Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. N., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 17 kartų, iš kurių paskutinius šešis kartus:

1) 2018-01-04 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį, taikant BK 64¹ ir 66 straipsnius – 1807,68 Eur bauda, kuri nesumokėta. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones) 2 metams. Įsiteisėjo 2018-02-28.

2) 2018-08-23 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį – laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2017-06-30 nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams. Įsiteisėjo 2018-11-08.

3) 2018-10-23 pagal 246 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį – laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2018-08-23 nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams. Įsiteisėjo 2019-02-14. 2019-01-18 paleistas iš pataisos įstaigos atlikęs bausmę.

4) 2019-07-26 pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį – areštu 60 parų. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 4 metams. Įsiteisėjo 2019-09-24.

5) 2020-06-17 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį – areštu 40 parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2019-07-26 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – areštas 80 parų. Įsiteisėjo 2020-07-10.

6) 2020-06-18 pagal BK 146 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį – areštu 46 paroms. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2019-07-26 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – areštas 90 parų. Įsiteisėjo 2020-08-04. 2021-01-04 nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, bausmės, paskirtos 2020-06-18 ir 2020-06-17 baudžiamaisiais įsakymais subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė bausmė – areštas 90 parų, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 243 straipsnį ir 145 straipsnio 2 dalį.

Teismas, atlikęs sutrumpintą įrodymų tyrimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nustatyta tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. N., būdamas Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018-01-04 baudžiamuoju įsakymu, įsiteisėjusiu 2018-02-28, nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį baudos bausme ir esant jam paskirtai baudžiamoji poveikio priemonei - uždraudimui naudotis specialia teise, t. y. dvejiems metams uždraudžiant vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, taip pat būdamas Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) pareigūnės 2019-05-07 supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir sąlygomis, galimomis teisinėmis pasekmėmis nevykdant paskirtos baudžiamosios poveikio priemonės, nevykdė ir tokiu būdu vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę (uždraudimą vairuoti transporto priemones) teismo nustatytu laikotarpiu, nes 2019-07-05, 01 val. 45 min., Klaipėdos m., Taikos pr. 82, vairavo automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2019-08-27, 10 val. 03 min., Klaipėdos m., Taikos pr. 112A, vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis R. N., apklaustas teisiamajame posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 243 straipsnį kaltu prisipažino visiškai ir patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., 17-22, 35-41 b. l.), kad jis, neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, nes ši teisė, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, jam uždrausta įsiteisėjusiu 2018-01-04 baudžiamuoju įsakymu, kurį vykdė Probacijos tarnyba Šilutės rajone, būdamas 2019-05-07 supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir sąlygomis, galimomis teisinėmis pasekmėmis nevykdant paskirtos baudžiamosios poveikio priemonės, kaltinime nurodytomis datomis ir vietose, būdamas neblaivus, vairavo kaltinime minėtus automobilius. Už transporto priemonių vairavimą, esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės, jis patrauktas administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn. Kodėl taip elgėsi, paaiškinti negali. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi.

Liudytoja D. K., dirbanti (duomenys neskelbtini), kurios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad R. N., kuris Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018-01-04 baudžiamuoju įsakymų pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones dvejiems metams, 2018-03-06 įtrauktas į Probacijos tarnybos registrą. R. N. ne vieną kartą buvo šaukiamas atvykti į Probacijos tarnybą, bet nevyko. 2019-05-07 R. N. paskambinus į Probacijos tarnybą, šis telefonu buvo išsamiai supažindintas su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, galimomis teisinėmis pasekmėmis nevykdant paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimu naudotis specialia teise. Telefoninio pokalbio metu R. N. patvirtino, kad jis žino ir supranta paskirtos baudžiamosios poveikio priemonės – draudimo vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams teisines pasekmes (1 t., 48-51 b. l.).

Iš Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018-01-04 baudžiamojo įsakymo, įsiteisėjusio 2018-02-28, matyti, kad R. N. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta baudos bausmė bei baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. dvejiems metams uždrausta vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis) (1 t., 161, 173-176 b. l.).

