Telšių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. V. skundą dėl Lietuvos transporto saugos administracijos 2023 m. balandžio 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR_N-1113-2023 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2023 m. balandžio 5 d. Lietuvos transporto saugos administracijos nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR_N-1113-2023 (toliau - nutarimas), V. V. pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 375 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą ir nubaustas 195 Eur bauda už tai, kad 2022 m. lapkričio 5 d. kaip Bugenių geležinkelio stoties kalnelio budėtojas, turėdamas pareigą įvažiavus į kelią lokomotyvui, turinčiam sustumti vagonus, nurodyti išimti iš po vagonų ratų ratstabdžius šią pareigą atliko netinkamai, dėl ko įvyko geležinkelių transporto eismo įvykis. Nutarime nurodoma, kad tokiais veiksmais V. V. pažeidė 1999 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 452 patvirtintų Geležinkelių eismo taisyklių 14.6.7 punktą.

2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu V. V. pateikė skundą ir prašo panaikinti skundžiamą nutarimą. Skunde nurodoma, kad nutarime neteisėtai ir nepagrįstai nebuvo pritaikyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis padėjo išsiaiškinti administracinį nusižengimą. Be to, nutarimas motyvuojamas 1999 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 452 patvirtintų Geležinkelių eismo taisyklių 14.6.7 punktu, kuriame numatyti reikalavimai taikomi ratstabdininkui, o jo užimamos pareigos – kalnelio budėtojas, kurio veiksmų leidžiant vagonus nuo kalnelio šis punktas visai nereglamentuoja. Todėl skiriant administracinę nuobaudą buvo netinkamai pritaikyta teisės norma.

3. Atsiliepimu į skundą Institucija, priėmusi nutarimą, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atlikus geležinkelių transporto eismo įvykio tyrimą, kurio akte nurodyta, jog kalnelio budėtojas V. V. kaupiamojo kelyno gale, iš nelyginio iešmyno pusės dirbančiam ratstabdininkui nenurodė nuimti ratstabdžių nuo kelio Nr. 27, nors privalėjo duoti tokį nurodymą, įvyko eismo įvykis. Būtent V. V. pažeidė 2022 m. gegužės 17 d. Bugenių geležinkelio stoties skirstomojo kalnelio darbo organizavimo instrukcijos 6.2.10 punkto reikalavimus, t. y. nurodyti II stabdymo pozicijoje dirbančiam ratstabdininkui ir kaupiamojo kelyno gale, iš nelyginio iešmyno pusės dirbančiam ratstabdininkui kelyje stovinčius vagonus įtvirtinti ratstabdžiais ar juos nuimti ir 11.1 punkto 5 žingsnio reikalavimus, t. y. gavus LVGR pranešimą apie ratstabdžius, manevriniu radijo ryšiu pranešti apie tai manevrų vadovui. Taip pat nurodo, kad būtent V. V. turėjo pareigą pranešti, kad reikia nuimti ratstabdžius.

4. 2023 m. birželio 30 d. teisme gautas Institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, rašytinis paaiškinimas, kuriame nurodoma, jog nors Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 452 patvirtintų Geležinkelio eismo taisyklių 14.6.7 punkte kalbama apie ratstabdininko pareigas, tačiau iš jų išvedama kalnelio budėtojo pareiga. Bet pačios pareigos nekeičia tai, kad teisės akte numatyta, jog veiksmas atliekamas „leidžiant vagonus nuo kalnelio“, o nutarime nurodoma „kaupiamojo kelyno gale“. Institucija nurodo, kad visgi nagrinėjamu atveju tinkamesnis pažeistas teisės akto punktas yra 14.6.10, t. y. „draudžiama atstumti ir sujungti vagonus kaupiamajame kelyne (nuo kalnelio ar kitos kaupiamojo kelyno pusės), prieš tai kalnelio budėtojui (derintojui) ir kaupiamojo kelyno kito galo derintojui ar kitam darbuotojui savo veiksmų nesuderinus Stoties knygoje nustatyta tvarka. Prieš sustumiant vagonus derintojas privalo patikrinti, ar nėra ratstabdžių po vagonų ratais, ar automatinių vagonų sankabų atkabinamosios svirties padėtis yra nuolatinė ir nėra kliūčių eismui“. Kartu Institucija pažymėjo, kad teisės akto punktas nagrinėjamu atveju nekeičia esmės, kadangi nusižengimo esmė yra įrodyta, asmuo supranta, už kokį nusižengimą yra patrauktas administracinėn atsakomybėn.

5. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas V. V. nurodė, kad jis neginčija paties fakto, kad jis nenurodė išimti iš po vagonų ratų ratstabdžius, tačiau mano, kad ne jo veiksmai turėjo įtaką eismo įvykiui kilti. Pagal nusistovėjusią tvarką, būtent derintojas (manevrų operatorius) turi viską iki galo patikrinti prieš atliekant veiksmą. Geležinkelio eismo taisyklių 14.6.7 punktas reglamentuoja ratstabdininko veiksmus, o jis nėra ratstabdininkas, todėl atsakomybė jam pagal šį teisės aktą negali kilti. Be to, viskas įvyko jau esant kaupiamajame kelyne, vagonų sustūmimas vyko 27 kelyje, o 14.6.7 punktas reglamentuoja ratstabdininko veiksmus leidžiant vagonus nuo kalnelio. Taigi šis punktas negali būti taikomas ir dėl to, kad veiksmas įvyko ne leidžiantis nuo kalnelio, o jau nusileidus – kaupiamajame kelyne. Nutarime nurodyta įvykio vieta ir laikas neatitinka tikrovės, nes vagonai jau buvo nuleisti nuo kalnelio. Nurodė, kad sutinka, jog pažeidė Bugenių geležinkelio stoties skirstomojo kalnelio darbo organizavimo instrukcijos 6.2.10 punkto reikalavimus, tačiau Geležinkelio eismo taisyklių 14.6.7 punkto pažeidimas jam negali būti taikomas. Be to, nurodė kad dėl Bugenių geležinkelio stoties skirstomojo kalnelio darbo organizavimo instrukcijos 6.2.10 punkto reikalavimų pažeidimo jam nebuvo išmokėta metinė premija ir sumažintas skatinamasis atlyginimo koeficientas, žodžiu jam buvo pasakyta, kad tai dėl dviejų eismo įvykių. Dėl paties įvykio nurodė, kad darbdaviui 2022 m. gruodžio mėn. atliekant geležinkelių transporto eismo įvykio tyrimą, visiškai nebuvo atsižvelgta į jo paaiškinimus, akto jis negavo. Vykdant tyrimą nebuvo apklausti mašinistas ir manevrų operatorius bei nebuvo išklausyti pokalbių įrašai, todėl nutarimas priimtas neįvertinus visų reikalingų duomenų. Dėl Institucijos naujai nurodyto teisės akto pažeidimo, t. y. kad jis pažeidė Geležinkelio eismo taisyklių 14.6.10 punkto reikalavimus, nurodė, kad pagal šį punktą būtent derintojas, o ne kalnelio budėtojas, privalo pasitikrinti ar yra nuimti ratstabdžiai, šiuo punktu yra reglamentuojami ne vieno asmens veiksmai, tačiau jam nesuprantama, kodėl dabar nutarė taikyti šį punktą būtent tik jam. Mano, kad eismo įvykį lėmė derintojo veiksmai, nes būtent jis privalėjo pasitikrinti, ar nuimti ratstabdžiai, o je jo – kalnelio budėtojo. Taip pat nutarus, kad jis vis tik atsakingas už eismo įvykį, teigia, kad nepagrįstai nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes jis nuo pat pradžių teikė paaiškinimus, dalyvavo pažeidimo nagrinėjime, neginčija esminių situacijos aplinkybių.

6. Teismo posėdžio metu Institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, atstovė Neda Pranskaitytė nurodė, kad pareiga ratstabdininkui kilo iš kalnelio budėtojo pareigos, todėl nors Geležinkelio eismo taisyklių 14.6.7 punkto norma pareigą numato ratstabdininkui, tačiau atsakomybė už įvykį tenka kalnelio budėtojui, nes būtent jis privalėjo duoti nurodymus ratstabdininkui. Asmuo jau anksčiau yra baustas už panašius Geležinkelio eismo taisyklių pažeidimus. Taip pat nurodė, kad vis tik šiuo atveju Institucija mano, kad visgi nagrinėjamu atveju tinkamesnis pažeistas teisės akto punktas yra 14.6.10, todėl prašo konstatuoti būtent šio punkto pažeidimą, o ne 14.6.7 punkto pažeidimą. Taip pat nurodė, kad pažeisto punkto pažeidimas nekeičia nusižengimo esmės. Kadangi pats V. V. neginčijo fakto, kad jis nedavė nurodymo ratstabdininkui nuimti ratstabdžius, todėl jo veiksmai atitinka ANK 375 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį ir skundžiamu nutariu pagrįstai jam buvo taikyta nuobauda.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

7. Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais.

