- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-31
- Bylos Nr.
- eI3-1354-342/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-03573-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė (pirm.), Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė
- Atsakovas
- R. O.
- Pareiškėjas
- Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Remigijaus Armino, Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui R. O. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir pareiškėja, NMA) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydama priteisti iš atsakovo R. O. (toliau – ir atsakovo):
1) 3441,38 Eur susidariusią skolą;
2) 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1 papunkčiu, nuo 2021 m. rugpjūčio 11 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Nurodė, kad 2021 m. vasario 25 d. NMA priėmė sprendimą Nr. SP1- 227 (toliau – skolos sprendimas), kuriuo vadovaujantis A. O. paveldėtojas R. O. privalo grąžinti NMA susidariusią skolą.
Teigia, kad grąžintina paramos suma susidarė baigus administruoti pareiškėjos 2020 m. paraišką, dėl patikros vietoje metu nustatyto geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimo nesilaikymo.
Paaiškino, kad 2020-12-14 atliktos patikros vietoje metu (patikros ataskaita Nr. 20-1005387225-D4-1) nustatyta, jog nesilaikoma GAAB apraše numatytos geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimo.
Įvertinus pateiktą pareiškėjos paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką reg. Nr. 20-1005387225-A1-1 nustatė, kad pareiškėjai susidarė 3535,40 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma, tačiau remiantis tiesioginių išmokų už 2020 kalendorinius metus vertinimu, nustatytų reglamentuose, skolos suma buvo sumažinta iki 3441,38 Eur.
NMA, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1 papunkčiu, nuo 2022 m. lapkričio 11 d. skaičiuoja 5 proc. palūkanas nuo atsakovo negrąžintos 3441,38 Eur sumos. Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punkte nurodyta, kad palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.
Pažymi, kad atsakovas NMA 2021 m. vasario 25 d. skolos sprendimo jame nustatyta tvarka neskundė, todėl jis yra galiojantis bei sukeliantis atsakovui teisines pasekmes.
Atsakovas atsiliepimo nepateikė
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pareiškėjos Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymo priteisti iš atsakovo R. O. 3441,38 Eur įsiskolinimą (permoką) ir 5 procentus metinių palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas, pagrįstumas.
Teisėjų kolegija nustatė, jog atsakovė pateikė NMA paramos mokėjimo prašymą. Remiantis NMA 2021-02-25 sprendimu Nr. SP1-227 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ nustatyta, kad pareiškėjos A. O. paveldėtojas R. O. privalo grąžinti susidariusią skolą. Nustatyta, kad buvo vertinta 2020-06-19 pateikta pareiškėjos paraiška dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką reg. Nr. 20-1005387225-A1-1 ir nustatė, kad pareiškėjai buvo išmokėtą didesnė negu priklauso paramos suma, todėl susidarė 3535,40 Eur dydžio grąžintinų pinigų suma.
Įvertinus pateiktus šalių paaiškinimus matyti, kad 2020 m. pateiktoje paraiškoje deklaruota – 175,31 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos (pagrindinė tiesioginė išmoka, išmoka už pirmuosius hektarus, žalinimo išmoka ir 1,02 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama susietoji parama už baltyminių augalų auginimą. Paraiška buvo vertinama remiantis Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimais, taikomais pagal 2015 metų, aprašo, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 5 d. įsakymų Nr. 3D-932 „Dėl Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų, taikomų nuo 2015 metų, aprašo patvirtinimo“.
Atlikus paraiškos duomenų patikrą NMA nustatė neatitikimus: geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimo nesilaikymo. Išsiaiškinta, kad nesilaikoma apraše numatyto reikalavimo deklaruotame kontroliniame žemės sklype Nr. 185331-8900 lauke Nr. 2- laukas rastas neapsėtas – „2.4 4 GAAB standartui „Minimali dirvožemio danga“ įgyvendinti – 4 GAAB reikalavimas – ariamojoje žemėje turi būti auginami žemės ūkio augalai arba laikomas juodasis pūdymas. Juodąjį pūdymą iki kiekvienų metų lapkričio 1 d. būtina apsėti arba apsodinti žemės ūkio augalais.
Vadovaujantis taisyklių 4.5 papunktyje yra nurodyta, kad „pareiškėjas privalo laikytis kompleksinės paramos reikalavimų, kurie apima Valdymo reikalavimus ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimus, nurodytus Žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 3D-23 „Dėl Žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų aprašo patvirtinimo ir valdymo kontrolės institucijų paskyrimo“, ir geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (toliau – GAAB) reikalavimų, nurodytų Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų, taikomų nuo 2015 metų, apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-932 „Dėl Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų, taikomų nuo 2015 metų, aprašo patvirtinimo“. Už šiame punkte minimų reikalavimų pažeidimus sankcijos skaičiuojamos pagal Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306 „Dėl Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika).“
Taip pat vadovaujantis metodika, 2020 m. paraiškai taikyta 5 proc. kompleksinio paramos susiejimo sankcija dėl GAAB aprašo 2.4 papunktyje numatyto 4 GAAB standarto pažeidimo.
