Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal K. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 6 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo K. K.:

už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 5 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda – 80,00 Lt bauda;

už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda – 20,00 Lt bauda;

už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda – 2000,00 Lt bauda su teisės vairuoti atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, nuobaudas subendrinus, K. K. galutinė administracinė nuobauda skirta – 2000,00 Lt bauda su teisės vairuoti atėmimu 2 metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. nubaustas už tai, kad 2011-10-09 16.13 val., Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, ties (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) namu, vairavo transporto priemonę „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis (2,30 %), transporto priemonė neapdrausta privalomuoju draudimo polisu, vairuotojas nepateikė vairuotojo pažymėjimo, t. y. K. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį, 124¹ straipsnio 7 dalį, 126 straipsnio 4 dalį.

Įsiteisėjusiame 2011 m. gruodžio 22 d. nutarime teismas konstatavo, jog 2011-10-09 Šiaulių apskrities VPK administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) yra surašytas su esminiais trūkumais, o tai neleidžia nustatyti tikslaus kaltinimo turinio, o darant prielaidas apie tai, kada pažeidimas buvo padarytas, būtų pažeisti tiek ATPK 248 straipsnyje nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn trauktino asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir ATPK 7 straipsnyje numatytas teisėtumo principas. ATPK 248 straipsnio nuostatos reikalauja, kad būtų laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškintos kiekvienos bylos aplinkybės. ATPK 260 straipsnis nurodo reikalavimus, keliamus administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui. Pagal ATPK 280 straipsnį, ruošdamasis nagrinėti bylą pareigūnas turi išsiaiškinti, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį, yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas, kurio turiniui keliami reikalavimai reglamentuoti ATPK 260 straipsnyje, yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokole esant klaidingai nurodytam vienam esminių pažeidimo sudėties požymių - pažeidimo laikui teismas pats šių protokolo trūkumų pašalinti negali. Dėl to byla buvo gražinta policijos įstaigai ištaisyti trūkumams. Papildomo tyrimo metu tas pats pareigūnas D. Š. vėl surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą su esminiais trūkumais. Tačiau bylą pakartotinai nagrinėjęs teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pažeidimo padarymo laiko nenurodymas nelaikytinas esminiu pažeidimu ir teisme gali būti ištaisytas, bet teismas neištaisė šio trūkumo, o nutarime konstatavo, kad automobilį neblaivus vairavo 2011 m. spalio 9 d. 16.13 val., tai kaip minėjo, prieštarauja bylos duomenims.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad apylinkės teismas neišsiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių, nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino byloje surinktus faktinius duomenis, nesurinko visų galimų įrodymų, dėl to priėmė neteisėtą sprendimą, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Be to, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas, priimdamas nutarimą, privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos, kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pažymėtina, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Iš paminėtų teisės normų išplaukia, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir remdamasis tuo daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino laikydamasis proceso įstatymų reikalavimų. Sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad K. K. padarė jam inkriminuotus ATPK 123 straipsnio 5 dalyje, 124¹ straipsnio 7 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus. Jo kaltę patvirtina administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (2 b. l.); patikrinimo alkotesteriu duomenys (7 b. l.); policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (9 b. l.); pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (8 b. l.); Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimas (17-18 b. l.); apylinkės teismo posėdžių metu liudytojų D. Š., G. N. duoti parodymai (36 b. l.).

Apylinkės teismo posėdžio metu liudytoju apklausiamas policijos pareigūnas D. Š. parodė, jog 2011-10-09 dirbo su G. N. kelyje (duomenys neskelbtini) ir gavo pranešimą iš Šiaulių apskr. VPK budėtojo, jog (duomenys neskelbtini) girtas vairuotojas važinėja automobiliu „Renault Laguna“, žalios spalvos, pasakė automobilio valstybinį numerį. Į (duomenys neskelbtini) k. jie atvažiavo nuo (duomenys neskelbtini) pusės, pro tilto apačią, važiavo (duomenys neskelbtini) gatve. Už nurodyto automobilio „Renault Laguna“ vairo sėdėjo K. K., kuris pateikė tik automobilio registracijos liudijimą, kitų dokumentų neturėjo. Pasiūlius K. K. pasitikrinti girtumą, iš karto jis atsisakė, vėliau jį vežant į komisariatą - sutiko pasitikrinti girtumą ir vairuotojui buvo nustatytas dilesnis nei 2 promilių girtumas. Komisariate K. K. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, jame K. K. pasirašė.

