- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-08
- Bylos Nr.
- e2-1245-464/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00069-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Karkasnamis“
- Ieškovas
- G. K., D. K.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Karkasnamis“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas civilinėje byloje Nr. e2-357-755/2020 pagal ieškovų G. K. ir D. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Karkasnamis“ dėl pagal sutartį perduotų lėšų grąžinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai G. K. ir D. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovės UAB ,,Karkasnamis“ sumokėtus pagal preliminariąją sutartį 54 000 Eur, 318 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad su atsakove 2019 m. kovo 28 d. sudarė preliminariąją namo pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo iki 2019 m. spalio 1 d. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pastatyti dvibutį namą (baigtumas 80 proc.), ir ½ dalį šio turto perduoti ieškovų nuosavybėn. Pasak ieškovų, jie tinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, sumokėjo atsakovei 54 000 Eur, tačiau nei suėjus sutartyje nurodytam terminui, nei ieškinio pateikimo dieną sutartimi prisiimtų įsipareigojimų atsakovė nėra įvykdžiusi. Iš esmės yra atlikta tik nedidelė dalis darbų, t. y. išlieti pamatai, pastatyta namo konstrukcija (sienos, langai, stogas), atlikta nedidelė dalis vidaus darbų. Atsakovė nutraukė darbus, be to, jiems tapo žinoma, kad žemės sklypui, kuriame vykdomos statybos, yra taikomas areštas, jis įkeistas kitiems kreditoriams. Kadangi terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti yra pasibaigęs ir tai lėmė neteisėti atsakovės veiksmai, ieškovai prašo priteisti iš atsakovės jai sumokėtą 54 000 Eur sumą ir palūkanas.
3. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kitą turtą ar turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, o jo nesant ar esant nepakankamai – areštuoti atsakovės pinigines lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitoje.
4. Ieškovai nurodė, kad statybos darbai nėra vykdomi, žemės sklypas areštuotas du kartus, įregistruota jo priverstinė hipoteka kito kreditoriaus naudai. Atsakovė nevykdo ir neketina vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, pažeidė esmines sutarties nuostatas. Pareikšto reikalavimo suma jai yra didelė, lėšų tokiam įsipareigojimui įvykdyti atsakovė neturi, todėl egzistuoja grėsmė teismo sprendimo tinkamam įvykdymui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi ieškovų G. K. ir D. K. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino ir areštavo atsakovei UAB ,,Karkasnamis“ nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, esančius pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, kurių vertė neviršija 54 000 Eur.
6. Preliminariai įvertinęs ieškovų su ieškiniu pateiktus įrodymus, teismas sprendė, kad ieškovams palankaus teismo sprendimo priėmimo galimybė egzistuoja.
7. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovų reikalavimas yra turtinio pobūdžio, kad atsakovė, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, 2020 m. turi bent aštuonias skolines prievoles kitiems kreditoriams, į tai, kad reikalaujama priteisti suma – 54 000 Eur, yra pakankamai didelė, o atsakovė įsipareigojimų nevykdo, teismas padarė išvadą, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti.
8. Teismo vertinimu, ieškovai įrodė abi būtinąsias sąlygas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, t. y. tiek ieškinio preliminarų pagrįstumą, tiek grėsmę galimai jiems palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl jų prašymą patenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovė UAB ,,Karkasnamis“ atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Ieškovai savo prašymo visiškai nemotyvavo, nenurodė jo pagrindo, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių realią grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Priešingai, klaidina teismą nepateikdami teisingos informacijos apie namo baigtumą. Namas yra iš esmės baigtas statyti, nėra išdažytos tik sienos.
9.2. Ieškovai elgėsi nesąžiningai ir vėlavo tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, t. y. nustatytais terminais nemokėjo dalinių įmokų už atliktus darbus. Dėl ieškovų veiksmų buvo vėluojama atlikti darbus. Teikdami šį ieškinį ieškovai siekia nesąžiningai išvengti pagrindinės sutarties sudarymo.
