Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Evelinai Talalienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ieškinį atsakovei D. J., dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo, nuolatinio rūpintojo skyrimo, išlaikymo priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

nustatyti G. J., nuolatinę rūpybą pas D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); 3) paskirti G. J., nuolatiniu rūpintoju D. J., gyv. (duomenys neskelbtini); 4) priteisti iš D. J., sūnaus G. J., išlaikymui po 150 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 5) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti rūpintoją D. J..

Nepilnamečio rūpintojas D. J. sutinka nuolatos rūpintis G. J.. D. J. nustatytas 45-55 darbingumo lygis, nuo 2013-05-15 jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) santechniku, darbo pajamos siekia 500 eur./mėn. Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-05-10 sprendimu Nr. GRD-451, jis yra pripažintas tinkamu tapti G. J. rūpintoju. Neigiamos informacijos apie D. J. šeimą nėra gauta. Nepilnamečio nuolatinės rūpybos nustatymas pas D. J. atitinka G. J. interesus. Vykdant laikinosios rūpybos priežiūrą nustatyta, kad rūpintojo šeima užtikrina nepilnamečio fizinį saugumą, svarbiausius raidos, sveikatos, emocinius poreikius, rūpybos kokybė gera.

Apribojus atsakovei motinos valdžią neterminuotai, jai išlieka pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką (CK 3.195 str.). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Išlaikymo pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeimyninių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Todėl iš atsakovės turėtų būti priteistas išlaikymas sūnui G. J., gim. (duomenys neskelbtini) po 150 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Civilinio kodekso 3.155 straipsnis).

Civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais. Kiekvienu nustatytu atveju teismas gali priimti sprendimą riboti tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas, kurią ir prašo taikyti ieškovas. To paties straipsnio antroji dalis numato, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokios priemonės turėtų būti taikomos tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir ginant geriausius vaiko interesus, t. y. šių priemonių taikymą teismas pripažįsta išimtiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008). Pažymėtina, kad teismas spręsdamas tėvų valdžios apribojimo klausimą, visų pirma turi atsižvelgti į šeimos santykių teisinio reglamentavimo principą – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, įtvirtintą tiek Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje, tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Taip pat pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo būdai – laikinai ar neterminuotai – nėra tolygūs. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra gerokai griežtesnė sankcija, o laikinas tėvų valdžios apribojimas suprantamas kaip prevencinė priemonė, skatinanti vaiko tėvus pakeisti gyvenimo būdą ir nustatomas konkrečiam laikui turint vilties, kad tėvai pasitaisys ir vėliau galės tinkamai auklėti savo vaikus.

Iš byloje pateiktų dokumentų nustatyta, jog nepilnamečio G. J. mama yra D. J., tėvas miręs ( b. l. 12-13). Byloje nustatyta, kad 2016-05-11 Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-885 likusiam be tėvų rūpybos G. J. buvo nustatyta laikinoji rūpyba D. J. šeimoje ( b. l. 39).

Socialinių darbuotojų pateikta informacija apie šeimą ir jai teikiamą pagalbą (b. l. 15-49), Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atvejų peržiūros protokolai, patvirtina, jog atsakovei buvo nuolat teikiamos socialinės ir vaiko teisių apsaugos specialistų paslaugos siekiant ugdyti motinystės įgūdžius, sugrąžinti vaiką į šeimą. Iš pateiktos informacijos matyti, kad atsakovė neranda kalbos su nepilnamečiu sūnumi, tarp jų kyla konfliktai. Byloje surinkti duomenys patvirtina, jog atsakovė faktiškai yra nusišalinusi nuo nepilnamečio vaiko auginimo, priežiūros, auklėjimo, nesirūpina jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikymu, nesudaro palankių sąlygų jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Teismas sprendžia, jog savo elgesiu atsakovė daro žalingą įtaką vaikui, vengia atlikti savo pareigas vaikui, paliko jį be priežiūros.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad atsakovė neatliko ir neatlieka tėvų pareigų, numatytų Civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, motinos ryšys su vaiku yra nutrūkęs, nes atsakovė vaiku nesirūpina jam esant laikinoje globoje.

Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, pagrįstai leidžiančių tikėtis, jog atsakovės gyvenimo būdas iš esmės pasikeis, atsakovė ims domėtis sūnumi, todėl nei atskyrimas nuo tėvų, nei laikinas tėvų valdžios apribojimas negali būti taikomi. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad šiuo atveju vaiko interesus geriausiai atitiktų neterminuotas motinos valdžios apribojimas atsakovei. Dėl šių aplinkybių konstatuotina, kad yra pagrindas siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus neterminuotai apriboti atsakovei motinos valdžią (Civilinio kodekso 3.180 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 178, 185, 186, 197 straipsniai).

Atsakovei neterminuotai apribojus motinos valdžią sūnaus atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (Civilinio kodekso 3.180 straipsnio 3 dalis).

