Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Manto Januškevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vykdantis individualią veiklą, teistas:

1) 2000 m. liepos 3 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams su 1/3 turto konfiskavimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atleistas nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės;

2) 2020 m. birželio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 37 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, byla nutraukta, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 1) įpareigojimas įmokėti 8 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą; 2) 1 metams uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. J., 2020 m. lapkričio 27 d., apie 17.50 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mitsubishi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2.39 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais I. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis I. J., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2020 m. lapkričio 27 d. jis išėjo iš savo buto apie 12.00 val. ir nuėjo į garažą, ir, kiek jį patvarkęs, nuėjo į parduotuvę „RIMI“, adresu: (duomenys neskelbtini), kur nusipirko alkoholinių gėrimų. Parduotuvėje sutiko keletą savo pažįstamų, kuriuos pažįsta tik iš matymo. Pažįstamų nei vardų, nei pavardžių šiuo metu neatsimena. Prie parduotuvės stovėjo jo pažįstamo A., kurio pavardės nežino automobilis „Mitsubishi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtą automobilį šiuo metu tvarko, tai yra pagal susitarimą turi padaryti šiokius tokius kėbulo remontus, raktus nuo šio automobilio turėjo prie savęs. Atsisėdo į aukščiau minėtą automobilį kartu su savo sutiktais prie parduotuvės pažįstamais ir automobilyje pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, degtinę ir kitus stiprius gėrimus. Jis atsisėdo ant vairuotojo sėdynes. Suvartojus nemažą kiekį alkoholio, kažkurio momentu užmigo. Po kurio laiko prabudo, pažįstami vis dar buvo automobilyje, pradėjo toliau gerti alkoholį. Kadangi lauke buvo šalta tai automobilį užvedė, norėjo pasišildyti su užvestu varikliu. Kadangi buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, tiksliai neprisimena, ar vairavo automobilį „Mitsubishi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bet neatmeta galimybės, kad galėjo kiek pavažiuoti, galimai norėdamas perpakuoti automobilį, kad netrukdytų pašaliniams asmenims. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Teisė vairuoti transporto priemonę iš jo buvo atimta už vairavimą būnant neblaiviam nuo alkoholio dar prieš maždaug 5 metus, vairuotojo pažymėjimas paimtas. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Automobilis, kurį vairavo neblaivus, priklauso jo pažįstamam A., jis su savimi turėjo šio automobilio pirkimo pardavimo sutartį, kadangi naudojosi šiuo automobiliu apie savaitę, gal apie dvi, todėl jam buvo duoti automobilio dokumentai. Pirkimo pardavimo sutartį pamiršo atsinešti, todėl persiunčia el paštu (b. l. 84-85, 91, 96).

Liudytojas S. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog jis yra policijos rėmėjas. 2020 m. lapkričio 27 d. buvo jo patruliavimo diena pagal iš anksto suderintą planą. Patruliavimo laikas buvo nuo 16.00 val. iki 21.00 val. Jis dirbo kartu su savo porininku D. R.. Jiems patruliuojant kartu su D. R., į juos kreipėsi pilietis. Minėto asmens kontaktų jis neužsirašė, todėl pasakyti negali. Minėtas pilietis nurodė automobilį „Mitsubishi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje šalia maisto prekių parduotuvės „RIMI“. Pilietis pasakė, kad minėtas automobilis stovi įtartinai netaisyklingai. Todėl jis priėjo prie automobilio „Mitsubishi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Priėjęs jis pamatė, kad visi automobilio langai yra aprasoję. Jis suprato, kad salone galimai sėdi asmenys. Jis patraukė už galinių durelių rankenėlės. Durys atsidarė. Atsidaręs duris jis pamatė, kad automobilyje sėdi keturi vyrai. Priekyje t.y. už vairo ir keleivio vietoje sėdėję vyrai, kaip jis suprato, miegojo. Jų galvos buvo nulenktos į šonus. Gale sėdėję du vyrai valgė. Jis pasiteiravo valgančių vyrų, ar viskas gerai, jam atsakė, kad viskas gerai ir jiems pagalba nereikalinga. Priekyje sėdėjusių vyrų jis nežadino. Kadangi jiems nereikėjo jokios pagalbos, jis uždarė dureles. Jų duomenų jis neužsirašė. Jie nuėjo kartu su D. R. apie 10 metrų nuo automobilio. Ir toliau stebėjo automobilį „Mitsubishi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Iš akiračio praradę nebuvo, taip pat iš automobilio niekas nebuvo išlipęs ar apsimainęs vietomis. Jis pamatė, kad automobilio „Mitsubishi“, priekinių žibintų šviesos įsijungė ir jis pajudėjo. Jis suprato, kad automobilio vairuotojas nori nuvažiuoti. Kaip minėjo prieš tai, atidaręs minėto automobilio dureles, jis matė, kaip automobilio vairuotojas miegojo nulenkęs galvą, todėl jis įtarė, kad automobilio vairuotojas, kaip ir jo keleiviai, yra galimai apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų. Kartu su D. R. jie nubėgo prie jų asmeninio automobilio ir nuvažiavo paskui automobilį „Mitsubishi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Jie nusprendė važiuoti paskui, jeigu automobilio vairuotojas norės šalintis. Jis pamatė, kaip automobilis apsuko mažą ratą ir prisiparkavo kitoje automobilių stovėjimo aikštelės vietoje. Įtardamas, kad automobilio vairuotojas yra galimai apsvaigęs nuo alkoholio, jis per radijo ryšio stotelę susisiekė su Vilniaus aps. VPK OVS budėtoju ir pranešė, kad (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje stovi automobilis „Mitsubishi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas yra galimai neblaivus. Jam laukiant atvykstančių policijos pareigūnų minėto automobilio vairuotojas iš automobilio išlipęs nebuvo. Po kurio laiko atvykus policijos pareigūnams jis nurodė automobilį. Atvykę policijos pareigūnai toliau bendravo su automobilio vairuotoju (b. l. 26-27).

Liudytojas M. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirbant kartu su vyr. patruliu A. A. iš VPK OVS 2020 m. lapkričio 27 d., apie 17.50 val., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) Policijos rėmėjas „RIMI“ parduotuvės aikštelėje stebi vairuotoją, kuris, kaip įtaria, nėra blaivus. Jiems atvykus į įvykio vietą, priėjus prie automobilio ir atidarius automobilio vairuotojo dureles, sklido alkoholio kvapas, asmuo, sėdintis už vairo kalbėjo nerišliai. Asmuo pasakė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi, pateikė asmens tapatybės kortelę, tai buvo I. J.. Vairuotoją patikrinus alkoholio kiekio matuokliu, jam pirmu pūtimu nustatytas sunkus girtumas 2,66 prom., antru pūtimu vidutinis girtumas 2,39 prom. Asmenį pristatė į VPK OVS, o automobilis išvežtas saugoti į saugomą aikštelę (b. l. 38).

Liudytojas G. J., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad automobilį pardavė 2019 m. spalio 11 d., daugiau apie šį automobilį nieko nežino, taip pat nieko nežino ir apie valdančius šį automobilį asmenis. Daugiau kažko pasakyti negali (b. l. 35).

Liudytojas A. V., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog automobilį draugui paskolino, kad suremontuotų, automobilis pas jį buvo apie savaitę laiko (b. l. 31).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. A. 2020 m. lapkričio 27 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2020 m. lapkričio 27 d., dirbant kartu su vyriaus. patruliu M. K., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), policijos rėmėjai pranešė, kad „Rimi“ parduotuvės aikštelėje stovi automobilis „Mitsubishi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri o vairuotojas neblaivus. Įtaria vairuos. Vykstant link minėto adreso, per radijo ryšį OVS budėtojas pranešė, kad minėtas automobilis važinėjasi aikštelėje, vairavimo faktą paliudys policijos rėmėjai. Atvykus į įvykio vietą, nurodytas automobilis jau stovėjo, policijos rėmėjai pareigūnams paaiškino, kad iš automobilio vairuotojo vietos niekas neišlipo. Pareigūnams priėjus prie automobilio ir atidarius vairuotojo dureles, sklido stiprus alkoholiko kvapas, už vairo sėdintis asmuo kalbėjo nerišliai. Paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą, pasakė, kad jo neturi, pateikė ATK. Tai buvo I. J.. Patikrinus alkoholio kiekio matuokliu Drager, jam nustatytas pirmu pūtimu sunkus girtumas (2,66 prom.), antru pūtimu – vidutinis girtumas (2,39 prom.) (b. l. 22).

2020 m. lapkričio 27 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2020 m. lapkričio 27 d., 18.00 val. I. J. buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholiko kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, kad jis eiti tiesia linija pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (užsimerkęs ir atsimerkęs) negali. Atlikus patikrinimą alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARDJ-0002, pirmojo tikrinimo metu 18.03 val. I. J. buvo nustatytas 2,66 prom. neblaivumas, antrojo tikrinimo metu 18.28 val. I. J. buvo nustatytas 2,39 prom. neblaivumas. Neblaivumo nustatymo aktą I. J. pasirašyti atsisakė (b. l. 47). Byloje esančiuose alkotesterio rodmenyse užfiksuoti analogiški tikrinimo rezultatai (b. l. 48-49). Iš 2020 m. spalio 15 d. patikros sertifikato Nr. 1361435 matyti, kad alkotesteris Alcotest 6810 Nr. ARDJ-0002 įvykio metu buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2021 m. balandžio 15 d. (b. l. 50).?

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilio „Mitsubishi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)valdytojas-savininkas yra G. J. (b. 1. 53).

Iš byloje esančių transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarčių matyti, kad automobilį „Mitsubishi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) G. J. 2019 m. spalio 11 d. pardavė S. B. (b. l. 54), o S. B. minėtą automobilį 2019 m. spalio 12 d. pardavė A. V. (b. l. 55).