8. ANK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra atitinkamo administracinio nusižengimo sudėtis.

9. ANK 618 straipsnyje nurodyta, kad ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas priima nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Nutarime, be kitų jam keliamų reikalavimų, turi būti nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas. Būtent šiuos reikalavimus atitinkantis ne teismo tvarka bylą nagrinėjančios institucijos nutarimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kartu tik tokius reikalavimus atitinkantis institucijos nutarimas sudaro prielaidas pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, tinkamai įgyvendinti ANK 641 straipsnyje nustatytas pareigas, t. y. patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

10. Bylos medžiaga nustatyta, kad V. V. 2023 m. balandžio 5 d. Lietuvos transporto saugos administracijos nutarimu Nr. VKTI-ANR_N-1113-2023 (toliau - nutarimas) pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 375 straipsnio 3 dalyje, numatančioje atsakomybę už geležinkelių transporto eismo įvykį sukėlusį geležinkelių transporto eismo saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimą (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2023-06-01). Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į Geležinkelių transporto eismo saugą reglamentuojančius teisės aktus.

11. Kvalifikuojant asmens pažeidimą pagal blanketinę teisės normą, administracinio nusižengimo protokole būtina nurodyti blanketinę teisės normą, kurią asmuo kaltinamas pažeidęs. Be to, būtina nurodyti ir kitas nusižengimo esmę atskleidžiančias aplinkybes. Tai yra svarbu, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas galėtų tinkamai įvertinti asmens veiką, o atsakomybėn patrauktas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika, ir duoti apie tai išsamius paaiškinimus, t. y. žinotų, nuo ko jis turėtų gintis ir, sprendžiant atsakomybės klausimą, nebūtų pažeistos jo teisės. Gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę ir yra svarbi asmens, kaltinamo nusižengimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018, Nr. 2AT-6-628/2019). Todėl institucijai, taikančiai atsakomybę už geležinkelių transporto eismo saugos ar geležinkelių sistemos reikalavimų pažeidimus, kartu privaloma aiškiai nurodyti ir teisės aktus, numatančius geležinkelių transporto eismo saugos ar geležinkelių sistemos reikalavimus. Taigi Institucija turi pareigą tinkamai kvalifikuoti nusižengimą ir tinkamai bei teisėtai pritaikyti specialiąją teisės normą.

12. Skundžiamame nutarime nurodoma, kad Bugenių geležinkelio stoties kalnelio budėtojas (V. V.) pažeidė 1999 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 452 patvirtintų Geležinkelių eismo taisyklių (toliau – Taisyklės) 14.6.7 punktą. 2023 m. birželio 30 d. rašytiniuose paaiškinimuose, teismo posėdžio metu nurodė, kad vis tik V. V. pažeidė ne 14.6.7. d punktą, kuris buvo nurodytas administracinio nusižengimo protokole, pagal kurį buvo priimtas skundžiamas nutarimas, o 14.6.10 punkto reikalavimą.

13. Taisyklių 14.6.7 punkte nustatyta, kad leidžiant vagonus nuo kalnelio, kiekvienas ratstabdininkas turi stebėti, kiek vagonų yra viename ar kitame kelyje, iš anksto pranešti vyresniajam ratstabdininkui, kalnelio budėtojui arba derintojui, kada bus visas kelias užimtas. Kad užtikrintų saugų ir ritmingą darbą bei išvengtų avarijų, ratstabdininkai privalo: d) įvažiavus į kelią lokomotyvui, turinčiam sustumti vagonus, derintojo arba kalnelio budėtojo nurodymu išimti iš po vagonų ratų ratstabdžius.

14. Taisyklių 14.6.10 punkte nustatyta, kad „draudžiama atstumti ir sujungti vagonus kaupiamajame kelyne (nuo kalnelio ar kitos kaupiamojo kelyno pusės), prieš tai kalnelio budėtojui (derintojui) ir kaupiamojo kelyno kito galo derintojui ar kitam darbuotojui savo veiksmų nesuderinus Stoties knygoje nustatyta tvarka. Prieš sustumiant vagonus derintojas privalo patikrinti, ar nėra ratstabdžių po vagonų ratais, ar automatinių vagonų sankabų atkabinamosios svirties padėtis yra nuolatinė ir nėra kliūčių eismui“.

