- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-30
- Bylos Nr.
- e2A-576-372/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00478-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Kursevičius, Lina Muchtarovienė, Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- G. V., F. Š.
- Atsakovas
- V. R., R. R.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Kursevičiaus, Linos Muchtarovienės, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. V. ir F. Š. bei atsakovės V. R. apeliacinius skundus dėl Radviliškio apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-150-1029/2017 pagal ieškovų G. V. ir F. Š. ieškinį atsakovams V. R. ir R. R. skolos priteisimo ir turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
(duomenys neskelbtini) sutartimi, patvirtinta notarine forma, ieškovas G. V. atsakovui R. R. paskolino 84 000 Lt sumą (šios sumos ekvivalentas – 24 328,08 Eur), kurią pastarasis įsipareigojo grąžinti iki 1999 m. spalio 30 dienos. Atsakovas R. R. niekada neginčijo pinigų gavimo fakto, tačiau Paskolos sutartyje numatytu terminu jos ieškovui negrąžino. Atsakovas R. R., vykdydamas prievolę ieškovui G. V., laikotarpiu nuo 2002 m. iki 2013 m. grynaisiais bei bankiniu mokėjimo nurodymu iš viso jam yra sumokėjęs 7 400 Lt (2 143,19 Eur) sumą. Ieškovui G. V. iš atsakovo R. R. yra priteistina 24 328,08 Eur skolos, 14 481 Eur palūkanų, o taip pat 5 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Atsakovas R. R. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydamas jam, kaip fiziniam asmeniui, iškelti bankroto bylą. Pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo jis be kitų kreditorių, savo kreditoriais nurodo ieškovus G. V. ir F. Š., o prievolių atsiradimo pagrindais nurodo (duomenys neskelbtini) dienos Paskolos sutartį (skolinių įsipareigojimų atsiradimo ieškovui G. V. pagrindas) bei Šiaulių apygardos teismo 2002 02 24 dienos sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-236-30/2002 (skolinių įsipareigojimų atsiradimo ieškovui F. Š. pagrindas).
Pareiškime teismui dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovas R. R. nurodo, kad jis (duomenys neskelbtini) dieną nutraukė savo santuoką su atsakove V. R.. Šis veiksmas yra formalus, siekiant nuslėpti savo turtą bei išvengti skolinių įsipareigojimų vykdymo ieškovams, t.y. sudaryti dirbtiną atsakovo R. R. nemokumo situaciją. Po atsakovų santuokos nutraukimo jie gyvena kartu,veda bendrą ūkį ir savo bendromis lėšomis ir bendru darbu kuria bendrąją dalinę nuosavybę.
(duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus J. R. tačiau apie antrąjį sūnų, slėpdamas bendrą savo ir buvusios sutuoktinės atsakovės V. R. gyvenimą, atsakovas R. R. sąmoningai nutylėjo, teikdamas pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, nes tai patvirtina jų bendrą gyvenimą. Atsakovai gyvena kartu (duomenys neskelbtini) kadangi ši informacija yra žinoma tiek seniūnijos darbuotojams, tiek įgaliotajam policijos pareigūnui šioje seniūnijoje.
Atsakovai gyvena kartu, veda bendrą ūkį, savo lėšomis ir darbu kuria bendrąją dalinę nuosavybę: 1) atsakovės V. R. vardu po santuokos nutraukimo, tačiau gyvenant kartu su atsakovu R. R., yra įgyti 7 nekilnojamojo turto objektai ;2) atsakovų bendrai, tačiau atsakovės V. R. vardu įgytame žemės sklype, (duomenys neskelbtini), atsakovai stato prabangų gyvenamąjį namą, kuris praktiškai yra pastatytas ir šiuo metu yra atliekami vidaus apdailos darbai. Šis namas yra statomas bendromis atsakovų lėšomis, o atsakovas R. R. dar prisideda prie šio turto kūrimo ir savo bei savo artimųjų giminaičių darbu.
Atsakovė V. R. yra 2008 09 02 d. įregistruotos (duomenys neskelbtini) vienintelė akcininkė ir direktorė, tačiau ši bendrovė yra įsteigta faktinio atsakovų bendro gyvenimo metu, o 2011 02 01 – 2013 05 10 d. šios bendrovės direktoriumi buvo paskirtas atsakovas R. R.. Nors atsakovas R. R. nėra šios bendrovės darbuotojas ir/ar valdymo organų narys, tačiau sudarinėja sandorius su trečiaisiais asmenimis šio juridinio asmens vardu ir interesais. Ši aplinkybė patvirtina faktinių šeimyninių ryšių tęstinumą po formalaus atsakovų santuokos nutraukimo bei atsakovo R. R. indėlį įsigyjant šio juridinio asmens akcijas.
Santuokos nutraukimo byloje procesiniuose dokumentuose turi būti nurodyti žinomi bendri ar vieno iš sutuoktinių kreditoriai ir jiems turi būti pranešta apie bylos iškėlimą, tuo tarpu atsakovai, teikdami Šiaulių miesto apylinkės teismui prašymą nutraukti jų santuoką, duomenų apie kreditorius nenurodė ir jiems apie bylos iškėlimą nepranešė. Teismo sprendimas dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo pažeidžia kreditorių teises, kadangi atsakovės V. R. asmeninėn nuosavybėn buvo perduotas (duomenys neskelbtini) ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), atsakovui R. R. išmokant vos 1 190 Lt dydžio piniginę kompensaciją.
