine tvarka ginčą išnagrinėjusios Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2018 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sprendimas) ir siekdama, kad darbuotojo reikalavimai teikti Darbo ginčų komisijai ir jos patenkinti būtų atmesti, taip pat prašydama priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad Darbo ginčų komisija sprendimu nusprendė išieškoti darbuotojui iš įmonės 319,99 Eur darbo užmokestį ir 429,50 Eur netesybas, su kuo ji nesutinka, mano, kad darbuotojo reikalavimai turi būti atmesti kaip nepagrįsti. Paaiškino, kad atsižvelgiant į su atsakovu sudarytą 2017 m. liepos 14 d. darbo sutartį Nr. D009 ir su Vilniaus teritorine darbo birža sudarytą 2017 m. liepos 14 d. darbo įgūdžių įgijimo rėmimo ir finansavimo sutartį Nr. ES8-1-1063 bei nustatytas taisykles, su kuriomis darbuotojas raštu buvo supažindintas bei sutiko jų laikytis, 2018 m. gegužės 14 d. iš Vilniaus teritorinės darbo biržos gautą raštą Nr. SD-7409, pagal kurį konstatuota, jog darbuotojas pažeidė Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašą, pradėdamas vykdyti individualią veiklą nuo 2018 m. kovo 8 d., dėl ko minėta sutartis buvo nutraukta ir iš įmonės išreikalauta grąžinti 244,99 Eur subsidiją, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 150 straipsniu laiko, kad įmonė patyrė tiesioginę 319,99 Eur žalą, kurią sudaro grąžintina kompensacija ir teisinių konsultacijų išlaidos, dėl darbuotojo kaltės, įmonės vadovo 2018 m. gegužės 15 d. įsakymu buvo nutarta išskaityti 319,99 Eur sumą iš darbuotojui mokėtinų išmokų už 2018 m. balandžio, gegužės mėnesius.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas įmonės vadovas papildomai paaiškino, kad atsakovui pasirašant darbo sutartį darbo biržoje atsakovas dar pasirašė tam tikrą kortelę, kurioje jam buvo nurodyta, kad jis negali kitur dirbti; jis (įmonės vadovas) pats asmeniškai su atsakovu vyko į Valstybinę mokesčių inspekciją, kurioje atsakovas rašė prašymą.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokato padėjėjas papildomai paaiškino, kad trišalėje mokymo sutartyje buvo nurodyti teisės aktai, be to, darbuotojui darbo biržoje sudarant darbo sutartį buvo išduota kortelė, kurioje buvo nurodytos visos taisyklės, prašyme Valstybinei mokesčių inspekcijai atsakovas patvirtino, kad žinojo, jog negalėjo vykdyti individualios veiklos.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. I, b. l. 132–136).

