Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aloyzo Kruopio (pranešėjo ir pirmininko), Justo Namavičiaus ir Lino Šiukštos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo J. L. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 226 straipsnio 4 dalį, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimų požymių.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. J. L. buvo kaltinamas tuo, kad jis veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kuriam mirus Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartimi byla nutraukta, laikotarpiu nuo 2014 m. birželio mėnesio pabaigos, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iki 2015 m. kovo 18 d., Kauno m. sav. teritorijoje, pasinaudodamas pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojai – (duomenys neskelbtini) teisėjai B. D. , savo ir asmens, kuriam mirus Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartimi byla nutraukta, naudai, susitikimų metu tiesiogiai provokavo G. N. ir A. N. , iš jų reikalavo ir susitarė iš jų priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, tai yra 15 000 (penkiolika tūkstančių) eurų, pažadėdamas netiesiogiai per tarpininką paveikti valstybės tarnautoją – (duomenys neskelbtini) teisėją B. D. , kad ši neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus, tai yra kad teisėja B. D. , nagrinėdama baudžiamąją bylą, kurioje A. N. ir G. V. , kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 222 straipsnio 1 dalyje, neskirtų jiems realios laisvės atėmimo bausmės arba priimtų jų atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas savo ir bendrininkės – asmens, kuriam mirus Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartimi byla nutraukta, bendru nusikalstamu susitarimu, bendrais su asmeniu, kuriam mirus Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartimi byla nutraukta, nusikalstamais veiksmais, 2015 m. kovo 18 d. apie 15.35 val. būdamas savo darbo kabinete (duomenys neskelbtini), tiesiogiai iš G. N. ir A. N. savo ir bendrininkės – asmens, kuriam mirus Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartimi byla nutraukta, naudai priėmė dalį sutarto kyšio, tai yra 11 000 (vienuolika tūkstančių) eurų. Tokiais veiksmais J. L. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 226 straipsnio 4 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, įvertinusi skundžiamo teismo nuosprendžio motyvus bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisinius argumentus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nors ir išsamiai ištyrė baudžiamosios bylos medžiagą, tačiau, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, byloje esančius įrodymus vertino atsietai bei nepakankamai atidžiai, dėl to padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje J. L. atžvilgiu nebuvo pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą ir kad J. L. buvo išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką. Šios aplinkybės lėmė nepagrįsto ir neteisėto J. L. išteisinančio nuosprendžio priėmimą. Dėl paminėtų aplinkybių, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų teisėtumo

11.1. Priešingai nei konstatuota skundžiamame nuosprendyje ir nurodyta atsiliepime į apeliacinį skundą, teisėjų kolegijos vertinimu, išteisintasis J. L. nebuvo skatinamas ar kurstomas (provokuojamas) netiesiogiai per tarpininką paveikti valstybės tarnautoją – (duomenys neskelbtini) teisėją B. D. , kad ši neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus, tai yra kad teisėja B. D. , nagrinėdama baudžiamąją bylą, kurioje A. N. ir G. V. , kaltinami padarę nusikalstamas veikas, nustatytas BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 222 straipsnio 1 dalyje, neskirtų jiems realios laisvės atėmimo bausmės arba priimtų jų atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį.

11.5. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pagal Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo (toliau – ir ONKT) skyriaus prokuroro 2015 m. kovo 2 d. prašymą (t. 1, b.l. 80–81), Alytaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015 m. kovo 2 d. nutartimis, leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (BPK 159 straipsnis), taip pat leista atlikti objekto – administracinių patalpų (kabinetų (duomenys neskelbtini)) slaptą sekimą (t. 14, b.l. 82–83, 88–89). Iš prokuroro prašymų ir ikiteisminių tyrimo teisėjos nutarčių matyti, kad juose nors ir ne visiškai konkrečiai nurodyti asmenys prieš kuriuos leidžiama atlikti NVIV, tačiau iš jų turinio aiškiai galima nustatyti kokiems asmenims, kokius veiksmus bei prieš kokius asmenis ir kokiose vietose leidžiama atlikti slaptus procesinius veiksmus. Taigi ikiteisminio tyrimo teisėjai priimtomis nutartimis A. N. ir G. N. leidus atlikti NVIV, patvirtina buvusį teisinį pagrindą atlikti procesinės prievartos priemonės veiksmus.