Iš Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus prašymo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir pateiktų priedų bei rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad R. N., kuris Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018-01-04 baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones dvejiems metams, 2018-03-06 įtrauktas į Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus registrą, 2019-05-07 jis buvo išsamiai supažindintas su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, galimomis teisinėmis pasekmėmis už vengimą vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones. Nors R. N. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo termino pabaiga numatyta 2020-02-28, tačiau per šį laikotarpį R. N., būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, 2019-07-05 ir 2019-08-27 vairavo automobilį (1 t., 1, 5-8, 11-16, 54 b. l.).

Iš administracinių nusižengimų registro išrašo (1 t., 137-149 b. l.) matyti, kad R. N.:

1) 2019-07-05, 01 val. 45 min., Klaipėdos m., Taikos pr., prie pastato Nr. 82, vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės, dėl ko 2019-07-05 nutarimu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 375 Eur bauda;

2) 2019-08-27, 10 val. 03 min., Klaipėdos m., Taikos pr., prie pastato Nr. 112A, vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės ir būdamas neblaivus (nustatytas 1,30 promilių girtumas), dėl ko 2019-09-16 nutarimu pripažintas kaltu pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta 1150 Eur bauda.

Iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-07-26 baudžiamojo įsakymo, kuris įsiteisėjo 2019-09-24, matyti, kad R. N. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį 60 parų areštu, ir vadovaujantis BK 68 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 4 metams už tai, kad 2019-07-05, apie 01 val. 45 min. Klaipėdos m., Taikos pr. ties namu Nr. 82, jis, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,09 promilių neblaivumas, vairavo transporto priemonę „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 195-200 b. l.).

Aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamojo R. N. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jis, neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, kuri kaip baudžiamojo poveikio priemonė jam uždrausta įsiteisėjusiu teismo 2018-01-04 baudžiamuoju įsakymu, vairuodamas automobilius, vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones), yra surinkta pakankamai. Kaltinamasis R. N. pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Jo parodymus patvirtina ir papildo nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaringi nuosprendyje aptarti įrodymų šaltiniai.

BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo. Pažymėtina, kad vienas iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-28 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59/2012, 2018-10-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018 ir kt.).

R. N. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 243 straipsnį, nes jis, žinodamas, kad neturi teisės vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, kuri jam uždrausta įsiteisėjusiu teismo 2018-01-04 baudžiamuoju įsakymu paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, BK 67 straipsnio 2 ir 3 dalių pagrindu, t. y. kartu su bausme, dviejų metų laikotarpiu tyčia, sistemingai pažeisdamas šį draudimą - 2019-07-05, 01 val. 45 min., ir 2019-08-27, 10 val. 03 min. vairavo transporto priemonę – automobilį, taip vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones).

BK 145 straipsnio 2 dalis (žmogaus terorizavimas), pagal kurį kaltinamasis išteisintinas

R. N. kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis terorizavo žmogų, grasindamas padaryti pavojingą turtui veiką, o būtent: 2020-05-10, apie 16 val., (duomenys neskelbtini), V. R. sodyboje, R. N., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, laikydamas rankoje peilį taip, kad šį matytų nukentėjusysis V. R., grasino šiam, jog pastarasis apsidraustų gyvulius, nes jų „neliks“, grasino nunuodyti gyvulius, arklį, padegti V. R. namą, dėl ko nukentėjusysis V. R. turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai galėjo būti įvykdyti.

R. N., apklaustas teisiamajame posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį iš esmės kaltu neprisipažino ir patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., 27-32, 35-41 b. l.), kad 2020-05-10 įvykio aplinkybių neprisimena dėl girtumo, nes praktiškai kasdien gerdavo alkoholį. Tik prisimena, kad 2020-05-10 su draugais ir merginomis gėrė alkoholį, vėliau su merginomis važiavo į sodybą, kurioje jos gyvena, bet pusiaukelėje juos pasitiko žmonės, kurie pradėjo juos vyti lauk, keiktis, dėl ko su jais apsižodžiavo, po to išvažiavo. Neprisimena, kas buvo išsakyta vieni kitiems. Išgėręs alkoholio nėra konfliktiškas, bet neneigia, kad įvykio dieną iš piktumo galėjo nukentėjusiajam pagrasinti dėl gyvulių, bet neturėjo tikslo tų grasinimų įvykdyti. Peilio neturėjo ir jo su savimi nesinešioja. Tačiau visada turi elektroninę cigaretę, kurią bendraujant galėjo laikyti rankoje. V. R. nepažįsta, nežino kur šis gyvena. Dėl to, kas įvyko su nepažįstamais asmenimis, nuoširdžiai gailisi.