Atsakovei išaiškintina, jog tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikintas jeigu įrodoma, kad tėvai (motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnis). Ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai (motina), kuriems taikytas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.182 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuolatinės vaiko globos ir gyvenamosios vietos nustatymo, nuolatinio globėjo paskyrimo.

Nepilnamečių vaikų tėvams neterminuotai apribojus tėvų valdžią vaikų atžvilgiu, nepilnamečiai vaikai į motinos ar tėvo šeimą negali grįžti. Be tėvų globos likusiam vaikui, kuris esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą nustatoma nuolatinė globa (rūpyba) (Civilinio kodekso 3.256 straipsnis). Civilinio kodekso 3.183 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu skiria vaikui nuolatinę globą (rūpybą) ir nustato jo gyvenamąją vietą.

Įvertinus byloje pateiktus duomenis, patvirtinančius, jog nepilnametis G. J. yra likęs be tėvų priežiūros ir globos, nesant kitų asmenų, išreiškusių norą globoti nepilnametį, jam nustatytina nuolatinė rūpyba, nuolatiniu rūpintoju skirtinas D. J., pas kurį nustatoma G. J. rūpybos ir gyvenamoji vieta (CK 3.265 straipsnis).

Rūpintojui išaiškintinos teisės ir pareigos, numatytos Civilinio kodekso 3.240, 3.243 - 3.246 straipsniuose. Globėjui išaiškintina, kad jis privalo: užtikrinti globojamo (rūpinamo) vaiko fizinį ir psichinį saugumą; rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; auklėti vaiką, sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko interesais; bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir savivaldos institucijomis; palaikyti ryšius su artimais vaiko giminaičiais, informuoti juos, jei jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, mokymąsi, sveikatą ir kitą; rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, išsivystymą, polinkius; rengti savarankiškam gyvenimui, darbui šeimoje, visuomenėje ir valstybėje. Globėjas yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Globėjas turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (Civilinio kodekso 3.271, 3.272 straipsniai). Globojamo vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas uzufrukto teise ir tik vaiko interesams tenkinti (Civilinio kodekso 3.275, 3.185 straipsniai).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Atsakovams tenka pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovas nurodė, kad kiekvieną mėnesį nepilnamečio išlaikymui reikalinga suma yra apie 150 Eur. Pažymėtina, kad ieškovui nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečio poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, būsto išlaikymui, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti nepilnamečių vaikų vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese.

Atsakovė D. J. teismo posėdžio metu paaiškino, jog ji supranta pareigą teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui, šios pareigos nevengia. Nurodė, kad prašomo išlaikymo dydžio teikti negali, kadangi pati šiuo metu gauna tik apie 80,00 Eur. Dėl silpnos sveikatos būklės niekur nedirba, šiuo metu tvarkosi dokumentus neįgalumo lygiui nustatyti. Pagal savo galimybes sūnui gali skirti ne daugiau kaip 50,00 Eur sumą. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog atsakovė neteikė išlaikymo nepilnamečiui sūnui, į minimalius sūnaus poreikius, bei atsakovės amžių, gaunamas pajamas, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui G. J. periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur priteisimo iš atsakovės D. J. tenkintinas iš dalies, ir iš atsakovės D. J. priteistinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui G. J. po 120,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė teismui nepateikė jokių duomenų, apie silpną savo sveikatos būklę, nustatytus susirgimus dėl kurių ji negali susirasti jokio apmokamo darbo. Šią aplinkybę atsakovė įrodinėjo tik valstybinio socialinio draudimo fondo pažyma apie išduotus nedarbingumo pažymėjimus iš kurios matyti, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2016-03-16 iki 2016-05-17 sirgo ( b. l. 59). Teismo posėdžio metu aiškino, kad prie jos išlaikymo prisideda draugas, kuris taip pat duoda pinigų ir G. J. po 10-20 Eur. Teismas išklausęs šalių paaiškinimų, o taip pat susipažinęs su byloje esančiais rašytiniais įrodymais daro išvadą, kad atsakovės materialinė padėtis yra ganėtinai sunki, ji neturi nekilnojamojo turto, kuris neštų pajamas, taip pat nedirba, todėl pajamos yra minimalios, tačiau tai nesudaro pagrindo ją atleisti nuo pareigos išlaikyti savo sūnų. Atsižvelgiant į tai iš atsakovės priteistinas išlaikymas po 120,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti D. J. (Civilinio kodekso 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Atsakovei šioje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, vadovaujantis įstatymo 20 str. atsakovė 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, 402 straipsniu, 406 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti G. J., nuolatinę rūpybą ir gyvenamąją vietą pas D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Paskirti G. J., nuolatiniu rūpintoju D. J. asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnaus G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 120 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos ( 2017-04-18) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti rūpintoją D. J., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.