11.7. Iš tiesų pagal BPK 159 straipsnio 3 dalį atliekant NVIV draudžiama provokuoti asmenį padaryti nusikalstamus veiksmus. Baudžiamajame procese provokacija suprantama kaip spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti (Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 4 dalis). Tikrinant, ar kaltininkas nebuvo išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką, būtina nustatyti: a) priežastis, dėl kurių buvo nuspręsta vykdyti operaciją; b) pareigūnų dalyvavimo darant nusikalstamą veiką laipsnį; c) kaltininkui taikyto provokavimo ar spaudimo pobūdį (sprendimai Ramanauskas prieš Lietuvą, Milinienė prieš Lietuvą, Edwards ir Lewis prieš Jungtinę Karalystę, Teixeira de Castro prieš Portugaliją, Vanyan prieš Rusiją, Sequeira prieš Portugaliją, Pyrgiotakis prieš Graikiją ir kitose bylose). Tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

11.8. Kaip pirmiau buvo nustatyta, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, taip pat ir nusikalstamos veikos imitavimo veiksmai atliekami, turint duomenų apie J. L. galimai rengiamą ir vykdomą nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 4 dalyje (prekyba poveikiu). Taigi nusikaltimas, dėl kurio kaltinamas J. L. , buvo pradėtas ir tęsiamas be teisėsaugos institucijų įsikišimo, dar iki A. N. kreipiantis į STT Kauno valdybą. Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje taikant, be kita ko, ir NVIV, buvo tik prisijungta prie galimai daromos, o ne naujai provokuojamos nusikalstamos veikos. Iš nustatytų byloje aplinkybių matyti, kad J. L. , priešingai nei konstatavo apygardos teismas, tiek privačių pokalbių metu, tiek atliekant BPK 159 straipsnyje numatytus neviešo pobūdžio veiksmus, nebuvo skatinamas atlikti veiksmus, kurių pats neketino daryti. Vien tai, kad, atliekant slaptus veiksmus, G. N. pats paskambino I. J. susitarti dėl susitikimo su J. L. , nesudaro pagrindo jo veiksmus vertinti kaip J. L. skatinimą ar provokavimą nusikalsti. Be to, prieš J. L. taikomi slapti veiksmai nevaržė jo laisvės pasirinkti teisėto elgesio variantą, taip pat jis turėjo galimybę savarankiškai atsisakyti pabaigti nusikaltimą ar kreiptis į kompetentingas institucijas ir pranešti apie, jo nuomone, provokavimą padaryti nusikaltimą, tačiau to nepadarė, o savo valia tęsė prieš tai pradėtus nusikalstamus veiksmus. Tiek iš pirminiuose garo įrašuose užfiksuotų pokalbių, tiek iš atliekant NVIV užfiksuotų duomenų ir liudytojų A. N. bei G. N. parodymų matyti, kad J. L. elgėsi aktyviai, tai yra aktyviai domėjosi kokia byla ir kokio teisėjo yra nagrinėjama (duomenys neskelbtini), kokioje stadijoje yra bylos nagrinėjimas, taip pat J. L. ne kartą pabrėžė, kad pinigai jam turi būti atnešti po to, kai baudžiamosios bylos nagrinėjimas bus baigtas, tai yra kai visi asmenys pasakys baigiamąsias kalbas ir teisėja išeis į pasitarimų kambarį priimti galutinio sprendimo. Taigi, nusikalstamos veikos imitavimo metu užfiksuoti duomenys bei šiuos veiksmus atlikusių asmenų – liudytojų A. N. ir G. N. – elgesys teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad prieš J. L. taikyti NVIV nevaržė jo laisvės pasirinkti teisėto elgesio variantą. Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybe, teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. N. ir G. N. atlikdami NVIV, laikėsi BPK 159 straipsnio 3 dalies nuostatų, draudžiančių provokuoti asmenį daryti nusikalstamą veiką. Be to, kaip matyti iš byloje esančių supažindinimo su nustatytomis veiksmų ribomis imituojant nusikalstamą veiką aktų, asmenys, kuriems buvo leista atlikti NVIV (A. N. ir G. N. ), buvo įspėti neperžengti NVIV atlikimo nustatytų ribų, taip pat neprovokuoti asmens daryti nusikalstamų veikų (t. 1, b.l. 78, 79, 84, 85).