Nukentėjusysis V. R., kurio ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad 2020-05-10, apie 16 val., jis su žmona V. R. nuvyko į savo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), kurią prižiūri J. K. ir kurioje vasarą laiko gyvulius. Darbuojantis sodyboje pamatė link jo ateinančias dvi nepažįstamas merginas, kurios paklausė „kur rasti J.?“. Jo žmona atsakė, kad „čia tokio nėra“, nors pamačius ateinančius vyrus, jo nurodymu J. K. pasislėpė. Priėję trys vyrai paklausė kas jis toks ir kam priklauso arklys. Šiems atsakė, kad jis yra savininkas ir gyvuliai priklauso jam. Tuomet vienas iš vyrų, apie 30 metų amžiaus, trumpų plaukų, su tatuiruote ant rankos, vilkintis mėlynomis darbinėmis kelnėmis su petnešomis, pasiūlė apsidrausti gyvulius, nes jų neliks. Tokius žodžius suprato kaip grasinimą sužaloti ar nužudyti gyvulius. Be to, minėtas vyras, eidamas link jo, nors kiti vyrai jį laikė, rankoje laikė peilį, kuriuo tiesiogiai jam negrasino. Po to, tas pats vyras be priežasties žodžiu pagrasino padegti namą, esantį (duomenys neskelbtini). Minėjo, kad jį susiras Šilutės r., (duomenys neskelbtini). Tvirtina, kad nepažįstamojo žodžiu išsakyti grasinimai sužaloti ar sunaikinti gyvulius, padegti namą truko apie 10 – 15 min. ir juos suprato kaip realius (1 t., 28, 71-73, 84, 85 b. l.).

Iš 2020-05-14 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo ir jo priedo – fotolentelės matyti, kad nukentėjusysis V. R. atpažino R. N., kaip asmenį žodžiu grasinusį nunuodyti gyvulius, padegti namą (1 t., 76-83 b. l.).

Liudytoja V. R., kurios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, iš esmės nurodė analogiškas įvykio aplinkybes kaip ir nukentėjusysis V. R., papildydama tuo, kad įvykio dieną vienas iš trijų atvykusių vyrų buvo su tatuiruote, kuris agresyviai nusiteikęs elgėsi neadekvačiai, būdamas nuo kažko apsvaigęs, šaukė ant jos sutuoktinio V. R., kuriam piktai nurodė apsidrausti gyvenamąjį namą, kažką minėjo apie arklį, karves, pridūrė, jog jį susiras (duomenys neskelbtini). Tačiau nematė ar šis vyras turėjo peilį. Nors vyro išsakyti grasinimai jai pasirodė realūs, tačiau ji nenukentėjo (1 t., 94-97 b. l.).

Liudytojas J. K., kurio ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, iš esmės nurodė analogiškas įvykio aplinkybes kaip ir nukentėjusysis V. R., papildydamas tuo, kad įvykio dieną jis, būdamas pasislėpęs, girdėjo kaip vienas iš trijų atvykusių vyrų, kuris buvo agresyviai nusiteikęs, žodžiu grasino V. R. nunuodyti gyvulius, arklį, padegti gyvenamąjį namą, minėjo, jog pastarąjį susiras (duomenys neskelbtini), nes žino kur šis gyvena. Jis tokius grasinimus suprato kaip realius (1 t., 100-103 b. l.).

