Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. D. (toliau – pareiškėja) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017-10-20 nutarties civilinėje byloje pagal bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Atenergo“ įgalioto asmens (toliau – bankroto administratoriaus) prašymą dėl E. D. patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos inkaras“ (buvęs pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „Laivyno inžinerijos centras“), Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, M. D., Nordea Bank, AB, Lietuvoje veikianti per Nordea Bank, AB, Lietuvos skyrių, Danske bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, akcinė bendrovė (toliau – AB) SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Alinsta“, antstolis Aleksandras Selezniovas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Administratorius 2017-10-02 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams (Klaipėdos miesto apylinkės teismui) pateikė prašymą, juo prašė patvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą. Administratorius nurodė, kad pareiškėja pateikė administratoriui patikslintą mokumo atkūrimo planą, kuris buvo pateiktas 2017-02-20 vykusiam kreditorių susirinkimui. Kreditorių susirinkimui nepritarus, plano projektas buvo grąžintas pareiškėjai patikslinti, atsižvelgiant į kreditorių išsakytas pastabas. 2017-10-02 įvyko kreditorių susirinkimas, kuriame patikslintas mokumo atkūrimo planas buvo svarstomas dar kartą. Kreditoriams vėl nepritarus plano projektui dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 7 straipsnyje numatytus reikalavimus, vadovaudamasis FABĮ 8 straipsnio 3 ir 8 dalimis, pateikė patikslintą mokumo planą tvirtinti teismui. Administratorius nurodė, kad patikslintu mokumo atkūrimo planu pareiškėja: 1) nustatė sutrumpintą 3 metų plano įgyvendinimo terminą, skaičiuojant nuo teismo nutarties, kuria buvo patvirtintas mokumo atkūrimo planas priėmimo dienos; 2) padidino savo ir išlaikomų asmenų būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomą skirti sumą iki 600 Eur plius išlaidos, susijusios su gyvenamosios vietos išlaikymu (apmokamos pagal komunalinių paslaugų tiekėjų pateiktas sąskaitas). Patikslintame mokumo atkūrimo plane nurodė, jog mokumo atkūrimo plano vykdymo metu buvo parduotas pareiškėjai priklausantis turtas: butas, (duomenys neskelbtini)(toliau – butas); UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos; automobilis „Citroen C3“. Patenkinus dalį kreditinių reikalavimų dabartiniai kreditiniai reikalavimai sudaro 254 460,53 Eur. Nurodė, jog pareiškėjos pajamos – 700 Eur darbo užmokestis, gaunamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kitų pajamų neturi. Patikslintame mokumo atkūrimo plane taip pat nurodė, jog visos administravimo išlaidos sumokėtos.Administratorius nurodė, kad kreditorių pastabos nesudaro pagrindo atsisakyti tvirtinti bankrutuojančio asmens patikslinto mokumo atkūrimo plano projektą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pirmosios instancijos teismas 2017-10-20 nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo patvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo plano projektą.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teisinis reglamentavimas suteikia teisę bankrutuojančiam asmeniui, kuriam bankroto procesas pradėtas iki FABĮ 7 straipsnio 5 dalies nuostatų pakeitimo, siūlyti keisti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmę, tačiau tai nereiškia, kad teismas turi pareigą sutrumpinti terminą nepasikeitus aplinkybėms ar neatsiradus pagrindų. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjai pradiniu mokumo atkūrimo planu patvirtinta 500 Eur (plius išlaidos, susijusios su gyvenamosios vietos išlaikymu, apmokamos pagal komunalinių paslaugų tiekėjų pateiktas sąskaitas) suma per mėnesį, reikalinga pareiškėjos bei išlaikomų asmenų būtiniesiems poreikiams tenkinti. Plane taip pat buvo numatyta, kad pardavus butą, suma, reikalinga būtiniesiems poreikiams tenkinti, padidėja iki 600 Eur plius išlaidos, susijusios su gyvenamosios vietos išlaikymu (apmokamos pagal komunalinių paslaugų tiekėjų pateiktas sąskaitas), nes papildomas 100 Eur skiriamas būsto nuomai. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, jog būtų sudaryta būsto nuomos sutartis ar kokiu kitu pagrindu pareiškėja privalėtų mokėti papildomai už būstą. Taip pat pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad iš pateiktų sąskaitų už komunalines paslaugas, kurias apmoka pareiškėja, matyti, jog pareiškėja gyvena jai nuosavybės teise priklausiusiame bute, kuris buvo parduotas bankroto proceso metu dar 2015 m. gruodžio mėn.