15. Nusižengimo esmė yra susijusi su tuo, kad V. V., būdamas kalnelio budėtoju, netinkamai atliko pareigą nurodyti išimti iš po vagonų ratų ratstabdžius. Geležinkelių transporto eismo įvykio tyrimo akte nurodyta, kad V. V. pažeidė 2022 m. gegužės 17 d. Bugenių geležinkelio stoties skirstomojo kalnelio darbo organizavimo instrukcijos 6.2.10 punkto reikalavimus. Būtent remiantis šiuo aktu ir buvo surašytas V. V. administracinio nusižengimo protokolas, tačiau šiuo atveju Taisyklių 14.6.10 punkte yra įtvirtintas atitinkamų darbuotojų veiksmų derinimas Stoties knygoje nustatyta tvarka, tačiau jokių duomenų, kad būtų tirta, ar atitinkamų asmenų veiksmai, juolab asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, veiksmai, kaip kalnelio budėtojo atitiko būtent Stoties knygoje nustatytą tvarką, nėra. Pažeidimo esmė, vertinant ją Taisyklių 14.6.10 punkto kontekste, yra neaiški, nes negalima iš pažeidime nurodytų faktinių aplinkybių, nustatyti V. V. veiksmų atitikties būtent Taisyklių 14.6.10 punkte įtvirtintų draudimų ar pareigų. Taigi atliekant administracinio nusižengimo tyrimą, nebuvo tirti V. V. veiksmai vertinant juos būtent Taisyklių 14.6.10 punkto kontekste. Teismas pažymi, kad ne bet kokie veiksmai užtraukia administracinę atsakomybę, o tik tie, kurie atitinka atitinkamo administracinio nusižengimo požymius. Kadangi Institucija tvirtina, kad V. V. nesilaikė Taisyklių 14.6.10 punkte įtvirtintų nuostatų, tai iš pažeidimo esmės turėtų būti aišku, ką konkrečiai pažeidė V. V., kokie jo veiksmai neatitiko Stoties knygoje nustatytos tvarkos, kokių pareigų, vertinant jas Taisyklių 14.6.10 punkto kontekste, neatliko.

16. Teismo vertinimu, blanketinės normos, už kurios pažeidimą nubaustas V. V., pakeitimas, yra esminis ir teismas neturi galimybės tiksliai įvertinti V. V. atsakomybės ribų bei galimai padaryto nusižengimo aplinkybių bei nuspręsti dėl jo kaltės. Šių protokolo trūkumų negalima pašalinti teisme, be to, jų šalinimas teisminio nagrinėjimo stadijoje iš esmės trukdytų administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, galimai sąlygotų kaltinimo pakeitimą ar tikslinimą, dėl ko bylos nagrinėjimas teisme būtų apsunkintas ir truktų ilgiau bei reikštų svarbių asmens konstitucinių teisių ir laisvių, inter alia teisės į teisingą teisinį procesą pažeidimus, taigi konstatuojama, kad byloje reikalingas papildomas aplinkybių tyrimas, todėl byla grąžintina institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti bei administracinio nusižengimo protokolo trūkumams pašalinti (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

17. Teismas taip pat pažymi, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus ANK pakeitimams, administracinė atsakomybė pagal ANK 375 straipsnį numatyta tik už geležinkelių transporto eismo saugos ar geležinkelių sistemos reikalavimų pažeidimą, numatant baudą nuo šešiasdešimt iki dviejų šimtų eurų). Atsakomybė už geležinkelių transporto eismo įvykį sukėlusį geležinkelių transporto eismo saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimą (ANK 375 straipsnio 3 dalis), panaikinta (įstatymo redakcija, pakeista 2023-05-11 įstatymu Nr. XIV-1947 (nuo 2023-06-01). Tačiau įvertinus tai, kad iš pažeidimo esmės, vertint ją Taisyklių 14.6.10 punkto kontekste, negalima nustatyti, ar yra V. V. veiksmuose ANK 375 straipsnyje įtvirtino nusižengimo požymių (redakcija, galiojanti nuo 2023-06-01), ir nutarta panaikinus nutarimą grąžinti bylą institucijai, teismas nesprendžia dėl ANK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos taikymo.

18. Taigi šiuo atveju, be kita ko, iš naujo atliekant administracinio nusižengimo tyrimą, tikslinga įvertinti V. V. veiksmus pagal ANK 375 straipsnį (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 223-06-01) (ANK 3 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. V. skundą dėl Lietuvos transporto saugos administracijos 2023 m. balandžio 5 d. nutarimo, priimto administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR_N-1113-2023 tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos 2023 m. balandžio 5 d. nutarimą Nr. VKTI-ANR_N-1113-2023 ir bylą grąžinti Lietuvos transporto saugos administracijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams.