Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2026 m. balandžio 14 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, teistas:

1) Panevėžio apygardos teismo 2010 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį – 6 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme;

2) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį – 2 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2010 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta 2 mėnesių 22 dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

3) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas;

4) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 1 metų 8 mėnesių laisvės apribojimas, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje; uždraudžiant bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (2024 m. lapkričio 15 d. iš išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro),

kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. M. 2025 m. gruodžio 27 d., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, Panevėžio rajone vairavo motorinę kelių transporto priemonę – automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, iki kol 2025 m. gruodžio 27 d., apie 19.55 val., Panevėžio raj., (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini) g., sukėlė techninį eismo įvykį, buvo patikrintas policijos pareigūnų ir jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas ir nerišli kalba, patikrinus jo blaivumą alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“, 20.08 val. jam buvo nustatytas 1,85 promilių girtumas, 20.25 val. atliktas pakartotinis tikrinimas alkoholio kiekio matuokliu, kurio metu buvo nustatytas 1,79 promilių girtumas.

2.1. Kaltinamasis E. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną paskambino M. K., pakvietė atvažiuoti. Nuvyko pas M. tėvą į (duomenys neskelbtini) kaimą, ten visi gėrė alkoholį. Alkoholį vartoti pradėjo vakarop, gal 15–16 val. Jis gėrė alų, brendį ir šampaną. Alkoholį vartojo trise, buvo dar užėjusi kaimynė. Alkoholį kartu vartojo ir M. K.. Ką M. K. vartojo tiksliai neatsimena, gal tik šampaną. Nežino, kiek alkoholio M. K. išgėrė. Pats nesupranta, kaip nutiko, kad išvažiavo. Kiek pamena, įsėdo į mašiną, kažkur važiavo, bet neprisimena nei kur, nei kodėl. Nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini), ten „neišėmė“ posūkio ir kliudė stulpą, stendą, atsitrenkė į medį. Prisimena tik tai, kas vyko po avarijos. Automobiliu važiavo kartu su M. K.. Po to, kai išvažiavo, alkoholio daugiau nevartojo. Buvo stipriai apsvaigęs, net neprisimena, kaip įsėdo į mašiną. Vairavo jis (E. M.), M. K. sėdėjo keleivio vietoje. Nepamena, ar M. K. bandė sulaikyti nuo važiavimo, kaip gavo automobilio raktelius. Tai antras kartas, kai vairavo neblaivus. Yra baustas administracine tvarka už vairavimą neblaiviam, gal 2025 metais, o gal ir 2024 metais. Pirmą kartą buvo skirta 300 Eur bauda, antrą kartą – 1 300 Eur bauda. Buvo 15 mėnesių atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones. Šio įvykio metu dar neturėjo teisės vairuoti. Savo elgesį vertina neigiamai, tokia situacija nebepasikartos. Įvykio metu vairavo automobilį „Audi A6“, kuris priklauso M. K.. Norėtų, kad transporto priemonė nebūtų konfiskuota, išieškant automobilio vertę. Yra registruotas Užimtumo tarnyboje, ieško darbo. Paskutinį kartą dirbo prieš metus, bet įmonė bankrutavo. Gauna socialinę pašalpą, turi tris nepilnamečius vaikus, iš jo priverstinai išieškomas dalinis išlaikymas. Dabar kaime dirba atsitiktinius darbus, eis darbintis oficialiai, kad atlygintų žalą. Alkoholį vartoja kartais, prieš keletą metų buvo „užsikodavęs“, paskui prasidėjo skyrybos ir vėl pradėjo gerti.

2.2. Liudytojas M. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad automobilis „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam. Norėtų, kad automobilis būtų grąžintas, nes yra jam reikalingas. E. M. žadėjo automobilį suremontuoti, davė pusę sumos automobilio saugojimo išlaidoms. Nepamena, kaip E. M. sėdo už jam priklausančio automobilio vairo. Prieš tai kartu vartojo alkoholio.

2.3. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis E. M. nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, jis prisipažino esantis kaltas dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Be to, kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu sutiko, kad bylą nagrinėjant teisme būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas (t. 1, b. l. 177). Nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso – toliau ir BPK – 273 straipsnis).

