- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-10-22
- Bylos Nr.
- I-3110-244/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01227-2012-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Liuda Arlauskienė, Liudmila Zaborovska (pran.), Raimondas Blauzdžius
- Pareiškėjas
- Z. K.
- Atsakovas
- Nacionalinei teismų administracijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Raimondo Blauzdžiaus ir Liudos Arlauskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. K. skundą atsakovėms Nacionalinei teismų administracijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl įsakymo ir sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Z. K. skunde (b. l. 1–2) prašo priteisti iš Lietuvos valstybės nuo 2010-01-01 iki 2012-02-29 neišmokėtos teisėjų valstybinės pensijos dalį – 59 400,64 Lt ir 5 procentus delspinigių nuo priteistos sumos nuo sprendimo priėmimo iki visiško įvykdymo.
Pareiškėjas skunde paaiškino, kad nuo 1980-08-15 iki 2006-01-12 dirbo teisėju. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2006-01-17 įsakymu jam paskirta teisėjų valstybinė pensija, kuri 2009-09-29 įsakymu buvo padidinta iki 2 092,20 Lt, o nuo 2010-01-01 – sumažinta. Nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. vasario mėn. pareiškėjui neišmokėta 39 449,78 Lt. Konstitucinis Teismas 2010-06-29 nutarimu nustatė, kad neproporcingas pensijų mažinimas dirbantiems pensininkams prieštarauja Konstitucijai. Dėl to pareiškėjui neišmokėta dar 20 950,86 Lt. Kadangi, įsigaliojus Konstitucinio Teismo 2010-06-29 nutarimui, teisėjų pensijų įstatyminis reguliavimas nėra pakoreguotas taip, kad atitiktų Konstituciją, todėl valstybei tenka dėl tokio teisinio reguliavimo kylančios teisinės pasekmės.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė teismų administracija atsiliepime į skundą (b. l. 14–18) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą atsakovės paaiškino, kad pareiškėjui teisėjų valstybinė pensija 2009 m. perskaičiuota (ir paskirta didesnė) dėl to, kad buvo priimtas Lietuvos Respublikos teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymas, pagal kurį pareiškėjui padidėjo paskutinių 5 metų, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, gauto darbo užmokesčio vidurkis. 2010 m. lapkričio 16 d. paskelbus Konstitucinio Teismo nutarimą ir iki šios dienos nesant naujo teisinio reguliavimo, Nacionalinė teismų administracija neturi galimybių skirti, mokėti ir (ar) perskaičiuoti tokių valstybinių pensijų, kurios atitiktų Konstitucijoje įtvirtintus principus. Nacionalinė teismų administracija neneigia pareiškėjo teisės gauti teisėjų valstybinę pensiją, tačiau, kol nėra Konstituciją atitinkančio teisėjų pensinio aprūpinimo teisinio reglamentavimo, ji negali perskaičiuoti ir mokėti tokio dydžio teisėjų valstybinės pensijos, kokios pareiškėjas prašo. 2010 m. lapkričio 17 d. buvo priimtas Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus įsakymas Nr. 9FB-10-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinių pensijų“, kuriuo nurodyta mokėti teisėjų valstybines pensijas pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį iki Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo įsigaliojimo dienos. Šis sprendimas galios iki bus priimti teisėjų valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimai. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2006 m. sausio 17 d. įsakymas Nr. 3 ir 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymas Nr. 9FB-18-(4.46) buvo priimti galiojant Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio nuostatoms, t. y. pareiškėjui teisėjų valstybinė pensija apskaičiuota iš paskutiniųjų 5 metų, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio ir paskirta 45 procentų šio dydžio, kaip turinčiam ne mažesnį kaip 20 metų teisėjo darbo stažą. Taigi, teisėjų valstybinės pensijos dydis negalėjo būti apskaičiuojamas kitaip, negu nustato įstatymas. Pareiškėjo reikalavimas priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės 59 400,64 Lt turtinės žalos ir 5 procentų delspinigių nuo priteistos sumos nuo sprendimo priėmimo iki visiško įvykdymo nepagrįstas, nes Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nėra nurodyta, kad teisiniams santykiams dėl teisėjų valstybinių pensijų privaloma taikyti šio kodekso nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2010-06-29 priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 5, 6 straipsnių, Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija), Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 16 straipsnio 4 dalies atitikties Lietuvos Respublikos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo pripažino, kad:
1. Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis (Žin., 2002, Nr. 73-3088) ta apimtimi, kuria įtvirtinant maksimalų teisėjų valstybinės pensijos dydį nėra atsižvelgta į atskirų teismų sistemų ypatumus, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;
2. Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalis (Žin., 2002, Nr. 73-3088) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;
3. Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalis (Žin., 2002, Nr. 73-3088) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;
4. Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) (Žin., 2009, Nr. 151-6778) nuostata „Kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės <…> pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio“ (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) ta apimtimi, kuria formuluotė „kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos“ apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas teisėjų valstybines pensijas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;
5. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktas (Žin., 2009, Nr. 152-6820) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai;
6. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalis (Žin., 2009, Nr. 152-6820) ta apimtimi, kuria Lietuvos Respublikos Vyriausybei nėra siūloma parengti ir patvirtinti dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo tvarkos aprašą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarė, kad šis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas „Valstybės žiniose“ turi būti oficialiai paskelbtas 2010 m. lapkričio 16 d.