Liudytoja J. K., kurios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad 2020-05-10, apie pietus, tikslaus laiko neprisimena, ji su sugyventiniu V. K. ir drauge O. L., neturėdami ką veikti, išvažiavo pasivažinėti. Iš Šilutės m. juos vežė V. K. draugas, kurio ji nepažįsta, atvykęs dar su dviem nepažįstamais vyrais, kurie automobilyje gėrė alkoholį. Važiuojant ji sugalvojo nuvykti pas giminaitę į (duomenys neskelbtini). Ten nuvažiavus sodybos kieme rado besidarbuojančius nepažįstamus žmones. Nepažįstamos moters pasiteiravus kur gyvena J. K., ši atsakė, kad jis gyvena čia, bet šiuo metu jo nėra. Pasiteiravo dėl J. K., norėdama sužinoti ar šis jau yra paleistas iš pataisos namų atlikęs laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamus veiksmus jos atžvilgiu. (duomenys neskelbtini) nematė ir negirdėjo, kad kas nors iš važiavusių vyrų nepažįstamiems žmonėms būtų grasinę (1 t., 105-108 b. l.).

Liudytoja O. L., kurios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, nurodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes kaip ir liudytoja J. K., patvirtindama tai, kad (duomenys neskelbtini) sodyboje negirdėjo jokių grasinimų ir nei pas vieną iš kartu važiavusių vyrų rankoje nematė peilio (1 t., 117-120 b. l.).

Liudytojas V. K., kurio ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, iš esmės nurodė analogiškas įvykio aplinkybes kaip ir liudytoja J. K., papildydamas tuo, kad (duomenys neskelbtini) sodyboje R. N., kuris dėl girtumo nesuvokdamas įvykio situacijos ir joje elgdamasis neadekvačiai, šaukė ant V. R., grasindamas šiam nunuodyti gyvulius, padegti gyvenamąjį namą. Jis su V. H., atvežusiu savo automobiliu juos į minėtą sodybą, laikė R. N. už rankų, nes šis apskritai nesuprato kur esąs. R. N. išsakyti grasinimai neatrodė realūs, tai buvo girto asmens šūkavimai. Tvirtina, kad R. N. peilio neturėjo (1 t., 111-114 b. l.).

Liudytojas V. H., kurio ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, iš esmės nurodė analogiškas įvykio aplinkybes kaip ir liudytojas V. K. (1 t., 123-126 b. l.).

Baudžiamoji atsakomybė už grasinimus nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimą yra nustatyta BK 145 straipsnyje, pagal jo 2 dalį atsako tas, kas: 1) terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba 2) sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Minėto straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytos veikos – terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką – suformuluotos kaip alternatyvios veikos, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena šių veikų.

Grasinimas turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus esant pakankamam pagrindui manyti, kad jis bus realizuotas. Tai gali liudyti grasinimo motyvai, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės, kurioms esant buvo grasinama, ir pan. Tiek grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, tiek žmogaus terorizavimas yra tyčiniai nusikaltimai, padaromi tiesiogine tyčia. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 145 straipsnio 2 dalis ginamų vertybių sąrašą praplečia, įtraukdama grėsmę ir asmens turtui, tačiau remiantis pateikta formuluote ir įvardytais bauginimo būdais (susprogdinti, padegti) galima numatyti pavojų ne tik turtui, bet ir asmens gyvybei ar sveikatai. Nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – žmogaus terorizavimu, taikant vieną iš alternatyvių objektyviųjų požymių – būdą (grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokias pavojingas gyvybei, sveikatai ar turtui veikas), kurį kaltininkas naudoja prieš nukentėjusįjį, kad taip jį įbaugintų, atkeršytų ar pan. Svarbu įvertinti, ar nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos, tam, kad būtų išvengta nepagrįstų BK 145 straipsnio pritaikymo atvejų. Taigi, vertinant grasinimo realumą, būtina nustatyti šias sąlygas: kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas; konkrečioje nagrinėjamoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų; kaltininkas iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimus panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.). Esminis BK 145 straipsnio 1 dalies skirtumas nuo 2 dalies yra tai, kad grasinimai trunka ilgesnį laiko tarpą, dėl to nukentėjusysis patiria nuolatinės baimės, netikrumo būseną, nes kyla realus pavojus jo gyvybei, sveikatai ar turtui. Paprastai terorizavimui būdingas sistemiškumas, kurį baudžiamosios teisės teorija aiškina kaip tris ar daugiau kartų, tačiau praktikoje galimi terorizavimo atvejai ir esant vienam, tačiau išreikštam aktyviais ir ilgesnį laiką trunkančiais veiksmais kartui. Taigi žmogaus terorizavimas pasireiškia tam tikra psichine prievarta, kurią kaltininkas naudoja prieš nukentėjusįjį, kad taip jį įbaugintų, atkeršytų ar priverstų atlikti tam tikrus kaltininko interesus tenkinančius veiksmus, ir trunka tam tikrą ilgesnį laiko tarpą, kas įrodo terorizavimo arba sistemiškumo požymį. Sprendžiant, ar yra BK 145 straipsnio 2 dalies sudėtis, visais atvejais būtina nustatyti, kaip konkretų grasinimą suprato ir priėmė nukentėjusysis, be to, įvertinti išsakytų grasinimų pobūdį, intensyvumą ir realumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-23 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-259-693/2018).