Atsakovas paaiškino, kad 2017 m. gegužės 15 d. tarp jo, ieškovės ir Vilniaus teritorinės darbo biržos buvo pasirašyta trišalė mokymo sutartis Nr. ES6-1-2218, pagal kurią jis įgijo tinklapių kūrėjo pradinę kompetenciją, pagal šią mokymo sutartį įmonė buvo įsipareigojusį jį įdarbinti po mokymo programos pasibaigimo tinklapių kūrėjo–programuotojo pareigose, kas ir buvo padaryta 2017 m. liepos 14 d., šioje mokymo sutartyje buvo reikalavimas nenutraukti darbo sutarties be svarbių priežasčių ne trumpesnį negu 6 mėnesių laikotarpį, darbo sutartis buvo nutraukta 2018 m. gegužės 15 d. DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl, atsakovo teigimu, jis tinkamai ir laiku vykdė mokymo sutartyje nustatytus įsipareigojimus, jokių pretenzijų nei iš ieškovės, nei iš darbo biržos nėra gavęs. Pabrėžė, kad darbo sutartyje buvo nustatyta tik viena papildoma darbo sutarties sąlyga – 3 mėn. išbandymo laikotarpis, kitų darbo sutarties papildomų sąlygų (įsipareigojimų) šalys nenustatė, nebuvo sudarę jokių susitarimų dėl papildomų darbo sutarties sąlygų. Mano, kad ieškovo su Vilniaus teritorine darbo birža sudaryta 2017 m. liepos 14 d. darbo įgūdžių įgijimo rėmimo ir finansavimo sutartis Nr. ES8-1-1063 nenumato ir nesudaro teisinio pagrindo atsirasti jo teisinei atsakomybei dėl darbo sutarties nutraukimo su įmone nepraėjus vieneriems metams. Sutiko su Darbo ginčų komisijos teiginiu, jog darbo sutartimi jis neįsipareigojo nenutraukti darbo santykių anksčiau nei pasibaigė subsidijavimas. Atsakovo įsitikinimu, Vilniaus teritorinės darbo biržos Klientų aptarnavimo departamento Jaunimo užimtumo skyrius 2018 m. gegužės 14 d. rašte Nr. SD-7409-(2.3) nėra konstatuotas jo veiksmais ar neveikimu padarytas teisės pažeidimas, o tik konstatuota faktinė aplinkybė ir teisinis pagrindas, dėl kurio atsiranda darbo biržai įstatyminė pareiga nutraukti subsidijos darbdaviui mokėjimą, todėl mano, kad jis nepadarė jokios turtinės ir/ar neturtinės žalos ieškovei, pažymėdamas ir tai, kad subsidijos negalima laikyti tiesiogine žala, nes darbdavė iš esmės nepatyrė nurodomos 319,99 Eur žalos, nes subsidija įmonei teikiama kaip papildomas finansavimo šaltinis, todėl nutraukus darbo sutartį, jos teikimas buvo sustabdomas, papildomų išlaidų įmonė nepatyrė; pasirašant darbo sutartį nebuvo aiškiai ir detaliai išdėstyta, kokie veiksmai užtrauktų atsakomybę atlyginti žalą; nėra priežastinio ryšio ir jo kaltės; santykiai dėl subsidijų davimo yra susiję su darbdavio veiklos vykdymu bei organizavimu bei valstybės remiama gyventojų integracija ir socialiniu užimtumu; visos būtinos atsakomybės sąlygos ieškovės neįrodytos. Mano, kad įmonė elgiasi nesąžiningai ir siekia nepagrįstai praturtėti, nes jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų įmonės atžvilgiu, dėl ko jam negali kilti atsakomybė, o darbo užmokestis jam turėjo būti išmokėtas laiku ir tinkamai.

Teismo posėdžio metu atsakovas papildomai paaiškino, kad įmonės minimą kortelę (atmintinę) darbo biržoje gavo 2018 m. gegužės 11 d., kai į darbo biržą vyko su įmonės vadovu, nepamena, ar tokią kortelę buvo pasirašęs ir gavęs anksčiau; savo pasirašytą trišalę mokymo sutartį buvo perskaitęs; darbo santykių metų 2017 m., 2018 m. įmonės vadovas jam kartojo, kad iš darbo biržos jis gauna subsidijas, tačiau jis nežinojo, kad jis negali vykdyti individualios veiklos, gal ir buvo pasirašęs kokį tai draudžiantį dokumentą, bet apie jį pamiršo, prisiminti negali; kai jam paskambino įmonės vadovas dėl jo vykdomos individualios veiklos nuo 2018 m. kovo mėn., jis tada sužinojo iš įmonės vadovo, kad vykdyti individualios veiklos negalėjo, jei įmonė norėjo gauti subsidijas, tuomet jis siekė įmonei padėti, kitą dieną po įmonės vadovo skambučio individualią veiklą uždarė, kartu su įmonės vadovu vyko į Valstybinę mokesčių inspekciją, įmonės vadovas paprašė jo parašyti prašymą, kuris pateiktas į bylą, bandė išsaugoti įmonės subsidijas, tačiau įmonės vadovas ėmė sakyti, kad jis turėjo informuoti jį apie individualią veiklą, neišsprendus problemos jis išėjo iš darbo ir atšaukė savo prašymą Valstybinėje mokesčių inspekcijoje; patvirtino, kad ant darbo ieškančio asmens apsilankymo kortelės (el. b. t. II, b. l. 23) yra jo parašas.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokato padėjėjas papildomai paaiškino, kad darbo ieškančio asmens apsilankymo kortelėje yra pateikta bendro pobūdžio informacija, kuri negali sukurti darbuotojui teisinių pasekmių, į darbo sutartį tokios sąlygos nebuvo įtrauktos, tokios sąlygos pažeidžia darbo teisės principus.

