Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis J. L. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jau senokai pažinojo Į. J., kuri nuomojosi patalpas iš jo tėvo. Artimi santykiai jų nesieja, laisvalaikio kartu neleidžia. Jos darbo kabinetas yra (duomenys neskelbtini), šalia jo darbo kabineto. Jis pats dirba Druskininkų autobusų parke konsultantu. Jis nėra šios įmonės akcininkas, tačiau priklauso stebėtojų tarybai. Konsultuoja apsaugos ir teisiniais klausimais, nes turi teisinį išsilavinimą, jo specialybė – verslo teisė. Būna, kad darbo klausimus sprendžia Kaune, o kartais važiuoja į Druskininkus. Žinojo, kad I. J. veda buhalterinę apskaitą. 2014 m. rudenį į jį kreipėsi I. J. su prašymu pakonsultuoti žmones teisniais klausimais. 2014 m. rugsėjo mėnesį sutartu laiku su jais susitiko I. J. kabinete. Taip jis susipažino su A. ir G. N.. G. N. I. J. vis vadino „taksistu“. Iš to suprato, kad jis „taksauja“. Tie žmonės jam pasirodė keistoki. Suprato, kad jie turi būrimo saloną, kad kažkam neišsipildė jų pranašystės, todėl dabar turi problemų. Jie sakė, kad turi žemė sklypą geroje vietoje, ant Kauno marių kranto, kurio vertė apie 200 000 litų, kad nori jį parduoti, kad atsiskaitytų su kreditoriais, tik jis areštuotas. Kadangi jis pats sklypais neužsiima, nurodė, kad turi pažįstamą nekilnojamojo turto agentą, tik reikia sklypo dokumentų. Po savaitės I. atnešė lapuką su sklypo plotu ir numeriukais. Pasikonsultavęs su nekilnojamojo turto vertintoju D. išsiaiškino, kad tas sklypas nėra toks vertingas – apie 30-40 tūkstančių. Agentas nesutiko apsiimti dėl sklypo pardavimo. Viską papasakojo I. J., o ši perdavė N.. I sakė, kad jie nepatenkinti ir nori susitikti. Susitikus su N. jis viską papasakojo, bet jie buvo nepatenkinti, prašė grąžinti lapuką su sklypo duomenimis, tačiau lapelio jis neturėjo. Po kelių mėnesių I. J. pranešė, kad N. vėl nori susitikti. Jie vis skundėsi, kad neranda gerų advokatų, kad jiems nepagrįstai bylą iškėlė. 2014 m. gruodžio mėnesį jis vėl susitiko su jis. Šie sakė, kad nesiseka su advokatais, prašė parekomenduoti advokatus. Jis pasakė, kad geri advokatai daug kainuoja, gal net 30 000 litų. Tokią kainą nurodė iš savo patirties Druskininkų autobusų parke, nes ten teko susidurti su daug teisminių bylų. Paprašė atnešti kaltinamąjį aktą, kad žinotų apie ką byla. Suprato, kad N. bijo dėl gresiančios laisvės atėmimo bausmės. Susipažinęs, pamatė, kad jie kaltinami sukčiavimu, tačiau bylos aplinkybės buvo tokios, jog sąskaitos faktūros išrašytos juridinio asmens vardu. Suprato, kad geras advokatas galėtų padėti apginti jų teises. Prieš susitinkant su N. dar pasikonsultavo su advokatu D. K., ar įmanoma nušalinti teisėja, šis sakė, kad jeigu yra rimtų įrodymų, įmanoma. Pasikonsultavo su advokatu A. V., kuris patvirtino, jog jeigu sąskaitos išrašytos įmonei, tai įmonė ir turėtų padengti žalą. Susitikęs su N. pasakė, kad nėra ko bijoti, kadangi sąskaitas išrašė jų įmonė, tai ir didžioji nuobauda bus skirta ar pinigai bus išieškomi iš įmonės. A. N. apsidžiaugė, kad įmonę ji jau pardavusi. Tada jai pasakė, kad tokiu atveju išieškos iš to, kuriam pardavė, o jei neįmanoma – įmonė gali būti likviduota. A. N. viskas tiko, bet ji pradėjo kalbėti dėl teisėjos – ar jis ją pažįsta, ar gali daryti įtaką. Minėjo, kad advokatas A. B. davė teisėjai pinigus, dėl to nukentėjusieji byloje taip blogai žiūri į juos, dėl to juos „pasodins“. Jis dėl to buvo labai nustebęs. Sakė, kad nepažįsta teisėjos, kad to nereikia daryti, byla sprendžiama paprastai, tik reikia kvalifikuoto teisininko ir pasiūlė rimtą advokatų kontorą, kuri specializuojasi baudžiamosios teisės srityje – Č. ar D. K., ar A. V. kontora. Jie ir toliau klausinėjo apie teisėją, kodėl ji pikta ant jų. Po Naujųjų metų gal 4-5 kartus buvo atėję ir vis kalbėjo apie teisėją. Jis vis bandė paaiškinti, bet jie nesuprato. Tada pasakė, kad jei jie nori, gali padėti išspręsti šį reikalą – supažindinti ar nusamdyti advokatą. I. J. tik perspėjo, kad N. bloga turtinė padėtis ir jie gali nesumokėti visų pinigų, tad jis atsidurtų nepatogioj padėty. Jis pasakė N., kad advokatų paslaugos gali kainuoti 11 000 eurų, kad turi pasitarti. Pasikalbėjęs su advokatais, N. pasakė, kad gynyba gali kainuoti 15 tūkstančių. Tokia suma juos tenkino. Su A. ir G. N. buvo susitaręs susitikti 2015 m. kovo 18 d. Šį susitikimą organizavo I. J.. J. N. telefonų numerių neturėjo ir jie jo telefono numerio neturi, su N. telefonais niekada nebendravo. Prieš susitikimą jis dar telefonu pasikonsultavo su A. V.. Į susitikimą N. vėlavo. 2015 m. kovo 18 d. pas jį į kabinetą atėjo I. J., A. ir G. N., atvežė 11 000 tūkstančių eurų, likusius žadėjo atvežti pirmadienį. A. jam liepė perskaičiuoti pinigus. Jis perskaičiavo pinigus ir padėjo į stalčių. Tada jis pasakė, kad pinigai gulės, kol atveš visus. Perduodant pinigus jo buvo klausiama, ar jis garantuoja, jog nepavykus, pinigus jis grąžins. Jis garantavo, kad, jeigu advokatai atsisakytų ginti, tada jis grąžintų pinigus. Taip pat A. pirštu parodė į jį ir pasakė, kad jis ir I. gaus po tūkstantį. Suprato, kad jis ir I. gaus po tūkstantį eurų nuo tos sumos. Pokalbio metu kelis kartus A. klausė apie teisėją, ar ši gaus pinigų, jis atsakė abstrakčiai, kad visi gaus, nes nenorėjo, kad uždavinėtų tokius klausimus. Jo ne kartą klausė apie galimybę paveikti teisėją, tačiau jis sakė, kad nepažįsta teisėjos, kad neis pas ją ir nėra prasmės daryti veiksmus, prieštaraujančius įstatymui. Pokalbio metu atsakydamas, kad teisėjai teks „liūto dalis“, turėjo omenyje, kad yra galimybė nušalinti teisėją ir bus nušalinimas. N. išėjus, į jo kabineto duri pasibeldė STT pareigūnai ir atliko kratą. Kratos metus jis pats tuos pinigus atidavė pareigūnams. Užėjęs STT pareigūnas klausė, ar jis žino, kodėl pareigūnai čia. Jis atsakė, kad greičiausiai dėl tų dviejų asmenų, kurie ką tik išėjo. Tada pareigūnas pasakė, kad jie tikriausiai kai ką paliko, jis atsakė, kad tie žmonės paliko pinigus ir kaltinamąjį aktą ir jis juos geranoriškai atidavė pareigūnams.