9.3. Vien tik ieškovų kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismą ir reikalavimų, nagrinėtinų pagal ginčo teisenos taisykles, pareiškimas neteikia jai pranašumo antrosios ginčo šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo areštuoti atsakovės turtą. Tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas prieštarauja ekonomiškumo ir proporcingumo principams.
Atsiliepimas
10. Ieškovai G. K. ir D. K. atsiliepime prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimų į skundą argumentus:
10.1. Grėsmę teismo sprendimo tinkamam įvykdymui pagrindžia tokios faktinės aplinkybės, kad atsakovei priklausančiam nekilnojamam turtui, t. y. tiek ginčo, tiek kitam žemės sklypui, yra taikomas ne vienas areštas (iš viso keturi). Atsakovės kreditorių sąrašas nuosekliai didėja.
10.2. Šalia ginčo žemės sklypo esančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovė yra pastačiusi kitą namą, kuris dar nėra įregistruotas ir kuris turi pirkėjus, kuriems atsakovė ketina turtą parduoti. Šias faktines aplinkybes ieškovams patvirtino to turto galimi pirkėjai. Taigi, tuo atveju, jei bus panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovė neabejotinai imsis priemonių turtui perleisti.
10.3. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad ginčo namas yra iš esmės baigtas pastatyti. Atsakovė teikė selektyvias, tikrosios faktinės padėties nepagrindžiančias nuotraukas. Ieškovai tinkamai ir laiku vykdė savo sutartinus įsipareigojimus, priešingų įrodymų į bylą nebuvo pateikta.
10.4. Atsakovės nesąžiningumą patvirtina ir tai, kad atsakovės direktorius lėšas prašė pervesti ne į bendrovės, o į jo asmeninę sąskaitą, nes bendrovės sąskaitoms buvo taikomas areštas. Be to, terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti yra pasibaigęs, todėl nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad ieškovai siekia išvengti pagrindinės sutarties pasirašymo.
10.5. Ieškovai ketino įsigyti ne šiaip turtą, o gyvenamąjį būstą sau ir trims nepilnamečiams vaikams, kurio įsigijimui panaudojo pinigus, gautus už turėto būsto pardavimą ir šiuo metu neturi jokio jiems priklausančio būsto. Kaip pasikeistų atsakovo situacija panaikinus šioje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, ieškovams neaišku.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų
11. Apeliantė UAB ,,Karkasnamis“ kartu su atskiruoju skundu pateikė 19 nuotraukų, kuriose, jos tvirtinimu, užfiksuotas ginčo namas, ir kurios, jos tvirtinimu, įrodo, kad statybos darbai yra iš esmės pabaigti. Ieškovai su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pateikė naujus rašytinius įrodymus – išrašus iš VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro, 2020 m. gegužės 20 d. pranešimą apie turto arešto akto pakeitimo duomenų įregistravimą turto arešto aktų registre, antstolės A. Mikulėnienės 2020 m. gegužės 20 d. turto aprašą, 9 ginčo turto nuotraukas, jų ir apeliantės atstovų (advokatų) elektroninį susirašinėjimą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus raštą.
12. Įstatymų leidėjas apriboja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme galimybę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo ir turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgdamas į tai, kad nei apeliantė, nei ieškovai neteikia jokio prašymo priimti kartu su atskiruoju skundu bei atsiliepimu į jį pateiktus įrodymus ir nenurodo, kodėl minėtų duomenų pateikimo būtinybė iškilo teikiant atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas pateiktų į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą įrodymų priėmimo klausimo nesprendžia.
13. Be to, dalis šių įrodymų, pavyzdžiui, nuotraukos, kuriose, šalių teigimu, užfiksuota ginčo namo baigtumo situacija, neatitinka įrodymams keliamo sąsajumo reikalavimo. Iš tokių įrodymų rašytinio proceso tvarka nagrinėjamame apeliaciniame procese ir nebūtų galima identifikuoti nei kada, nei kur šios nuotraukos buvo padarytos, koks objektas jose užfiksuotas, t. y. minėti duomenys negali nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybių, susijusių su apeliantės sąžiningumu bei su tuo tiesiogiai siejamu poreikiu taikyti jai atitinkamus ribojimus (CPK 177 straipsnio 1 dalis, 180 straipsnis).