2.4. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio tvarka ištirtais kitais įrodymais:

2.4.1. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. tyrėjo J. B. 2025 m. gruodžio 28 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2025 m. gruodžio 27 d., apie 19:55 val., Panevėžio raj., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) gatvėje, E. M. vairavo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas. E. M. nustatytas 1,85 promilių neblaivumas (be paklaidos). Nustatyti neblaivumo požymiai, užpildytas „Neblaivumo nustatymo aktas“, o po 17 min., tai yra 20:25 val. E. M. nustatytas 1,79 promilių neblaivumas (be paklaidos) (t. 1, b. l. 7–9);

2.4.2. Policijos registruojamų įvykių registro praeivės ir dvaro administratorės pranešimais apie tai, kad prie (duomenys neskelbtini) dvaro labai dideliu greičiu nepataikė į posūkį ir atsitrenkė į medį sidabrinės spalvos automobilis „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išlipęs vairuotojas neblaivus, bando išstumti automobilį, prašo visų ištraukti; asmenys bando ištraukti automobilį ir pasišalinti (t. 1, b. l. 35–40);

2.4.3. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Specialiosios parengties skyriaus specialisto T. V. tarnybiniu pranešimu dėl eismo įvykio, kuriame nurodyta, kad 2025 m. gruodžio 27 d., apie 20:00 val., nuvykęs į įvykio vietą Panevėžio rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, prie (duomenys neskelbtini) dvaro, pastebėjo nuo kelio nuvažiavusią transporto priemonę „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) šalia kurios stovėjo vyriškis, tai buvo E. M., kuris prisipažino vairavęs automobilį ir teigė, kad nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio bei apgadino informacinį stendą, stulpą, bei vairuotą automobilį „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Paklausus, ar vyriškis vartojo alkoholio, šis nurodė, kad vartojo alkoholį prieš 20 minučių. Pirmuoju tikrinimu nustatytas 1,85 promilių, antruoju – 1,79 promilių girtumas. Automobilyje kartu važiavo M. K., kuriam nustatytas 1,79 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 57);

2.4.4. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra Panevėžio rajonas, (duomenys neskelbtini) seniūnija, (duomenys neskelbtini) kaimas, (duomenys neskelbtini) g., kur stovi automobilis „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) <...> (t. 1, b. l. 10, 12–17, 58);

2.4.5. liudytojo M. K. parodymais, kad nuo 2025 m. gruodžio 26 d. buvo pas o tėvą S. K., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Pas tėvą S. K. atvyko automobiliu „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykęs pas tėvą, šventė Kalėdas, vartojo alkoholinius gėrimus, pasiliko nakvoti. 2025 m. gruodžio 27 d., pabudęs ryte, toliau šventė Kalėdas, vartojo alkoholinius gėrimus. Vakarop, jau buvo sutemę, tikslaus laiko neprisimena, buvo pas tėvo kaimynę, kai prie jų prisijungė E. M.. Jie kartu šventė Kalėdas, vartojo alkoholinius gėrimus. Toliau kas vyko, jis neprisimena. Neprisimena, kodėl jis kartu su E. M. nusprendė, būdami neblaivūs, važiuoti kažkur jam priklausančiu automobiliu „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Prisimena momentą, kad E. M. važiavo dideliu greičiu prieš posūkį, kur E. M. sukėlė eismo įvykį, jis jam sušuko „stabdyk“, tačiau jie nuvažiavo nuo kelio. Neprisimena, kodėl leido E. M. vairuoti savo automobilį. Eismo įvykio vietoje prisimena, kad buvo nemažai žmonių, kadangi nuvažiavo nuo kelio šalia (duomenys neskelbtini) dvaro. Jam labai svarbu turėti vairuotojo pažymėjimą, nes neseniai atgavo teisę vairuoti. Tačiau dėl to, kas įvyko, labai gailisi, neprisimena aplinkybių, viskas dėl alkoholio vartojimo. Parašė prašymą dėl jam priklausančio automobilio grąžinimo. Jam labai reikalingas automobilis, kadangi turi darbą Panevėžio mieste, o pats gyvena (duomenys neskelbtini). Kiek jam žinoma, E. M. yra nedirbantis, nemokus, todėl iš jo neatgaus padaryto turtinio nuostolio savo automobiliui, tuo labiau šis jam nenupirks naujo automobilio. Supranta, kad jo automobilis yra automobilių saugojimo aikštelėje „(duomenys neskelbtini) “ ir smarkiai apgadintas, bet, pridavęs automobilį į metalo laužą ar pardavęs dalimis, galėtų nors kiek kompensuoti padarytą jam turtinį nuostolį (t. 1, b. l. 20–23);