Teisminio proceso metu kaltinamojo nurodomos aplinkybės nevisiškai sutapo su ikiteisminio tyrimo metu nurodytomis aplinkybėmis, todėl buvo garsinami ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų protokolai.

Pagarsinus J. L. papildomos apklausos protokolo dalį (t. 3, b. l. 86-89), kaltinamasis patvirtino, kad 2015 m. kovo 12 d. užfiksuotame garso įraše vyksta pokalbis tarp jo, A., I. ir „taksisto“ jo darbo kabinete. Aptariamas kaltinamasis aktas. Sakydamas „aš pakalbėjau su tuo žmogum, viską, reiškia jis aišku ten pašnekėjo, kad bus viskas gerai“ turėjo omenyje, kad konsultavosi su pažįstamais advokatais, vienas iš jų – A. V.. Nei vienam iš jų konkrečių bylos aplinkybių neminėjo. Sakydamas kad „bus viskas“ turėjo omenyje, kad jie negaus realios laisvės atėmimo bausmės. Neatsimena, ar pokalbio metu būtų reikalavęs už savo paslaugas kokio atlygio. Kalbėjo apie galimas išlaidas ieškant gynėjo. Jis nesakė, kad jam duotų 15 000. Iš patirties žino, kad rimtos advokatų kontoros nepradeda su klientu dirbi mažiau nei už dešimt tūkstančių, todėl pagalvojo, kad jiems tai galėtų kainuoti 15 000. Jis tik patvirtino jų išsakytą nuomonę ir neatsimena, kad būtų rašęs kažkokią pinigų sumą ant lapelio. Pokalbio metu jis neturėjo omenyje, kad teisėja B. D. gaus pinigines lėšas, tik turėjo omenyje, kad ji gali būti nušalinta. “Liūto dalis“ turėjo omenyje ne pinigine prasme, o veiksmo prasme – tai yra ją nušalinant nuo bylos. Sakydamas „Jūs pinigus tikrai atgausit“, „man dar nebuvo taip“ turėjo galvoje, kad jeigu nerastų advokato, sutinkančio imtis bylos, ar pasakytų, kad blogos bylos perspektyvos, jis pinigus grąžintų A. ir „taksistui“. Tokias paslaugas jis teikia tik savo atstovaujamai įmonei Druskininkuose, o privatiems asmenims yra rekomendavęs advokatus tik kai žinojo, kad šie tikrai turės pinigų atsiskaityti už paslaugas. Apie N. I. sakė, kad jie neturi pinigų ir jis apsikvailins parekomendavęs kažką juos ginti, todėl I. patarė sutikti padėti dėl advokato pasirinkimo tik kai jie turės pinigus. I. N. pažinojo daug metų, vedė jų buhalterinę apskaitą, todėl galimai žinojo jų finansinę padėtį.

Apie 2015 m. kovo 18 d. užfiksuotą vaizdo ir garso įrašą kaltinamasis paaiškino, kad pokalbyje dalyvavo jis, I. A. ir „taksistas“. Pokalbis vyko 2018 m. kovo 18 d. jo kabinete ir šiame pokalbyje minimos aplinkybės, kurios jau buvo aptartos anksčiau, galimai 2015 m. kovo 12 d. Pokalbio metu A. N. paklausus „čia su B. susitiksite ar su kuo ?“ atsakydamas „ne, su žmogum, kuris susitiks su ja“ jis neturėjo omenyje jokio žmogaus, kuris susitiks su B., turėjo omenyje žmogų, t. y. advokatą ar advokatų kontorą, kuri organizuotų jų gynybą baudžiamojoje byloje. A. N. paklausus “aš suprantu po vieną už tarpininkavimą tau tūkstantis ir jum?“ atsakydamas „aš tai tūkstantį tikrai gaunu sau“ buvo numatęs, kad pasirašys tarpininkavimo sutartį, pagal kurią būtų gavęs honorarą. Pagarsinus J. L. papildomos apklausos protokolo dalį (3 t., b. l. 82-84) kaltinamasis paaiškino, jog pokalbyje kalba eina greičiausiai apie vieną tūkstantį, kurį siūlė A. N., 9000 eurų įkainį nurodė vietoje anksčiau minėtų 30 000 litų.

