- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-06
- Bylos Nr.
- 2S-1229-823/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00125-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Pareiškėjas
- UAB „Viresita“
- Atsakovas
- UAB „Pegama“
- Kategorijos
- 32.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Viresita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo pareiškimą dėl priverstinės hipotekos nustatymo atsakovo UAB „Pegama“ turtui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas UAB „Viresita“ kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti priverstinę hipoteką (įkeitimą) atsakovui UAB „Pegama“ priklausančiam turtui: pastatui – sandėliui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini); 240/378 dalims kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini); nuomos teisėms į 0,7958 ha ploto valstybinės žemės sklypo dalį, esančią 1.9058 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
Nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1119-601/2012 iš atsakovo UAB „Pegama“ bankrutavusios ir iš juridinių asmenų registro išregistruotos UAB „Saulės lietus“ kreditorių naudai priteista 214 7621,56 Lt skolos ir 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011 m. lapkričio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Minėtu teismo sprendimu taip pat nuspręsta paskirstyti iš atsakovo UAB „Pegama“ priteistą skolą UAB „Saulės lietus“ kreditoriams, laikantis UAB „Saulės lietus“ bankroto byloje Nr. B2-856-601/2007 Kauno apygardos teisme nustatyto kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir jų proporcingumo, pavedant šį procesą atlikti ir kreditoriams skolos išieškojimo procese atstovauti, lėšų išieškojimą organizuoti bei administruoti bankroto administratoriui UAB „Viresita“. Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. sprendimas įsiteisėjo 2013 m. gruodžio 20 d., Lietuvos apeliaciniam teismui atmetus atsakovo UAB „Pegama“ apeliacinį skundą. Didžioji dalis sprendimu priteisto atsakovo įsiskolinimo susidarė dėl to, kad atsakovas neatsiskaitė su UAB „Saulės lietus“ pagal 2007 m. kovo 14 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovo nuosavybėn buvo perleistas minėtas turtas. Atsakovo neišieškotos skolos faktas paaiškėjo jau baigus UAB „Saulės lietus“ bankroto procedūras. Turto perleidimo atsakovui momentu minėtas turtas buvo įkeistas vieno iš tuo metu buvusių UAB „Saulės lietus“ kreditorių – Danske Bank A/S, naudai, užtikrinant UAB „Saulės lietus“ prisiimtų prievolių tinkamą įvykdymą. Perleidžiant turtą atsakovui, šie turto suvaržymai jam buvo atskleisti ir pasirašydamas sutartį atsakovas su jais sutiko, t.y. perleidus turtą atsakovui, turto hipoteka (įkeitimas) nepasibaigė. Nors sutartinė hipoteka (įkeitimas), pasinaudojant UAB „Saulės lietus“ išregistravimu, buvo pripažinta pasibaigusia, teismui pripažinus UAB „Saulės lietus“ kreditorių teises į po UAB „Saulės lietus“ išregistravimo likusį turtą (debitorinę skolą), turto, kuris iki UAB „Saulės lietus“ išregistravimo buvo įkeistas didžiausio UAB „Saulės lietus“ kreditoriaus Danske Bank A/S naudai, atžvilgiu turi būti nustatyta priverstinė hipoteka (įkeitimas).
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Pegama“ prašė pareiškėjo prašymą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, kad Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. sprendimu patenkinti reikalavimai yra socialiai reikšmingi, turi visuomeninę reikšmę. Atsakovas turi ne vieną kreditorių, o ieškovas nepateikė jokių duomenų dėl to, kodėl kreditorius, kurio reikalavimai patenkinti teismo sprendimu, turėtų būti laikomas privilegijuotu kitų atsakovo kreditorių atžvilgiu ir jo reikalavimai turėtų būti tenkinami, nesilaikant įprastinio Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau — CPK) įtvirtinto reikalavimų tenkinimo eiliškumo. Ieškovo nurodoma sutartinė hipoteka pasibaigė ir nėra jokio teisinio pagrindo tam, kad vietoje pasibaigusios sutartinės hipotekos šiuo atveju būtų nustatyta priverstinė turto hipoteka. Ieškovo nurodoma išregistruota sutartinė hipoteką buvo svetimo turto hipoteka. Tai, kad teismai pripažino UAB „Saulės lietus“ kreditorių teises į UAB „Saulės lietus“ turtą, nereiškia, jog jie pripažino ir šių kreditorių teises į svetimo turto hipoteką.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 7 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Viresita“ prašymą atmetė. Teismas pažymėjo, kad skolos iš UAB „Pegama“ priteisimas bankrutavusios ir iš juridinių asmenų išregistruotos UAB „Saulės lietus“ kreditorių naudai nelaikytinas pakankamu pagrindu nustatyti priverstinę skolininko turto hipoteką, kadangi kito kreditoriaus – valstybės, reikalavimas į 25 501 Lt sumą atsirado to paties sprendimo pagrindu. Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodyti motyvai nėra susiję su socialiai reikšmingų teisinių gėrių apsauga. Nors teismai pripažino UAB „Saulės lietus“ kreditorių teises į turtą, tačiau, vien tai nėra pagrindas daryti išvadą, kad pripažinta kreditorių teisė ir į turto hipoteką.
