Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Čekanauskaitės ir Egidijaus Žirono,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Kautra“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-2803-510/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Kautra“ ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Artransa“, dėl viešojo konkurso komisijos sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

Byloje kyla ginčas dėl viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo.

Dėl Viešųjų pirkimų įstatymo normų imperatyvumo

Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje nustatytas įpareigojimas perkančiajai organizacijai užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi viešųjų pirkimų principų siekiant užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų panaudojimą ir sąžiningos konkurencijos laisvę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savo jurisprudencijoje aiškindamas Viešųjų pirkimų įstatymą, yra konstatavęs, kad Viešųjų pirkimų įstatymu siekiama užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkamą veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Sigma Telas“ ir kt. v. AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-416/2005, 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Litekso“ v. VšĮ Biržų ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-623/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Vilniaus kapitalinė statyba“ v. UAB ,,Vingės statyba“, bylos Nr. 3K-3-458/2007). Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl Viešųjų pirkimų įstatymas vešiesiems pirkimams nustato specialius reikalavimus, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas, kalbėdamas apie viešojo pirkimo procedūrų koordinavimą Bendrijos lygiu, išskiria ne tik laisvo prekių, paslaugų judėjimo bei įsisteigimo laisvės apsaugą, bet ir tiekėjų ekonominių interesų apsaugą bei šių tiekėjų tarpusavio konkurencijos skatinimą (pvz., 2000 m. spalio 5 d. sprendimas Komisija v. Prancūzija, C-16/98, Rink. 2000, p. I-8315, 108 punktas).

Byloje nustatyta, kad tiekėjo (apelianto) UAB ,,Kautra“ pasiūlymas Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos buvo atmestas dėl to, kad užpildyta tiekėjo sąžiningumo deklaracija neatitiko pirkimo dokumentuose nustatytos formos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas formalumo aspekto svarbą viešuosiuose pirkimuose, yra nurodęs, kad Viešųjų pirkimų įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek tiekėjams yra nustatyti ne siekiant atlikti formalias procedūras tam, kad perkančiosios organizacijos ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas, o tam, jog šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai. Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytos imperatyviosios nuostatos, reikalaujančios besąlygiško jų laikymosi, tik patvirtina tokį aiškinimą, nes viešųjų pirkimų procesas yra dinamiškas, preciziškai tiksliai nustatyti kiekvieną viešųjų pirkimų situaciją sudėtinga, todėl šių imperatyvų laikymasis yra nukreiptas į tam tikrų tikslų pasiekimą, o pastarieji yra tokių imperatyvų taikymo matas. Viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, kurių kontekste vertinama dauguma viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis siekiant apginti tiekėjų pažeistas teises viešojo pirkimo srityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,ERP“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija ir k., bylos Nr. 3K-3-583/2008).

Dėl viešojo pirkimo principų taikymo vertinant sąžiningumo deklaraciją

Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punktą viešajame pirkime dalyvaujantis tiekėjas privalo pateikti Tiekėjo sąžiningumo deklaraciją. Tiekėjo sąžiningumo deklaracija siekiama patvirtinti ar išsklaidyti abejones, kad tiekėją ir perkančiąją organizaciją sieja ar siejo bet kokio pobūdžio ryšiai ar santykiai, galintys daryti įtaką nelygiateisiškam visų tiekėjų vertinimui. Ši deklaracija yra sąžiningo konkurso garantija ne tik konkurse dalyvaujantiems tiekėjams, bet ir apsauga pačiai perkančiajai organizacijai nuo galimų pretenzijų šiuo pagrindu. Pažymėtina, kad deklaravimas, kaip toks, nėra absoliuti prielaida išvengti galimų nesąžiningų perkančiosios organizacijos ar tiekėjo veiksmų, tačiau tai yra viena iš viešojo administravimo institucijų veiklos kontrolės bei piktnaudžiavimo prevencijų formų. Tais atvejais, kada tiekėjas pateikia melagingą sąžiningumo deklaraciją, atsisakoma su tokiu tiekėju sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Taigi, vertinant Tiekėjo sąžiningumo deklaraciją pagal lygiateisiškumo, proporcingumo ir skaidrumo principus, darytina išvada, kad šia deklaracija siekiama ne formalaus dokumento užpildymo ir pateikimo perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisijai, o patvirtinimo, kad tiekėjo ir perkančiosios organizacijos neteikė ir neketina ateityje teikti jokio atlygio (pinigų, dovanų, paslaugų ir kt.) už sudarytas ar nesudarytas sąlygas, susijusias su palankiais veiksmais laimėti viešąjį pirkimą.