I. J., kurios atžvilgiu Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartimi byla nutraukta jai mirus, parodė, kad su A. N. susipažino dar 2005-2006 metais. A. N. teikė bioenergetikos paslaugas, kuriomis naudojosi ir ji. Jos susidraugavo. Taip pat ji tvarkė ir A. N. buhalterinę apskaitą. Tačiau įvyko konfliktas ir jų santykiai nutrūko. 2011 m. G. N. jai į namus atvežė kvietimą į A. N. knygos pristatymą, tačiau ji nenuvyko ir daugiau jokių santykių nepalaikė. 2014 m. vasarą ji atsitiktinai susitiko su G. N. prekybos centre, paklausė kas ten buvo su A., nes buvo girdėjusi apie problemas su teisėsauga. Sužinojo, kad jiems nepasisekė, kad kažkas apgavo, nuskriaudė, kad jie nebeturi pinigų, o G. N. dirba taksistu. Apsikeitė kontaktais ir išsiskyrė. Po to vieną vakarą pas ją į namus atvyko G. N. ir A. N., prašė padėti, kalbėjo apie bylas, advokatus. Sakė, kad pakeitė 6 advokatus, kad niekas nenori jiems padėti. Prašė surasti gerą advokatą. Ji pati nepažinojo advokatų, tačiau pažinojo J. L., kuris užsiėmė juridinėmis konsultacijomis, todėl nutarė juos supažindinti. Antras jos ir N. susitikimas taip pat įvyko jos namo kieme. Ji jų nekvietė, jie patys atėjo pas ją. Jai iš to jokios naudos nebuvo, tiesiog žmogiškai norėjo padėti. J. L. ji pažinojo nuo 2003 m., nes iš jo tėvo nuomojo patalpas. J. L. su N. supažindino gal liepos mėnesį. Susitikimas vyko jos kabinete. N. išdėstė savo aplinkybes, minėjo pavardes, tačiau kalbėjo labai nerišliai, todėl buvo paprašyta atnešti kaltinamąjį aktą, kad būtų galimą jį parodyti juristams. N. norėjo, kad jie surastų jiems tokį advokatą, kuris juos išteisintų, kad negautų realios laisvės atėmimo bausmės. Jie pakeitė kelis advokatus, nes neatsiskaitydavo su jais, kadangi neturėjo pinigų. Kitą kartą jie atvežė kaltinamąjį aktą, kurį ji perdavė J. L.. Kaltinamasis aktas buvo ilgas, kaltinimai buvo sukčiavimu, didelių sumų išviliojimu. Ji klausė J. L., ar galimas išteisinimas, o šis sakė, kad už tokius dalykus nėra realios laisvės atėmimo bausmės. Dar vieno iš pirmų susitikimų metu N. teigė, kad neturi pinigų, bet turi turto - žemė sklypą prie Kauno marių. Sakė, kad jis areštuotas, prašė padėti jį parduoti, atvežė to sklypo dokumentų kopijas ir įvertinimą. Tuos dokumentus ji perdavė J. L., kad šis pasižiūrėtų. Jis turėjo pažįstamą turto vertintoją, kuris pasakė, kad sklypo vertė mažesnė – apie 35 000 litų. Pinigai už sklypo pardavimą buvo reikalingi advokatams. Jai už pagalbą nieko nebuvo žadėta, ji nieko jų neprašė. Po kurio laiko N. žemės dokumentus atsiėmė ir sakė, kad jiems ji su J. L. nieko nepadeda. Tada prasidėjo kalbos apie teisėją. Apie tai kalbėjo daug kartų. G. N. užrašė ant lapelio teisėjos pavardę, klausė ar ji ją pažįsta. Atsakė, kad nepažįsta, kad paklaus J. L.. Sakė, kad ieškos, gal kas pažįsta, tačiau pasirodė, kad jos niekas nepažįsta. Vyko teismo posėdžiai, A. N. sakydavo, kad teisėja B. D. pikta, kad kabinasi prie jų, kad gal kas gali padėti. 2014 metų rudenį ji (kaltinamoji) atsisakė su jais bendrauti. 2015 m. sausio 22 d. G. N. jai skambino gal 10 kartų, prašė užpildyti deklaracijas, bet ji nesutiko. Po dienos ar dviejų atėjo pas ją, sakė, kad turi pinigų, prašė padėti, sakė, kad nori, jog tęstų darbą su jais. Po to susitiko pas J. L. kabinete, buvo atėjusi ir A. N., kuri sakė, kad turi gerą advokatą, bet vis tiek reikia pagalbos, kad nenuteistų. J. L. pasakė, kad reikia 15 000 eurų ir jie sutiko. Kalba apie pinigus buvo gal vasario mėnesį. Buvo sutarta, kad pinigus perduos kovo 18 d. Į susitikimą A. N. atsinešė 11 000 eurų, sakė, kad likusią sumas atneš pirmadienį. Kas vyko tuo metu byloje, kokia buvo bylos nagrinėjimo stadija, ji nežino. Pinigus A. N. padėjo ant J. L. stalo, paprašė perskaičiuoti, sudėjo į voką. J. L. juos perskaičiavo ir pasidėjo į stalčių. Pinigai buvo skirti advokatui arba advokatų kontorai, nemano, kad teisėjai, nes J. L. jos nepažinojo ir nežinojo žmonių, kurie ją pažįsta. N. išėjus, po 5 minučių atėjo pareigūnas. Patvirtina, jog ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad J. L. paaiškino, jog 1000 eurų skirta jam, o 10 000 eurų tam žmogui, kas įtakos teisėją. Kalbos, kad iš tų pinigų dalis teks jai, niekada nebuvo. Ji norėjo, kad viskas greičiau baigtųsi ir N. nuo jų greičiau atstotų. Taip pat buvo kalba apie „liūto dalį“ – kad N. atneštus pinigus perduos tarpininkui, tačiau J. L. niekada neįvardijo to tarpininko. Tokių susitikimų, kuriuose dalyvavo ji su J. L. ir N., buvo apie 10. Jie trukdavo apie 10-15 min. Pagarsinus I. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 137-140), I. J. parodė, kad nesutinka su ta parodymų dalimi, jog ji prisipažįsta ir gailisi prisidėjus prie šios nusikalstamos veikos. Taip pat nesutinka su tuo, kad ji sakiusi, jog J. L. pasakė, kad N. turi atnešti 11 000 eurų, kuriuos jis turi perduoti B. D. žmonėms. Teigia, kad šie parodymai neteisingai užrašyti. Ji sakiusi, kad N. turi atnešti 11 000 eurų, kurie turi būti perduoti žmonėms, kurie padėtų išspręsti, o ne kad atneštų teisėjai. Taip pat I. J. patvirtino teisiamojo posėdžio metu pagarsintus 2015 m. balandžio 2 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymu (3 t., b. l. 140-144), išskyrus tai, kad kaltę pripažįsta iš dalies ir gailisi. Paaiškino, jog ikiteisminio tyrimo metu apkalbėjo J. L. teigdama, kad jis ketino pasisavinti N. pinigus.