11.10. Tai, kad J. L. A. ir G. N. perdavė ne savo pinigus, o STT Kauno valdybos jiems perduotus pinigus, nepaneigia aplinkybės, jog J. L. veiksmai nebuvo nulemti kokios nors prievartos ar kitaip apriboti, ir kad jo tyčia daryti nusikalstamą veiką buvo susiformavusi savarankiškai – be poveikio. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas K. B. parodė, kad atliekant NVIV žmogus yra informuojamas apie atliekamo modelio ribas, kaip jis turi veikti, kad negali provokuoti asmens, kaip žmogus turi panaudoti pinigus. Asmenims pinigai buvo perduoti STT patalpose (t. 4, b.l. 176–181). Pirmiau aptartais duomenimis nustatyta, kad šioje baudžiamojoje byloje procesinė prievartos priemonė - NVIV buvo taikyta teisėtai ir pagrįstai. Taigi šiuo atveju vertinant J. L. veiksmus, pinigų priklausomybė neturi esminės reikšmės, svarbiausia aplinkybė yra ta, kokiu tikslu J. L. paėmė pinigus iš A. N. (dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija pasisakys kitoje – dėl BK 226 straipsnio 4 dalies taikymo, šio procesinio dokumento tolesnėje dalyje).

Dėl BK 226 straipsnio 4 dalies taikymo

12.1. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji ir nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas už kyšio davėjo pasiūlytą ar pažadėtą arba duotą kyšį pažada šiam jo interesais paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją arba jų valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad jie atitinkamai teisėtai ar neteisėtai veiktų arba neveiktų. Kaltininko veiksmų kvalifikavimui neturi reikšmės, kam konkrečiai kaltininkas ketino skirti reikalaujamus, provokuojamus duoti ar paimtus pinigus ir ar iš viso ketino tai padaryti, – svarbu, kad kyšio davėjui susidarytų įspūdis, jog kaltininkas paveiks subjektą, dėl kurio veikimo ar neveikimo bus patenkinti kyšio davėjo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-430-746/2015, Nr. 2K-120-489/2016, Nr. 2K-113-696/2018).

13. J. L. viso proceso metu teigė, kad I. J. jį supažindino su A. ir G. N. , kurie jo prašė teisinės konsultacijos dėl A. N. atžvilgiu nagrinėjamos baudžiamosios bylos. J. L. neneigė, kad iš šių asmenų paėmė 11 000 Eur, tačiau teigė, kad minėti pinigai buvo paimti kaip užstatas jo surastam advokatui. Išteisintasis teigė, kad A. N. kalbant apie teisėją B. D. , jis pasakė jai, jog teisėjos nepažįsta. Jis liudytojams tik pasiūlė advokatų kontorą, kuri specializuojasi baudžiamosiose bylose (t. 3, b.l. 73–76; t. 4, b.l. 83–91). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija J. L. parodymus, neigiant padarius nusikalstamą veiką, atmeta kaip jo pasirinktą gynybinę versiją, siekiant išvengti gresiančios bausmės. Pirmiau aptarti išteisintojo parodymai prieštarauja bylos duomenims (A. ir G. N. parodymams, A. N. 2015 m. vasario 11 d. pareiškimui-protokolui ir jos pateiktiems garso įrašams, 2015 m. kovo 13 d. ir 2015 m. kovo 19 d. nusikalstamų veikų imitavimo veiksmų protokolams, iš dalies I. J. parodymams). Be to, tokius J. L. parodymus paneigia A. N. teisėsaugos institucijoms pateiktas pareiškimas bei jos pateikti garso įrašai, liudytojų A. N. , G. N. ir G. V. parodymai, taip pat ikiteisminio tyrimo metu taikant procesines prievartos priemones gauti duomenys. Iš esmės tokius J. L. parodymus paneigia ir I. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos iš dalies ji patvirtino apklausiama pirmosios instancijos teisme.