Ieškovai G. V. ir F. Š. prašo pripažinti, kad atsakovas R. R. nuosavybės teise valdo :
8.1. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini). ;
8.2. (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypo u/n (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) dalį šiame žemės sklype esančio nebaigto statyti gyvenamojo namo;
8.3. (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypo u/n (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini).;
8.4. (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypo u/n (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini).;
(duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypo u/n (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini).;
8.6. (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypo u/n (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini).;
8.7. (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypo u/n (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini).;
8.8. (duomenys neskelbtini) vnt. 100 Lt nominalios vertės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), paprastųjų vardinių akcijų.
Ieškovas G. V. prašo priteisti iš atsakovo R. R. 24328,08 Eur skolos, 14481 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Atsiliepimu į ieškinį atsakovai V. R. ir R. R. prašo ieškinį atmesti :
10.1. (duomenys neskelbtini) atsakovas R. R. su ieškovu G. V. sudarė paskolos sutartį, kurią patvirtino notaras. Sutartis jokių palūkanų nenumatė. Ieškovas G. V. iš atsakovo R. R. jokių palūkanų neprašė ir jokių palūkanų atsakovas R. R. ieškovui G. V. nemokėjo. Ieškovas G. V. nuo 1999 m. spalio 30 d. (paskolos mokėjimo terminas) jokių pretenzijų dėl paskolos grąžinimo atsakovui R. R. nėra pareiškęs. Nuo 1999 m. spalio 30 d. iki ieškinio pareiškimo jau praėjo daugiau kaip penkiolika metų.
10.2. Ieškovas G. V. praleido bendrąjį ieškinio senaties terminą, todėl ieškinio reikalavimas priteisti G. V. iš atsakovo R. R. 24 328,08 Eur skolos ir 14 481 Eur palūkanų atmestinas šiuo pagrindu.
10.3. Atsakovai bendro ūkio neveda ir santuokinio gyvenimo negyvena nuo 2007 m. sausio mėnesio, kas ir yra konstatuota 2007-12-21 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendime. Atsakovė V. R. po santuokos nutraukimo buvo įsipareigojusi netrukdyti atsakovui R. R. lankyti sūnų ir dalyvauti jo auklėjime. Atsakovas R. R. dažnai lankė sūnų, o dabar ir du sūnus, bendrauja su jais, todėl aplinkiniams galėjo susidaryti įspūdis, kad atsakovai po santuokos nutraukimo gyvena kartu, tačiau draugiški (nepriešiški) tarpusavio atsakovų santykiai neįrodo, kad atsakovai ir toliau veda bendrą ūkį, kas visiškai nepagrįstai teigiama ieškinyje.
10.4. Ieškovai, ieškinį grįsdami aplinkybe, kad ginčijamas turtas atsakovų buvo įgytas jungtinės veiklos pagrindu, privalo įrodyti atsakovų susitarimą dėl šio turto įgijimo kaip bendro. Tokių įrodymų ieškovai prie ieškinio nepridėjo. Atsakovo R. R. skolos atsirado iki santuokos su atsakove V. R. sudarymo, todėl yra atsakovo R. R. asmeninės skolos. Atsakovas R. R. dar galiojant atsakovų santuokai prie šeimos išlaikymo neprisidėjo, dėl ko atsakovė V. R. net kreipėsi į teismą dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Tuo labiau atsakovas R. R. neprisidėjo ir neturėjo iš ko prisidėti, atsakovei V. R. įsigyjant ginčijamą turtą, po atsakovų santuokos nutraukimo. Po atsakovų santuokos nutraukimo atsakovei V. R. vaiko išlaikymo išlaidas iŠ atsakovo R. R. iki šiol išieško antstolis. Jeigu jau atsakovas R. R. gera valia ir vaiko išlaikymo nemoka, tai negali būti ir kalbos apie atsakovų bendro ūkio vedimą ir bendro turto užgyvenimą.
10.5.Po santuokos nutraukimo atsakovė V. R. iš (duomenys neskelbtini) įsigijo pastatą - pieno supirkimo punktą, tikslu pradėti vykdyti parduotuvės verslą. Iki santuokos nutraukimo atsakovai jau metus laiko nebevedė bendro ūkio, todėl pastatą - pieno supirkimo punktą, o vėliau ir po juo esantį žemės sklypą, atsakovė įsigijo asmeninėn nuosavybėn, todėl nėra jokio pagrindo šį turtą pripažinti bendrąja daline atsakovų nuosavybe.
10.6.Santuokos nutraukimo metu buvo padalintas atsakovų turtas, o būtent (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). 2007 m. gruodžio 21 d. įsiteisėjusiu Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu padalintas atsakovų turtas niekaip negalėjo vėl tapti bendra daline atsakovų nuosavybe. Ieškovai ieškiniu bando kvestionuoti įsiteisėjusį teismo sprendimą.
10.7.Pagal dabartinius nekilnojamojo turto duomenis tik susidaro įvaizdis, kad atsakovė V. R. po santuokos nutraukimo užgyveno daug žemės sklypų, Iš tikrųjų 2010 m. liepos 15 d. atsakovė V. R. tik už 2000 Lt sumą įsigijo vieną (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris vėliau buvo padalintas į šešis žemės sklypus. Kuo atsakovas R. R. yra susijęs su šiuo atsakovės V. R. pirkiniu, kad jam turėtų priklausyti % žemės sklypų dalis, ieškinyje neatskleidžiama.
