Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytas Milius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3169-640/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“ ieškinį atsakovams V. Š., R. T., G. Š., tretysis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Neo ranga“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teisme gautas ieškovo UAB „Medicinos bankas“ ieškinys atsakovams V. Š., R. T. ir G. Š., kuriuo prašoma nuo sudarymo momento pripažinti negaliojančia 2012 m. sausio 7 d. taikos sutartį, sudarytą tarp atsakovų R. T., V. Š. ir G. Š., priteisti iš atsakovės R. T. 245 500 Lt, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5910 Lt žyminio mokesčio ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str., 338 str.).

Ieškovas UAB „Medicinos bankas“ Vilniaus apygardos teisme pareiškė ieškinį atsakovams R. T., V. Š. ir G. Š., prašydamas pripažinti negaliojančia atsakovų sudarytą 2012 m. sausio 7 d. taikos sutartį ir priteisti iš R. T. 245 500 Lt. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ginčijama taikos sutartis buvo patvirtinta Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartimi bei vadovaudamasis CPK 137 str. 2 d. 4 p., UAB „Medicinos bankas“ ieškinį atsisakė priimti, konstatavęs, jog esant galiojančiai teismo nutarčiai dėl taikos sutarties patvirtinimo, nėra pagrindo ginčyti šios sutarties bendra ieškinio tvarka, todėl ieškovas, manydamas, kad jo teises bei interesus ši sutartis pažeidžia, turi teisę ginčyti sutarties galiojimą tik ginčydamas teismo nutartį, t. y. pasinaudojant nutarties apskundimo ar proceso atnaujinimo institutu.

Taigi nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo UAB „Medicinos bankas“ ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas ginčija 2012 m. sausio 7 d. taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartimi. Pažymėtina, jog tuomet, kai teisme nagrinėjamos civilinės bylos šalys taikos sutartį sudaro pačioje civilinėje byloje civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 42 str. 1 d., 2 d., 140 str. 3 d., 293 str. 5 p.), esminiu taikaus šalių ginčo išsprendimo dokumentu tampa ne jų pasirašyta taikos sutartis, o teismo nutartis, kuria tokia sutartis patvirtina. Todėl teisme patvirtinta taikos sutartis negali būti ginčijama kitoje civilinėje byloje ieškininės teisenos tvarka, o dėl tokio procesinio sprendimo galiojimo ar negaliojimo gali būti sprendžiama pasinaudojant CPK III dalyje įtvirtintomis teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis bei proceso atnaujinimo institutu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, gavęs tokį ieškinį, kuriuo ginčijama teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis, pagrįstai atsisakė jį priimti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, nepagrįstai vadovavosi CPK 137 str. 2 d. 4 p. pagrindu. Ši norma taikoma tuo atveju, kai teismo sprendimas buvo priimtas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Nagrinėjamoje byloje konstatavus, jog teisme patvirtinta taikos sutartis negali būti ginčijama kitoje civilinėje byloje, teismas tokį ieškinį turėtų atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

Apeliantas atkreipė dėmesį, jog pasinaudoti nutarties apskundimo bei proceso atnaujinimo institutu jis neturėtų galimybės, nes byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis, nebuvo byloje dalyvaujančiu asmeniu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog asmuo, neįtrauktas į bylos nagrinėjimą, neturi galimybės ginti savo pažeistų teisių ar teisėtų interesų teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais, t. y. naudotis instancine teismų sistema – byloje nedalyvaujančiam asmeniui įstatymo nesuteikta apeliacijos teisė, toks asmuo taip pat negali inicijuoti kasacinio proceso (CPK 305 str., 338 str., 342 str.). Kita vertus, viena iš proceso atnaujinimo instituto savybių yra ta, kad teisė kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo suteikiama ne tik bylos šaliai, bet ir į bylos nagrinėjimą neįtrauktiems asmenims. CPK 366 str. 1 d. 7 p. nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų. Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai bus pažeisti, 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1092/2010). Taigi, priešingai nei nurodo ieškovas, tai, kad byloje, kurioje buvo patvirtinta ginčijama taikos sutartis, jis nebuvo bylos šalimi, neužkertamas kelias kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis šioje nutartyje išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti UAB „Medicinos bankas“ ieškinį. Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nėra.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.