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėja yra darbinga, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, yra kvalifikuota odontologijos srities specialistė, tai laikytina paklausia ir perspektyvia specialybe, tačiau pareiškėja nepateikė duomenų, kad stengiasi susirasti geriau mokamą darbą, net sumažėjus darbo užmokesčiui. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjos pajamos nuo pradinio mokumo atkūrimo plano patvirtinimo sumažėjo nuo 868,86 Eur iki 700 Eur per mėnesį. Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėja neįgyvendino pradiniame mokumo atkūrimo plane nurodyto įsipareigojimo – dirbti pagal turimą išsilavinimą. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjos pajamos nuo pradinio mokumo atkūrimo plano patvirtinimo sumažėjo iki 700 Eur ir faktiškai ši visa suma skiriama pareiškėjos būtiniesiems poreikiams patenkinti, konstatavo, jog kreditorių reikalavimams per mėnesį patenkinti lieka labai maža suma arba visai nieko nebelieka, o sutrumpinus terminą iki 3 metų kreditorių reikalavimai būtų patenkinti daug mažesne apimtimi nei per penkerių metų terminą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos amžių, jos nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad yra reali tikimybė, jog pareiškėjos finansinė padėtis ateityje pagerės ir ji galės didesne dalimi dengti kreditinius įsipareigojimus.Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, jog sutrumpinus mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminą nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininkės ir jos kreditorių interesų pusiausvyra, atsisakė tvirtinti pateiktą patikslintą mokumo atkūrimo plano projektą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėja (toliau – apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, juo prašė panaikinti pirmosios teismo 2017-10-20 nutartį ir bylą išspręsti iš esmės – bankroto administratoriaus prašymą patvirtinti pareiškėjos patikslintą mokumo atkūrimo plano projektą tenkinti.Apeliantė nurodė, kad teismas nenurodė jokių esminių priežasčių, dėl kurių patikslintas mokumo atkūrimo planas, kuriuo trumpinamas fizinio asmens bankroto terminas, negali būti tvirtinamas, nes apeliantės mokumo atkūrimo plano projektas parengtas atsižvelgiant į FABĮ 7 straipsnio nustatytus reikalavimus planui, siekiant atkurti fizinio asmens mokumą, galbūt maksimaliai užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, taip pat siekiant teisingos fizinio asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, todėl yra pagrindas jį patvirtinti.Apeliantė nurodė, kad bankrutuojantis asmuo pagal įstatymo nuostatas tikslindamas savo mokumo atkūrimo planą turi teisę siūlyti trumpinti savo plano įgyvendinimo terminą, o kreditoriai neigia šią teisę, iš esmės pažeisdami asmenų lygiateisiškumo principą. Kaip pagrindinį nesutikimo su pateiktu plano pakeitimo projektu ir nepritarimo jam motyvą kreditoriai nurodė tai, kad sutrumpinus terminą iki 3 metų kreditorių reikalavimai bus patenkinti daug mažesne apimtimi nei per penkerių metų terminą. Pirmosios instancijos teismas palaikė kreditorių poziciją ir papildomai pažymėjo, kad sutrumpinus mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminą nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininkės ir jos kreditorių interesų pusiausvyra. Apeliantė pažymėjo, kad esant aktualiam FABĮ teisiniam reglamentavimui, nagrinėjamu atveju mokumo atkūrimo plano įgyvendinimas per penkerius metus užtikrins tik pareiškėjos kreditorių interesus pasidengti kuo didesnę debetinių įsiskolinimų sumą, o pareiškėjos interesai atkurti savo mokumą per trumpesnį įstatyme nustatytą terminą įgyvendinti nebus. Apeliantė nurodė, jog jos nekilnojamasis turtas parduotas, jokio kito kilnojamojo registruotino ir nekilnojamojo turto neturi, augina nepilnametę dukrą, be to, sutrumpinus terminą iki minimalaus trejų metų termino, apeliantė dar beveik metus privalės vykdyti patikslinto plano projektą, todėl patikslinto mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo 3 metų terminas nepažeis bankrutuojančio asmens ar jo kreditorių teisių bei interesų, užtikrins abiejų pusių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Respublikos FABĮ 7 straipsnio 5 dalis).Apeliantė nurodė, jog kreditoriai nepateikė pagrįstų motyvų, kodėl pateiktas sutrumpintas mokumo atkūrimo plano projektas yra neįgyvendinamas, ir nenurodė, kokių konkrečių įstatymo reikalavimų neatitinkančių nuostatų yra minėtame plane. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, gavęs prašymą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, turėjo nagrinėti prašymą iš esmės, tačiau nurodė tik deklaratyvius argumentus ir nepagrįstas priežastis netvirtinti patikslinto mokumo atkūrimo plano.Apeliantė nurodė, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl jos sumažėjusio darbo užmokesčio ir nesusiradimo geriau mokamo darbo yra nepagrįsta. Apeliantė nurodė, jog pasikeitus akcininkui, naujasis bendrovės savininkas nesutiko mokėti didesnio darbo užmokesčio, todėl jos gaunamas darbo užmokestis sumažėjo ir sudaro 700 Eur per mėnesį. Pareiškėja įsitikinusi, kad šiuo metu sprendimas palikti nuolatinę darbo vietą, kurioje jos darbo užmokestis yra beveik du kartus didesnis nei MMA alga ir didesnis nei vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje, būnant vieniša mama, ir imtis naujos veiklos būtų labai rizikingas, todėl tai, kad pareiškėja tęsia darbą ir užtikrina stabiliai gaunamas pajamas, visiškai nesudaro teismui pagrindo abejoti bankrutuojančio asmens sąžiningumu, o atvirkščiai, tai tik įrodo pareiškėjos atsakingumą užsitikrinant reguliarių pajamų gavimą ir siekį padengti kuo didesnę dalį kreditinių reikalavimų. Šiuo metu sprendimas keisti darbo vietą būtų neracionalus, o teismo pastabos apie pareiškėjos plano dalies neįgyvendinimą yra visiškai nepagrįstos.Apeliantė nurodė, jog nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas atsisakyti tvirtinti mokumo atkūrimo planą dėl to, jog nepateikti įrodymai dėl buto nuomai skiriamų pinigų, kaip buvo numatyta mokumo atkūrimo plane. Apeliantė nurodė, jog pardavus butą, naujasis savininkas pasiūlė nuomotis butą, todėl apeliantė, įvertinusi siūlomą nuomos kainą bei sąlygas, sutiko, juolab kad turėjo tinkamas vaikui gyventi sąlygas.Apeliantė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsižvelgė į kreditorės AB SEB banko pastabą ir padarė neteisingą išvadą, kad administratoriaus atlyginimas siejamas ne su atliktu darbu, o su bankroto procedūros trukme, nes patvirtintame mokumo atkūrimo plane bankroto administratoriaus atlyginimas buvo numatytas už atliktus veiksmus ir nepriklauso nuo plano įgyvendinimo trukmės, juolab kad tokia teismo praktika formuojama Klaipėdos apygardos teisme (Klaipėdos apygardos teismo 2017-09-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1219-524/2017).Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal FABĮ pakeitimo įstatymo 13 straipsnio 6 dalį fiziniai asmenys, kurių bankroto procesas pradėtas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, turi teisę siūlyti keisti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmę FABĮ 8 straipsnyje nustatyta tvarka, atsižvelgdami į šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje išdėstytas FABĮ 7 straipsnio 5 dalies nuostatas. Tai reiškia, kad, įsigaliojus FABĮ pakeitimo įstatymui, anksčiau pradėtose fizinių asmenų bankroto procedūrose patvirtintų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planų įgyvendinimo trukmė nėra keičiama (trumpinama) automatiškai. Esant atitinkamam prašymui dėl šios trukmės trumpinimo, šį klausimą kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjantis teismas. Tokia išvada atitinka ir FABĮ pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodomą teismo vaidmenį keičiant plano įgyvendinimo trukmę: „Įstatymo projekte siūloma numatyti, kad iki įstatymo įsigaliojimo dienos pradėto fizinio asmens bankroto proceso fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano trukmė galės būti keičiama, atsižvelgiant į naujai įsigaliosiančias nuostatas. Manytina, kad Įstatymo projektu būtų tinkamai užtikrintas teisėtų lūkesčių principo įgyvendinimas, nes šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas numato, kad plano įgyvendinimo trukmė gali būti iki 5 metų, t. y. gali būti ir 3 metų trukmės, be to, visais atvejais plano (ir jo pakeitimo) tvirtinimas yra teismo kompetencija, kuris kiekvienu atveju turėtų vertinti, ar plane numatytos priemonės atitinka skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-01 nutartis Nr. 3K-3-102-969/2017).Taigi, galima daryti išvadą, jog teismas, sprendžiantis dėl kreditorių susirinkimo patikslinto mokumo plano pakeitimo, be aplinkybių, nurodytų FABĮ 8 straipsnio 7 dalyje, turi įvertinti ir tai, ar pateiktas plano pakeitimas atitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimus, ar jis nepažeidžia FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros tikslo, ar nepaaiškėjo aplinkybių, sudarančių pagrindą fizinio asmens bankroto bylą nutraukti (FABĮ 10 straipsnis).Nepagrįsti apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino apeliantės pateiktas nurodytas naujas aplinkybes, todėl priėmė skubotą ir nepagrįstą sprendimą ir apeliantės prašymo patvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą nepatvirtino.