2.4.6. liudytojo T. V. parodymais, kuriuose nurodo tokias pačias aplinkybes kaip ir tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 26–29);

2.4.7. liudytojos E. K. parodymais, kad 2025 m. gruodžio 27 d., apie 18:30 val., atvyko su sugyventiniu M. R. aplankyti (duomenys neskelbtini) dvaro, Panevėžio rajone. (duomenys neskelbtini) dvare buvo gerą valandą. Išeidinėjant iš dvaro teritorijos, buvo tamsu, ir išgirdo, kad dideliu greičiu atvažiuoja automobilis nuo (duomenys neskelbtini) dvaro (duomenys neskelbtini) pusės. Ji pasakė M. R., kad pasitrauktų nuo kelio. M. R. tik pasitraukė nuo kelio ir pamatė, kaip „Audi“ markės automobilis „neišlenkė“ posūkio ir rėžėsi į medį. Ji pribėgo prie automobilio, pamatė 2 keleivius, vairuotoją ir priekinėje keleivio pusėje sėdintį keleivį. Tai buvo 2 vyrai. Ji buvo priėjusi prie keleivio pusės, pabandė duris atidaryti, durys buvo užrakintos, pradėjo belsti į langą, vairuotojas parodė „liuks“, kad viskas gerai. Keleivis atsisuko, atidarė duris, atidariusi duris, pamatė, kad abu asmenys neblaivūs, jautė alkoholio kvapą. Alkoholinių gėrimų nematė, oro pagalvės nebuvo suveikusios. Dar kartą paklausė, ar tikrai viskas gerai, ar nereikia pagalbos, jie abu jai atsakė, kad viskas gerai. Vairuotojas elgėsi ramiai. Keleivis prašė ištraukti mašiną, tačiau ji atsakė, kad tikrai netemps. Nuėjusi nuo automobilio, pasiėmė savo mobilaus ryšio telefoną ir paskambino policijai. Kalbėjo su BPC dispečere, kuriai paprašius, padiktavo automobilio „Audi“ valstybinius numerius. Kai ji žiūrėjo, kokie yra automobilio valstybiniai numeriai, jos dar kartą keleivis paprašė ištraukti automobilį „Audi“, tačiau ji atsisakė, pasakė, kad pas ją elektromobilis, jis nesuprato, koks pas ją automobilis. Ji neįsidėmėjo gerai asmenų, buvo tamsus paros metas, jai, kaip slaugytojai, buvo svarbu, kad asmenys nesužeisti. Kol laukė atvykstančių policijos pareigūnų, buvo savo automobilyje, keleivis dar kartą buvo priėjęs prie jos paprašyti, kad ištemptų automobilį „Audi“. Ji vėl atsisakė. Policijos pareigūnai atvyko greitai, laukė kažkur apie 15 minučių (t. 1, b. l. 32–34);

2.4.8. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad perklausytas ir aprašytas garso įrašas iš bendrojo pagalbos centro. Garso įraše pareiškėja praneša, kad Panevėžio rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) dvaras kviečia policiją, nes girti vaikinai įvažiavo į jų teritoriją, įvažiavo į stendą, negali išvažiuoti. Operatorei paprašius, pranešėja nurodo automobilio numerį – (duomenys neskelbtini), aiškina, kad vairuotojas vietoje, jie išgėrę, bando išvažiuoti, kad išgėrę, matosi iš kalbos. <...> Pranešėja prašo policijos į (duomenys neskelbtini) dvarą, Panevėžio rajone, kur važiavo 2 jaunuoliai, akivaizdžiai neblaivūs, neužsuko posūkio, kaip šovė tiesiai į stulpą ir į medį. Pranešėja nurodo automobilio spalvą – sidabrinė, numeriai – (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 41–45);