Pažymime, jog buvo pritaikyta tiesioginių išmokų finansinė drausmė (mažinimas) vadovaujantis Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 26 straipsniu ir Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 2020/1801, 1 straipsniu kuriame nustatyta, kad tiesioginių išmokų, skiriamų ūkininkui už 2020 kalendorinių metų paraišką, todėl bendra išmokų sumos dalis viršijanti 2 000,00 Eur, mažinama 2,906192 proc. Viską apskaičiavus skolos suma lygi 3 441,38 Eur.
Pažymėtina, kad 2020 m. Paraiškos III skyriaus 1 punkte nurodyta, jog „Pareiškėjas yra susipažinęs su Taisyklėmis bei savo parašu patvirtina, kad yra išsamiai susipažinęs su paramos teikimo tvarka bei sąlygomis, ir tokiu atveju įsipareigoja neteisingai apskaičiuotą ir pervestą į sąskaitą paramos sumą grąžinti NMA“. Teikdama 2020 m. paraišką, pareiškėja įsipareigojo neteisingai apskaičiuotą ir išmokėtą paramos sumą grąžinti NMA.
Remiantis šalių paaiškinimais, VĮ Registrų centro 2021 m. birželio 8 d. raštu Nr. S-66798 (16.2 Mr) „Dėl duomenų iš Testamentų registro teikimo“ buvo patvirtinta, kad mirusios pareiškėjos palikimą priėmė atsakovas. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas įpėdiniui, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo teisinių padarinių retrospektyvus taikymas reiškia ir tai, kad nagrinėjamu atveju ginčo teisiniams santykiams aktualių vietinės rinkliavos nuostatų taikymo prasme bei aptartų aplinkybių pagrindu atsakovas pripažintinas disponavęs minėtu turto objektu nuo šio turto palikėjos mirties momento (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1682-575/2015, 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1785-575/2015, 2016 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2534-575/2016, kt.). Palikimą priėmusiems įpėdiniams tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Po palikėjos mirties, t. y. nuo palikimo atsiradimo momento, su atitinkamu turtu susijusios prievolės pagal bendrą taisyklę tampa priėmusių asmenų (įpėdinių) prievolėmis.
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad atsakovas, priėmęs pareiškėjos palikimą, tapo pareiškėjos turto savininku. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, laikytina, kad atsakovas privalo grąžinti susidariusią skolą.
2021 m. vasario 25 d. skolos sprendimas Atsakovui išsiųstas 2021 m. birželio 11 d. kartu su raštu Nr. BR6-4054 „Dėl A. O. skolos grąžinimo“ paštu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje suformuotas išaiškinimas, kad sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019). Be kita ko, LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 29 d. nutarties 35 punkte nurodyta, kad NMA priimtas sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra atsakovo pareigą sugrąžinti ginčo lėšas nustatantis individualus administracinis aktas ir pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas, o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš skolininko yra vienas iš būdų administruojančiajai institucijai susigrąžinti sprendime nurodytas grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų taisyklių 17 punktas). Tai reiškia, kad atsakovas, gavęs NMA 2018 m. gegužės 29 d. sprendimą ir nesutikdamas su juo, turėjo teisę jį ginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Įvertinus šios administracinės bylos duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas apie priimtą sprendimą gražinti skolą, informuotas tinkamai.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje atsakovas neteikia duomenų ir įrodymų, kad teikė skundą dėl anksčiau minėto NMA 2021-02-25 sprendimu Nr. SP1-227 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, Lietuvos administracinių ginčų komisijai ar teismui. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis atsakovo skundas dėl NMA sprendimo nuginčijimo administraciniame teisme nebuvo ir nėra nagrinėjamas. Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos dalykas yra NMA nustatytos skolos bei palūkanų priteisimas, o ne priimtų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas.
Nustačius, kad atsakovas 2021-02-25 sprendimo neskundė, nustatytu terminu jame nurodytos sumos negrąžino, NMA atsirado teisė išieškoti grąžintinas lėšas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju taikomi teisės aktai nenumato NMA teisės ne ginčo tvarka susigrąžinti (išieškoti) sprendime nurodytų sumų, todėl pareiškėja dėl ginčo lėšų išieškojimo (priteisimo) kreipėsi į teismą. Nustačius, kad atsakovo pareigą sugrąžinti susidariusią skolą (grąžintiną išmokos sumą) nustatantis individualus administracinis aktas yra galiojantis ir nenuginčytas, nustatytu terminu susidariusi skola nesumokėta, konstatuojama, kad NMA reikalavimas priteisti skolą yra pagrįstas ir tenkinamas.