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apeliantė yra darbinga, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, yra kvalifikuota odontologijos srities specialistė, tai laikytina paklausia ir perspektyvia specialybe, tačiau apeliantė nepateikė duomenų, kad stengiasi susirasti geriau mokamą darbą, net sumažėjus darbo užmokesčiui. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog apeliantė neįgyvendino pradiniame mokumo atkūrimo plane nurodyto įsipareigojimo – dirbti pagal turimą išsilavinimą. Taigi, pirmosios instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs apeliantės buvusias ir gaunamas pajamas (apeliantės pajamos nuo pradinio mokumo atkūrimo plano patvirtinimo sumažėjo nuo 868,86 Eur iki 700 Eur per mėnesį) ir šiuo metu dirbamą darbą, pagrįstai nurodė, jog apeliantė neįgyvendino pradiniame mokumo atkūrimo plane nurodyto įsipareigojimo dirbti pagal turimą išsilavinimą, nedėjo jokių pastangų susirasti geriau mokamą darbą atsižvelgdama į savo kvalifikaciją ir turimą išsilavinimą. Apeliantės argumentas, jog ji gauna daugiau nei 2 kartus didesnį atlyginimą nei MMA ir stabiliu gaunamu atlyginimu užtikrina nepilnamečio vaiko išlaikymą, stengiasi kuo didesnio kreditinių reikalavimų patenkinimo, nėra pakankamas pripažinti, jog apeliantės pajamos pagal jos kvalifikaciją ir išsilavinimą negali būti didesnės. Juolab kad patikslintame mokumo atkūrimo plane nėra duomenų, leidžiančių teigti, jog apeliantė siekia patenkinti kuo daugiau kreditorių reikalavimų. Priešingai, iš patikslinto mokumo atkūrimo plano nustatyta, jog apeliantė siekia palankesnių sąlygų sau didindama būtinąsias išlaidas ir nurodydama, jog nuomojasi butą už 100 Eur, tačiau nepateikdama įrodymų dėl buto nuomos. Tokiu atveju, nepateikus duomenų dėl buto nuomos, numatyta 100 Eur suma turėtų būti skiriama kreditiniams reikalavimams, o ne apeliantės būtiniesiems poreikiams tenkinti. Pažymėtina ir tai, kad butas buvo parduotas 2015 metų gruodžio mėnesį. Apeliantei manant, kad jos ir nepilnamečio vaiko išlaikymui yra reikalingos didesnės lėšos, tačiau didesnių pajamų negaunant, svarstytina, jog gali būti keičiama bendroji būtinųjų išlaidų suma mažinant pačios apeliantės pragyvenimui tenkančią sumos dalį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad viena esminių sąlygų fiziniams asmenims bankrutuoti pagal FABĮ yra pajamų gavimas, gebėjimas atsiskaityti su kreditoriais ir fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimas nereiškia besąlygiško asmenų atleidimo nuo skolų ir pirmiausia yra skirtas keisti tolesnį asmenų elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmės trumpinimas, kai bankrutuojantis asmuo nesistengia atkurti mokumo, pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes apie apeliantės gaunamas pajamas, apie galimybę ir siekį gauti didesnes pajamas vykdant mokumo atkūrimo plano sąlygas, bankrutuojantiems asmenims keliamus tikslus siekti kreditorių reikalavimo patenkinimo, nenustatęs naujų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima padidinti sumą, reikalingą būtiniesiems poreikiams tenkinti, ir nenustatęs pagrindų, kad būtų galima sutrumpinti mokumo plano įgyvendinimo terminą, konstatuoja, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas netenkino apeliantės prašymo patvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą. Priešingas apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir apeliantės skundo tenkinimas prieštarautų teisingumo, sąžiningumo, protingumo principams (CK 1.5 straipsnis) ir FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros tikslui.Dėl kitų apeliantės procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.Duomenys dėl bylinėjimosi išlaidų nepateikti, todėl jų klausimas nespręstinas.Esant anksčiau nustatytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apeliantės prašymo patvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo plano projektą ir toks pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017-10-20 nutartį palikti nepakeistą.