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje ginčas kilo dėl įmonės padarytų išskaitų iš darbuotojo darbo užmokesčio teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. gegužės 15 d. ieškovė, atsakovas ir Vilniaus teritorinė darbo birža sudarė trišalę mokymo sutartį Nr. ES6-1-2218 (el. b. t. I, b. l. 25–28), Vilniaus teritorinė darbo birža ir ieškovė 2017 m. liepos 14 d. sudarė darbo įgūdžių įgijimo rėmimo ir finansavimo sutartį Nr. ES8-1-1063 (el. b. t. I, b. l. 21–23), ieškovė ir atsakovas 2017 m. liepos 14 d. sudarė darbo sutartį Nr. D009, pagal kurią atsakovas buvo įdarbintas įmonėje tinklapių kūrėju–programuotoju (el. b. t. I, b. l. 4–7), darbo sutartis su atsakovu nutraukta 2018 m. gegužės 15 d. DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (el. b. t. I, b. l. 35–44, 62, 63, 99, 100), Vilniaus teritorinės darbo biržos Klientų aptarnavimo departamento Jaunimo užimtumo skyrius 2018 m. gegužės 14 d. priėmė raštą Nr. SD-7409-(2.3) „Dėl lėšų grąžinimo“, adresuotą ieškovei (el. b. t. I, b. l. 29), įmonės vadovas 2018 m. gegužės 15 d. priėmė įsakymą „Dėl R. L. Ž.“ (el. b. t. I, b. l. 8), darbuotojas 2018 m. gegužės 17 d. su prašymu dėl neišmokėto darbo užmokesčio, netesybų išieškojimo iš įmonės kreipėsi į Darbo ginčų komisiją (el. b. t. I, b. l. 56–57), kuri sprendimu nusprendė išieškoti darbuotojo naudai iš įmonės 319,99 Eur (atskaičius mokesčius) galutinį atsiskaitymą, 429,50 Eur netesybas (el. b. t. I, b. l. 9–11).

Pagal DK 150 straipsnio 1 dalį, išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti daromos tik šio kodekso ar kitų įstatymų nustatytais atvejais.

Pagal DK 150 straipsnio 2 dalies 3 punktą, išskaitos gali būti daromos atlyginti žalai, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui.

Pagal DK 156 straipsnio 1 dalį, darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra arba pinigais neatlyginta žala gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu. Tokios išskaitos dydis negali viršyti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio net ir tuo atveju, jeigu buvo padaryta didesnė žala. Darbdavio nurodymas išieškoti šią žalą gali būti priimtas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo žalos paaiškėjimo dienos.

Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) 41 straipsnio 5 dalies 5 punktą, subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas nutraukiamas įdarbintam asmeniui pradėjus dirbti pagal kitą darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu ar pradėjus dirbti savarankiškai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė, atsakovas (būdamas bedarbis) ir Vilniaus teritorinė darbo birža 2017 m. gegužės 15 d. sudarė trišalę mokymo sutartį Nr. ES6-1-2218, pagal kurią susitarė, kad atsakovas įgis tinklapių kūrimo pradinę kompetenciją ir bus įdarbintas pas ieškovę tinklapių kūrėju–programuotoju (el. b. t. I, b. l. 25–28); 2017 m. birželio 26 d. atsakovas buvo nuvykęs į Vilniaus teritorinę darbo biržą, apsilankymo metu buvo konstatuota, kad jis baigė tinklapių kūrimo kursus, darbinasi pagal įgūdžių įgijimo rėmimo programą pas ieškovę tinklapių kūrėju–programuotoju, jis buvo informuotas, kad kol dirba pagal įgūdžių įgijimo rėmimo programą, negali įsidarbinti kitur, pradėti mokytis ar studijuoti, taip pat negali išeiti iš darbo savo noru, buvo užpildyta Naujo stato anketa, apsilankymo metu aukščiau nurodytus atliktus veiksmus pats atsakovas patvirtino savo parašu (el. b. t. II, b. l. 23), savo parašo tikrumą ant aukščiau nurodyto dokumento atsakovas patvirtino teismo posėdžio metu; ieškovė ir Vilniaus teritorinė darbo birža 2017 m. liepos 14 d. sudarė darbo įgūdžių įgijimo rėmimo ir finansavimo sutartį Nr. ES8-1-1063, pagal kurią įmonė įsipareigojo nuo 2017 m. liepos 17 d. įdarbinti atsakovą tinklapių kūrėju–programuotoju, Vilniaus teritorinė darbo birža įsipareigojo nuo 2017 m. liepos 17 d. iki 2018 m. birželio 15 d. įskaitytinai pagal faktiškai dirbtą laiką pervesti 50 proc. dydžio subsidiją darbo užmokesčiui kompensuoti už įdarbintą asmenį, 10 proc. subsidijos darbo užmokesčiui dydžio kompensaciją darbo įgūdžių įgijimo tiesiogiai darbo vietoje organizavimo išlaidoms kompensuoti, jei neatsiranda subsidijos mokėjimo nutraukimo pagrindų, nurodytų Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 5 dalies 2–7 punktuose (el. b. t. I, b. l. 21–23); ieškovė ir atsakovas 2017 m. liepos 14 d. sudarė darbo sutartį Nr. D009, kurios pagrindu atsakovas nuo 2017 m. liepos 17 d. iki 2018 m. gegužės 15 d. dirbo įmonėje tinklapių kūrėju–programuotoju, nuo 2018 m. sausio 1 d. jam buvo nustatytas 500 Eur mėnesinis darbo užmokestis (el. b. t. I, b. l. 4–7, 63); įmonė gavo Vilniaus teritorinės darbo biržos Klientų aptarnavimo departamento Jaunimo užimtumo skyriaus 2018 m. gegužės 14 d. raštą Nr. SD-7409-(2.3) „Dėl lėšų grąžinimo“, kuriame nurodyta, kad atsakovui pradėjus dirbti pagal individualią veiklą nuo 2018 m. kovo 8 d. turėjo būti nutrauktas subsidijos mokėjimas, Vilniaus teritorinė darbo birža ieškovei už atsakovą sumokėjo subsidiją už visą 2018 m. kovo mėnesį, todėl įmonei padaryta 244,99 Eur permoka turi būti įmonės grąžinta darbo biržai (el. b. t. I, b. l. 29).

Bylos medžiaga patvirtina, kad darbuotojas individualią veiklą ėmė vykdyti nuo 2018 m. kovo 8 d. (el. b. t. I, b. l. 35–44). Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 5 dalies 5 punktas patvirtina, jog subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas nutraukiamas įdarbintam asmeniui pradėjus dirbti pagal kitą darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu ar pradėjus dirbti savarankiškai. Taigi, subsidijos atsakovo darbo užmokesčio mokėjimui priklausė iki 2018 m. kovo 7 d. imtinai, darbo birža, sumokėjusi įmonei subsidiją už atsakovą už visą 2018 m. kovo mėnesį, jos skaičiavimais padarė 244,99 Eur permoką, kurią įmonė darbo biržai grąžino (el. b. t. I, b. l. 29, 80–83).