14. Iš 2015 m. kovo 18 d. kratos atliktos J. L. veiklos (darbo) vietos patalpose, esančiose administraciniame biurų pastate (duomenys neskelbtini), protokolo ir kratos metu paimtų daiktų ir dokumentai apžiūros protokolo matyti, kad atlikus kratą J. L. darbo kabinete, jame buvo surastas ir paimtas vokas, kuriame buvo 11 000 (vienuolika tūkstančių) eurų, tai yra 110 vnt. šimto eurų kupiūrų (t. 2, b.l. 21–33, 62–141). Iš baudžiamojoje byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad J. L. darbo kabinete buvo surasti jam A. N. perduoti pinigai, kuriuos jai perdavė STT Kauno valdybos darbuotojai atliekant NVIV (t. 1, b.l. 39–77).

17. Kaip matyti, liudytojų A. N. ir G. N. parodymai nebuvo visiškai nuoseklūs ir vienodi viso proceso metu, tačiau dėl esminių įvykio aplinkybių nesikeitė viso proceso metu – tiek atliekant ikiteisminį tyrimą apklausų metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme, taip pat jų parodymai dėl esminių aplinkybių (kad I. J. pasakė ir pasiūlė per J. L. už pinigus padėti A. N. ir jos sūnaus atžvilgiu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje; kad I. J. juos supažindino su J. L. ; kad susitikimų metu J. L. jiems teigė, kad už pinigus per tarpininkus gali paveikti A. N. ir jos sūnaus baudžiamąją bylą nagrinėjančią teisėją; kad pinigai J. L. reikalingi iš karto po paskutiniojo teisiamojo posėdžio; kad paskutinio susitikimo metu perdavė J. L. 11 000 Eur) sutampa, todėl jais abejoti kaip patikimu įrodymu šaltiniu nėra pagrindo. A. N. ir G. N. apklausti kaip liudytojai, parodymus davė įstatymų nustatyta tvarka, jie patvirtino surašytų parodymų teisingumą. Tai, kad minėtų liudytojų parodymuose yra kai kurie nežymūs neatitikimai, taip pat, kad skirtingų apklausų metu liudytojai skirtingai nurodė tam tikras susitikimų ir įvykių eigos aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus vykusių susitikimų skaičių ir aplinkybes, neturi esminės reikšmės įrodymų visumos vertinimui, nes kaip buvo paminėta pirmiau, tokie minėtų liudytojų parodymai atitinka baudžiamojoje byloje pateiktą rašytinę bylos medžiagą. Reikia pažymėti ir tai, kad įvykio aplinkybių vaizdas laikui bėgant žmogaus atmintyje kinta priklausomai nuo naujos informacijos gavimo ir apdorojimo, kitų aplinkybių. Todėl vieni ar kiti liudytojų, kurie gali žinoti kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių, parodymuose esantys neesminiai neatitikimai nemenkina jų, kaip įrodymų šaltinio patikimumo, juolab, kad, kaip jau minėta, dėl esminių aplinkybių pirmiau aptarti liudytojų parodymai yra nuoseklūs, sutampa tarpusavyje, be to, juos patvirtina ir papildo rašytinė bylos medžiaga. Taip pat ir teismų praktikoje yra nurodyta, jog situacijos, kai baudžiamojo proceso metu duodami nevisiškai vienodi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra išskirtinės. Prieštaravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai, kad byloje negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Bylą nagrinėjantys teismai tokiais atvejais turi spręsti, kurie parodymai ar jų dalis laikytini patikimais. Tai teismai turi daryti analizuodami tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir proceso metu ištirtų įrodymų visumą.

18. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš baudžiamojoje byloje esančių pirmosios instancijos teisiamųjų posėdžių protokolų matyti, kad, priešingai nei skundžiamame nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas, G. N. nepatvirtino aplinkybių, kad nei iš jo, nei iš jo žmonos niekas jokių pinigų, jokio kyšio nereikalavo.