Liudytoja A. N. parodė, kad jos ir sūnaus, kuris buvo įmonės direktorius, o ji – darbuotoja, atžvilgiu Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama byla dėl sukčiavimo (teikė bioenergetikos paslaugas) pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Byloje buvo apklausinėjami liudytojai. Kartą vyras sako, kad sutiko buvusią buhalterę I. J., yra apsiūlymas. Anksčiau I. J. jos įmonei teikė buhalterės paslaugas, taip pat naudojosi bioenergetikos paslaugomis, tačiau vėliau jų interesai nesutapo ir santykiai buvo nutrūkę. 2014 m. rudenį su vyru nuvažiavo pas I. J. į namus, kalbėjosi, ši klausė, kodėl jie anksčiau nesikreipė, ji su „šefu“ ne vienam verslininkui yra padėjusi. Tada ji (liudytoja) paklausė, kiek kainuos, sakė 15 tūkstančių eurų (50 000 litų). Klausė, kas jiems bus už tai, I. J. atsakė, kad reikia atvežti kaltinamąjį aktą ir „šefas“ pažiūrės. „Šefu“ I. J. vadino patalpų savininką, iš kurio nuomojasi patalpas. Po savaitės ar dviejų I. J. paskambino ir ji su vyru nuvyko susitikti su kaltinamąja į ofisą (duomenys neskelbtini). Susitikimas vyko I. J. kabinete. Ten ir susipažino su „šefu“, t. y. kaltinamuoju J. L.. Pokalbis labai buvo trumpas. Jis pasakė, kad su savo draugais pabendraus ir duos atsakymą, jam reikia tik kaltinamojo akto. Perdavė kaltinamojo akto kopiją ir išsiskyrė. Susitarė susitikti po jo atostogų. Paralelei vyko jų byla, kurioje jie keitė savo advokatus. Sutarė laukti I. skambučio. Po kiek laiko paskambino I ir pasiūlė susitikti toje pačioje vietoje. Tada buvo pasakyta suma už bylos „išpirkimą“, kad teisėjai, tarpininkui bus duota pinigų ir jiems lieka po tūkstantį. Ir I, ir J. sakė, kad teisėjai bus sumokėta 11 tūkst. eurų. 2 ar 3 tūkst. tarpininkui ir po tūkstantį jiems. Tie 15 tūkst. jie išsidalina ant visų žmonių. Buvo nupasakota jų bylos eiga, kad jiems byla vyks nepalankiai, ir jų sakiniai iš tiesų sutapo su bylos eiga. Tada po antro susitikimo ji kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą. Vis tai vyko žiemą. Tų susitikimų buvo daug. Kadangi ji sirgo, vyras dažnai važiuodavo vienas. Po susitikimų jis būdavo susinervinęs, įbaugintas, sakė, kad reikia kažkur kreiptis, nes šitaip ,,kačialina“ pinigus ir jei neišsipirks – ji turės sėsti į kalėjimą. Jai buvo pasakyta susimokėti pradžioj arba gale bylos. Ir ji ir vaikai jau buvo daug pinigų išleidę advokatams, paėmę paskolas, tačiau advokatai savo darbo tinkamai neatlik. Jie buvo pakeitę daug advokatų. Ji norėjo ramybės, todėl kai buvo pasakyta, kad ji „sės“ į zoną apsisprendė duoti kyšį. Norėjo pažiūrėti kaip galima išsipirkti už pinigus, kaip viskas perkama už pinigus. Ji norėjo išsipirkti ramybę, nes jai pastoviai buvo sakoma, kad jei ji nemokės pinigų, bus tik blogiau. Pati nieko nežadėjo ir pinigų nedavė. Sakė, kad šiuo metu neturi pinigų, bet galės gauti. Iš kur, nesakė. Mintis įrašinėti pokalbius kilo kai pagalvojo, kad juos gali apgauti ir neištesėti pažadų ir palankus rezultatas jų byloje nebus pasiektas. J. įtikino, kad bus tik bauda paskirta. Jei juos apgautų, tada galėtų panaudoti įrašus. Ji su vyru kreipėsi į STT, parašė pareiškimą, kad yra baudžiamoji byla ir asmenys reikalauja pinigų už bylą. Jiems buvo paaiškinta be STT darbuotojų nesikišti, į telefonus atsakyti tik pasitarus su darbuotojais. Susiskambino su I ir susitiko J. L. kabinete. Buvo keturiese – ji, jos sutuoktinis, I ir J. L.. J. L. atsuko monitorių ir paklausė, ar tai ta teisėja. Ji atsakė, kad ta. Kaltinamasis sakė, kad pažįsta teismo pirmininką ir viską išspręs. Tada ji paklausė, kiek pinigų teisėja nori, J. L. atsakė, kad 11 000 ir kad čia dar nedaug, suma gali padidėti, jei pasikeis aplinkybės. Šio susitikimo metu išsiskyrė su pažadais, kad jie atvažiuos su pinigas. Pokalbio metu pagrinde kalbėjo J., I vis sakė jo klausyti, jis viską padarys. Tada buvo ruošiama operacija paduoti pinigus. Ji su vyru atvažiavo į STT, juos aprengė, uždėjo kameras, klausos aparatus, davė žymėtus pinigus – 11 tūkst. ir liepė pasakyti, kad likusius vėliau atveš. Vyras paskambino ir pasakė kad atvažiuoja. I. nuvedė juos pas J. į kabinetą, tada ji padavė pinigus J. L., pasakė, kad 11 tūkstančių, sakė kitus atveš rytoj, liepė perskaičiuoti. J. L. pinigus perskaičiavo, sakė, kad susitiks su tarpininku ir perduos pinigus teisėjai. Tarpininką jį žino, tačiau pavardės neatskleis dėl savo saugumo. Po to kai perdavė pinigus, jie nuvažiavo prie Ąžuolyno, iš ten juos nuvežė į STT, kur jie rašė pasiaiškinimus kaip perdavė pinigus. Jos sūnus apie viską žinojo, nors dalyvavo tik viename susitikime, kai I. jo klausė, ar greitai gali surinkti pinigus.