Dėl grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui kaip vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
14. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis. Visų pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant nors vienos iš nurodytų sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.
15. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad sąlygų laikinosios apsaugos priemonėms taikyti visumą ieškovai įrodė, todėl jų prašymą dėl apeliantės turto arešto patenkino. Apeliantė, nesutikdama su tokia teismo nutartimi, teigia, kad ieškovai neįrodė jos nesąžiningumo, ketinimo perleisti turtą ar kitaip jį apsunkinti kaip aplinkybių, lemiančių tokios grėsmės buvimo konstatavimą. Klausimas dėl pirmosios sąlygos – preliminaraus ieškinio pagrįstumo – atskirajame skunde nėra keliamas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios sąlygos nustatymo nepasisako, pažymėdamas, kad apie šios sąlygos buvimą leidžia spręsti ir ieškinio patenkinimas Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. neįsiteisėjusiu teismo sprendimu (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).
16. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės pozicija, kad skundžiamoje nutartyje nustatytos tokios faktinės aplinkybės, kaip apeliantės vėlavimas atsiskaityti su savo kreditoriais, jos atžvilgiu teismuose iškeltos 8 civilinės bylos ar nagrinėjamoje byloje pareikšto jai reikalavimo sumos dydis, nebuvo pakankamos padaryti išvadą dėl grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui buvimo.
17. Lietuvos apeliacinio teismo nuoseklioje ir jau suformuotoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praktikoje, susijusioje su grėsmės teismo sprendimo įvykdymui įrodinėjimu bei jos nustatymu, yra teikiami išaiškinimai, kad tokios aplinkybės, kaip ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė / finansinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-419-516/2018; 2019 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1267-553/2019; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-31-790/2020).
18. Toks aiškinimas yra grindžiamas tuo, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi. Kadangi laikinosiomis apsaugos priemonėmis didesniu ar mažesniu mastu yra suvaržomos asmens teisės, nors teismas dar nėra išsprendęs šalių ginčo ir pasisakęs dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, tai suponuoja šio procesinio instituto taikymo išimtinumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Tokių priemonių taikymo tikslas yra konservacinis, o jos taikomos tik tada, kai šiuo tikslu būtina išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turto masę ir vertę, nes pateikiami įtikinami argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys, kad šis turtas gali būti perleistas, įkeistas, apsunkintas kitomis prievolėmis, atsakovas taip siekiant išvengti būsimo atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems vykdymo.
19. Taigi, įrodinėjant grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, būtina įvardinti tokius atsakovo atliktus / galimus atlikti veiksmus, kurie yra nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu ir todėl kelia pagrįstų abejonių sėkmingam teismo sprendimo įvykdymui, jeigu jis būtų palankus šias priemones prašančiam taikyti asmeniui (ieškovui). Pareiga pateikti konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus / atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), juolab kad sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu, tenka ieškovui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1607-464/2018; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1355-370/2019; 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1032-236/2020).
20. Taigi, kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikiui konstatuoti reikšminga kelių faktų sutaptis – ieškinio sumos dydis, atsakovo turtinė padėtis ir jos galimi (labiau tikėtini, nei netikėtini) pokyčiai, atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu. Visa tai ir leidžia įvertinti atsakovo sąžiningumą kaip privalomą grėsmės sprendimo įvykdymui konstatavimo arba, priešingai, tokios grėsmės nenustatymo sąlygą. Nagrinėjamu atveju teismas nepagrįstai grėsmės buvimą susiejo vien su ieškinio sumos dydžiu ir apeliantės įsipareigojimų kitiems kreditoriams buvimu. Tokios teismo išvados stokoja pagrįstumo ir neatitinka teismų praktikoje jau suformuotų tokios grėsmės įvertinimo kriterijų.