19. Tai, kad liudytojai A. N. ir G. N. davė teisingus parodymus patvirtina baudžiamojoje byloje A. N. pateikti garso įrašai bei 2015 m. kovo 13 d. ir 2015 m. kovo 19 d. nusikalstamų veikų imitavimo veiksmų protokolai. Iš pokalbių turinio analizės matyti, kad pokalbių turinys sutampa ir atitinka liudytojų A. N. ir G. N. duotus parodymus.

19.1. Iš A. N. pateiktų garso įrašų apžiūros matyti, kad pirminių susitikimų metu J. L. , aiškindamasis kokioje stadijoje yra baudžiamosios bylos nagrinėjimas, pasakė, kad A. ir G. N. į jį turi kreiptis po to, kai baudžiamosios bylos nagrinėjimas bus baigtas ir teisėja išeis į pasitarimų kambarį priimti galutinio sprendimo. J. L. teigė, kad po to turi jie paruošti pinigus. A. N. klausia „kada čia reikia mums pinigus paruošti“, J. L. „aš gi jums sakau, jūs paruoškit kada bus paskutinis pasisakymas <...> aš jums sakau <...> kad mes baigsime šitą reikalą be realios bausmės, tuo ką aš jums pasakiau...“. A. N. paklausus „ar čia su B. bus sutarta ar ne, D.“, J. L. atsakė „taip“. Vėliau J. L. dar kartą pakartojo, kad jį turi susirasti po baudžiamosios bylos išnagrinėjimo, kai teisėja išeis į pasitarimų kambarį ir J. L. nurodė kad „iki to man nieko nereikia, tada man reikės tos didesnės dalies, o mano, palaukiam sėkmingos pabaigos ir viskas“ (t. 1, b.l. 13–31). Nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegija privataus asmens įrašus, kurių pagrindu surašyti apžiūros protokolai pripažįsta tinkamais įrodymais, nes bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog šie įrodymai būtų gauti įstatyme tiesiogiai uždraustu būdu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje taip pat pasisakoma, kad teisės aktai nedraudžia asmeniui įrašyti savo privatų pokalbį su kitu asmeniu. Baudžiamojo proceso kodeksas įtvirtina laisvą įrodymų rinkimo procesą, šio Kodekso 20 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apie tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-338-511/2017, Nr. 2K-377-697/2015, Nr. 2K-424-696/2016).

19.2. Iš 2015 m. kovo 13 d. ir 2015 m. kovo 19 d. nusikalstamų veikų imitavimo veiksmų protokolų matyti, kad nurodytomis dienomis vyko A. N. , G. N. , J. L. ir I. J. susitikimai. Šių susitikimų metu J. L. teigė, kad „...dabar aš pakalbėjau su tuo savo žmogumi <...> jis aišku ten pašnekėjo, kad bus viskas, dabar situacija yra tokia šiai dienai <...> kažkas tai ten vis tiek prieš jus eina pakalbėti, vaikšto dar kažkas kažkokiais ratais...“. A. N. paklausus „ir ką tada Juliau“, šis atsakė „kol kas tai nieko negaliu pasakyti jums blogo, bet tiktai tas, kad jie, mano tie žmonės pamato, sako, kad vaikšto kažkoks rimtas ten žmogus ir reiškia nori pakelti „stafkę“...“. A. N. paklausus „o kiek čia bus <...> penkiolika tūkstančių jo. Čia su jūsų pinigais ar be jūsų“, J. L. atsakė „su mano“. Toliau pokalbio metu kalbant apie pinigus A. N. paklausus „...tai čia B. irgi gaus kažką tai ar ne“, J. L. atsakė „tai o kas gi daugiau“. Taip pat pokalbio metu J. L. pasakė, kad jeigu kažkas nesigautų, kad pinigus jie tikrai atgaus. Taip pat J. L. pasakė, kad „man taip nebuvo dar“. Vėliau pokalbio metu J. L. aptarė kito susitikimo datą su A. ir G. N. ir pasakė, kad „jūs pasiruoškit jau“, A. N. paklausus „su pinigais“, J. L. atsakė „taip“. Taip pat iš pokalbio turinio matyti, kad J. L. A. ir G. N. pasakė ateiti be mobiliojo ryšio telefonų ir niekam nepasakoti, o jeigu kas klaustų dėl susitikimų, tai nurodė sakyti, kad susitinka su I. J. dėl konsultacijų buhalteriniais klausimais. 2015 m. kovo 19 d. vykusio susitikimo metu, tik susitikus J. L. paprašė A. ir G. N. visas mobiliojo ryšio priemones palikti (t. 1, b.l. 121–144)..

