Kauno apylinkės teismo nuosprendis

nepilnamečio nukentėjusiojo G. J. atstovei pagal įstatymą - Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei A. V., viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. J., gimusi (duomenys neskelbtini) Kelmėje, a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, našlė, bedarbė, registruota Darbo biržoje, gyvenanti ir gyvenamoji vieta registruota (duomenys neskelbtini), Garliavos apyl. sen., Kauno r. sav., neteista,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamoji D. J. 2016-01-30 apie 21 val. 13 min., namuose, adresu Kauno r., (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, kilus buitiniam konfliktui su nepilnamečiu sūnumi G. J., gim. 2001-01-08, būdama įniršusi ir agresyviai nusiteikusi, stovėdama vieno metro atstumu nuo nepilnamečio G. J. ir demonstruodama dešinėje rankoje laikomą virtuvinį stalo peilį, juo grasino nepilnamečiui G. J., nukreipdama į jį peilį ir ragindama jį nurimti, o nenurims - jį papjauti, po ko išsigandusiam G. J. išėjus iš virtuvės į koridorių, nusekė paskui G. J. su peiliu dešinėje rankoje ir grasindama G. J. perpjauti jam gerklę, tokiais savo veiksmais suteikdama G. J. pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimas jį nužudyti gali būti įvykdytas, tuo padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d.

Kaltinamoji D. J. kaltę pripažino, iš jos parodymų matyti, savo kaltę pripažįsta, gailisi, kad taip įvyko. Situacija susiklostė po mamos mirties. Kaltę pripažįsta, bet neketino vaiko žudyti ir nebūtų žudžiusi. Ją neteisingai suprato. Buvo šoko būsenoje, viskas vyko po mamos laidotuvių. Konfliktas buvo, tačiau jo metu peilio neturėjo Kada jos rankose atsidūrė peilis, nežino. Įvykius atsimena. Vyko konfliktas dėl dingusio fotoaparato ir aplamai daiktai dingdavo. Žodžių pasakytų neatsimena. Peilį virtuvėje turėjo, o kaip antrame aukšte jis atsirado, nežino. Konfliktas buvo kambaryje. G. prašė, reikalavo pinigų, o ji jų neturėjo. Kai jis pasakė, kad nori valgyti, ėjo daryti valgyti ir prašė ją palikti ramybėje. G. buvo nusileidęs į virtuvę, jie ją filmavo. Peilis virtuvėje būna visada. Nori gyventi su vaikais. Labai apgailestauja, kad įvyko šita situacija. Buvo pareigūnus išsikvietusi. Jie ją kaltino, kad nori vaiką nužudyti. Buvo išgėrusi ir raminančių, ir alkoholio. Gal taip ir buvo ką vaikai pasakojo, bet neprisimena. Gal taip ir sakė vaikui, nes buvo perpykusi. Galėjo sakyti, kad „gerklę perpjausiu“, bet neprisimena. Telefonus, rankinuką vaikai atnešė pareigūnams. Tada turėjo trečią telefoną. Žodžius, kurie kaltinime pasakyti prisipažįsta, kad būdama tokioje būsenoje galėjo pasakyti, bet taip niekada nebūtų dariusi. Dėl tų žodžių labai gailisi, pripažįsta savo kaltę. Atsiprašo ir prašo atleisti. Nori užbaigti bylą susitaikius. Vaikai – jos gyvenimo prasmė. Nori, kad jie jai atleistų.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje įrodymus BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, konstatuotina, jog kaltinamosios kaltė, be jos prisipažinimo, įrodyta:

- nukentėjusiojo nepilnamečio G. J. parodymai, iš kurių matyti, kad jis gyvena kartu su mama D. J. ir broliu D. J., brolio žmona V. ir dviem jų vaikais – A. ir D.. Su mama D. dažnai konfliktuoja ir nesutaria dėl skirtingų charakterių, dėl požiūrių ir dėl pinigų. Anksčiau mama nepirkdavo jam rūbų, bet šiuo metu ši problema išspręsta. Pinigų pas mamą prašo minimaliai, tik tiek, kad galėtų nusipirkti pavalgyti mokykloje ir papramogauti. Mama šiuo metu nedirbanti, todėl jų šeimos materialinė padėtis yra prasta. 2016-01-30 jis buvo namuose, mama apie 14-15 val. išėjo iš namų, o sugrįžo apie 19-20 val. Ji buvo neblaivi. Jie pradėjo konfliktuoti dėl pinigų, mama jį „išpera“ ir prasidėjo įžeidinėjimai. Tuo metu mama buvo virtuvėje, kurioje konfliktas ir prasidėjo, mama kalbėjo pakeltu tonu. Ji pradėjo jį kaltinti, kad jis pavogė iš jos banko korteles ir telefonus. Mama norėjo jį apkaltinti ir apvaginti, kad jį išvežtų policija. Tada mama pasiėmė nuo stalo peilį, kuris buvo padėtas prie duoninės. Mama stovėjo virtuvėje nutolusi nuo jo per 1 metrą ir rankoje laikė peilį, jos ranka su peiliu buvo nukreiptas į jį. Mama, laikydama rankoje peilį, jam pradėjo grasinti, vadino jį „išpera“, sakė jam nurimti, o jei nenurims ir nenusileis, ji jį papjaus. Tie mamos žodžiai pasirodė jam realūs, nes viskas atrodė labai įtikinamai, kad mama gali panaudoti peilį prieš jį, nes ji kabėjo pakeltu tonu, jos veido išraiška buvo nervinga, jos akių vyzdžiai buvo išsiplėtę. Išsigandęs jis nieko mamai nesakė, tylėjo. Kadangi mamos veiksmai jam pasirodė realūs, jis atsitraukė ir išėjo iš virtuvės į koridorių. Koridoriuje lipo į antrą aukštą, o mama ėjo iš paskos. Jis lipo laiptais atbulomis ir stebėjo mamą, nes iš virtuvės ji išėjo su peiliu rankoje ir ėjo link jo. Neprisimena, ką mama jam sakė eidama iš virtuvės į koridorių. Tada iš savo virtuvės išėjo jo brolis D., nes jis turbūt išgirdo, kaip jam mama grasina. Mama, pamačiusi koridoriuje jo brolį D., išsigando ir paslėpė peilį. Brolis D. ramino mamą ir viską nufilmavo savo mobiliuoju telefonu. Konfliktas tuo ir baigėsi. Po geros valandos, galėjo būti apie 22 val., į jų namus atvažiavo policija, kurią iškvietė mama. Ji teigė, kad jis iš jos pavogė banko kortelę bei kažkokį telefoną. Atvykusius policininkus namuose pasitiko brolis D., jis pats taip pat atėjo į virtuvę. Jis matė, kaip tas banko korteles mama pati surado savo rankinėje, kai rankinę pati apžiūrėjo prie policijos pareigūnų, o jos telefonas buvo virtuvėje ant palangės. Telefoną mama atrado taip pat prie policijos. Kadangi visi mamos daiktai atsirado, policininkai pasikalbėjo su juo. Jis papasakojo policininkams, kad mama grasino jam peiliu, o brolis D. policininkams parodė jo filmuotą medžiagą. Policininkai, pamatę filmuotą medžiagą, išsivežė mamą. Mama policininkams priešinosi, nepripažino, kad ji yra kalta. Policininkai uždėjo jai antrankius, nes ji nepakluso policininkams. Po šio įvykio jų namuose buvo įvairių konfliktų tarp jo ir jo mamos, bet po to karto mama daugiau jam negrasino. Mamos jam išsakyti žodžiai „išpera“, „narkomanas“ ir kiti negražūs žodžiai, jį žeidžia. Mama dažnokai kviečia policiją, kai jie susipyksta ir tarp jų įvyksta konfliktas. Mama, kviesdama policiją telefonu meluoja, kad jis prieš ją smurtauja, kad ima jos daiktus, o realiai taip nėra. Nei vieno karto, kiek mama buvo iškvietusi policiją, policijoje jis niekuo nebuvo apkaltintas. Jis norėtų, kad mama jo atsiprašytų, kad jam grasino ir negražiai vadino (b. l. 33 - 37).