10.8. Viename iš sklypų atsakovė V. R. yra pradėjusi statyti namą, tačiau tai daro iš parduotuvės verslo gaunamų pajamų, o pritrūkus pinigų - lizingu pirko prekes (plytas, šiferį), ką įrodo pridedamos vartojimo kredito sutartys. Atsakovas R. R. prie šio namo statybų pinigais neprisidėjo ir šio namo kartu su atsakove V. R. nestato. Atsakovės V. R. paprašytas kaip darbininkas (pagalbininkas) atsakovas R. R. yra atlikęs kai kuriuos namo statybos darbus, tačiau darbininkas (statybininkas) nuosavybės teisės į statomą objektą niekada neįgyja, todėl negali būti pripažintu bendrasavininku.
10.9. Atsakovė V. R. įmonę (duomenys neskelbtini) įsteigė viena, kad užsidirbtų pragyvenimui iš atidarytos parduotuvės verslo. Atsakovas R. R. nėra tokio verslo specialistas, jame niekada nedalyvavo, todėl tik kaip buvęs atsakovės V. R. vyras, kol atsakovė buvo dekretinėse ir vaiko auginimo atostogose, kelioms darbo valandoms buvo apiformintas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, nes įmonė be administracijos vadovo būti negali. Praktiškai atsakovas R. R. trečiajam asmeniui ir nevadovavo. Administracijos vadovas nuosavybės teisės į įmonės akcijas neužgyvena.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas atnaujino ieškinio senaties terminą ir priteisė ieškovui G. V., iš atsakovo R. R. 24328,08 Eur skolą, 14481 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (38809,08 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2015-03-06, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Kitoje dalyje ieškinį atmetė, taip pat proporcingai padalino bylinėjimosi išlaidas.
Lietuvos Aukščiausiajam Teismui šioje civilinėje byloje konstatavus, kad G. V. praleistas ieškinio senaties terminas atnaujintinas, teismas jį atnaujino. Teismas pripažino, kad atsakovas R. R. pasiskolino iš ieškovo G. V. 84000 Lt, tačiau paskola negrąžinta. Tokiu atveju teismas priteisė ne tik paskolą, tačiau ir palūkanas. Kad ieškovai yra atsakovo R. R. kreditoriai, jis patvirtino pats, pateikdamas kreditorių sąrašą bankroto byloje.
Remdamasis liudytojų parodymais ir rašytine bylos medžiaga, teismas sprendė, kad atsakovų tarpusavio bendravimas 2011-2014 m. laikotarpiu neatitiko V. R. ir R. R. deklaruojamos pozicijos, jog jie bendravo tik dėl vaikų ir jokių artimų ryšių nepalaikė. Teismo vertinimu, nurodytu laikotarpiu atsakovai gyveno bendrai, kartu tvarkė šeimos ūkį. Laikotarpiu nuo 2007 iki 2010 metų atsakovė gyveno su kitu vyriškiu ir tai patvirtino liudytojai bei pats atsakovės tuometinis sugyventinis V. S.. Dėl to teismas sprendė, kad tik 2011-2014 laikotarpiu atsakovai kūrė bendrą dalinę nuosavybę ir tvarkė šeimos ūkį. Tai, kad atsakovė gaudavo nedideles pajamas ir turtą įsigyti galėjo tik iš R. R. gautų lėšų, teismui atrodė nepakankamai pagrįsta.
Teismas pripažino, kad turtą, kurį prašoma pripažinti bendrąja daline nuosavybe, atsakovė V. R. įgijo būtent tuo laikotarpiu, kai santykiai su atsakovu R. R. buvo nutrūkę, t. y. 2008-2010 metais. Dėl to teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad prie jų įsigijimo lėšomis, darbu ar kt. prisidėjo atsakovas R. R., ar kad atsakovai veikė bendrai ir turėjo latentinį tikslą sukurti bendrą turtą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė
Apeliaciniu skundu ieškovai prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimą dalyje, kurioje nebuvo tenkintas ieškovų ieškinys dėl atsakovui R. R. nuosavybės teisės į ieškinyje išvardintą turtą pripažinimo, panaikinti, ir priimti naują sprendimą.
Šalies argumentai
Ieškovų G. V. ir F. Š. ieškinį tenkinti visiškai. Apeliantai nurodė šiuo argumentus :
15.1. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2017-04-06 sprendimas toje dalyje, kurioje atmestas
ieškovų ieškinys toje dalyje, kurioje buvo prašoma pripažinti atsakovui R. R. bendrosios dalinės nuosavybės teisę į ieškinyje išvardintą turtą, yra nepagrįstas bei neteisėtas. Teismas pažeidė CPK 362 straipsnio 2 dalį, 270 straipsnio 4 dalį, įrodymų lygybės principą, jo padarytos išvados prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, yra neobjektyvios bei šališkos. Teismas nesilaikė kasacinio teismo įpareigojimo nuosekliai aiškinti, vertinti ir nustatyti visas reikšmingas bylai faktines aplinkybes ir vėliau pagal nustatytas aplinkybes daryti išvadas bei spręsti dėl sukurto bendro turto.