Apylinkės teismo posėdžio metu liudytoju apklausiamas policijos pareigūnas G. N. parodė, jog 2011-10-09 dirbo su D. Š. ir į (duomenys neskelbtini) k. atvažiavo nuo (duomenys neskelbtini) pusės, tačiau pro kur konkrečiai važiavo ir kitų įvykio aplinkybių tiksliai nepamena. Nurodė, jog K. K. 2011-10-09 vairavo automobilį neblaivus, tačiau kokį automobilį vairavo, nepamena, ir patvirtino, jog administracinio teisės pažeidimo protokole jis pasirašė.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti apylinkės teismo posėdžio metu įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, tarnybines pareigas ėjusių, liudytojais apklaustų policijos pareigūnų D. Š. ir G. N. duotais parodymais, kuriuos patvirtina 2011-10-09 tarnybiniame pranešime ir 2011-12-22 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutarime užfiksuoti D. Š. ir G. N. parodymai, be to, šiuos policijos pareigūnų parodymus patvirtina ir kita byloje surinkta medžiaga (patikrinimo alkotesteriu duomenys, kiti įsiteisėjusiame 2011-12-22 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutarime užfiksuoti duomenys). Byloje nėra duomenų apie tai, kad policijos pareigūnai D. Š. ir G. N. būtų suinteresuoti siekti nepagrįstai apkalbėti ir nubausti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, todėl apelianto teiginys dėl pareigūno D. Š. šališkumo laikytinas deklaratyviu ir atmestinas. Tai, kad D. Š. tiksliai ir detaliai neišdėstė visų įvykio aplinkybių tarnybiniame pranešime, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad tuo jis pažeidė Policijos patrulių veiklos instrukcijos reikalavimus ar dėl to nesivadovauti D. Š. duotais parodymais, kadangi iš 2011-10-09 D. Š. tarnybinio pranešimo matyti, jog jame yra visi būtini dokumento rekvizitai bei išdėstytos visos esminės nagrinėjamo įvykio aplinkybės.

Aukštesnės instancijos teismas įvertinęs K. K. apylinkės teismo posėdžio metu duotus parodymus, sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada ir K. K. duotus parodymus laiko pasirinkta gynybos taktika, siekiant išvengti griežtos atsakomybės, kadangi K. K. nurodytos aplinkybės yra priešingos administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visumai.

Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas išanalizavęs 2011-12-22 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutarime užfiksuotus liudytojų S. Š., D. S., G. Kv., G. K. duotus parodymus, juos atmeta, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog S. Š. pirko degtinę ir buvo kartu, kai ją D. S. ir K. K. gėrė, todėl teismas daro išvadą, kad S. Š. ir D. S. yra tiesiogiai suinteresuoti duoti K. K. palankius parodymus ir taip jam padėti siekiant išvengti griežtos administracinės atsakomybės. G. Kv. ir G. K. duotus parodymus teismas taip pat atmeta, kadangi jų nurodytos aplinkybės yra paneigtos administracinio teisės byloje surinktų įrodymu visuma. Taip pat aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad liudytojų V. K. ir V. M. parodymai atmestini, kadangi šie asmenys nebuvo administracinio teisės pažeidimo padarymo metu įvykio vietoje ir tiesiogiai nematė nagrinėjamo įvykio aplinkybių.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad 2012-01-18 Šiaulių apskr. VPK surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) esantys netikslumai dėl pažeidimo padarymo laiko nėra esminiai. Protokole suformuluotas kaltinimas K. K. yra konkretus ir aiškus, jame išdėstyta pažeidimo esmė aiškiai atskleidžia kaltinimo turinį, iš kurio galima aiškiai suprasti už kokias, kur ir kada padarytas veikas asmuo yra traukiamas administracinėn atsakomybėn, iš byloje esančių duomenų akivaizdžiai matyti, jog pažeidimai buvo padaryti 2011-10-09, iki 16.13 val.. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teisme parodymus davė žinodamas ir suprasdamas, kokių administracinių teisės pažeidimų padarymu yra kaltinamas, t. y. iš protokolo turinio jis suvokė pateikto kaltinimo esmę, ir tai rodo, jog ji buvo pakankamai aiškiai ir detaliai atskleista protokole, o formaliai vertinti protokolo trūkumus ir neatitikimus bei teigti, kad tokiu būdu buvo pažeisti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą, būtų nepagrįsta ir neteisinga. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl netikslaus pažeidimo padarymo laiko ir jo užfiksavimo protokole, kadangi nagrinėjamu atveju kelių ar keliolikos minučių skirtumas neturi esminės reikšmės padarytai veikai kvalifikuoti, taip pat nepaneigia pačių pažeidimų padarymo fakto. Teismas taip pažymi, kad šiuo atveju neturi esminės reikšmės policijos pareigūnams pranešto galbūt neblaivaus vairuotojo vairuojamo, automobilio valstybinis numeris ar policijos pareigūnų vykimas į konkrečią vietą, ir tai taip pat neneigia K. K. kaltės padarius jam inkriminuotus pažeidimus.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Šiaulių rajono apylinkės teismas, priimdamas 2012 m. birželio 6 d. nutarimą K. K. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą, bei pagrįstą nutarimą, kurio naikinti, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

K. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Palikti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 6 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.