- liudytojo D. J. parodymai, iš kurių matyti, kad 2016-01-30 apie 21 val. 45 val. jis buvo namuose ir išgirdo, kad mama vėl barasi su G.. Jis girdėjo motinos D. rėkimą, kad G. atiduotų jai jos daiktus, o G. sakė motinai, kad jis neėmė jokių jos daiktų. Įvykio metu mama buvo neblaivi. Kai mama pagrasino G., kad bus blogai, jis išėjęs į koridorių, pamatė, kad brolis jau antrame aukšte stovi laiptų aikštelėje, o motina lipa laiptais link antro aukšto. Dešinėje rankoje ji laikė virtuvinį peilį. Tai pamatęs jis pasakė, kad nufilmuos jos veiksmus. G. pasakė, kad mama „su peiliu ant jo šoka“. Išgirdusi jo žodžius, mama sustojo, peilį apsuko ir, priglausdama peilį prie rankos riešo vidinės pusės, stengėsi daugiau jo nedemonstruoti ir paslėpti. Paskui lyg niekur nieko nulipo kelis laiptus žemyn ir nuėjo link savo virtuvės. Jam nepavyko visko užfiksuoti, nes telefone nebuvo įjungęs „blico“, o koridoriuje buvo gana tamsu. Konflikto metu jis girdėjo, kaip mama niekino ir žemino G., vadino jį „šūdu“, „K. išpera“. Kai atvažiavo policija, mama policininkams pasakė, kad G. paėmė jos telefonus, banko korteles ir pasą. Po to, stebint pareigūnams ji ieškojo savo daiktų savo rankinėje ir viską surado. Tada jis pareigūnams parodė tą įrašą, kurį buvo užfiksavęs savo telefonu. Pareigūnai išsivežė mamą, nors ji priešinosi policininkams, rėkavo, kad šitie policininkai blogi ir ji išsikvies kitus. Šiuo metu mama (po to įvykio) nurimo ir namuose, kol kas yra ramu. Jam gaila ir brolio G., nes motina jį kaltina viskuo ir kviečia jam policiją, nors pati jį žemina ir vadina negražiais žodžiais. Jam norisi padėti broliui G., kad brolis lankytų mokyklą. Jis su motina nesipyksta, bet ir nebendrauja. Jo žiniomis, G. taip pat su motina nebendrauja (b. l. 53-54, 55).

- liudytojos M. V. ir liudytojo R. A. parodymai, iš kurių matyti, kad 2016-01-30 jie dirbo kartu, apie 21 val. 47 min. gavo pranešimą iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo, kad Kauno r., (duomenys neskelbtini), pranešėjos D. J. sūnus G. J., kuriam yra 15 metų, puola D. J., atėmė jos asmeninius daiktus - telefoną ir pinigus. Atvykus minėtu adresu ir įėjus į kiemą, namo duris atidarė moteris, kuri prisistatė esanti D. J.. Minėta pilietė buvo akivaizdžiai neblaivi, nuo jos sklido alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, buvo emocinga, rėkė, šaukė, kad jos sūnus Gediminas atėmė iš jos dvi banko korteles ir du telefonus. Jie pasikvietė nepilnametį Gediminą, kuris nulipo laiptais iš namo antro aukšto, į virtuvę. D. J. taip pat buvo virtuvėje. Jie paklausė Gedimino apie jo motinos dingusias banko korteles ir telefonus. Gediminas teigė, kad motinos daiktų neėmė. Tuomet pareigūnai liepė D. J. parodyti, kur buvo sudėti jos nurodyti dingę daiktai. Tada D. J. iš kambario atsinešė savo rankinę ir pradėjo iš jos imti joje buvusius daiktus ir dėti virtuvėje ant stalo. Ant virtuvinio stalo nebuvo nei maisto, nei kokių nors virtuvės įrankių ar indų. D. J., imdama daiktus iš savo rankinės ir dėdama juos ant stalo, ant virtuvinio stalo padėjo 2 telefonus ir 2 banko korteles, kuriuos prie pareigūnų surado savo rankinėje. Tačiau D. J., net ir radusi savo daiktus, vis tiek kaltino savo nepilnametį sūnų G., kad jis yra vagis. Jiems kalbantis su D. J. ir nepilnamečiu G. J., iš kitos patalpos prie jų priėjo kitas vyras, kuris prisistatė esantis D. J., vyresnysis D. J. sūnus. D. J. pradėjo pasakoti, kad jų motina D. J. girtauja, todėl su ja visada yra problemų namuose, nes ji yra agresyvi. G. ir D. J. pradėjo pasakoti, kad D. J. vaikėsi G. po namus su peiliu rankoje ir grasino jam. G. teigė, kad motina jam sakė, jog jį užmuš, papjaus. D. patvirtino, kad jis matė, kaip motina D. su peiliu rankoje laiptinėje vijosi G. ir bandė tai nufilmuoti savo telefonu. D. J. rodė filmuotą vaizdą iš savo telefono, kur neaiškiai matėsi moteris, kuri rėkavo ir matėsi, kad ji kažką slepia rankose. Tuomet pareigūnai nusprendė sulaikyti D. J., kuri grasino peiliu savo nepilnamečiui sūnui G. J.. Jie paprašė D. J. apsirengti ir važiuoti su jais, bet ši kategoriškai atsisakė tai daryti. Ji atsisėdo ant kėdės ir nekreipė dėmesio į jų reikalavimus. D. J. nepaklusus nurodymams, buvo panaudota fizinė jėga prieš ją ir surakintos jos rankos už nugaros. D. J. priešinosi sulaikoma, o pasodinta į tarnybinį automobilį, sėdėdama automobilio gale keikė M. V., vadino „idiote, šiukšle, durne“, sakė, kad ji bus išmesta iš darbo, kad D. J. kreipsis į prokuratūrą, į policijos vadus, į žiniasklaidą, į kitas tarnybas už tai, kad ją sulaikė. D. J. buvo pristatyta į Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK ir perduota į budinčią dalį (b. l. 56-58, 59-61).

- Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 3607 užfiksuota, kad 2016-01-30 22 val. 45 min. D. J. nustatyta 0,57 promilių neblaivumas (b. l. 9).

- 2016-01-31 Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo E. Ž. tarnybinis pranešimas dėl įvykio, kuriame užfiksuota, kad 2016-01-30 apie 21 val. 13 min. Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), neblaivi D. J., gim. 1964 m., konflikto metu su nepilnamečiu sūnumi G. J., gim. 2001 m., laikydama rankoje peilį grasino juo nepilnamečiui sūnui (b. l. 1).

- 2016-02-04 įvykio vietos apžiūros protokolas, fotolentelės prie jo, patvirtina, kad įvykio vieta - Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota (b. l. 26-31).

- 2016-03-14 Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikta informacija apie tai, kad 2016-01-30 21 val. 07 min. ir 21 val. 15 val. buvo skambinta iš D. J. telefono Nr. 8-(duomenys neskelbtini). Skambučių skaitmeninės garso įrašų kopijos įrašytos į kompaktinę plokštelę, kuri patalpinta voke (b. l. 63 - 64).

- 2016-03-18 apžiūros protokolu užfiksuota, kad D. J. telefono Nr. 8-(duomenys neskelbtini) skambučių garso įrašai išklausyti, surašytos stenogramos, iš kurių matyti, kad asmuo (moteris), skambinęs Bendruoju pagalbos telefonu ir prisistatęs D. J., nerišliai ir neadekvačiai gana ilgai aiškino, kad nori iškviesti policiją ar kažką, nes nori, kad būtų išvežtas jos nepilnametis sūnus G., kuris pagrobė jos dokumentus ir pinigines, pinigus ir vaistus, smurtauja prieš ją, daužo, išlaužė jos ranką, užlaužė pirštą, tyčiojasi iš jos, o ji norinti ramybės, norinti miego. BPC darbuotojo paklausta, ar ji blaivi, iš pradžių nepripažįsta, tačiau vėliau tai patvirtina, teigdama, kad čia jos reikalas. Kviečia policiją, nes negalinti su vaiku susitvarkyti, todėl nori, kad policija jį išauklėtų. BPC darbuotojo įspėjama, kad pati gali būti išvežta (b. l. 65 - 68, 69 - 70).

- 2016-02-04 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad D. J. savo iniciatyva tyrimui pateikė 1 kompaktinę plokštelę „ACME DVD-R“, kurioje yra įrašytas 2016-01-30 dienos įvykis (b. l. 74).