Iš byloje nustatytų aplinkybių viseto akivaizdu, kad 2020-05-10, apie 16 val., (duomenys neskelbtini), R. sodybos teritorijoje kilusio konflikto metu R. N., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl girtumo elgdamasis neadekvačiai, nesuvokdamas konflikto esmės ir jo metu išsakytų žodžių prasmės, o išsiblaivius apskritai neprisimindamas įvykio aplinkybių, kitiems asmenims girdint, vienu metu, per itin trumpą laiką, žodžiu pagrasino V. R. nunuodyti jo gyvulius, padegti namą. Tačiau teismo vertinimu, toks kaltinamojo R. N. vienkartinis, spontaniškai kilusios konfliktinės situacijos elgesys, trukęs itin trumpą laiką, žodžiu išsakant nukentėjusiajam grasinimus dėl turto sunaikinimo, nesuvokiant išsakytų žodžių prasmės ir pasekmių, nukentėjusiajam V. R. negalėjo sukelti nuolatinės baimės, netikrumo būsenos, todėl nebuvo pakankamo pagrindo bijoti dėl kaltinamojo nusikalstamų ketinimų. Be to, nukentėjusiojo sutuoktinė – liudytoja V. R., buvusi įvykio vietoje, mačiusi kaltinamąjį ir girdėjusi jo grasinimus dėl turto, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jai su nukentėjusiuoju, sunaikinimo, tvirtina, kad nenukentėjo. Pažymėtina ir tai, kad byloje nesurinkta pakankamai duomenų, jog R. N. konflikto su V. R. metu turėjo peilį ir jį, kaip bauginimo priemonę, laikė rankoje.

Kadangi byloje nenustatyta, kad kaltinamasis R. N. terorizavo nukentėjusįjį V. R., grasindamas padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką, todėl konstatuojama, kad R. N. veiksmuose nėra BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties, dėl ko jis dėl kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Bausmės skyrimas, kiti klausimai

R. N. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tos aplinkybės, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu ir apsvaigęs nuo alkoholio, nes tai turėjo tiesioginės įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

R. N. tyčinį baudžiamąjį nusižengimą teisingumui padarė būdamas nedirbantis (1 t., 135, 136 b. l.; 2 t., 104 b. l.), baustas administracine tvarka (1 t., 137-149 b. l.), turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinius nusikaltimus (1 t., 150-200 b. l.; 2 t., 130-135, 156-158 b. l.) ir praėjus tik septyniems mėnesiams po paleidimo iš pataisos įstaigos, atlikus terminuotą laisvės atėmimo bausmę, prieš priimant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-06-17 ir 2020-06-18 teismo baudžiamuosius įsakymus, kurie subendrinti to paties teismo tų pačių rūmų 2021-01-25 nutartimi, o visa tai rodo, kad jis tinkamos išvados iš ankstesnio teistumo nepadarė, toliau elgiasi nusikalstamai, įstatymų nesilaiko, nenori dorai ir sąžiningai gyventi.

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančių aplinkybių buvimą, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. N. paskyrus BK 243 straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą, kurio dydis būtų didesnis už BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatytą arešto, skiriamo už baudžiamąjį nusižengimą, vidurkį.

