Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2013-05-08 · Administracinė byla Nr. AS-492-261-13

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Ik-494-644/2013Nutartis · 2013-01-28Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2013-05-08Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-08
Bylos Nr.
AS-492-261-13
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01323-2012-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Virginija Volskienė (pran.), Laimė Baltrūnaitė
Pareiškėjas
V. J.
Kategorijos
  • 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS492-261/2013Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01323-2012-8Procesinio sprendimo kategorijos: 63.3.1; 63.2.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2013 m. gegužės 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir turtinės bei neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo V. J. patikslintas skundas (b. l. 63–71) atsakovams Kauno apygardos teismo pirmininkui, Kauno apylinkės teismo pirmininkui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apygardos ir Kauno apylinkės teismų pirmininkų, kuriuo prašoma:

1) panaikinti Kauno apygardos teismo pirmininko 2012 m. gruodžio 12 d. raštą Nr. (9.39)-E2-23137;

2) įpareigoti Kauno apygardos teismo pirmininką iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2012 m. lapkričio 2 d. skundą Nr. E1-35605, 2012 m. lapkričio 30 d. skundą Nr. E1-39027, 2012 m. gruodžio 10 d. skundą Nr. E1-40119;

3) įpareigoti Kauno apygardos teismo pirmininką Kauno apygardos teisme teisėju įdarbintam asmeniui G. K. teikimu siūlyti iškelti drausmės bylą ir motyvuotą teikimą dėl drausmės bylos iškėlimo pateikti Teisėjų etikos ir drausmės komisijai;

4) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apygardos teismo pirmininko, priteisti atlyginti 25 000 Lt neturtinę žalą ir 504,73 Lt turtinę žalą;

5) panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo pirmininko 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį;

6) įpareigoti Kauno apylinkės teismo pirmininką pareiškėjo 2012 m. gruodžio 11 d. skundo dalį dėl drausmės bylos iškėlimo teisėja įdarbintam asmeniui A. P. išnagrinėti ir atsakyti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas), Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – ir Teismų įstatymas), 2011 m. kovo 25 d. Teisėjų tarybos nutarimu Nr. 13P-31-(7.1.2) patvirtintų Administravimo teismuose nuostatų nustatyta tvarka;

7) įpareigoti Kauno apylinkės teismo pirmininką teisėja įdarbintam asmeniui A. P. teikimu siūlyti iškelti drausmės bylą ir motyvuotą teikimą dėl drausmės bylos iškėlimo pateikti Teisėjų etikos ir drausmės komisijai bei įpareigoti Kauno apylinkės teismo pirmininką teisėja įdarbintą asmenį A. P. nušalinti nuo civilinės bylos Nr. 2-833-887/2012.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 28 d. nutartimi (b. l. 73–75) atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1–2 punktų pagrindu.

Teismas nurodė, jog neturi įgaliojimų vertinti vidinio apygardos teismo administravimo veiklos. Paaiškino, kad tokios veiklos priežiūra yra atliekama specialia tvarka, numatyta Teismų įstatymo XII skyriaus pirmajame skirsnyje. Nurodė, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko veiksmais (2012 m. gruodžio 12 d. raštu), turėtų kreiptis į Lietuvos apeliacinio teismo pirmininką. Atsižvelgęs į tai, teismas atsisakė priimti pirmąjį pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2012 m. gruodžio 12 d. rašto panaikinimo ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Teismas taip pat padarė išvada, jog skundo reikalavimai dėl Kauno apygardos teismo pirmininko įpareigojimo iš naujo išnagrinėti 2012 m. lapkričio 2 d., 2012 m. lapkričio 30 d., 2012 m. gruodžio 10 d. skundus; įpareigojimo teisėjui G. K. siūlyti iškelti drausmės bylą bei iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apygardos teismo pirmininko, priteisti turtinę ir neturtinę žalą, yra išvestiniai iš reikalavimo dėl ginčijamo rašto (atsakymo) panaikinimo, todėl šiuos reikalavimus taip pat atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį, teismas pažymėjo, jog ABTĮ nesuteikia teisės administraciniams teismams revizuoti bendrosios kompetencijos teismų priimtų nutarčių, tokią teisę Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) suteikia aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismams (CPK 334 str.), todėl pareiškėjo skundo dalį dėl Kauno miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos 2012 m. gruodžio 14 d. nutarties panaikinimo atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Teismas kaip išvestinius iš šio reikalavimo atsisakė priimti ir skundo reikalavimus dėl Kauno apylinkės teismo pirmininko įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2012 m. gruodžio 11 d. skundą, teisėjai A. P. siūlyti iškelti drausmės bylą bei šią teisėją nušalinti nuo civilinės bylos Nr. 2-833-887/2012.