Darbo sutartis su atsakovu nutraukta 2018 m. gegužės 15 d. DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (el. b. t. I, b. l. 35–44, 62, 63, 99, 100), įmonės vadovas 2018 m. gegužės 15 d. priėmė įsakymą „Dėl R. L. Ž.“, kuriame nurodė iš atsakovui mokėtinų sumų už 2018 m. balandžio ir gegužės mėnesį dėl tyčia padarytos žalos išskaityti 319,99 Eur įmonės patirtą žalą (el. b. t. I, b. l. 8), kas ir buvo padaryta išmokant atsakovui galutinį atsiskaitymą (el. b. t. I, b. l. 77, 78, 80–83). Ieškovės įsitikinimu, dėl darbuotojo kaltės (tyčinių veiksmų) įmonė patyrė tiesioginę 319,99 Eur žalą, kurią sudaro grąžinta kompensacija – 244,99 Eur ir patirtos teisinių konsultacijų išlaidos – 75 Eur, todėl įmonės vadovo 2018 m. gegužės 15 d. įsakymu buvo nutarta išskaityti ir buvo išskaityta 319,99 Eur suma iš darbuotojui mokėtinų išmokų už 2018 m. balandžio, gegužės mėnesius (el. b. t. I, b. l. 8, 29, 77, 78, 79, 80–83), su kuo atsakovas nesutinka, teigdamas, kad jokių papildomų darbo sutarties sąlygų (įsipareigojimų) jis su ieškove sudaręs nebuvo, nėra būtinųjų sąlygų jo atsakomybei atsirasti, jis jokių neteisėtų veiksmų neatliko, todėl, jo manymu, jam laiku ir tinkamai privalėjo būti išmokėtas darbo užmokestis.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pats atsakovas 2017 m. birželio 26 d. apsilankymo Vilniaus teritorinėje darbo biržoje metu savo parašu patvirtino, jog šio jo apsilankymo metu buvo konstatuota, kad jis baigė tinklapių kūrimo kursus, darbinasi pagal įgūdžių įgijimo rėmimo programą pas ieškovę tinklapių kūrėju–programuotoju ir buvo informuotas, kad kol dirba pagal įgūdžių įgijimo rėmimo programą, negali įsidarbinti kitur, pradėti mokytis ar studijuoti, taip pat negali išeiti iš darbo savo noru, buvo užpildyta Naujo stato anketa (el. b. t. II, b. l. 23), savo parašo tikrumą ant aukščiau nurodyto dokumento atsakovas patvirtino teismo posėdžio metu. Taigi, darbuotojas buvo informuotas, kad jis įdarbinamas pagal įgūdžių įgijimo rėmimo programą ir, pats sutikdamas įsidarbinti tokiu pagrindu, prisiėmė įsipareigojimą kol dirba pagal įgūdžių įgijimo rėmimo programą neįsidarbinti kitur; pasirašęs aukščiau nurodytą įsipareigojimą darbo biržoje, papildomai sudaryti susitarimų su darbdave dėl neįsidarbinimo kitur darbuotojas neprivalėjo, kadangi apie darbdavės dalyvavimą įgūdžių įgijimo rėmimo programoje jam buvo žinoma ir tuo pagrindu jis ir prisiėmė įsipareigojimą, tačiau, nesilaikydamas savo įsipareigojimo, nuo 2018 m. kovo 8 d. darbuotojas ėmė vykdyti individualią veiklą apie tai neinformavęs nei darbdavės, nei darbo biržos. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad gal jis ir buvo pasirašęs kokį nors draudžiantį pradėti vykdyti individualią veiklą dokumentą, bet galimai apie jį pamiršo, kas tik patvirtina darbuotojo neatsakingą požiūrį į prisiimtus įsipareigojimus. Kadangi įmonė darbuotoją į darbą priėmė būtent pagal įgūdžių įgijimo rėmimo programą, o darbuotojas savo parašu patvirtino sutikimą su tokio pobūdžio įdarbinimu ir įsipareigojimą kol dirba pagal įgūdžių įgijimo rėmimo programą neįsidarbinti kitur, vadinasi, nesilaikydamas savo įsipareigojimo ir nuo 2018 m. kovo 8 d. ėmęs vykdyti individualią veiklą, apie tai neinformavęs nei darbdavės, nei darbo biržos, padarė įmonei žalą, nes pastaroji, įdarbinusi darbuotoją pagal darbuotojui žinomą įgūdžių įgijimo rėmimo programą, turėjo grąžinti 244,99 Eur subsidijos (nebepriklausiusios nuo 2018 m. kovo 8 d., kai darbuotojas ėmė vykdyti individualią veiklą), skirtos jo darbo užmokesčiui kompensuoti, permoką. Taip pat įmonė, pati neužsiimanti teisinėmis paslaugomis, dėl tokios darbuotojo sukeltos situacijos turėjo naudotis teisinėmis paslaugomis, kurios jai kainavo 75 Eur. Taigi, priešingai nei teigia atsakovas, nagrinėjamu atveju nustatytos visos jo atsakomybės sąlygos.