2.4.9. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėti pareigūnų (G. N., T. V.) kūno kamerų įrašai. Įrašuose užfiksuota, kaip pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, aiškinasi įvykio aplinkybes, nustatinėjamas E. M. ir M. K. neblaivumas (t. 1, b. l. 47–51, 52);

2.4.10. neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodyta, kad 2025 m. gruodžio 27 d., 20:15 val., E. M. nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. 2025 m. gruodžio 27 d. alkoholio kiekio matuokliu 20:08 val. E. M. buvo nustatytas 1,85 promilių girtumas, 20:25 val. nustatytas 1,79 promilių girtumas. E. M. nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 20 minučių. E. M. su neblaivumo nustatymu sutiko, protokolą pasirašė (t. 1, b. l. 53, 55–56);

2.4.11. VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašu, kad automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra M. K. (t. 1, b. l. 74–75);

2.4.12. VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, kad automobilio „Audi A6 Avant“, universalo, su mechanine pavarų dėže, kuras – dyzelis, 2005 m. gamybos, kaina su PVM yra 2 650 Eur (t. 1, b. l. 78);

2.4.13. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos J. M. tarnybiniu pranešimu dėl administracinės teisenos pradėjimo, kuriame nurodyta, kad pradėta administracinė teisena dėl to, kad 2025 m. gruodžio 27 d. E. M., vairuodamas lengvąjį automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neįgijęs teisės vairuoti, sukėlė eismo įvykį atsitrenkdamas į informacinį stendą ir stulpą taip pažeisdamas Kelių eismo taisykles (t. 1, b. l. 82–84).

2.5. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

2.6. Kaltinamajam E. M. nustatytas girtumas (1,85 prom. ir 1,79 prom. girtumas) nepalieka abejonių, kad asmuo suprato esantis neblaivus bei negalintis vairuoti transporto priemonės. Taigi jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tyčia.

2.7. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, kuri pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

3.1. Skirdamas bausmę kaltinamajam E. M., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę.

3.2. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu pripažino nusikalstamos veikos padarymą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

3.3. Kaltinamasis tyčinį nusikaltimą padarė būdamas teistas, turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Tokios aplinkybės leidžia spręsti, kad yra BK 27 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos (asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų), todėl E. M. pripažintinas recidyvistu, kas vertintina kaip jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

3.4. E. M. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kuriuo sukėlė pavojų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ar turtui. Veika tyčinė, baigtos. Kaltinamajam nustatytas vidutinis girtumas, būdamas neblaivus jis transporto priemone važiavo ne vienas. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, kaltinamasis anksčiau teistas. Ankstesniu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 31 d. baudžiamuoju įsakymu bausmė paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinus tai, kad nusikalstamą veiką E. M. padarė apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltinamasis aptariamo įvykio metu buvo baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (t. 1, b. l. 103–108). Pažymėtina, kad šio įvykio metu kaltinamasis E. M. vairavo, būdamas neblaivus, penkerių metų laikotarpiu būdamas baustas už vairavimą neblaiviam administracine tvarka du kartus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Kaltinamasis nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 1, b. l. 101, 147–148). Kaltinamasis nėra įrašytas psichikos sveikatos ar priklausomybės ligų įskaitoje (t. 1, b. l. 94–99). Teismo vertinimu, nors E. M. nurodė, kad savo poelgį vertina neigiamai, tačiau kaltinamasis negeba tinkamo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį. Taip pat pažymėtina, kad E. M. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, jis ne pirmą kartą daro teisės pažeidimus, būdamas neblaivus.

3.5. Vienas iš bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytų veikų pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą skiriant arešto bausmę, jos dydį nustatant didesnį nei vidurkis. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino ir dėl to byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, jam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu. Pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas nenustatė, kadangi pastarosios dvi bausmės kaltinamajam nebuvo susijusios su realiu laisvės suvaržymu, tačiau įpareigojimų dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų skyrimas nepadarė teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui ir jis padarė naują nusikalstamą veiką.

4.1. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaroma BK 281¹ straipsnyje numatyta nusikalstama veika, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti minėtą priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje įvykio aplinkybes, kaltininko kaltę, jo padarytus konkrečius pažeidimus.