III.

Pareiškėjas V. J. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartį.

Atskirajame skunde nurodo, kad Kauno apygardos teismo pirmininko 2012 m. gruodžio 12 d. raštas Nr. (9.39)-E2-23137 yra viešojo administravimo aktas ir patenka į ABTĮ 15 straipsniu apibrėžtą administracinių teismų kompetenciją. Pažymi, kad pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo bei Teismų įstatymo nuostatas šiuo raštu nebuvo išaiškinta apskundimo tvarka. Aiškina, jog nepriėmus skundo reikalavimo dėl Kauno apygardos teismo pirmininko 2012 m. gruodžio 12 d. rašto panaikinimo, nepagrįstai nebuvo priimti išvestiniai reikalavimais. Taip pat mano, kad Kauno miesto apylinkės teismo pirmininko 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis yra administracinis aktas ir administracinis sprendimas ir patenka į ABTĮ 15 straipsniu apibrėžtą administracinių teismų kompetenciją.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 bei 2 punktų pagrindu – kaip nenagrinėtiną teismų ir kaip nepriskirtiną tam teismui.

Kauno apygardos administraciniam teismui pateiktu skundu pareiškėjas iš esmės kelia ginčą dėl atsakymų į jo 2012 m. lapkričio 2 d., 2012 m. lapkričio 30 d., 2012 m. gruodžio 10 d., 2012 m. gruodžio 11 d. skundus teisėtumo bei pagrįstumo bei dėl šių skundų nagrinėjimo padarytos turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo.

Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.) arba inicijuotos teisenos nutraukimą, jei aplinkybė, jog skundas nepriskirtinas tam teismui, paaiškėja nagrinėjant bylą (ABTĮ 101 str. 1 p.). Kadangi administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą, administracinių teismų kompetencijai priskiriami visi ginčai, kilę iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 1 str. 1 d., 2 str. 16 d., 3 str. 1 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą administraciniuose teismuose nenagrinėtini asmenų skundai dėl bendrosios kompetencijos teismų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu (žr., pvz., 2009 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-363/2009; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-700/2009; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-552/2008; 2009 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-112/2009; 2012 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-748/2012), taip pat skundai, susiję su teismų administravimu (2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje A492-704/2013 ir kt.). Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažinta, kad ginčo objektu administraciniuose teismuose negali būti prašymų, kuriais prašoma siūlyti iškelti teisėjams drausmės bylas, nagrinėjimas (2012 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-748/2012).

Įvertinusi pareiškėjo Kauno apygardos teismo primininkui bei Kauno miesto apylinkės teismo primininkui 2012 m. lapkričio 2 d., 2012 m. lapkričio 30 d., 2012 m. gruodžio 10 d., 2012 m. gruodžio 11 d. teiktų skundų turinį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad jais pareiškėjas nurodytų teismų pirmininkams skundė civilinę bylą Nr. 2-833-887/2012 (apeliacinės instancijos Nr. 2S-1827-413/2012) nagrinėjusių teisėjų procesinius veiksmus – pareiškėjo pašalinimą iš trečiųjų suinteresuotųjų asmenų nurodytoje civilinėje byloje, taip pat prašė teismų pirmininkų atlikti jiems priskirtas teismų administravimo funkcijas.