Nustatyta, kad darbuotojo vidutinis darbo užmokestis buvo 459,85 Eur (el. b. t. I, b. l. 76), išskaita padaryta 319,99 Eur dydžio (244,99 Eur grąžinta subsidija + 75 Eur teisinės paslaugos), išskaita padaryta įmonės vadovo įsakymo pagrindu (nurodymu), išskaitos pagrindas paaiškėjo nuo Vilniaus teritorinės darbo biržos Klientų aptarnavimo departamento Jaunimo užimtumo skyriaus 2018 m. gegužės 14 d. rašto Nr. SD-7409-(2.3) „Dėl lėšų grąžinimo“ įmonėje gavimo, darbdavės nurodymas išskaitai duotas 2018 m. gegužės 15 d., kas atitinka DK 156 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Iš viso to, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad darbdavė išskaitą padarė teisėtai ir pagrįstai, todėl darbuotojo reikalavimas dėl darbo užmokesčio nepriemokos ir tuo pagrindu netesybų priteisimo iš darbdavės yra nepagrįstas.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Pažymėtina, kad pagal naujojo DK (įsigaliojusio nuo 2017 m. liepos 1 d.) nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti visiškai – Darbo ginčų komisija ginčą nagrinėdama ikiteismine tvarka jį išnagrinėjo netinkamai, todėl teismas ginčą išnagrinėjęs iš esmės sprendžia, kad pagrindo tenkinti darbuotojo reikalavimus, teiktus Darbo ginčų komisijai, nėra, todėl jie atmetami; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas ieškovės naudai, todėl teismas vertina, kad ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą atsakovui nėra.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Ieškovė teismo prašė priteisti jai iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, nustatyta, kad ieškovė ją atstovavusiam advokato padėjėjui apmokėjo 525 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu bei sumokėjo 17 Eur žyminį mokestį (el. b. t. I, b. l. 1–3, 15, 16–18, 19, t. II, b. l. 120–126). Teismas įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia ieškovei iš atsakovo 542 Eur (525 Eur + 17 Eur) bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Teismo patirtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteisiamos, kadangi jis nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleistas.

Remdamasis tuo, kad išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kalifornijos kryptis“ ieškinį patenkinti visiškai.

R. L. Ž. reikalavimus, teiktus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijai ir patenkintus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atmesti.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti netekusiu galios.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kalifornijos kryptis“ (į. k. 303274155) iš atsakovo R. L. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 542 Eur (penkių šimtų keturiasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.