R. N. taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, nes jis prisipažįsta esąs kaltu ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Kadangi R. N. šiame nuosprendyje aptartą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, padarė prieš priimant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-06-17 ir 2020-06-18 teismo baudžiamuosius įsakymus, kurie subendrinti to paties teismo tų pačių rūmų 2021-01-25 nutartimi, todėl jam šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė bendrintina BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto ir 9 dalies pagrindais, taikant bausmių apėmimo būdą.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi ir 63 straipsnio 9 dalimi, R. N. į paskirtos arešto bausmės laiką įskaitytini laikino sulaikymo laikas (2 t., 49-55 b. l.) ir bausmė, visiškai atlikta pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-01-25 nutartį, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, galutinės bausmės, paskirtos to paties teismo tų pačių rūmų 2020-06-17 ir 2020-06-18 baudžiamaisiais įsakymais, subendrintos dalinio sudėjimo būdu.

R. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., 56-58 b. l.) keistina į suėmimą, suimant jį nuosprendžio paskelbimo dieną.

R. N. bausmės pradžia nustatytina nuo 2021-02-18.

Valstybės garantuojamos teisės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė į bylą 2021-02-04 pažymą Nr. (12.34Mr) PT-811, kurioje prašoma priteisti valstybei iš kaltinamojo R. N. 180 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjo advokato Vaclovo Šerlinsko suteiktą antrinę teisinę pagalbą šiam kaltinamajam nagrinėjant šią bylą pirmos instancijos teisme (2 t., 161-164 b. l.).

Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103 - 106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu - kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Šioje byloje siekiant įgyvendinti kaltinamojo R. N. teisę į gynybą, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, teismo 2021-01-13 nutartimi gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kurios koordinatorės sprendimu minėtam kaltinamajam buvo parinktas advokatas V. Šerlinskas, kuris atstovavo kaltinamąjį nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme. Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo R. N. realią turtinę padėtį, o tik yra duomenys, kad jis yra nedirbantis, valstybei paskirtų baudų nesumokėjęs, be to, pagal įsiteisėjusius baudžiamuosius įsakymus realiai atlieka paskirtas arešto bausmes.

Esant šioms aplinkybėms, neturint pakankamai duomenų ir negalint tinkamai įvertinti kaltinamojo turtinės padėties, atsižvelgiant į imperatyvų procesinių teisės normų reglamentavimą, susijusį su būtinu gynėjo dalyvavimu baudžiamajame procese, laikytina, kad be valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos - gynėjo dalyvavimo kaltinamojo teisės nebūtų tinkamai ginamos, siekiant užtikrinti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje numatytą kaltinamojo teisę į gynybą, todėl teismas daro išvadą, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo (nuteistojo) yra nesuderinamas su jo teise į gynybą ir teisingumo principu, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu,

nusprendžia:

R. N. pripažinti kaltu pagal BK 243 straipsnį ir paskirti trisdešimt šešių parų areštą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, R. N. paskirtą arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki dvidešimt keturių parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, galutine griežtesne bausme, paskirta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-01-25 nutartimi, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis subendrintos dalinio sudėjimo būdu to paties teismo tų pačių rūmų 2020-06-17 ir 2020-06-18 baudžiamaisiais įsakymais paskirtos galutinės bausmės, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą galutinę ir vienu trečdaliu sumažintą šiuo nuosprendžiu, bei nustatyti galutinę subendrintą bausmę – devyniasdešimties parų areštą.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi ir 63 straipsnio 9 dalimi, R. N. į paskirtos arešto bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020-05-19 iki 2020-05-20, t. y. dvi dienas, jas prilyginant dviejų parų areštui, ir bausmę, visiškai atliktą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-01-25 nutartį, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, galutinės bausmės, paskirtos to paties teismo tų pačių rūmų 2020-06-17 ir 2020-06-18 baudžiamaisiais įsakymais, subendrintos dalinio sudėjimo būdu.

R. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į suėmimą, suimant jį nuosprendžio paskelbimo dieną.

R. N. bausmės pradžią nustatyti nuo 2021-02-18.

R. N. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Valstybės garantuojamos teisės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą priteisti valstybei iš kaltinamojo R. N. 180 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.