Liudytojas G. N. parodė, kad I. J. pasižįsta kaip buvusią buhalterę. Po to jų santykiai buvo nutrūkę. Kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas, jis dirbo taksi vairuotoju. Sutiko I. ,,Akropolyje“, ši pasiteiravo, kaip sekasi, ar jie susitvarkė reikalus su teisėsauga. I sakė, kad nėra Lietuvoje teisingumo ir jei jie nesusimokės, gali būti nuteisti, sakė, kad jos „šefas“, iš kurio nuomojasi patalpas, J. L., turi pažinčių ir gali padėti, ne vienam jau yra padėjęs. Jis paliko telefono numerį. Artėjant posėdžio dienai, I. paskambino ir pasikvietė į savo namų kiemą. Sakė pakalbės su savo „šefu“ (J. L.), ir jis viską išspręs. Jis pasikvietė sūnų, tada liko kalbėti, kiek visa tai kainuos – 15 000. Kainuos, nes byla „sufabrikuota“ ir jiems bus nepalanki bylos eiga, neduos nė žodžio pasakyti. Sakė, kad teisėja ir liudininkus jų atmes. Jie, t. y. I su J. L., sakė duos savo advokatą ir iš nukentėjusiųjų durnius padarys teisme. Padarys, kad tik kokias baudas gautų ar būtų išteisinti. Sūnaus I tik paklausė, ar galėtų pinigų iš draugų pasiskolinti. Pinigų neturėjo, todėl nieko ir nesusitarė. I liepė paskambinti, kai turės pinigus. Dar sakė atnešti kaltinamąjį aktą, kad J. L. galėtų paskaityti. Susitarė dėl kito susitikimo, nes išsigando – sakė, kad jei nesusimokės, tai juos pasodins. J. L. neva sakė, kad pasitars, turi savo žmonių, ne vieną žmogų išgelbėjo. Po kurio laiko žmonai paskambino I ir pakvietė atvažiuoti. Jie nuvažiavo, tada susipažino su J. L., kuris buvo jau perskaitęs kaltinamąjį aktą, kurį prieš dieną jis buvo perdavęs sekretorei, ir sakė, kad byla „baltais siūlais susiūta“, t. y. nesąmonė. Sakė, kad jei nesusimokės, tą gali padaryti kita pusė. Liepė paskubėti, susimokėti prieš pradžią teismo arba kai eis teisėja priėminėti sprendimo. I su J. L. nupasakojo kaip vyks teismo procesas. Viskas pasitvirtino. Tada jis su žmona patikėjo, kad yra pas juos ryšys kažkoks. Jau pirmo susitikimo metu J. L. nurodė sumą – 15 000. 13 000 bus teisėjai ir po vieną pasiims I su J. L.. Pinigus teisėjai turėjo perduoti tarpininkas, bet kokia jo pavardė, jis nežino. Po šito susitikimo kreipėsi į STT. Pirmas susitikimas buvo pas I. J. kieme, po to perdavė sekretorei kaltinamąjį aktą, antras susitikimas su J. L.. Buvo dar vienas susitikimas, kur J. L. sakė, kad viskas gerai, žmonės priėjo prie teisėjos. Jis tik kompiuterį atsuko ir paklausė, ar šita teisėja. Dėl susitikimų skambindavo I, jo žmona tada buvo gilioj depresijoj. Jis įrašė tiek pokalbį kai aptarinėjo kaltinamąjį aktą, tiek ir pokalbį kai pasakė, kad laukia pinigų. Viską nunešė į STT. Tenai parašė pareiškimą. Tada vyko pinigų perdavimo operacija. STT pareigūnai instruktavo jį kaip elgtis su pinigais. Pinigus padavė jo žmonai. STT jiems davė ne visą sumą – tik 11 000 eurų. Jie dar klausė kodėl, tačiau buvo pasakyta duoti šitą sumą, būtinai sumokėti ir pasakyti, kad kitus 4 000 sumokės vėliau. Jis kartu su sutuoktine paprieštaravo, kad vietoje 15 000 padavė 11000 ir norėjo nesutikti, tačiau STT viršininkas jų labai gražiai paprašė, sakė eiti ir pasakyti, kad kitus pinigus atneš vėliau. Be to, pareigūnai pasakė, kad jis su žmona jau pasirašė sutikimą. Jie nenorėjo niekur eiti, nes suprato, kad egzistuoja kažkoks tarpininkas, tai tas tarpininkas paims tik tuos pinigus. Viršininkas liepė būtinai pasistengti palikti tuos pinigus. Jie būtinai turėjo paduoti tuos pinigus. Jei ne STT darbuotojų nurodymas būtinai eiti, jie nebūtų ėję. Ar kiti advokatai davė teisėjai kyšį, jis nežino. Kažkas iš advokatų sakė, kad nukentėjusiųjų pusė galėjo duoti 5 000 kyšį, tačiau įrodymų neturėjo, todėl į STT nesikreipė. Jie daug advokatų keitė, bet J. L. su I. J. tam įtakos neturėjo. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (3 t., b. l. 14-24), liudytojas patvirtino, jog buvo kalba, kad dešimt tūkstančių jai (teisėjai), po tūkstantį – J. L. ir I. J., kadangi ne visi pinigai buvo atnešti.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimi, liudytoją G. N. apklausus pakartotinai, šis parodė, kad nežino apie kokį tarpininką 2016 m. lapkričio 7 d. apklausoje kalbėjo jo sutuoktinė A. N. teigdama, kad nesakys tarpininko pavardės. Jis žino, kad tarpininkas turėjo būti tik prie pinigų perdavimo. Tik tas tarpininkas, kuriam turėjo paskambinti J. L.. Jis (liudytojas) 2016 m. lapkričio 7 d. apklausoje teigdamas, kad „jei sako, kad yra tarpininkas, jis yra“ kalbėjo apie tarpininką, dirbantį Vilniaus STT. Tai S. P., kuris anksčiau dirbo Vilniaus STT. Būtent su juo jis bendravo. Dėl garso įraše (1 t., b. l. 19-28) užfiksuotos jo pasakytos frazės, jog teisėja B. D. jau yra papirkta, paaiškino, jog jam to niekas nesakė, jis taip nusprendė iš nuogirdų. Taip pat netvirtina savo frazės „taip, 5 štukas eurų davė“. Paaiškino, kad kreipiantis į STT, jie neturėjo pinigų. Jei ne STT, jie nebūtų turėję ką paduoti. Pilnai patvirtino 2015 m. kovo 17 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad dėl galimybių nutraukti jo žmonai ir sūnui iškeltą baudžiamąją bylą bendravo su Š. M., kuris nurodė, kad bylos nutraukimas ikiteisminio tyrimo metu kainuotų 30 000 litų, Z. T., kuri vedėsi pas advokatą V. K. ir nurodė, kad bylos nutraukimas kainuos 5 200 eurų. Kadangi jis neturėjo pinigų, Z. T. siūlėsi paskolinti, dėl to jis pasirašė vekselį 20 000 litų. Taip pat ji nurodė, kad jai teks 1,5 proc. ir ant lapuko užrašė 5 200. Vėliau šį lapuką jis pateikė STT pareigūnams. Kadangi V. K. nesuorganizavo jokio bylos nutraukimo, jis prašė Z. T. grąžinti vekselį. Taip pat paaiškino, kad apklausoje minimi 120 000 litų buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigai. Asmeniškai kaip fiziniai asmenys jie pinigų neturėjo, ėmė kreditus advokatams. Patvirtina, kad jis asmeniškai užpildė sutikimą atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (1 t., b. l. 79), tačiau sutikimo turinį padiktavo pareigūnai. Jis neperskaitė ką parašė, be to STT pareigūnai skubėjo, nes turėjo vykti operacija. Tuo metu jis pasitikėjo STT, bet dabar, praėjus tam tikram laiko tarpui, yra nepatenkintas STT darbu. Advokatai baudžiamojoje byloje, kurioje jo sutuoktinė buvo kaltinama sukčiavimu, buvo keičiami neįtakojant J. L., tai jie darė savo iniciatyva. Į J. L. kreiptis jam pasiūlė asmuo iš Vilniaus STT. Pirmuosius įrašus byloje padarė jis pats asmeniškai. Juos darė tik pasikonsultavęs su Vilniaus STT. Pirmą įrašą daryti nurodė S. P.. Būtent jis nurodė daryti I. J. ir J. L. pokalbių įrašus. Kitų asmenų neįrašinėjo. Įrašus darė savo diktofonu. Vėliau byloje STT davė mikrofonus.

Liudytojas G. V. parodė, kad G. N. ir A. N. yra jo tėvai. Su I jis buvo susitikęs vieną kartą jos namų kieme, tuomet buvo ir jo tėvai. I sakė, kad žino apie blogą jų situaciją, tačiau jos bendradarbis gali padėti. Suprato, kad tai mokama. Ji paklausė, ar jis turi pinigų – 15 000, atsakė, kad ne, nes neseniai buvo grįžęs iš užsienio. Klausė, ar negali pasiskolinti, tačiau atsakė, kad tokios galimybės neturi. Tuo pokalbis ir baigėsi. Jis buvo tik viename susitikime, kuris vyko 2014 m. rugpjūčio viduryje. J. L. pavardė jam nežinoma, tik vėliau sužinojo, kad jis I. J. direktorius.

Liudytojas A. V. parodė, kad yra advokatas ir J. L. pažįsta apie 20 metų, kaip buvusį policijos pareigūną. Laisvalaikio kartu neleidžia. Gali būti, kad jį J. L. yra rekomendavęs kaip advokatą tretiesiems asmenims. J. L. yra daug kartų konsultavęs, daugiausiai telefonu. Gali būti, kad jis buvo kreipęsis ir dėl sukčiavimo, tačiau konkretaus atvejo nepamena. Jam J. L. nesiūlė atlikti neteisėtų veiksmų. I. J. nepažįsta.

Liudytojas D. K. parodė, kad J. L. pažįsta nuo 2000 m. Jų santykiai draugiški. 2015 metais kovo mėnesį jis pradėjo verstis advokato praktika. Būtent tada, kovo ar balandžio mėnesį J. L. minėjo, kad norėtų atsiųsti žmones, kuriems riekia teisinių paslaugų – gynybos sukčiavimo byloje. Tuos žmones įvardijo „burtininkais“. Kalbėjo trumpai, išsiaiškino, kad žmonės mokūs ir su pinigais nebus problemų. Kokios konkrečios buvo bylos aplinkybės, jam nesakė. Konkreti honoraro suma nebuvo įvardinta. Su N. jis nebuvo susitikęs. Jokių neteisėtų veiksmų atlikti jo neprašė. Ir po šio įvykio J. L. atsiunčia žmones, kuriems reikalinga teisinė pagalba.