- 2016-03-17 apžiūros protokolu 2016-07-22 atlikta vaizdo ir garso įrašo apžiūra, dalyvaujant liudytojui D. J.. Garso įraše užfiksuotas triukšmas, konfliktas, žmonių balsai ir vaizdai. Užfiksuota, kaip moteris nuolat reikalaujanti atiduoti iš jos paimtus daiktus, išsako frazę „aš jam gerklę perpjausiu“. Liudytojas D. J. patvirtina, kad įraše girdimas jo motinos D. J. grasinimas broliui G. J., taip pat matoma nufilmuota moteris yra jo motina D. J., kuri „šūdu“ ir kt. žodžiais vadina G. J. (b. l. 71-78).

- 2016-04-22 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad D. J. savo iniciatyva tyrimui pateikė peilį, kuriuo buvo grasinama nepilnamečiui jo broliui G. J. (b. l. 79).

- 2016-04-28 specialisto paaiškinimo protokolu užfiksuota, kad Kauno apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos Trasologinių tyrimų poskyrio viršininkas R. Ž. apžiūrėjo liudytojo D. J. tyrimui pateiktą peilį ir surašė išvadą, kurioje nurodyta, kad peilis pagamintas pramoniniu būdu, yra buitinės paskirties ir prie nešaunamųjų ginklų nepriskiriamas. 2016-04-28 sudaryta peilio fotolentelė (b. l. 79 - 85).

- 2016-07-22 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolu užfiksuota, kad atliktas daikto (peilio) atpažinimo procesinis veiksmas su nukentėjusiuoju nepilnamečiu G. J., gim. 2001 m., dalyvaujant jo atstovui pagal įstatymą Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistei E. T.. Nepilnametis nukentėjusysis G. J. iš trijų jam pateiktų atpažinti peilių, atpažino liudytojo D. J. tyrimui pateiktą peilį, kuriuo jam buvo grasinta (1 t., b. l. 86-90).

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamosios kaltė įrodyta, t. y. įrodyta jog ji tyčia peiliu grasino nužudyti G. J. ir jam buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, jos veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 str. 1 d.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina ta, kad veiką ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio.

Kaltinamoji D. J. neteista (1 t., b. l. 159), SODROS duomenų bazėje neregistruota, nedirbanti, registruota darbo biržoje (1 t., b. l. 160-161, 162), bausta administracine tvarka (1 t., b. l. 135), Kauno rajono savivaldybės administracijos Garliavos apylinkių seniūnijos seniūno charakterizuojama teigiamai (1 t., b. l. 133), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruota (1 t., b. l. 131). VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (1 t. b. l. 118), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Marių sektoriaus stacionare nesigydė, lankėsi ambulatoriškai (1 t., b. l. 119). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus 2016-05-13 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) D. J. konstatuota, kad atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (1 t., b. l. 124).

Kaltinamoji padarė nesunkų nusikaltimą, prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, susitaikė su nukentėjusiuoju, anksčiau neteista, anksčiau nebuvo susitaikiusi su nukentėjusiuoju ir tuo pagrindu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į tai yra pagrindas manyti, kad kaltinamoji ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl ji BK 38 str. 1 d. pagrindu teismo atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiems asmenims susitaikius, o baudžiamoji byla nutrauktina. Atsižvelgiant į smurtinį nusikaltimo pobūdį bei į tai, kad nusikalstama veika padaryta šeimos nariui, jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Nukentėjęs G. J. posėdžio metu pareiškė, kad susitaikė su kaltinamąja.

Baudžiamojoje byloje esantys 3 CD su nepilnamečio apklausos įrašu, informacija iš BPC Klaipėdos skyriaus ir filmuota medžiaga (1 t., b. l. 38, 64, 74), turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti palikti saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d., Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 4 d., 305 str. 4 d., 307 str. 5 d., teismas

nusprendžia:

D. J. Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., padarymą, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti D. J. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją įvykdant per 6 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui, kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esančius daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 3 CD su nepilnamečio apklausos įrašu, informacija iš BPC Klaipėdos skyriaus ir filmuota medžiaga (1 t., b. l. 38, 64, 74) palikti saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.)

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.