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „Viresita“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl priverstinės hipotekos nustatymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Priverstinės hipotekos nustatymas nagrinėjamu atveju negali būti laikomas neadekvačiai suvaržančiu skolininko (atsakovo) interesus, kadangi nustačius priverstinę hipoteką iš esmės būtų atkurta UAB „Saulės lietus“ bankroto metu buvusi de facto situacija.
2) Teismo nutartyje nurodomas Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. sprendimo pagrindu atsiradęs valstybės reikalavimas atsakovo atžvilgiu, esant tinkamai vykdomoms UAB „Saulės lietus“ bankroto procedūroms, apskritai net nebūtų atsiradęs. Atsakovo valstybei mokėtinos bylinėjimosi išlaidos atsirado tik kaip pasekmė UAB „Saulės lietus“ kreditorių pastangų teisinėmis priemonėmis apginti savo subjektines teises, pareiškiant reikalavimus teisme. Pritaikius priverstinę hipoteką atsakovo turto atžvilgiu, nebūtų pažeisti valstybės kaip kreditoriaus interesai, priešingai, UAB „Saulės lietus“ bankroto byloje į valstybės biudžetus mokėtinų reikalavimų suma yra ženkliai didesnė nei Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. sprendimu iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistos bylinėjimosi išlaidos, todėl iš esmės būtų užtikrinta netgi platesnė valstybės, kaip kreditoriaus, interesų apsauga.
3) Iš nagrinėjamos bylos aplinkybių akivaizdu, kad priverstinės hipotekos (įkeitimo) taikymo būtinumas nagrinėjamoje byloje yra pagrįstas svarbiu ir išskirtiniu UAB „Saulės lietus“ kreditorių interesu bei aplinkybėmis, kurios pagal savo pobūdį nėra ir iš esmės negali būti būdingos kitiems atsakovo kreditoriams. Kreditorių interesas yra neatsiejamai susijęs su viešuoju interesu bankroto bylose. Nėra jokių duomenų, kad priverstinės hipotekos (įkeitimo) nustatymas pažeistų kitų atsakovo kreditorių, tarp jų ir valstybės, teises, ar tokios apsaugos taikymas neadekvačiai suvaržytų atsakovo, kaip skolininko, interesus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 ir 338 straipsnius apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.
Byloje pateiktu prašymu dėl priverstinės hipotekos nustatymo siekiama užtikrinti iš Juridinių asmenų registro išregistruotos UAB „Saulės lietus“ kreditorių interesus, kuriems Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. sprendimu iš UAB „Pegama“ buvo priteista 2 147 621,56 Lt skola, 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 5 000 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priverstinė hipoteka atsiranda įstatymo arba teismo sprendimo pagrindu esant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.175 straipsnio 2 dalyje nustatytiems atvejams. CK 4.175 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas priverstinės hipotekos atsiradimo pagrindas aiškinamas kartu su CK 176 straipsniu, 2 punkte – kartu su CK 4.177 straipsniu, o 3 punkte – atitinkamai kartu su CK 4.178 straipsniu. Kasacinio teismo praktikoje, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, yra išaiškinta, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas galimybę nustatyti hipoteką pagal teismo sprendimą patenkintiems reikalavimams užtikrinti, visų pirma tokią teisę susiejo su socialiai reikšmingų teisinių gėrių apsauga. Kadangi hipotekos kreditorius išieškojimo procese turi pirmumo teisę prieš kitus kreditorius (CK 4.192 straipsnio 1 dalis), asmuo, prašydamas, kad teismo sprendimu būtų nustatyta hipoteka jo patenkintiems reikalavimams užtikrinti, turi įrodyti tokios apsaugos taikymo būtinumą, o teismas – įvertinti, ar tokios apsaugos taikymu nebus suvaržyti skolininko interesai labiau nei tai yra būtina, taip pat ar nebus pažeisti kitų kreditorių interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2010). Hipotekos, kaip daiktinės teisės, paskirtis yra skolinio įsipareigojimo įvykdymo nekilnojamojo daikto įkeitimu užtikrinimas, todėl teismas pagal galiojantį reglamentavimą turi teisę nustatyti priverstinę hipoteką, jeigu yra priimamas arba jau yra priimtas teismo sprendimas dėl piniginio reikalavimo patenkinimo ir jeigu iš bylos aplinkybių matyti, kad teismo sprendimas gali būti