2010-11-16 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas nustatyta tvarka paskelbtas „Valstybės žiniose“, vadinasi, įsigaliojo, tačiau teisėjų valstybinių pensijų teisinio reguliavimo vakuumas iki šio nutarimo paskelbimo nebuvo užpildytas ir nebuvo priimti Lietuvos Respublikos Konstituciją atitinkantys teisės aktai teisėjų valstybinių pensijų reguliavimo srityje. Toks teisinis reguliavimas nėra sukurtas iki šiol.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2006-01-17 Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus. įsakymu Nr. 3 pareiškėjui buvo paskirta 1 982 Lt 40 ct teisėjo valstybinė pensija (b. l. 23), kuri 2009-09-29 įsakymu Nr. 9FB-18-(4.46) buvo padidinta iki 2 092 Lt 20 ct, tačiau visa paskirta pensija nebuvo mokama.
Teisėjų valstybinių pensijų mokėjimo teisinius santykius reglamentuoja viešosios teisės normos - Valstybinių pensijų įstatymas, Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas ir Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti Vyriausybės 2003 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 68. Šiuose teisės aktuose yra išdėstytos taisyklės, kokia tvarka skiriamos bei mokamos teisėjų valstybinės pensijos, nurodytas jų mokėjimo šaltinis, aptarti valstybinių pensijų permokų išieškojimo bei nepriemokų išmokėjimo klausimai, ginčų, kylančių dėl valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo, sprendimo tvarka.
Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis nustato, kokiai valstybės institucijai tenka pareiga mokėti šias pensijas, t. y. „Teisėjų valstybines pensijas skiria ir moka Nacionalinė teismų administracija“.
Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis nustato pažeistos suinteresuotų asmenų teisės gauti įstatymu nustatyto dydžio valstybinę pensiją gynimo būdą: „Teisėjų valstybinė pensija, laiku negauta dėl Nacionalinės teismų administracijos kaltės, išmokama už visą praėjusį laiką Nuostatų nustatyta tvarka“.
Iš esmės analogiškai teisėjų valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo tvarką reglamentuoja ir Nuostatų 25 punktas.
Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje (Žin., 2002, Nr. 73-3088) buvo nustatyta, kad šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka apskaičiuotos teisėjų valstybinės pensijos ir pagal kitus įstatymus paskirtų pensijų (valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų) suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama teisėjų valstybinė pensija, Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko teisėjų valstybines pensijas mokanti institucija. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2010-06-29 nutarimu taip pat pripažino prieštaraujančias Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalis.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2010-06-29 nutarimu taip pat pripažino Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) (Žin., 2009, Nr. 151-6778) nuostatą „Kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės <…> pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio“ (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) ta apimtimi, kuria formuluotė „kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos“ apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas teisėjų valstybines pensijas, prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Pažymėjo, jog Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas sudaro prielaidas susiklostyti ir tokioms teisinėms situacijoms, kai asmuo, buvęs teisėju, kurio valstybinių (kitų nei teisėjų valstybinė pensija) ir valstybinių socialinio draudimo pensijų suma viršija užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama teisėjų valstybinė pensija, Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydį arba yra nedaug mažesnė už šį dydį, teisėjų valstybinė pensija apskritai nebus mokama arba bus mokama nedidelė šios pensijos dalis, t. y. teisėjų valstybinė pensija gali tapti ne realia, o nominalia konstitucine teisėjo socialine (materialine) garantija nutrūkus jo įgaliojimams. Pabrėžė, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas paneigia teisėjų valstybinių pensijų, kaip iš Konstitucijos kylančios teisėjo socialinės (materialinės) garantijos nutrūkus jo įgaliojimams, esmę, paskirtį, sudaro prielaidas nukrypti nuo iš Konstitucijos, inter alia jos 109 straipsnio 2 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų.
Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Seimas 2009 m. gruodžio 8 d. pakeitė Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnį, inter alia jo 3 dalyje nustatytą maksimalų valstybinės pensijos dydį bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų kitų valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendros sumos vienam asmeniui maksimalų dydį sumažindamas nuo užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio iki 1,3 dydžio. Pažymėjo, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo nuostata, kurioje numatytas maksimalus teisėjų valstybinės pensijos ir kitų asmens gaunamų pensijų dydis, keičiant Valstybinių pensijų įstatymo nuostatą nebuvo pakeistas. Pabrėžė, kad pagal Valstybinių pensijų įstatymą maksimalus asmens valstybinės pensijos, inter alia teisėjų valstybinės pensijos, dydis bei maksimali šios pensijos ir kitų asmens gaunamų pensijų bendra suma negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio, o pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą teisėjų valstybinės pensijos ir pagal kitus įstatymus paskirtų pensijų suma negali viršyti minėto 1,5 dydžio. Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas Valstybinių pensijų įstatymo atžvilgiu yra lex specialis.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai teisėjų valstybinės pensijos dalis – 59 400,64 Lt - buvo neišmokėta ne dėl Nacionalinės teismų administracijos kaltės, nes ši institucija teisėtai taikė galiojusias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo normas, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Ši teisėjų valstybinės pensijos dalis neišmokėta pareiškėjui dėl to, kad Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo teisėjų valstybinės pensijos mokėjimo klausimus, o vėliau, po 2010 m. balandžio 29 d. Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo, laiku neužpildė susidariusios teisės spragos. Esant tokioms aplinkybėms, neišmokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės, o ne iš Nacionalinės teismų administracijos.
Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas bei Nuostatai konkrečiai neaptaria situacijos, kai pensija neišmokama dėl įstatymo leidėjo ar kitos valstybės institucijos, išskyrus Nacionalinę teismų administraciją, veiksmų ar neveikimo, todėl šiuo atveju pagal įstatymo analogiją susidariusiai situacijai spręsti taikytina Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti pensijų gavėjų teisių gynimo būdą, kai jų teisės pažeistos dėl Nacionalinės teismų administracijos kaltės, t.y. viešosios teisės norma, reglamentuojanti labiausiai panašius teisinius santykius. Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2012 m. liepos 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012.
Taigi pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, priteisiama neišmokėtos teisėjų valstybinės pensijos už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. vasario 1 d. suma – 59 400,64 Lt.
Pareiškėjas prašo priteisti jam 5 procentų dydžio delspinigius nuo priteistos sumos nuo teismo sprendimo priėmimo iki visiško jo įvykdymo.
Kadangi egzistuoja įstatymo garantuotas teisinis mechanizmas pažeistoms pareiškėjo teisėms į pensiją ginti ir pareiškėjas šiuo mechanizmu naudojosi, teismo manymu, pareiškėjo teisės į pensiją bus apgintos išmokėjus jam visą priklausančią teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką už praeitą laikotarpį. Viešosios teisės normos, reglamentuojančios teisėjų valstybinių pensijų mokėjimo santykius, dėl pensijų neišmokėjimo nenumato kitokių teisinių pasekmių – procesinių palūkanų, delspinigių, netesybų ar pan., todėl jos negali būti priteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 str.,
nusprendė:
Pareiškėjo Z. K. skundą patenkinti iš dalies.
Pareiškėjui Z. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, priteisti 59 400,64 Lt (penkiasdešimt devynis tūkstančius keturis šimtus litus 64 centus) teisėjo valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. vasario 1 d.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.