15.2. Atsakovų santuokos nutraukimas buvo formalus jiems susitariant ir po santuokos nutraukimo toliau vesti bendrą ūkį bei įsigyjamą turtą registruoti tik V. R. vardu, taip užkertant galimybę nors iš dalies patenkinti ieškovų piniginius reikalavimus į R. R.. Ieškovai įrodinėjo, kad atsakovai jų atžvilgiu, siekdami išvengti piniginių prievolių pagal atsakovo R. R. įsipareigojimus įvykdymo, pradėjo elgtis nesąžiningai, o toks jų nesąžiningas susitarimas bei jo įgyvendinimo pradžia matyti jau atsakovams pateikiant pareiškimą Šiaulių apylinkės teismui dėl jų santuokos nutraukimo bei toliau šio susitarimo nuoseklus kryptingas vykdymas aiškiai matosi iš byloje surinktų duomenų.
15.3. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 362 straipsnio 2 dalies nuostatas. CPK 362 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aukščiausios bendrosios kompetencijos teismų sistemos grandies teismas, todėl, bylą grąžinus nagrinėti pakartotinai, privalu laikytis tiek jo išaiškinimų konkrečioje byloje, tiek atsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys.
15.4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad „atsakovai kasatoriaus nurodomu laikotarpiu gyveno kartu, susilaukė vaiko, abu užsiėmė tuo pačiu verslu ir dirbo atsakovės įmonėje. Byloje, be kita ko, yra duomenų (ikiteisminio tyrimo medžiaga), kad atsakovas aktyviai dalyvavo atsakovės vardu statomo namo priežiūroje, namą pripažino savo nuosavybe“. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, prieštaraudamas kasacinio teismo pirmiau minėtiems išaiškinimams, sprendė, kad 2007-2010 m. laikotarpiu V. R. ir R. R. negyveno kartu bei nevedė bendro šeimos ūkio, todėl nesukūrė bendros dalinės nuosavybės (nors kasacinio teismo nurodomas laikotarpis dėl atsakovų gyvenimo kartu apėmė ir laikotarpį 2007-2010 m.).
15.4. Tokios pirmosios instancijos teismo išvados prieštarauja ir objektyviems byloje esantiems duomenims – (duomenys neskelbtini) atsakovams gimė vaikas, o moters nėštumas trunka apie 9 mėnesius (40 savaičių arba 280 dienų). Kaip matyti iš ieškiniu pateiktų nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų, žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį padalijus gauti žemės sklypai adresu (duomenys neskelbtini), įgyti jau atsakovės V. R. nėštumo laikotarpiu, pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovai R. R. ir V. R. kartu gyveno bei vedė bendrą ūkį ne tik po (duomenys neskelbtini), kaip manė teismas, tačiau ir po 2010 metų. Kasacinis teismas sprendė, jog atsakovai jau gyvendami kartu susilaukė vaiko, o ne atvirkščiai, kaip sprendė pirmosios instancijos teismas (t.y., kad esą pirmiausia (duomenys neskelbtini) atsakovė V. R. susilaukė nuo atsakovo R. R. vaiko, ir tik tada jie pradėjo gyventi kartu bei vesti bendrą šeimos ūkį).
15.5. Teismas prieštarauja liudytojo V. S. parodymams, kuriais rėmėsi, ir kur jis parodė, jog su V. R. jis palaikė artimus ryšius tik iki 2010 m. vasaros. Todėl net teismui remiantis V. S. parodymais, taip pat atsižvelgiant į nėštumo laikotarpį, atitinkamai į vaiko pradėjimo momentą, būtų logiška bei nuosekliai iš teismo samprotavimų sekanti išvada, kad jau nuo 2010 m. vasaros atsakovai gyveno drauge ir kartu tvarkė šeimos ūkį.
15.6. Pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį įsigytas žemės sklypas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vėliau padalijus (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto registre įregistruoti žemės sklypai adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai buvo įgytas kaip bendras atsakovų turtas. Nekilnojamojo turto registre sklypai atsakovės V. R. vardu įregistruoti (duomenys neskelbtini), taigi jau tuo metu, kuriuo ir pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovai gyveno bendrai ir vedė bendrą šeimos ūkį.
15.7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad atsakovas aktyviai dalyvavo atsakovės vardu statomo namo priežiūroje, namą pripažino savo nuosavybe; tai sudaro prielaidas svarstyti, ar atsakovai nesukūrė bendro turto, ir įpareigoja teismus nuosekliai aiškinti, vertinti ir nustatyti visas reikšmingas bylai faktines aplinkybes ir vėliau pagal nustatytas aplinkybes daryti išvadas bei spręsti dėl sukurto bendro turto. Įpareigojimo. Šio įpareigojimo pirmosios instancijos teismas nesilaikė, apie nebaigtą gyvenamąjį namą nepasisakė visiškai. Tuo tarpu baudžiamojoje byloje, kuri pridėta prie nagrinėjamos bylos, matyti, kad atsakovas nurodo statomo namo savininkas, pripažįstamas civiliniu ieškovu dėl padarytos žalos. Atsakovas nurodo savo adresą, kuriuo jis gyvena su atsakove. Pirmosios instancijos teismas neįvardijo nė vieno ikiteisminio tyrimo byloje esančio konkretaus dokumento
Žemesnės instancijos teismas
Žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre įregistruotas atsakovės V. R. vardu (duomenys neskelbtini). Taigi nebaigto statyti gyvenamojo namo statybos (į kurį ieškovai ieškiniu taip pat prašė nustatyti atsakovo R. R. bendrosios dalinės nuosavybės teisę) šiame žemės sklype negalėjo prasidėti anksčiau nei po 2012-02-06, kada jau ir pirmosios instancijos teismas sprendė, jog tuo metu ir vėliau atsakovai gyveno kartu bei bendrai vedė šeimos ūkį. Apie 2014 metais vasarą statomą šį gyvenamąjį namą nurodė ir atsakovas R. R. ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) surinktuose dokumentuose.
