- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-04
- Bylos Nr.
- N-62-2065-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-62-3-00538-2010-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Romanas Klišauskas
- Kategorijos
- 48.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutarties V. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Žaliakalnio policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2010 m. birželio 23 d. nutarimu V. P. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 178 straipsnio („Alkoholinių gėrimų gėrimas viešosiose vietose arba girto pasirodymas viešosiose vietose“) 1 dalyje numatytą veiką skiriant už tai įspėjimą. Nutarime nurodyta, jog nuobauda V. P. skirta už tai, kad šis 2010 m. birželio 21 d., apie 21.50 val., girtas (nustatytos 2,37 promilės) degalinėje griuvinėjo, nesiorientavo erdvėje, buvo be batų.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs V. P. skundą, 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartimi jį atmetė ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, jog administracinė atsakomybė taikoma ne visais girto asmens pasirodymo viešosiose vietose atvejais, o tik tada, kai dėl to atsiranda ATPK 178 straipsnyje numatytos pasekmės – įžeidžiamas žmogaus orumas ir visuomeninė dorovė, kas spręstina pagal konkrečias bylos aplinkybes. Teismas nurodė, jog V. P. girtumas (šio fakto neneigia ir jis pats) įrodytas pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo duomenimis, iš kurių matyti, kad jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, t. y. 2,37 promilės. Teismas pažymėjo, jog žmogaus orumo ir visuomeninės dorovės įžeidimu reikėtų suprasti išskirtinį, visuotinai pripažintas moralės normas pažeidžiantį, viešą žmogaus elgesį ar nepadorius veiksmus, kuriais rodoma aiški nepagarba ar panieka, nesilaikoma dorovės nuostatų, žmonių akivaizdoje pažeidžiami visuomenės interesai, kai tai kelia pagrįstą aplinkinių pasipiktinimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. P., viešoje vietoje – degalinėje „Statoil“, būdamas girtas ir be batų, nesiorientuodamas aplinkoje, šlitinėjo, griuvinėjo, kas pagal visuomenėje nusistovėjusias dorovės bei moralės nuostatas nėra priimtini reiškiniai, todėl pripažintina žmogaus orumo ir visuomeninės dorovės įžeidimu. Policijos pareigūnų E. R. ir G. Č. surašyti tarnybiniai pranešimai, taip pat jų parodymai teisme patvirtina, kad V. P. atliko jam inkriminuotus veiksmus ir padarė administracinį pažeidimą. Pareiškėjo teiginius, kad jis tik siekė atgauti prarastą turtą, norėjo susisiekti su artimaisiais, todėl veikė būtinoje reikalingumo būklėje, teismas pripažino nepagrįstais.
III.
Nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi, V. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti ir bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog jis jokių veiksmų, kuriais būtų pažeistas žmogaus orumas bei visuomeninė dorovė, nepadarė, o teismas priešingą išvadą padarė remdamasis tik tuo, kad jam buvo nustatytas girtumas, ko jis neneigia. Mano, jog jis veikė būtinojo reikalingumo būklėje, o teismas, priimdamas nutartį, visiškai neatsižvelgė į bylos aplinkybes, į jo paaiškinimus ir žmogiškąsias aplinkybes.
Atsiliepdamas į apeliacinį skundą, Žaliakalnio policijos komisariatas prašo jį atmesti palaikydamas Kauno apygardos administracinio teismo nutarties motyvus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas. Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog V. P. kaltė, padarius ATPK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta, veika kvalifikuota ir nuobauda, atsižvelgus į jos parinkimui reikšmingas aplinkybes, individualizuota tinkamai.
V. P. jam inkriminuotą pažeidimą neigia teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas jo kaltę nustatė netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, apklausė liudytojais betarpiškai pažeidimą mačiusius pareigūnus E. R. ir G. Č., kurių parodymais paneigta apelianto teikta įvykio versija. Pabrėžtina, jog jokių esminių prieštaravimų tarp liudytojų parodymų bei kitos bylos medžiagos nenustatyta, pagrįstų įrodymais aplinkybių, dėl kurių minėti liudytojai būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus, apeliantas nenurodė, tokių nenustatė ir teismas, todėl jais pagrįstai remtasi nustatant nuoseklią įvykių seką, t. y. tokią, kokia fiksuota Institucijos nutarime.
Dėl apelianto tvirtinimo, kad jis veikė būtinojo reikalingumo būklėje, pasakytina, kad bylos medžiagoje nėra duomenų, jog V. P. girtas ir be batų į degalinę būtų ėjęs pagalbos ieškoti, atvirkščiai, bylos medžiaga patvirtina, kad V. P. visiškai nesiorientavo erdvėje, apie įvykį nieko neaiškino, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad teiginiai apie veikimą būtinojo reikalingumo būklėje nepagrįsti, teisinga.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kuris paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
V. P. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.