Liudytoja B. D. parodė, kad ji dirba teisėja, kad nagrinėjo baudžiamąją bylą, kur kaltinamieji buvo A. N. ir G. V.. Bylos nagrinėjimo metu, maždaug kovo mėnesį, iš nuogirdų sužinojo, kad lyg yra pradėta byla dėl to, neva jai buvo rengiamasi duoti kyšį. Birželio mėnesį, nagrinėjant bylą, posėdžio metu atvykę A. N. ir G. V., jų advokatas išreiškė jai nušalinimą tuo pagrindu, kad neva jai rengiamasi duoti kyšį ir dėl to jie suabejojo jos, kaip teisėjos nešališkumu. Ji nenusišalino. Paskelbus nuosprendį, G. N. posėdžių salėje pradėjo šaukti, dalyvaujant pašaliniams asmenims, kad jai neva davė kyšį nukentėjusių advokatas. Bandė jį sustabdyti, bet jis nesusivokė ir dar kartą kartojo, įvardindamas sumas, advokato pavardę. Ji kreipėsi į Kauno apygardos vyriausiąjį prokurorą su pareiškimu, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl išreikštos nepagarbos teismui. Dėl šių įvykių Alytaus rajono apylinkės teisme šių metų (2016 m.) sausio 5 d. buvo paskelbtas nuosprendis G. N. už nepagarbą teismui. Jis buvo pripažintas kaltu. Apygardos teismas išnagrinėjo tą nuosprendį apeliacine tvarka ir paliko jį nepakeistą. Pavardė L. yra girdėta, galėjo su asmeniu tokia pavarde dirbti Jonavos milicijoj, tačiau konkretaus žmogaus nežino. Su jos nagrinėtos bylos kontekstu ši pavardė neturi nieko bendro. Toje byloje jokia proceso šalis jai nedarė jokio poveikio. Apie bylą dėl jai galimai daromo poveikio ji nieko nežinojo, girdėjo tik tokį faktą. Jos eiga nesidomėjo. Nepamena, ar jos nagrinėtoje byloje keitėsi advokatai. I. J. pavardė ir asmenybė jai nėra žinoma.

Liudytojas S. P. parodė, jog iki 2014 m. balandžio mėnesio dirbo Specialiųjų tyrimų tarnyboje Vilnius valdyboje, buvo kriminalinės žvalgybos darbuotojas. Šiuo metu dirba kaip privatus detektyvas pagal individualią veiklą. Kaip tik išėjus iš tarnybos, į jį kreipėsi G. N., sakė, kad kažkas galimai reikalauja kyšio dėl teisminio nagrinėjimo. Jis paaiškino G. N., kad reikia į STT kreiptis oficialiai, į Kauno valdybą pagal teritorinį principą. G. N. norėjo į STT kreiptis Vilniuje, nes teigė, kad nepasitiki Kauno pareigūnais. Su G. N. susitikęs buvo gal tris kartus, be to, kalbėjo telefonu, visais šiais atvejais jis vienareikšmiškai atsakė, kad reiki kreiptis į Kauno STT pareigūnus. Viename susitikimų dalyvavo ir A. N.. Po to kai G. N. kreipėsi į STT Kauno valdybą, jų santykiai nutrūko. Jis pats asmeniškai jokių konsultacijų N. nesuteikė, su Kauno pareigūnais asmeniškai nebendravo. Jokiu tarpininkavimu neužsiėmė ir su Kauno STT pareigūnais nesusisiekė. Jokių patarimų G. N. ir A. N., kaip viską fiksuoti, jis nedavė. Kodėl N. kreipėsi į jį, jis nežino. Jokių garso įrašų N. jam nerodė.