Įrodymų bei įrodinėjimo taisykles pirmosios instancijos teismas pažeidė, neaptarė bei nevertino įrodymų visumos, eilę duomenų iš viso nutylėjo, taip pat tinkamai neįvertino atsakovų elgesio siekiant viso proceso metu klaidinti teismus bei nesilaikant priesaikos nurodant melagingas aplinkybes.
Po formalaus atsakovų R. R. ir V. R. santuokos nutraukimo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-12-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6112-542/2007 tik atsakovės V. R. vardu buvo įsigyti ieškinyje išvardinti nekilnojamieji daiktai, statomas gyvenamasis namas, 2008-09-02 buvo įregistruota (duomenys neskelbtini), šios bendrovės vienintele akcininke nurodyta V. R., tik atsakovės V. R. vardu įsigytos transporto priemonės.
Atsakovai pateikdami prašymą nutraukti jų santuoką, duomenų apie kreditorius, įskaitant ieškovus G. V. bei F. Š., nenurodė, ir jiems apie bylos iškėlimą nepranešė, kas matyti iš Šiaulių apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6112-542/2007. Taip elgdamiesi atsakovai jau tada vengė, jog kreditoriai G. V. ir F. Š. sužinotų apie jų santuokos nutraukimą, be to, užkirto kelią nors iš dalies tenkinti reikalavimus iš R. R. atitenkančio turto.
Atsakovas R. R., kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo į Šiaulių apylinkės teismą, nesąžiningai nepateikė visos informacijos. Jis pateikdamas teismui pareiškimą dėl bankroto bylos jam iškėlimo sąmoningai nenurodė jam ir jo buvusiai sutuoktinei V. R. (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus J. R., taip sąmoningai nuo kreditorių norėdamas nuslėpti jų tolimesnį bendrą gyvenimą bei bendrą ūkio kūrimą ir po santuokos nutraukimo, kas atskleistų atsakovų sąmoningą susitarimą bendrai gyvenant ir kuriant bendrą ūkį įsigytą turtą registruoti tik V. R. vardu, taip užkertant kelią atsakovo R. R. kreditoriams nors iš dalies patenkinti piniginius reikalavimus.
Atsakovės V. R. pajamos nuo 2008-01-01 iki 2008-01-31 tik 98,63 Eur ,nuo 2008-02-01 iki 2008-02-29 tik 138,98 Eur , nuo 2008-03-01 iki 2008-03-31 tik 138,98 Eur. Tačiau jau 2008 m. kovo mėnesį už 6371,64 Eur (22000 Lt) jos vardu įsigyjamas pieno surinkimo punktas, 2008 m. liepos mėnesį jos vardu įsigyjamas automobilis (duomenys neskelbtini), 2008 m. rugsėjo mėnesį jos vardu įsteigiama (duomenys neskelbtini) su 2896,20 Eur (10000 Lt) įstatiniu kapitalu, o (duomenys neskelbtini) direktoriumi nuo 2011-02-01 iki 2013-05-10 buvo paskirtas atsakovas R. R..
Atsakovas pristatydavo atsakovės automobilius techninei apžiūrai, o tai reiškia, kad jis ir mokėjo už tai, nors savo vardu neturėjo nė vieno automobilio. Atsakovas buvo baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, važiuodamas atsakovės automobiliu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepagrįstai sureikšmino atsakovų liudytojų paaiškinimus, nors ieškovo liudytojai patvirtino, kad jiems niekada nekilo jokių abejonių, kad atsakovai nėra sutuoktiniai, gyvena šeimoje ir gerai sutaria. Tuo tarpu liudytojo V. S. paaiškinimai prieštarauja atsakovų paaiškinimams.
Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovė kartu su liudytoju V. S. dalyvauja bendrose šventėse, artimai leidžia laiką. Per kartu gyventus metus būtų logiška, kad liktų nuotraukų ar kitų fiksuotų bendro gyvenimo įrodymų. Dėl to šio asmens parodymai taip pat yra nepatikimi. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad V. S. turėjo tiek lėšų, kad galėjo suteikti jų atsakovei. Jis nebuvo (duomenys neskelbtini) akcininkas, nors logiškai turėjo juo tapti, prisidėjus lėšomis.
Iš antstolių pažymos matyti, kad atsakovo vaiko išlaikymo įsiskolinimas (2012-10-01) yra 11928,00 Lt. Atsakovai abu tvirtina aplinkybes, kad esą R. R. visus 5 metus po santuokos nutraukimo, nuo 2008-01-01 iki 2012-10-01, visai nemokėjo vaikui išlaikymo, ir tai nebuvo reikšminga vaiko mamai V. R., nors jos pajamos, kurios pateiktos į bylą, nuo 2008 metų minimalios, praktiškai vos leidžiančios patenkinti tik savo minimalius poreikius.