4.2. Šiuo atveju kaltinamasis E. M. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jam nustatytas vidutinis girtumas, vyko ne vienas. Kaltinamojo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų tiek eismo saugumui, tiek žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui. Kaip jau buvo paminėta, kaltinamasis E. M. įstatymų reikalavimus pažeidžia nebe pirmą kartą – yra teistas; už vairavimą, esant neblaiviam, keletą kartą baustas administracine tvarka, tačiau padarė dar sunkesnį, baudžiamąją atsakomybę užtraukiantį teisės pažeidimą. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, į kaltinamojo padarytų teisės pažeidimų pakartotinumą, teismas mano, kad nagrinėjamu atveju baudžiamosios atsakomybės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, šios poveikio priemonės terminą nustatant 3 metams 6 mėnesiams.

5.1. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas, konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmens kraujyje buvo 1,51 prom. ir daugiau alkoholio. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).

5.2. Pažymėtina, kad nustačius, jog turtas yra konfiskuotino pobūdžio, pirmiausia turi būti įvertinta, ar šis turtas gali būti konfiskuotas BK 72 straipsnio 1–4 dalyse numatytais pagrindais ir tik nesant tokių pagrindų, gali būti svarstoma galimybė išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas). Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju rodytų, jog transporto priemonės konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.

5.3. Automobilis „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį neblaivus vairavo E. M. (savininkas – M. K.), pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Šiuo atveju aktualus BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas, kuriame nustatyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Baudžiamosios bylos duomenimis, įvykio metu automobiliu su E. M. vyko automobilio savininkas M. K.. Tiek kaltinamasis, tiek M. K. patvirtino, kad prieš vykstant automobiliu, kartu vartojo alkoholį. Taigi M. K., žinodamas, kad E. M. vairuos jam priklausančią transporto priemonę neblaivus, ne tik nesiėmė jokių priemonių nutraukti tokius E. M. veiksmus, bet ir nusprendė vykti kartu su kaltinamuoju keleivio vietoje. Iš bylos duomenų visumos teismas daro išvadą, kad M. K. žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad jam priklausantį automobilį vairuos neblaivus kaltinamasis.

5.4. Esant nurodytoms aplinkybėms, nustačius pagrindą ir esant galimybei konfiskuoti automobilį (nes automobilis nėra paslėptas, sunaikintas ir pan.), taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas.

6.1. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamajam E. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 171–174). Paskirta kardomoji priemonė paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinama.

6.2. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai ir dokumentai – automobilis „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio užvedimo raktelis – perduotini konfiskavimą vykdančiai ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai.

6.3. Kaltinamasis nebuvo laikinai sulaikytas, byloje nėra pareikštas civilinis ieškinys, nesusidarė proceso išlaidų.

6.4. Byloje saugoma skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašais paliktina saugoti prie bylos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniu, 307–308 straipsniu, 313 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam arešto bausmę 75 (septyniasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. M. galutinę bausmę – areštą 50 (penkiasdešimčiai) parų.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradėjimo ją vykdyti dienos.

Išaiškinti E. M., kad jis privalo per 7 (septynias) dienas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nuvykti atlikti arešto bausmės į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), arba susisiekti su šia įstaiga telefonu (duomenys neskelbtini). Su savimi turėti asmens dokumentą ir šį teismo nuosprendį. Jei nuteistasis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto 7 dienų termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyksta atlikti arešto bausmės ir nepraneša laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Išaiškinti E. M., kad atlikdamas arešto bausmę nuteistasis turi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 27 straipsnyje įtvirtintas teises ir pareigas, o arešto bausmė atliekama minėto kodekso 23–29 straipsniuose nustatyta tvarka.

Pripažinti E. M. recidyvistu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, E. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šią baudžiamojo poveikio priemonę pradedant vykdyti, kai E. M. atliks jam paskirtą bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 1 punktu, konfiskuoti M. K. priklausančią transporto priemonę – automobilį ,,Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (su užvedimo rakteliu), perduodant jį valstybės nuosavybėn.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Byloje saugomą skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašais palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.