Paaiškėjus, kad atsakovas sprendimo neapskundė, nustatytu terminu jame nurodytų lėšų sumų negrąžino, dėl lėšų grąžinimo dalimis nesikreipė ir nesant galimybės šias lėšas susigrąžinti Grąžintinų administravimo taisyklių 8.1.1. bei 8.1.3. papunkčiuose nustatyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti/gavo didesnę nei priklauso paramą. Vadovaujantis grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 ir 15.1 punktuose nurodyta, kad palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai. Nagrinėjamu atveju taikomi teisės aktai nenumato NMA teisės ne ginčo tvarka susigrąžinti (išieškoti) sprendime nurodytų sumų, todėl pareiškėja dėl ginčo lėšų išieškojimo (priteisimo) kreipėsi į teismą. Nustačius, kad atsakovo pareigą sugrąžinti susidariusią skolą (grąžintiną išmokos sumą) nustatantys individualūs administraciniai aktai yra galiojantys ir nenuginčyti, nustatytu terminu susidariusi skola nesumokėta, konstatuojama, kad NMA reikalavimas priteisti skolą yra pagrįstas ir tenkinamas.
Pareiškėja prašyme prašo iš atsakovo priteisti ir 5 proc. metines palūkanas nuo negrąžintos 3441,38 Eur dydžio sumos, jas skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 11 d. iki kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Grąžintinų lėšų taisyklių 14 punkte numatyta, jog metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Šių taisyklių 15.1. punkte nurodyta, kad jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip, palūkanos skolininkui pradedamos skaičiuoti nuo kalendorinės dienos, kuri eina po grąžintinų lėšų grąžinimo termino, nurodyto Grąžintinų lėšų taisyklių 14 punkte, pabaigos ir skaičiuojamos nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Kaip jau paminėta, NMA atsakovas buvo 2022-06-11 raštu informuotas apie priimtą sprendimą ir prievolę grąžinti paramos lėšas, ši informacija paskelbta ir NMA portale, todėl sprendžiama, kad pareiškėja, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų taisyklių 14 ir 15.1 punktais, teisėtai ir pagrįstai pradėjo skaičiuoti atsakovui 5 procentų palūkanas nuo negrąžintos sumos.
Vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, pareiškėjos reikalavimas priteisti iš atsakovo 3441,38 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies pradedant 2021 m. rugpjūčio 11 d. iki visos skolos grąžinimo dienos yra pagrįstas, todėl tenkinamas visa apimtimi.
Pareiškėja NMA 2022-01-20 pateikė prašymą, kuriame nurodo, kad šalys susitarė, kad skola bus grąžinama dalimis pagal sudarytą grafiką, kurį pateikė teismui.
Prašymas tenkintinas, skolos grąžinimas išdėstytinas pagal pateiktą grafiką (ABTĮ 85 str.).
Atkreiptinas atsakovo dėmesys, jog pareiškėja priteistas grąžintinas lėšas ir palūkanas prašo pervesti į NMA sąskaitą Nr. LT207300010084024685, „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, langelyje „Mokėjimo paskirtis” nurodant 2021-06-11 numerį – Nr. BR6-4054.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Prašymą patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo R. O. 3441,38 Eur (trys tūkstančiai keturi šimtai keturiasdešimt vienas euras ir 38 euro centų) gražintiną paramos lėšų sumą ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies, šias palūkanas pradedant skaičiuoti nuo 2021 m. rugpjūčio 11 d. iki visiško lėšų sugrąžinimo dienos, pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos naudai.
Skolos ir palūkanų grąžinimą 3680,89 Eur (iš jų skola – 3441,38 Eur, palūkanos – 239,51 Eur) išdėstyti sekančiai:
iki 2023 m. sausio 31 d. – ne mažiau kaip 306,00 Eur;
iki 2023 m. vasario 28 d. – ne mažiau kaip 306,00 Eur;
iki 2023 m. kovo 31 d. – ne mažiau kaip 306,00 Eur;
iki 2023 m. balandžio 30 d. – ne mažiau kaip 306,00 Eur;
iki 2023 m. gegužės 31 d. – ne mažiau kaip 306,00 Eur;
iki 2023 m. birželio 30 d. – ne mažiau kaip 306,00 Eur;
iki 2023 m. liepos 31 d. – ne mažiau kaip 306,00 Eur;
iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. – ne mažiau kaip 306,00 Eur;
iki 2023 rugsėjo 30 d. – ne mažiau kaip 306,00 Eur;
iki 2023 m. spalio 31 d. – ne mažiau kaip 306,00 Eur;
iki 2023 m. gruodžio 31 d. – ne mažesnę kaip 314,89 Eur sumą bei iki mokėjimo dienos apskaičiuotas palūkanas.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.