Atsakovė V. R. teismui tvirtina, kad ji negalėtų bendrai gyventi ir vesti kartu ūkį su atsakovu R. R., nes jis net vaikui neteikia išlaikymo (ir tokių aplinkybių neneigia pats atsakovas R. R.), tai kaip taip atsitiko, jog ji su tokiu „blogu“ vyru R. R., kuris pagal byloje surinktus duomenis neteikė vaikui išlaikymo beveik 5 metus, nuo 2008-01-01 iki 2012-10-01, įsiskolino beveik 12 000 Lt, vis vien pradeda dar vieną vaiką. Teismas visų šių aplinkybių neaptarė, nenagrinėjo bei nevertino, o jos yra aiškiai nepalankios atsakovams.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal kasacinio teismo praktiką jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties egzistavimą galima įrodinėti liudytojų parodymais ir netiesioginiais rašytiniais įrodymais. Teismas nepagrįstai suabsoliutino tik rašytinius įrodymus. Taip spręsdamas teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Tokia teismo išvada prieštarauja ir byloje esantiems rašytiniams įrodymams, kurie jau aukščiau aptarti - byloje yra pakankamai ir rašytinių įrodymų, jog atsakovai R. R. ir V. R. po jų santuokos nutraukimo gyveno kartu toliau kaip šeima, ūkį tvarkė kartu, bendrą turtą kūrė kartu abiejų lėšomis ir bendru jų pačių darbu.
Savaime suprantama, kad atsakovai siekdami pirmiau nurodytų nesąžiningų tikslų tikrai nesudarys rašytinių sandorių dėl bendro gyvenimo, bendros veiklos kuriant bendrą dalinę nuosavybę. Todėl bylą nagrinėjusio teismo nuomonė, jog tik rašytiniais įrodymais galima patvirtinti atsakovų bendrą gyvenimą bei bendrą šeimos ūkio tvarkymą,, yra nelogiška, ydinga, neatitinka įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Byloje nustačius atsakovų nesąžiningą veikimą bei tokio kryptingo veikimo tikslą, akivaizdu, jog visi rašytiniai sandoriai dėl turto įgijimo bus sudaryti tik atsakovės V. R. vardu, o atsakovas R. R. savo vardu aplamai jokio turto nerodys, kad įsigijo, kaip atsitiko šiuo atveju.
Pažymėtina, jog teismas nustatęs, kad „atsakovų tarpusavio bendravimas 2011-2014 m. laikotarpiu neatitiko V. R. ir R. R. deklaruojamos pozicijos, jog jie bendravo tik dėl vaikų ir jokių artimų santykių nepalaikė“, iš esmės nustatė, kad atsakovai šiame procese nesilaikė priesaikos (CPK 186 straipsnio 2 dalis), sąmoningai slėpė bendrą gyvenimą taip dengdami jų susitarimą gyventi kartu bei vesti bendrą ūkį po santuokos nutraukimo įsigytą turtą registruojant tik V. R. vardu, užkertant kelią R. R. kreditoriams nors iš dalies patenkinti piniginius reikalavimus.
15.22.Kasacinis teismas dėl įrodymų vertinimo yra išaiškinęs, kad teismui gali likti tam tikrų abejonių, bet jos protingo žmogaus požiūriu būtų vertinamos kaip nerimtos, neprotingos ir nepaneigiančios nustatomo fakto esmės. Tai gali būti šalutiniai, netiesioginiai, nereikšmingi fakto esmei ar kitaip su tiriamojo fakto esme nesusiję aspektai; tik teorinė fakto galimybė, kuri turėtų būti vertinama kaip prielaida; itin retai pasitaikanti ar mažai tikėtina konkrečioje
16.Apeliantė V. R. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimo dalį dėl bylinbėjimosi išlaidų priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, kuriuo atsakovei V. R. iš ieškovų G. V. ir F. Š. priteisti po 925 Eur advokato pagalbos išlaidų, o valstybei išlaidų, susijusių su per ocesinių dokumentų įteikimu, iš apeliantės nepriteisti. Apeliantė nurodė, kad ieškinys jos atžvilgiu atmestas, todėl iš ieškovų priteistinos visos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Teismas neteisingai padalino bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliantų F. Š. ir G. V. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o V. R. apeliacinis skundas tenkintinas.
17. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
18. Nuosavybės teisės sukūrimas jungtinės veiklos santykiuose yra specifinis, palyginti su nuosavybės teisės į santuokos metu įgytą turtą atsiradimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2015; 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016; kt.). Tais atvejais, kai šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo, pagal kasacinio teismo praktiką turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje – įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016, 18 punktas).
Kolegija pripažįsta, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad iki 2010 metų vasaros atsakovai būtų ėmęsi jungtinės veiklos, siekiant tvarkyti (duomenys neskelbtini) sukurtą verslą. Nuo (duomenys neskelbtini), t.y. nutraukus santuoką, ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad nuo to momento tarp atsakovų susiklostė jungtinės veiklos santykiai. Teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad liudytojas V. S. pateikė melagingus paaiškinimus teismui, teigdamas, kad dar iki atsakovų santuokos nutraukimo jis artimai bendravo su atsakove V. R., o jau nuo 2008 metų pradžios ėmė su ja kartu gyventi. Nėra pagrindo netikėti jo parodymais, kad būtent jis pranešė atsakovei, kad yra parduodamas pieno surinkimo punktas, kurį galėtų įsigyti pastaroji. (duomenys neskelbtini) ir atsakovė V. R. (duomenys neskelbtini) sudarė Pirkimo-pardavimo sutartį, kuria buvo įsigytas pastatas –pieno supirkimo punktas.