A. N. 2015 m. vasario 11 d. protokolas-pareiškimas patvirtina, kad A. N. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybą ir nurodė, kad šiuo metu ji yra teisiamoji Kauno apylinkės teisme nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje dėl sukčiavimo, kurioje kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą LR BK 182 straipsnio 2 dalyje. Šioje byloje taip pat yra teisiamas ir jos sūnus G. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris taip pat yra kaltinamas pagal minėtą nusikaltimą. Bylą, kuri į teismą yra perduota 2014 m. gegužės mėn., nuo pat pradžių nagrinėja teisėja B. D.. Valstybinį kaltinimą palaiko Kauno aplinkės prokuratūros prokurorė L. S. - R. Ji savo kaltės nepripažįsta, nes nepadarė jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų, t. y. nesukčiavo ir žmonių neapgaudinėjo. Ji dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ bioenergetike – parapsichologe teikė netradicinės medicinos paslaugas ir iš žmonių už tai oficialiai ėmė pinigus, kuriuos yra užpajamavusi ir mokėjo valstybei mokesčius. Tuo metu minėtoje bendrovėje konsultanto pareigomis dirbo ir jos vyras G. N., bei sūnus G. V., kuris dirbo direktoriaus pareigomis. Ji yra kaltinama neva tai išviliojusi apie 160 000 litų. Šiuo metu ją teisme gina advokatas L. B.. Dėl neva tai įvykdyto sukčiavimo jai gresia reali laisvės atėmimo bausmė ir šiuo metu ji yra susidūrusi su tarpininkais (asmenims), kurie nori už didelius pinigus jai ir jos sūnui G. V. padėti išvengti kalėjimo, t. y. kad tiek ji, tiek jos sūnus būtų visiškai išteisinti. Ji nori apie tai informuoti STT, nes, kaip jau ir minėjo, dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo kalta nesijaučia, ir dėl to nenori niekam mokėti pinigų. Be to, sumokėdama pinigus (kyšį), ji lyg ir pripažintų jog yra kalta (savo kaltę). 2014 m. liepos mėn. jos vyras G. N. atsitiktinai sutiko I. J., kuri yra anksčiau jos įmonėje (A. N. įmonėje) dirbusi buhaltere. Kadangi I. J. iš per TV3 televiziją rodytų laidų buvo žinoma, kad ji turi bėdų dėl tariamai iš žmonių išviliotų pinigų, tai ji jos vyrui pasisiūlė padėti per savo dabartinį šefą J. išvengti baudžiamosios atsakomybės, t. y. kad N. ir jos sūnus G. būtų išteisinti. Kadangi ji susidomėjo I. J. galima pagalba, tai savaitės bėgyje, 2014 m. liepos mėn., ji kartu su savo vyru G. N. ir sūnumi G., iš anksto susitarę telefonu, nuvyko pasikalbėti pas I. J. prie namų (duomenys neskelbtini) Kalbėjosi visi keturiese lauke. Pradžioje jai padavė kaltinamojo akto kopiją, pasakė, kad baudžiamoji byla nagrinėjama teisme, ji užsirašė teisėjos (I. D.) pavardę. I. J. susipažinusi su visu šiuo reikalu, t. y. kuo A. N. ir jos sūnus yra kaltinami, pasakė, kad tai nieko rimto, kad žmonės yra „ištraukiami“ ir iš rimtesnių dalykų, ir leido jiems suprasti, kad būtų galima už pinigus išvengti atsakomybės. Tačiau jie jai pasakė, kad pinigų neturi, nes daug pinigų yra sumokėję advokatams už gynybą (yra pakeitę 6 advokatus). Tada ji paklausė gal jie tuomet turi „briuliukų“, t. y. briliantų, ar kokio nors nekilnojamojo turto. Jie I. J. pasakė, kad briliantų jau neturi, o jų turimas nekilnojamasis turtas, t. y. du atskiri butai, yra įkeistas SEB bankui. Taip pat paaiškino, kad jų turimas prie Kauno marių žemės sklypas (2,8 ha ploto apie 25 000 EUR vertės) yra areštuotas. Tačiau I. J. jiems pasakė, kad dėl jų žemės sklypo arešto nėra problemos, nes jos šefas J., kuris galėtų padėti jai ir jo sūnui padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės, t. y. nuteisimo, gali padėti išspręsti ir žemės sklypo arešto reikalus. I. J. išsireiškė taip, kad „ateis J. žmonės dirbantys tesime“, kad tada „pasakyta bus D. ką padaryt“, ir „tada bus laikinai nuimtas areštas“, kad bus pasakyta teisėjai D. jų advokato, kurį jiems rekomenduos J. žmonės, nuimti laikinai žemės areštą su mintimi (sąlyga), kad neva tai jie pripažįsta savo kaltę ir neva tai nori padengti nukentėjusiųjų civilinius ieškinius. Tada jie formaliai parduos šį žemės sklypą J. nurodytam asmeniui, su sąlyga, kad pinigų už tai jie negaus, nes šie pinigai bus kaip atlygis pačiam J., teisėjai D. ir prokurorei L. S. – R. O N. už formaliai parduotą žemės sklypą galėtų tik likti apie 2-3 tūkstančiai litų. I. J. taip pat jiems tiksliau paaiškino kaip bus gauti už jų žemės sklypą padalinti pinigai: teisėjai D. bus sumokėta 10 000 eurų; 2500 eurų bus sumokėta prokurorei L. S. – R.; o 5000 eurų pasiims J. su savo žmonėmis „už tą sulakstymą“. Apie tai, ar jai pačiai reikės kažkiek sumokėti, I. J. nieko nesakė, o N. to jo ir neklausė. Jie išklausę I. J., jai pasakė, kad jeigu jiems pavyks nuimti nuo jų žemės sklypo areštą, tai tegul jie viską toliau tvarko (derina), kad ji ir jos sūnus būtų išteisinti. Tą kartą su I. J. jie kalbėjosi apie 1-2 val. laiko, šio pokalbio slapta neįrašė, kiti asmenys šio pokalbio negirdėjo. Bendravo apie 17-19 val. I. J. gyvena daugiabutyje priešais (kitoje (duomenys neskelbtini) pusėje) esantį pasažą – kazino, tikslaus adreso nežino, tačiau gali jos butą parodyti. Po minėto pokalbio su I. J. sugrįžo į namus Birštone ir taip pat kartu visi trys (su sūnumi G.) nusprendė, kad tegul I. J. tvarko jų reikalus ir kad tokius būdu jie galės išvengti teistumo, nes ji juos įtikino, kad teisybės vis tiek neras, nes teismai yra „uab‘ai“, kur viskas yra perkama ir parduodama. Taip pat ji tąkart jiems pasigyrė, kad su savo šefu J. yra „sutvarkiusi“ ne vieną bylą. Taip pat minėtą vakarą ji jos vyrui paskambino į mobilų telefoną ir pasakė patikslinti teisėjos pavardę, kadangi tokia pavarde teisėjos nėra. A. N. paaiškino, kad minėto tiesioginio bendravimo su I. J. metu jie jai pasakė, kad teisėjos pavardė yra ne D., o B., ir tokią pavardę ji pasižymėjo. Tada jie sutikslino teisėjos pavardę, suprato, kad ne tokią ją nurodė, ir dar tą patį vakarą jos vyras jai paskambinęs telefonu pasakė teisingą teisėjos pavardę, t. y. kad ji yra B. D.. Panašiai praėjus apie 2 dienoms laiko, pakvietus I. J., jos vyras G. pasiėmęs minėto žemės sklypo dokumentus nuvažiavo susitikti su I. J. ir jos šefu J. Kiek jai yra žinoma iš vėlesnio pokalbio su vyru, tai to susitikimo metu jos vyrui I. J. su tuo J. paaiškino, kad iš viso teisme baudžiamosios bylos bus 5 posėdžiai ir ji su savo sūnumi bus išteisinti, o tariami šioje byloje nukentėjusieji, kurių iš viso yra 5 asmenys, bus išdurninti. Taip pat jie jos vyrui pasakė, kad dabar jie laukia iš jų pinigų. Taip pat tąkart jie pasidarė jų minėto žemės sklypo bylos dokumentų kopiją. Sekantis jų susitikimas su I. J. įvyko 2014 m. rugsėjo pabaigoje. Tąkart jie susitiko pasikalbėti vėl prie jos namų, sodelyje. Bendravo ji, jos vyras ir I. J.. I. J. atrodė pikta ir agresyvi. Ji pasakė, kad šiuo metu neįmanoma nuimti nuo jų žemės sklypo arešto, ir kad jie ieškotų gauti iš kitur kur nors pinigų, jeigu „norime ramiai gyventi ir dirbti savo darbą“, t. y. išvengti baudžiamosios atsakomybės, teistumo. Taip ji pasakė, kad jeigu jie susiras pinigų, tai tada pas ją ateitų, nes žino kur ji yra, ir kad jiems pinigų suma, t. y. 50 000 Lt, jau buvo įvardinta. Tą kartą jų pokalbis užtruko apie 10-15 min. 2014-10-05 įvyko jų bylos apie 3 posėdis, kuris neįvyko, nes jie nusprendė keisti advokatą. Tą kartą pastebėjo, kad teisėja B. D. jų atžvilgiu nėra maloni, ji jiems pareiškė pastabą dėl advokato keitimo. Tačiau pažymėtina yra tai, kad prieš tai, t. y. prieš tai buvusius posėdžius, ji su jais bendravo pakankamai maloniai. Kas liečia jų pakeistą advokatą, tai jis 2014-10-05 turėjo teismą Vilniuje ir dėl to negalėjo atvykti į jų teismo posėdį, t. y. jie nevilkino bylos nagrinėjimo. Toliau, juos ginant advokatui L. B., vyko jų baudžiamosios bylos posėdžiai. Ji su savo sūnumi susitaikė, kad kaip bus, taip ir bus. Advokatas L. B. juos ramino, kad jie bylinėsis iki galo, eis iki Aukščiausiojo Teismo, nes ir jis neįžvelgė jų kaltės. Tačiau 2015 m. sausio pabaigoje, t. y. 2015-01-26 jos vyras G. dėl savo darbo reikalų (jis dirba taksi vairuotoju) nuvyko pasitarti dėl buhalterinės apskaitos reikalų pas minėtą I. J., kuri turi savo apskaitos tvarkymo įmonę (UAB), kurios pavadinimo dabar neatsimena. Vyrui kalbantis dėl savo darbinių buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalų, ji vyro pasiteiravo kaip yra jų reikalai, t. y. ar ji ir jos sūnus dėl tariamo sukčiavimo yra nuteisti. Vyras pasakė, kad dar byla vyksta, ir kad ji ir jos sūnus parodymų dar nedavė. Tada ji leido suprasti, kad už pinigus dar galima būtų jiems padėti, ir kad čia viskas priklauso nuo J.. Vyras I. J. leido suprasti, kad pinigų jie gaus. Tačiau tą dieną I. J. savo šefo J. nerado ir dėl to jos vyro ir J. susitikimas neįvyko. Tačiau, kiek jai yra žinoma, pats J. sekančią dieną paskyrė su juo susitikimą. Šį pokalbį su I. J. vyras slapta įrašė diktofonu. Sekančią dieną, gerai atsimena, kad tai buvo antradienis, t. y. 2015-01-27 apie 13.50 val., ji kartu su savo vyru, jo taksi automobiliu „VW Passat“, nuvyko prie I. J. darbovietės, kur jos ofisas yra (duomenys neskelbtini). Ji pasiliko laukti automobilyje prie pastato, o jos vyras nuėjo 14 val. į paskirtą susitikimą su I. J. ir jos šefu J. Vyras sugrįžo apie 14.50 val., ir pasakė, kad į pokalbį yra kviečiama ir ji. Tada jie jau dviese nuėjo į atskirą kabinetą, esantį šalia I. J. darbo kabineto, pastato 3 aukšte, į kurį kartu užėjo su pačia I. J. ir jos šefu J. Prieš tai jie, to J. prašymu, I. J. kabinete paliko savo visus turėtus daiktus (krepšius, telefonus ir kt.), nes, kaip išsireiškė J., neva tai juos gali kas nors sekti. Tačiau tuo metu jos vyras prie savo kūno buvo prisidėjęs įjungtą diktofoną. Pokalbio metu iš pat pradžių J. jiems parodė jų bylos kaltinamojo akto kopiją, pasakė, kad jis kalbėjo su jų buvusiu advokatu B. (A. B.), kuris jam pasakė, kad ši byla yra „siūta baltais siūlais“ ir kuri „turi iširti“. Tolesnio pokalbio metu J. jiems paaiškino, kad šitą bylą jis gali sutvarkyti, t. y. kad ji su savo sūnumi būtų išteisinti. Jis taip pat išsireiškė, kad teisėja B. D. turi savo viršininkus, t. y. yra teismo pirmininkas ir pan., per ką jai galima padaryti įtaką. Taip pat, kad B. D. „su visais geria arbatas, kavas“, ir kad jie visi kartu derina reikiamus klausimus. Vėliau jis užrašė ant lapo reikalingą sumą pinigų – 30 000 litų, kuriuos po to patikslino į 9000 eurų sumą, kuriuos reikės sumokėti teismui, jeigu „daugiau nieko neišlįs“ (neišlįs „koks popierius“ ar pan., dėl ko dar ką nors reikės padaryti). Už savo paslaugas jis užrašė ant lapo 2000 eurų sumą. Taip pat jis pakalbėjo, kad jeigu ką, šią bylą bus galima už pinigus sutvarkyti ir Kauno apygardos teisme, kurio jis pažįsta buvusį pirmininką M. Šio pokalbio metu J. gyrėsi savo pažintimis su įvairiais įtakingais asmenimis, savo turima didele įtaka, kad jis tik vienintelis gali jiems padėti. Su J. ir I. J. kalbėjo, kad paskutinis teismo posėdis bus 2015-03-09, ir kad po šio teismo posėdžio jie susiskambintų su I., kuri susisieks su juo, ir tada jie visi susitiks, t. y. jie jau turės jam atnešti didesnę dalį pinigų. Jų keturių pokalbis užtruko apie 1 val. laiko, išsiskyrė labai draugiškai, t. y. N. atsisveikinę išėjo, o jie pasiliko dviese dar šnekėtis. J. akcentavo, kad pinigai (kyšis) yra reikalingi iškart po minėto būsimo teismo posėdžio, nes teisėja B. D. tuo metu formuos savo nuomone ir tuo metu jai būtų galima padaryti įtaką, nes ten pas juos (Kauno apylinkės teisme) yra viskas griežtai suskirstyta, ir kad „kiekvienas teisėjas turi savo daržą“, į kurį „kitas teisėjas nelenda“. J. yra apie 55-56 metų amžiaus, apie 170 cm ūgio, sportiško kūno sudėjimo, trumpų šviesių plaukų (nežilų), akinių nenešioja, be išskirtinių veido bruožų, tačiau jis yra rūstoko veido, šiek tiek sučiauptomis lūpomis. Jį galėtų atpažinti pagal veido bruožus ir kūno sudėjimą. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, prašo patraukti I. J., kuri yra apie 46-47 metų amžiaus, ir „jos šefą“ J. baudžiamojon atsakomybėn dėl prašymo (reikalavimo) iš jų kyšio ir pažado paveikti trečius asmenis (galimai teisėją I. D.), kad ji ir jos sūnus G. išvengtų baudžiamosios atsakomybės dėl tariamo jų sukčiavimo, t. y. jie būtų išteisinti (1 t., b. l. 5-8).