Ūkio ministro 2010 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintoje sąžiningumo deklaracijoje, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, yra nurodyta pastaba, jog deklaracijos forma negali būti keičiama. Nagrinėjamuoju atveju UAB ,,Kautra“ užpildytą fizinio asmens deklaraciją teismas laikė pažeidžiančia minėtą draudimą. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia pozicija. Minėtame ūkio ministro įsakyme nurodytas draudimas keisti deklaracijos formą reiškia draudimą pasirašyti deklaraciją kitu tekstu, kitokia išraiška, nei nurodyta patvirtintoje ūkio ministro deklaracijoje, tačiau tai negali būti suprantama kaip itin formalus besąlygiškas visų sąžiningumo deklaracijoje nurodytų reikalavimų laikymasis. Byloje nustatyta, kad tiekėjas (UAB ,,Kautra“) su savo pasiūlymo dokumentais pateikė tiekėjo sąžiningumo deklaraciją (t. 3, b. l. 5). Ta aplinkybė, kad užpildyta ne juridinio, o fizinio asmens deklaracijos forma, turi būti vertinama kaip akivaizdi rašymo klaida. Deklaracijoje nurodyta, kad ją pasirašo UAB ,,Kautra“ generalinis direktorius, taip pat ji patvirtinta įmonės antspaudu. Be to, iš pasiūlymo dokumentų akivaizdu, kad pasiūlymą viešajame pirkime teikė ne fizinis, o juridinis asmuo. Todėl šias aplinkybes vertinant bendrame kontekste su funkcijomis ir tikslais, kurių apskritai siekiama tiekėjo sąžiningumo deklaracija, būtų pernelyg formalu vertinti šią rašymo klaidą kaip pirkimo dokumentų trūkumą.

Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nurodęs, jog juridinio asmens organo valios išreiškimą ir materializavimąsi lema ne dokumentų, kuriuose ji išreiškiama, forma ir skaičius, bet dokumentų turinys ir valią išreiškiančio organo kompetencija, nustatyta juridinio asmens steigimo dokumentuose atitinkamais klausimais. Atsižvelgiant į tai, perkančioji (suteikiančioji) institucija privalo pasiūlymus vertinti ne tik formaliai, t. y. patikrinti, ar pridėti visi reikalaujami dokumentai, kaip formali reikalavimų išraiška, bet taip pat patikrinti ir tokių dokumentų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje UAB „SEVEN entertainment“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, byla Nr. 3K-3-350/2010).

Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos veiksmus, atmetant UAB ,,Kautra“ pasiūlymą, kaip teisėtus, neteisingai aiškino ir taikė materialines teisės normas, todėl teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintinas (CPK 330 str.).

Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir teisinių pasekmių

Byloje nustatyta, kad ginčijamo viešojo pirkimo pasėkoje perkančioji organizacija su konkurso laimėtoju – trečiuoju asmeniu UAB ,,Artransa“ sudarė tris sandorius – 2011 m. birželio 30 d. keleivių pervežimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 201-2-721 (t. 1, b. l. 66-73); 2011 m. birželio 30 d. keleivių pervežimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 201-2-722 (t. 1, b. l. 74-81); ir 2011 m. birželio 16 d. krovinių pervežimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 201-2-683 (t. 1, b. l. 82-89). Visose sutartyse numatytas 12 mėnesių galiojimo terminas su galimybe pratęsti 24 mėnesiams. Apie sutarčių vykdymą byloje duomenų nėra.

Ieškovas UAB ,,Kautra“ nėra pareiškęs reikalavimo ginčyti minėtas sutartis.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teismas, nustatęs, kad sandoris prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, turi ex officio pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu ir taikyti atitinkamus teisinius padarinius, neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Teismas pripažįsta sandorį niekiniu tiek bylos dalyviams pareiškus tokį reikalavimą, tiek jo nepareiškus, ir kiekvienu atveju sprendžia dėl niekinio sandorio teisinių padarinių, nes tik išsprendus dėl negaliojančio sandorio teisinių padarinių užbaigiamas ginčo sprendimas ir atkuriama teisinė taika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,ERP“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Kauno keliai“ v. Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-25/2009). Restitucijos taikymas turi užtikrinti perkančiosios organizacijos ir tiekėjų grąžinimą į prieš pažeidimą buvusią teisinę padėtį, tačiau bendrosios restitucijos taisyklės nustato teismui teisę išimtiniais atvejais keisti restitucijos būdą ir netgi iš viso jos netaikyti, jeigu pagal susiklosčiusią teisinę situaciją niekinio sandorio konstatavimo metu šalių grąžinimas į ankstesnę padėtį prieštarautų viešajam interesui, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (CK 6.145, 6.146 straipsniai). Dėl to teismai, spręsdami dėl niekinio sandorio padarinių, turi tirti sutarties vykdymo eigą, jos vykdymo specifiką, įvykdymo laipsnį, kitas reikšmingas aplinkybes ir parinkti restitucijos būdą arba, esant išskirtinėms aplinkybėms, jos netaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,ERP“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-583/2008).

Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, vykdant viešuosius pirkimus, Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisija pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo normas, todėl panaikinus komisijos sprendimus naikintini ir jų pasėkoje sudaryti sandoriai (CK 1.80 str.). Restitucija netaikytina, nes sandoriais suteiktų paslaugų nėra galimybės grąžinti. Panaikinus Viešųjų pirkimų komisijos sprendimus, paslaugų pirkimas turi būti tęsiamas toliau, todėl tol, kol įvyks naujas pirkimas, šalims turi būti išsaugomos teisės ir pareigos pagal sutartis, nes, priešingu atveju, perkančioji organizacija turėtų likti be reikiamų paslaugų.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šiuo atveju susiklosčiusią situaciją, kad sutartys yra sudarytos 12 mėnesių laikotarpiui ir jau yra vykdomos apie penkis mėnesius, taip pat į galimų savivaldybės (o kartu ir valstybės) nuostolių dydį bei sąžiningumo, protingumo, teisingumo principus, sprendžia, jog yra būtina išsaugoti sutarčių padarinius, sudaryti sutarčių šalims galimybę išspręsti šalių tarpusavio atsiskaitymų klausimus, o tuo pačiu ir sąlygas atsakovui atitinkamai pasiruošti sklandžiam minėtų paslaugų pirkimo naujo tiekėjo nustatymui (CK 1.5 str. 4 d.). Taip pat, teisėjų kolegijos nuomone, būtina atsižvelgti į galimo šios bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka laikotarpį. Todėl vadovaudamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pripažintose negaliojančiomis sutartyse nustatytos teisės ir pareigos išsaugotinos iki jų galiojimo termino pabaigos, t. y. 2011 m. birželio 30 d. keleivių pervežimo paslaugų teikimo sutarties ir 2011 m. birželio 30 d. keleivių pervežimo paslaugų teikimo sutarties iki 2012 m. birželio 30 d., o 2011 m. birželio 16 d. krovinių pervežimo paslaugų teikimo sutarties – iki 2012 m. birželio 16 d. Teisėjų kolegijos nuomone, šio laikotarpio atsakovui turi pakakti pakartotinai atlikti pirkimo procedūras, be kita ko, išrinkti tinkamą konkurso laimėtoją ir su juo pasirašyti sutartį.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

Trečiasis asmuo UAB ,,Artransa“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgdama į šį prašymą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalies nuostatą, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Trečiasis asmuo prašymo nagrinėti bylą (apeliacinį skundą) žodinio proceso tvarka visiškai nepagrindė. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindų pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, todėl bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą teisėjų kolegija išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, turi būti atlygintos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 str.). Nagrinėjamu atveju patenkinus apeliacinį skundą ieškovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas pateikdamas ieškinį bei apeliacinį skundą sumokėjo 409 Lt dydžio žyminį mokestį (t. 1, b. l. 45, t. 3, b.l. 152), kuris priteistinas iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį tenkinti.

Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos 2011 m. birželio 1 d. priimtą sprendimą, kuriuo buvo atmesti UAB „Kautra“ pasiūlymai dėl pirkimo I ir II dalių ir dėl pirmos vietos skyrimo UAB „Artransa“ pasiūlymams.

Pripažinti tarp UAB ,,Artransa“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijos sudarytus sandorius – 2011 m. birželio 30 d. keleivių pervežimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 201-2-721, 2011 m. birželio 30 d. keleivių pervežimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 201-2-722 ir 2011 m. birželio 16 d. krovinių pervežimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 201-2-683 negaliojančiais, išsaugant iš jų šalims kylančias teises ir pareigas iki jų galiojimo pabaigos, atitinkamai iki 2012 m. birželio 30 d. pagal keleivių pervežimo paslaugų teikimo sutartis ir iki 2012 m. birželio 16 d. pagal krovinių pervežimo paslaugų teikimo sutartį, netaikant restitucijos.

Priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškovui UAB ,,Kautra“ 409 Lt bylinėjimosi išlaidų.