Nutraukiant santuoką, atsakovai pasidalino vienintelį nekilnojamąjį turtą – (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, esantį po atsakovei V. R. paveldėtų pastatų. Atsakovei liko žemės sklypas, o atsakovui R. R. – piniginė kompensacija už (duomenys neskelbtini) dalį sklypo. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 21 d. sprendimas, kuriuo buvo nutraukta atsakovų santuoka bei patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, įsiteisėjo, todėl jame išdėstytos aplinkybės laikomos įrodytomis. Sprendime nėra minimi jokie atsakovų įsigyti turto objektai, kurie būtų buvę neaptarti, dalinantis turtą. Tokių objektų nenurodo ir patys ieškovai.
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuo santuokos nutraukimo momento iki 2010 metų liepos mėnesio atsakovai gyveno atskirai, kiekvienas atskirai tvarkė savo ūkius. Kaip nurodė liudytojas V. S., jis remontavo atsakovės įgytą pastatą, kadangi abu ketino įrengti parduotuvę. Liudytojas taip pat patvirtino, kad jis lėšomis ir darbu prisidėjo prie šio objekto įrengimo, o vėliau ir prekių tiekimo. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad iki 2010 m. liepos mėnesio atsakovas R. R. kaip nors būtų pridėjęs prie (duomenys neskelbtini) veiklos.
Tačiau kolegija pažymi, kad nutrūkus atsakovės ir liudytojo V. S. santykiams nuo 2010 metų antrojo pusmečio, tarp atsakovų susiklostė jungtinės veiklos santykiai. Teismui nenurodyta, nuo kokio laiko atsakovai ėmėsi kurti jungtinę veiklą, tačiau galima daryti išvadą, tai buvo pradėta daryti, paaiškėjus atsakovės nėštumo faktui. Tai patvirtina ta aplinkybė, jog atsakovas R. R. nuo 2011-02-01 buvo paskirstas (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir juo buvo iki 2013-05-10. Atsakovams (duomenys neskelbtini) gimė bendras vaikas, atsakovė buvo nėštumo ir vaiko priežiūros atostogose, todėl darytina išvada, kad (duomenys neskelbtini) veiklą vykdė ir kontroliavo atsakovas. Teismas daro išvadą, kad įmonės veiklą vykdė abu atsakovai. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad atsakovo R. R. turimos (duomenys neskelbtini) akcijos sudaro (duomenys neskelbtini) dalį vardinių paprastųjų akcijų ir tai yra jungtinės veiklos objektas. Kadangi byloje nėra duomenų apie jų kiekio padidinimą, laikytina, kad atsakovui priklauso (duomenys neskelbtini) šių akcijų.
Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovui R. R. nepriklauso (duomenys neskelbtini) dalis nebaigto statyti gyvenamojo namo ir (duomenys neskelbtini) dalis (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo, ant kurio statomas šis namas. Kaip matyti iš pačios atsakovės V. R. parodymų teismo posėdyje, atsakovas R. R. prisidėjo darbu prie šio namo statybos, t.y. kūrė bendrą turtą. Kad atsakovas taip pat save laikė šio namo savininku, matyti iš baudžiamosios bylos Nr.81-1-00700-14, kurioje užfiksuoti tokios aplinkybės – atsakovas pranešė apie vagystę policijai, nurodydamas, kad vagystė 2014-07-24 buvo nustatyta naujai statomame jo name (duomenys neskelbtini). Atsakovas Protokole – pareiškime taip pat nurodė, kad jis prieš vagystę buvo statybvietėje 2014-07-22 ir tuo metu medžiagos buvo visos. Tai rodo, kad atsakovas rūpinosi statyba. Atsakovas šioje baudžiamojoje byloje buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu. Kaimynui (duomenys neskelbtini) atsakovei pranešus apie statybinių medžiagų vagystę iš statomo atsakovų namo, būtent atsakovui R. R. apie tai skambino atsakovė. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad minėtą turtą kaip jungtinės veiklos objektą kūrė abu atsakovai lygiomis dalimis. Teismas taip pat pripažįsta, kad atsakovė savo turtu taip pat prisidėjo prie jungtinės veiklos, skirdama namo statybai žemės sklypą, kuris negali būti atsietas nuo namo.
Kolegija pripažįsta, kad nėra pagrindo daryti išvados, kad pastatas-pieno supirkimo punktas ir žemės sklypas po juo laikytinas jungtinės veiklos objektas. Pastatą pirko pati atsakovė, jį surado būtent liudytojas V. S., jis ne tik davė dalį pinigų, bet prisidėjo darbu ir medžiagomis, jį įrengiant. Tai buvo padaryta jau po atsakovų ištuokos, atsakovei gyvenant su V. S... Nėra jokių įrodymų, kad atsakovas prisidėjo turtu ar darbu prie jo įsigijimo ir įrengimo. Kad šį pastatą panaudos sutartimi naudoja (duomenys neskelbtini), nereiškia, kad atsakovė prarado nuosavybę į jį. Prekyba besiverčianti (duomenys neskelbtini) negali būti siejama su atsakovės įsigytu pastatu, kadangi tai yra atskiri turto objektai. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė perleido jį jungtinės veiklos vystymui.