19.3. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. N. , G. N. , I. J. ir J. L. užfiksuotų pokalbių turinys paneigia išteisintojo keliamą versiją, kad jis tik tarpininkavo padedant A. N. susirasti tinkamą gynėją jos atžvilgiu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje bei patvirtina liudytojų A. N. ir G. N. nurodytas aplinkybes apie J. L. dalyvavimą aptariamo nusikaltimo padaryme.

19.4. Teisėjų kolegija įvertina ir tai, jog iš liudytojų parodymų ir pirmiau aptartų pokalbių turinio matyti, kad J. L. A. ir G. N. nurodė, kad pinigus jie turi atnešti po to, kai (duomenys neskelbtini) nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje teisėja išeis į pasitarimų kambarį priimti galutinio sprendimo. Nurodytos aplinkybės taip pat paneigia J. L. parodymus apie tai, kad jis padėjo A. N. susirasti advokatą jos atžvilgiu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ir kad pinigai buvo paimti kaip avansas būsimam gynėjui. Nelogiška būtų teigti ir manyti, kad J. L. A. N. ieškojo advokato po to, kai jau baudžiamosios bylos nagrinėjimas buvo baigtas ir juo labiau nesant konkretaus susitarimo ir teisinių paslaugų teikimo sutarties su konkrečiu advokatu imtų avansą už būsimą nežinomo advokato gynimą jau išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje. Akivaizdu, kad pagal baudžiamojo proceso nuostatas teismui išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, nei teisiamieji posėdžiai, nei bylos nagrinėjimas nebevyksta ir toje proceso stadijoje iš esmės gynėjas nebereikalingas. J. L. turėdamas teisinį išsilavinimą, neabejotinai tai suvokė ir žinojo, taigi akivaizdu, kad J. L. paimti pinigai nebuvo skirti būsimam A. N. gynėjui baudžiamojoje byloje. Be to, tiek iš liudytojų parodymų, tiek pokalbių įrašų matyti, kad J. L. , būdamas teisininku, susitikimų metu imdavosi atsargumo priemonių, liepdamas A. ir G. N. į susitikimus nesinešti mobiliojo ryšio priemonių. Akivaizdu, jog veikdamas teisėtai ir nepažeidinėdamas įstatymų J. L. nesibaimintų, kad kažkas gali išgirsti ar pasiklausyti jo ir A. bei G. N. pokalbių. Toks J. L. elgesys neatitinka jo deklaruojamos neva konsultacijos ar padėjimo susirandant gynėją pobūdžio, o atskleidžia nusikalstamą prekybos poveikiu mechanizmą.

20. Liudytojų A. N. ir G. N. tam tikras nurodytas įvykio aplinkybes patvirtino liudytojas G. V. , kuris apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad vieną kartą, kartu su A. ir G. N. , buvo susitikęs su I. J. . Jie buvo susitikę prie I. J. namų. I. J. sakė, kad žino kokia yra situacija ir kad gali su bendradarbiu ar kolega padėti. I. J. ir jo klausė ar jis turi pinigų, tačiau jis atsakė, kad pinigų neturi (t. 5, b.l. 33–35).

21. Liudytojų A. N. ir G. N. parodymus taip pat iš dalies patvirtino ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamoji apklausta I. J. . I. J. apklausta 2015 m. kovo 19 d. (kitą dieną po laikino sulaikymo) savo kaltę iš dalies pripažino ir parodė, kad ji A. ir G. N. supažindino su J. L. ir kad su jais buvo kalbama apie tai, jog J. L. per savo pažįstamą asmenį už pinigus, galėtų daryti įtaką A. N. ir G. V. baudžiamąją bylą nagrinėjančiai teisėjai ir padaryti taip, kad jiems nebūtų paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Pinigų sumą, kuri reikalinga, įvardino J. L. . J. L. taip pat pasakė, jog nepavykus padaryti įtaką teisėjai, pinigai jiems bus grąžinti (t. 3, b.l. 137–140, 141–144). Pirmosios instancijos teisme, perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, I. J. juos patvirtino, išskyrus keletą frazių, nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu save apkalbėjo, o apie J. L. davė teisingus parodymus (t. 4, b.l. 77–81).