neįvykdytas arba jo įvykdymas gali pasunkėti. Atsižvelgiant į priverstinės hipotekos užtikrinamąjį pobūdį daroma išvada, kad ją nustatyti galima reikalauti tiek reiškiant turtinį reikalavimą, tiek vėliau, jei turtinis reikalavimas, patenkintas teismo sprendimu, yra neįvykdytas, t. y. kol egzistuoja aplinkybės, dėl kurių teismo sprendimui įvykdyti būtina taikyti priverstinę hipoteką. Priverstinės hipotekos būtinumas turi būti grindžiamas svarbiu ir išskirtiniu konkretaus kreditoriaus interesu, o ne interesu, kuris gali būti būdingas kiekvienam kreditoriui. Prašantis nustatyti priverstinę hipoteką kreditorius būtinumą ją nustatyti turi grįsti aplinkybėmis, kuriomis negali remtis bet kuris iš kreditorių, nes teismas naudojasi priverstinės hipotekos nustatymo teise siekdamas apginti ypatingus ir individualius kreditoriaus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2012).
Pažymėtina, kad apeliantas nei pirmosios instancijos teismui pateiktu pareiškimu, nei atskiruoju skundu nenurodo jokių aplinkybių, kurios leistų teigti, kad nagrinėjamu atveju nenustačius priverstinės hipotekos egzistuoja grėsmė Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. sprendimo įvykdymui. Esant tokioms aplinkybėms apelianto argumentai, kad UAB „Saulės lietus“ kreditoriai turi išskirtinį interesą, pagrindžiantį priverstinės hipotekos nustatymo būtinumą, net ir pripažinus šių argumentų pagrįstumą nebūtų pakankami pareiškėjo prašymui patenkinti ir tuo pačiu ginčijamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti. Kita vertus, kaip nurodo pats pareiškėjas, ginčo turtas UAB „Saulės lietus“ bankroto procedūrų metu nepriklausė UAB „Saulės lietus“, o buvo įkeistas Danske Bank A/S, taigi kiti UAB „Saulės lietus“ kreditoriai, išskyrus Danske Bank A/S, kuriam priklausė hipotekos teisė, neturėjo jokių teisių į ginčo turtą. Dėl šios priežasties nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentu, kad visi UAB „Saulės lietus“ kreditoriai, kuriems priteista skola Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. sprendimu, turi išskirtinį interesą, pagrindžiantį priverstinės hipotekos būtinumą ginčo atveju. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nagrinėjamu atveju sąlygos priverstinės hipotekos nustatymui užtikrinant UAB „Saulės lietus“ kreditorių reikalavimą nenustatytos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad priverstinės hipotekos nustatymas vyksta ginčo teisena, išsprendus bylą iš esmės turi būti priimamas teismo sprendimas (CPK 259 straipsnio 1 dalis), o kiti atsakovo kreditoriai trauktini į bylą trečiaisiais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2012). Šiuo aspektu pažymėtina, kad nagrinėjama byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta netinkama procesine forma, t.y. CPK XXXVI skyriaus nustatyta tvarka, neįtraukus į bylą kitų UAB „Pegama“ kreditorių, nors apie tokių kreditorių egzistavimą buvo nurodyta atsakovo atsiliepime (b.l. 64). Vertinant, ar nurodytas procesinis pažeidimas nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas panaikinti ginčijamą nutartį, atsižvelgtina į tai, kad pagal CPK 328 straipsnį iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo procesinis sprendimas negali būti naikinamas formaliais pagrindais, o absoliučiu teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstami tik tie atvejai, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kadangi pirmosios instancijos teismas, ginčijama nutartimi atmesdamas pareiškėjo prašymą, neįtrauktų į bylą UAB „Pegama“ kreditorių materialiųjų teisių ir pareigų neįtakojo, UAB „Saulės lietus“ kreditorius Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. sprendimo pagrindu atstovauja pareiškėjas UAB „Viresita“ (b.l. 8), kuris atskirajame skunde nekelia argumentų dėl savo teisių pažeidimo dėl netinkamos proceso formos (CPK 328 straipsnis), o ginčijamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu klausimas dėl priverstinės hipotekos nustatymo sąlygų išspręstas teisingai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, naikinti ginčijamą nutartį nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutarė:
Atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.