Pareiškėjas atskirajame skunde nepagrįstai nurodo, kad Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininko 2012 m. gruodžio 12 d. raštas Nr. (9.39)-E2-23137 (b. l. 57) bei Kauno miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis (b. l. 58), kuriais buvo išspręsti aptariamuose pareiškėjo skunduose iškelti klausimai bei pareikšti prašymai, laikytini viešojo administravimo subjekto sprendimais ir skundai dėl šių aktų teisėtumo bei pagrįstumo gali būti nagrinėjami administraciniame teisme. Pažymėtina, kad išplėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi teismų konstitucinę paskirtį, priėjo prie išvados, kad teismai, vykdydami teisingumą, neveikia kaip viešojo administravimo subjektas ir neįgyvendina tų funkcijų, kurios iš esmės būdingos vykdomosios valdžios institucijoms (2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje A492-704/2013). Nurodytoje byloje išplėstinė teisėjų kolegija taip pat padarė išvadą, kad skundo dalykas, susijęs su administravimu teismuose, negali būti pripažintas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje. Teismų administravimas laikytinas specialia administravimo sritimi, kuri nėra sietina su klasikiniu viešuoju administravimu taip, kaip jis yra apibrėžiamas ir suprantamas pagal Viešojo administravimo įstatymą bei ABTĮ nuostatas. Todėl pareiškėjo skundo dalis, susijusi su teisingumo vykdymo konkrečioje procesinėje byloje bei su administravimu teismuose, negali būti pripažįstama ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada atsisakyti priimti pareiškėjo skundo 1–3 bei 5–7 reikalavimus.

Skundo ketvirtuoju reikalavimu pareiškėjas prašė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apygardos teismo pirmininko, priteisti 25 000 Lt neturtinę žalą ir 504,73 Lt turtinę žalą. Šį pareiškėjo skundo reikalavimą pirmosios instancijos teismas laikė išvestiniu iš pirmojo (Kauno apygardos teismo pirmininko 2012 m. gruodžio 12 d. rašto Nr. (9.39)-E2-23137 panaikinimo). Su šia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo nėra laikomas išvestiniu iš reikalavimo dėl administracinių aktų, dėl kurių galbūt ir kilo žala, panaikinimo (2011 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-827/2011, įtraukta į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiko, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, apibendrinimą, publikuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 23, 2012, P. 665). Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai aptariamą skundo reikalavimą atsisakė priimti kaip išvestinį.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad turtinę ir neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš Kauno apygardos teismo pirmininko veiksmų, nagrinėjant jo skundus, kurie, kaip buvo nustatyta, yra susiję su teisingumo vykdymu konkrečioje procesinėje byloje bei su administravimu teismuose. Ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir, pagal bendrą taisyklę, jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (CPK 22 str. 1 d., 25 str.). Administracinis teismas nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, tai yra ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, tai yra kada ginčo teisiniams santykiams taikytinos ratione materie yra CK 6.271 straipsnyje įtvirtintos nuostatos (žr. pvz. Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2006 m. lapkričio 21 d. nutartis byloje L. K. ir S. K. v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Panevėžio miesto Vyriausiojo policijos komisariato, 2010 m. birželio 29 d. nutartis byloje pagal V. Č. skundą dėl žalos atlyginimo, 2010 m. rugsėjo 1 d. nutartis byloje D. V. v. valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos).

Šioje nutartyje konstatuota, kad nagrinėdami pareiškėjo 2012 m. lapkričio 2 d., 2012 m. lapkričio 30 d., 2012 m. gruodžio 10 d., 2012 m. gruodžio 11 d. skundus, teismai neveikė kaip viešojo administravimo subjektai, todėl, vadovaujantis nurodyta taisykle, iš šių veiksmų kilusios žalos atlyginimas, nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad skundo reikalavimą dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo, turėjo būti atsisakoma priimti ne kaip išvestinį iš pirmojo skundo reikalavimo ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, o kaip savarankišką reikalavimą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, pareiškėjui išaiškinat teisę su šiuo reikalavimu kreiptis į atitinkamą bendrosios kompetencijos teismą. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, palikdama pirmosios instancijos teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartį nepakeistą, šia nutartimi pakeičia atsisakymo priimti aptariamo pareiškėjo skundo reikalavimo pagrindą bei motyvus.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos administracinis teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, iš esmės priėmė teisingą procesinį sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė Virgilijus Valančius Virginija Volskienė