22. Surinktų duomenų, kuruos teismas pripažįsta įrodymais, visuma leidžia padaryti išvadą, kad kaltinamasis J. L. padarė nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, tai yra kad J. L. pasinaudodamas pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojai – (duomenys neskelbtini) teisėjai B. D. , savo ir I. J. naudai, susitikimų metu provokavo G. N. ir A. N. , iš jų reikalavo ir susitarė iš jų priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, tai yra 15 000 (penkiolika tūkstančių) eurų, pažadėdamas netiesiogiai per tarpininką paveikti valstybės tarnautoją, vėliau tęsdamas nusikalstamą veiką priėmė dalį sutarto kyšio, tai yra 11 000 (vienuolika tūkstančių) eurų. Jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 226 straipsnio 4 dalį kaip prekyba poveikiu. J. L. veiksmuose yra nustatyti būtinieji šios nusikalstamos veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusių požymių visuma. Nustatyta, kad J. L. suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir norėjo taip veikti. Tai, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, ar buvo susitarimai su tarpininkais ar teisėja dėl kyšio, nepašalina J. L. atsakomybės pagal BK 226 straipsnio 4 dalį, nes nusikaltimo įvykdymas nepriklauso nuo to, ar buvo pasiektas pageidaujamas rezultatas ar ne. Prekybos poveikiu norma apima tiek tuos atvejus, kai tarpininkas turi realias galimybes už kyšį paveikti adresatą ir ketina tai padaryti, tiek ir tuos atvejus, kai asmuo apgaunamas dėl tarpininko galimybių ir (ar) ketinimų paveikti adresatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-368/2014).

Dėl bausmės

23. Apeliacinės instancijos teismui J. L. pripažinus kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 226 straipsnio 4 dalyje sprendžiamas jam skiriamos bausmės klausimas. BK 226 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų.

23.1. Apeliacinės instancijos teismas, parinkdamas J. L. skiriamos bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgia į tai, kad J. L. padarė vieną sunkų, tyčinį korupcinio pobūdžio nusikaltimą. Teisėjų kolegija taip pat įvertina J. L. asmenybę apibūdinančius bylos duomenis – anksčiau neteistas, dirba. Nenustatyta J. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Iš baudžiamojoje byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad J. L. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti BK 62 straipsnio ir 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, todėl jam skirtina BK 226 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė.

23.2. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nustatant bausmės dydį, būtina įvertinti ne tik nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei paties kaltininko asmenybę, bet ir atsižvelgti į visas bylos aplinkybes. Bylos duomenys patvirtina, kad po nusikalstamos veikos padarymo iki šio nuosprendžio priėmimo (praėjo daugiau nei ketveri metai) J. L. naujos nusikalstamos veikos ar kitų teisės pažeidimų nepadarė, kas be abejo, apibūdina jį teigiamai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą, J. L. asmenybę, ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo trukmę konstatuoja, kad pagal BK 226 straipsnio 4 dalį J. L. skiriama laisvės atėmimo bausmė mažesnė nei sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis.

23.3. Vadovaujantis BPK 140 straipsnio nuostatomis J. L. laikinai buvo sulaikytas 2015 m. kovo 18 d., 15.50 val. ir iš laikino sulaikymo paleistas 2015 m. kovo19 d., 17.05 val., po ko jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su I. J. (t. 3, b. l. 91–92, 97, 98–99). Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į J. L. paskirtą bausmę įskaitomas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2015 m. kovo 18 d., 15.50 val. iki 2015 m. kovo19 d., 17.05 val. (dvi dienos).

24. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo J. L. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Toks prokuroro prašymas yra pagrįstas.