Nėra pagrindo daryti neabejotiną išvadą, kad Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi iš sesers J. D. atsakovės V. R. įsigytas (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas visas yra skirtas atsakovų jungtinės veiklos vystymui. Kaip nurodyta iš Juridinių asmenų registro duomenų, atsakovės nupirktas žemės sklypas buvo padalintas į atskirus sklypus. Atsakovė tik vieną jų skyrė namo statybai (jungtinei veiklai vystyti), todėl darytina išvada, kad ši turto dalis tampa jungtinės veiklos objektu. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad žemės sklypas įregistruotas tik 2012 metais. Iš J. D. pirktas žemės sklypas buvo registruotas 2010 metais, o vėliau jo padalinimas atskirais sklypais buvo įteisintas 2012 metais. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvados, kad atsakovė įsigijo didelį kiekį žemės.
Apeliantai (ieškovai) nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skyrė mažai dėmesio liudytojų parodymų vertinimui. Kolegija sprendžia, kad iš esmės visų liudytojų parodymai yra mažai informatyvūs, išskyrus liudytojo V. S.. Be to, R. R. yra atsakovo G. V. giminaitis, dauguma liudytojų (J. J., E. J., M. G., K. G., V. V.) galėjo paaiškinti tik tai, kad jiems nekilo abejonių, kad atsakovai yra šeima.
Apeliantai tik apeliaciniame skunde nurodo, kad liudytojas V. S. nepateikė jokių duomenų apie turėtas lėšas, o atsakovė taip pat nepateikė jokių įrodymų apie bendras šventes, nuotraukas su V. S.. Byloje nebuvo reikalauta tokių įrodymų iš atsakovės, o iš liudytojų V. S. iš viso nėra pagrindo kokių nors įrodymų reikalauti.
Kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino kasacinės instancijos teismo nutarties 40 punkte nurodytų esminių aplinkybių – atsakovų darbo atsakovės įmonėje, užsiėmimu tuo pačiu verslu, vaiko susilaukimo, namo bendros statybos. Dėl šių aplinkybių teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
Apeliantai nurodo, kad kasacinės instancijos teismas nurodo atsakovų gyvenimą bendrai „kasatoriaus nurodytu laiku“. Nutartyje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad kasacinis teismas mini konkretų laiką, kuriuo atsakovai gyveno kartu, vykdė jungtinę veiklą. Nutarties 4 punkte patys apeliantai nurodė konkrečias datas, kada atsakovas R. R. ėmėsi jungtinės veiklos. Būtent tai buvo įpareigoti išanalizuoti teismai. Taigi, kolegija šį įpareigojimą atlieka ir sprendime nustato laiką, kada atsakovai ėmėsi bendro verslo, bendro gyvenimo ir jungtinės veiklos.
Dėl atsakovės apeliacinio skundo
Apeliantė (atsakovė) skundžia teismo sprendimo dalį, kurioje teismas, jos nuomone, neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą. Teismui pripažinus, kad sprendimo dalis dėl turto pripažinimo bendrąja nuosavybe iš dalies turi būti tenkintinas , bylinėjimosi išlaidos turi būti perskaičiuojamos. Tačiau atsakovei reikalavimai nebuvo reiškiami, o į teismą buvo kreipiamasi dėl atsakovo R. R. neteisėtų veiksmų, todėl būtent atsakovas turi priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, ieškovas G. V. sumokėjo 1666 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pripažinus, kad vienas reikalavimas atsakovui yra visiškai patenkintas, o antrasis reikalavimas tenkintas iš dalies, iš atsakovo R. R. priteistina 1249 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas F. Š. sumokėjo 1423 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pripažinus, kad jo reikalavimas yra tenkinamas iš dalies, iš atsakovo R. R. priteisiama 711 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovo R. R. taip pat priteisiama 3500 Eur bylinėjimosi išlaidų V. R.. Joks reikalavimas atsakovei nėra pareikštas, iš esmės jos procesinė padėtis galėjo būti vertinama kaip trečiojo asmens. Tokiu atveju visos jos turėtos išlaidos priteisiamos iš atsakovo, dėl kurio veiksmų ieškovai buvo priversti į teismą. Pagal byloje esančius įrodymus, iš atsakovo R. R. priteistina 12,63 Eur už procesinių dokumentų įteikimą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsakovas nėra pateikęs bylinėjimosi išlaidų patvirtinančių dokumentų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
nusprendžia:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 dienos sprendimo dalį dėl atsakovo R. R. turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe panaikinti ir toje dalyje priimti naują sprendimą.
Pripažinti, kad R. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrąja daline nuosavybe priklauso (duomenys neskelbtini) dalis (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)., bei (duomenys neskelbtini) dalis šiame žemės sklype esančio nebaigto statyti gyvenamojo namo; (duomenys neskelbtini) vnt nominalios vertės (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) paprastųjų vardinių akcijų.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo R. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui F. Š. ( asmens kodas (duomenys neskelbtini) 711 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovui G. V. ( asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1249 Eur.
Priteisti iš atsakovo R. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei V. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo R. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12,63 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.