21. Sutiktina su apeliante, kad nagrinėjamos bylos duomenys bei ieškovų procesinių dokumentų (prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones) turinys, t. y. juose dėstomos faktinės aplinkybės, sudaro pagrindą tik tokiai išvadai, kad ieškovai nenurodė jokių objektyvių duomenų ar aplinkybių, liudijančių apie apeliantės galimą nesąžiningumą, t. y. apie jos ketinimą slėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar pinigines lėšas, atlikti kitus su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus.
22. Tokios faktinės aplinkybės, kad apeliantė turi įsipareigojimų kitiems kreditoriams ar kad jos turtui yra taikomas areštas, patvirtina vien tai, jog ji susiduria su finansiniais sunkumais, bet ne tai, kad ji ėmėsi / imasi / imsis veiksmų turtui paslėpti, juolab kad šis, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, jau yra areštuotas kitų kreditorių reikalavimu ir disponavimo juo teisė jau yra suvaržyta. Laikinųjų apsaugos priemonių, kurių tikslas yra užtikrinti, kad ieškovams palankaus sprendimo priėmimo ir tokio sprendimo įsiteisėjimo atveju jų turtinis reikalavimas būtų įvykdytas, taikymas aptartų faktinių aplinkybių kontekste nepadėtų pasiekti šiam procesiniam institutui keliamo tikslo. Kaip minėta pirmiau, jo taikymas nėra skirtas materialinėms vertybėms kaupti ar saugoti, supaprastinti atsiskaitymą su kreditoriumi.
23. Toks atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentas, kad apeliantės vadovo prašymu paskutinė ieškovų 1 000 Eur įmoka buvo pervesta ne į bendrovės, o į jos vadovo asmeninę sąskaitą, taip pat negali būti laikomas pakankamu pagrindu grėsmei konstatuoti. Tokios aplinkybės sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką. Tuo tarpu tokie atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai, kad panaikinus laikinąsias apsaugos priemones apeliantė galimai perleis kitame nei ginčo žemės sklype esantį turtą (namą) fiziniams asmenims, taip pat negali būti vertinami kaip grėsmę dėl apeliantės nesąžiningumo patvirtinantys faktai.
24. Pirma, apeliantai nesiekia įgyti nuosavybės teisių į tą namą, kurį, kaip jie tvirtina, apeliantė gali parduoti. Antra, nors viena iš aplinkybių, leidžiančių konstatuoti asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nesąžiningumą, yra jo veiksmai (realūs ketinimai), susiję su turto perleidimu, visgi toks perleidimas gali būti laikomas nesąžiningu tik tuo atveju, jei tokiu būdu siekiama turtą nuslėpti ir apsunkinti teismo sprendimo vykdymą. Šiuo atveju patys ieškovai ieškinyje nurodė, kad apeliantės veikla yra susijusi su namų statyba bei jų pardavimu. Kitaip tariant, turto pardavimas yra vienas iš apeliantės pajamų šaltinių, vykdomos komercinės veiklos dalis, todėl apeliantės ketinimai vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus kitiems asmenimis objektyviai negali būti vertinami kaip jos nesąžiningumas.
25. Be to, toks nurodytos situacijos aiškinimas, kokį pateikia ieškovai, reikštų, kad juridinis asmuo, kurio veikla, be kita ko, yra ir turto pardavimas, iš esmės negalėtų šia veikla verstis kilus teisminiam ginčui. Taigi, akivaizdu, kad be konkrečių nesąžiningumo įrodymų nustatytas ribojimas disponuoti turtu nėra proporcingas, teisingas, protingas ir sąžiningas (CPK 3 straipsnio 1 dalis), kitaip tariant, jis nesuderinamas su bendraisiais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principais.
26. Apibendrinant darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės negali būti paliktos galioti, nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų joms taikyti – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimo, taip pat jų taikymu nukrypus nuo proporcingumo imperatyvo. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovų prašymas taikyti apeliantei laikinąsias apsaugos priemones netenkinamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovų G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Karkasnamis“ (juridinio asmens kodas 304701343) atžvilgiu.
Šios nutarties kopiją pateikti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.