24.1. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi bei dabartinė BK 75 straipsnio redakcija nenumato bausmės vykdymo atidėjimo už sunkių nusikaltimų padarymą, tačiau 2015 m. kovo 19 d. įstatymu, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeista BK 75 straipsnio 1 dalis, tai yra tarpinė šio straipsnio redakcija, numatė galimybę atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir už sunkius nusikaltimus nuteistam asmeniui. Šis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią.

24.2. J. L. pripažintas kaltu ir nuteistas už tyčinį sunkų nusikaltimą laisvės atėmimo bausme, neviršijančia ketverių metų, taigi, pagal nusikaltimo sunkumo laipsnį bei paskirtos bausmės dydį jis atitinka BK 75 straipsnio 1 dalies normoje, galiojusioje minėtu laikotarpiu nustatytas, sąlygas.

24.3. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad J. L. anksčiau neteistas, dirba, nėra pateikta duomenų, kad po nusikalstamos veikos, už kurių padarymą J. L. pripažįstamas kaltu, būtų padarę naujas nusikalstamas veikas, kad nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo gana ilgas laiko tarpas (daugiau nei ketveri metai), kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylos nagrinėjimas jau padarė J. L. teigiamą poveikį. Todėl šiuo atveju taip pat įvertinama bausmės prevencinė ir socialinė paskirtis, o ne tik kaip nubaudimo funkcija. Be to, proceso metu J. L. buvo taikytos procesinės prievartos priemonės (laikinas sulaikymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti), J. L. taip pat dalyvavo pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose vykusiuose teismo posėdžiuose, todėl per visą šį laiką turėjo gyventi netikrumo būsenoje dėl baudžiamojo proceso prieš jį baigties (EŽTT sprendimas byloje Merit prieš Ukrainą (Merit v. Ukraine, no. 66561/01, judgement of 30 March 2004, § 75). Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad J. L. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai būtų pasiekti skiriant jam tik realią laisvės atėmimo bausmę. Todėl yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog šiuo nuosprendžiu J. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti atidedant jos vykdymą. J. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas trejiems metams, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų asmenų fondą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu būdu bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įvirtinti bausmės tikslai ir nebus nukrypta nuo teisingumo principo reikalavimų.

24.4. Įvertinus J. L. asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir jos pavojingumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad J. L. nėra tikslinga paskirti prokuroro prašomo įpareigojimo nustatyto BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Dėl daiktinių įrodymų

25. BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktuose nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga; kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę.

25.1. Įvertinus tai, kad teismui prie baudžiamosios bylos pateikti daiktai: 3 CD ir 3 DVD diskai su įrašais; pakuotė Nr. HB1024566; 3 vizitinės kortelės; sąrašą su asmenų pavardėmis ir telefono numeriais; lapas su užrašais; kaltinamasis aktas – 31 lapas; pakuotė Nr. HB1024561 su joje esančiu lapeliu ir ant jo ranka užrašyta informacija, turi reikšmės nusikalstamai veikai tirti, neužima daug vietos, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos. O diktofonas ,,Panasonic RR-QR 160“ vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu grąžintinas teisėtam savininkui – G. N. .

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 25 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

J. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 226 straipsnio 4 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. liepos 5 d.) ir paskirti jam trejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2015 m. kovo 18 d., 15.50 val. iki 2015 m. kovo 19 d., 17.05 val. (dvi dienas).

Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį (redakcija galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d.) ir J. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejų metų laikotarpiui. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu J. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 25 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių asmenų fondą, kurią nuteistasis turi sumokėti per vienerius mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti, kad įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta į Teisingumo ministerijos (a. k. 188604955) sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332, esančią Luminor Bank AS, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

J. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pratęsti iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: 3 CD ir 3 DVD diskus su įrašais, pakuotę Nr. HB1024566, 3 vizitines korteles, sąrašą su asmenų pavardėmis ir telefono numeriais, lapą su užrašais, kaltinamąjį aktą – 31 lapas, pakuotę Nr. HB1024561 su joje esančiu lapeliu ir ant jo ranka užrašyta informacija – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos, diktofoną ,,Panasonic RR-QR 160“ – grąžinti G. N. .