2015 m. vasario 12 d. A. N. papildė savo pareiškimą nurodydama, kad klaidingai nurodė savo pareiškime pažįstamos I. pavardę. Anot pareiškėjos jos pavardė ne J., o J. Taip pat pareiškime klaidingai nurodė susitikimo su I. ir jos šefu J. laiką, t. y. jie susitiko ne 2015-01-27, o 2015-02-03 (1 t., b. l. 9).

2015 m. vasario 12 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad A. N. iš pateiktų nuotraukų I. J. atpažino kaip moterį, kuri iš jos ir jos vyro paprašė už bylos nutraukimą 11000 eurų pinigų bei suvedė 2015 m. vasario 3 d. A. N. ir jos vyrą G. N. su savo šefu, vardu J., kuris taip pat patvirtino I. prašymą dėl kyšio galimai teisėjai B. D., kad būtų priimtas išteisinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje, kurioje ji ir jos sūnus G. kaltinami sukčiavimu. J. sakė, kad teisėjai reikia duoti 9 tūkst. eurų.“ (2 t., b. l. 46-55).

2015 m. vasario 11 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad A. N. savo iniciatyva pateikė diktofoną ,,Panasonic RR-QR160“, kuriame yra užfiksuoti pokalbių įrašai (1 t., b. l. 10-12).

2015 m. vasario 11 d. apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėti A. N. pateiktame diktofone ,,PANASONIC RR-QR 160“ esantys garso įrašai, viename jų vyksta pokalbis tarp asmenų – G. N. ir I. J., užfiksuota kaip G. N. informuoja I. J., kad turi pinigų ir vėl nori susitikti su „jos šefu“. I. J. pokalbio metu susiskambina su J. L. ir nurodo G. N. vėl atnešti „kaltinamąją išvadą“, įdėti į voką ir palikti pas L. Garso įrašas įrašytas į kompaktinį diską Nr. CD-3-007-15 ir prijungtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (1 t., b. l. 13-18).

2015 m. vasario 11 d. apžiūros protokolas patvirtina, jog apžiūrint diktofone ,,PANASONIC RR-QR 160“ vieną iš garso įrašų užfiksuotas pokalbis tarp asmenų – G. N., A. N., I. J. ir J. L., užfiksuota kaip J. L. paklausia sutuoktinių N.: „ko jūs norit iš šito rimto reikalo? Taip, kad ten baigtųsi viskas ramiai jums?“. A. N. atsakė: „ramybės norim“. J. L. paklausė: „kada įvyks paskutinis posėdis <...> tada Jūs pas mane turit pasirodyti“. Taip pat J. L. pasakė, kad „mano paslauga kainuotų jum maždaug vieną“, „aš jum galiu padėti tik kad nebūtų realios“. Tada pareiškėja A. N. paklasia J. L.: „ar čia su B. bus sutarta ar ne, D.?“. J. L. atsako: „taip“. A. N. paklausė: „J., ar tikrai išteisins?“. J. L. atsako: „aš tik sakau jum, kad taip. Pats blogiausias atvejis, aš ne viską dar vietoj supratau, jeigu kas gali būt skiriamas lygtinumas kažkoks tai“. Dar J. L. pasakė: „kada teismas eina pasitarti, tada Jūs turite mane skubiai surast“, „iki to man nieko nereikia, tada man reikės tos didesnės dalies, o mano – palaukiam sėkmingos pabaigos“. Garso įrašas įrašytas į kompaktinį diską Nr. CD-3-007-15 ir prijungtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (1 t., b. l. 19-32).