Iš byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad vidutinė automobilio „Mitsubishi Lancer 1.5 Inform 5M“, 2008 metų gamybos, kaina Lietuvoje 2020 m. gruodžio mėnesį buvo 2650 eurų su PVM, kaina be PVM – 2189 eurų (b. l. 58).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad I. J. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Mitsubishi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam buvo alkotesteriu nustatytas 2,39 prom. girtumas.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino I. J. pareikštą kaltinimą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu I. J. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad aptariamu laiku ir vietoje, sėdėdamas automobilio „Mitsubishi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietoje, vartojo alkoholinius gėrimus, dėl stipraus apsvaigimo nepamena, ar vairavo minėtą automobilį, tačiau neatmeta galimybės, kad galėjo kiek pavažiuoti, galimai norėdamas perstatyti automobilį. Tai, kad I. J. vairavo automobilį „Mitsubishi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,39 prom. girtumas, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojų S. B., M. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, pareigūno A. A. tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas bei alkotesterio rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad I. J., 2020 m. lapkričio 27 d., apie 17.50 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mitsubishi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2.39 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad I. J. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

I. J. sutiko, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu bei baudžiamojo poveikio priemonėmis, tačiau prašė baudą leisti mokėti dalimis (b. l. 105-107).

Teismas, skirdamas bausmę I. J., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – iki pastarosios nusikalstamos veikos padarymo teistas 1 kartą, taip pat vieną kartą, vadovaujantis BK 37 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, baustas administracine tvarka, vykdantis individualią veiklą.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą vieną iš griežtesnių bausmių – areštą. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas šios bausmės dydis, kuris yra didesnis už BK numatytą arešto bausmės, skirtinos už nusikaltimo padarymą, minimumą, bet mažesnis už vidurkį, yra proporcingas I. J. padarytam nusikaltimui ir padės įgyvendinti bausmės tikslus. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, I. J. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d., numato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad I. J. yra pirmą kartą nuteistas arešto bausme, teismas vertina, kad jam paskirtos arešto bausmės vykdymą tikslinga atidėti 6 mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Realaus arešto bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į arešto bausmę įskaitytinas I. J. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. lapkričio 27 d., 18.03 val., iki 2020 m. lapkričio 28 d., 10.22 val. (viena diena), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad nors kaltinamasis I. J. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, tačiau ši aplinkybė neužkerta kelio svarstyti klausimo dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo jam. Šios baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, yra ją teisėtai įgijęs ar ne. Tokiu atveju, kai asmuo neturi tokios teisės, šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes šios priemonės taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apriboja galimybę ją įgyti. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad I. J. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 prom. girtumas, be to, jam nustatytas girtumas (2,39 promilės) yra artimas sunkaus girtumo ribai (daugiau nei 2,51 prom.), tokiu būdu jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis jau antrą kartą traukiamas atsakomybėn už tokios nusikalstamos veikos padarymą, nors pirmą kartą jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo. Nors kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, kaltę pripažino, nurodė, kad gailisi, tačiau, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam tokio pobūdžio nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad tikslinga I. J. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018), tačiau atsižvelgiant į tai, kad I. J. teisės vairuoti transporto priemones nusikaltimo padarymo metu neturėjo, baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 2811.straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad automobilis „Mitsubishi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudodamasis I. J. padarė nusikalstamą veiką, priklauso ne kaltinamajam, o kitam asmeniui – A. V.. Liudytojas A. V., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad automobilį perdavė I. J. paremontuoti, šią aplinkybę nurodė ir I. J.. Byloje nėra duomenų, kurie suteiktų pagrindą teismui konstatuoti, kad automobilio savininkas kaltinamajam perdavė automobilį žinodamas, kad kaltinamasis šį automobilį ne tik remontuos, bet ir panaudos darydamas nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriais remiantis būtų galima konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį automobilį „Mitsubishi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tačiau BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, jog tokiu atveju konfiskuotino turto vertės išieškojimas daugeliu atveju savo esme yra nukreiptas ne į siekį apriboti galimybes padaryti naują nusikalstamą veiką ta pačia priemone, o norint atgrasyti kaltininką nuo naujų nusikalstamų veikų ir jį nubausti. Taigi, turto vertės išieškojimas tokiu atveju įgauna aiškų baudžiamąjį poveikį ir, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijos kontekste, gali būti vertinamas kaip papildoma sankcija kaltininkui. Tokiais atvejais nacionaliniai teismai privalo spręsti klausimą ar sprendimas išieškoti turto vertę atitinkančią sumą yra proporcingas lygiai taip pat kaip tą savo jurisprudencijoje daro EŽTT bylose dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau vadinama – Konvencija) pirmojo protokolo 1 straipsnio pažeidimo (pvz., EŽTT 2009 m. vasario 5 d. sprendimas byloje Gabric prieš Kroatiją).

VŠĮ „Emprekis“ transporto priemonių kainų informacinės sistemos duomenimis automobilio „Mitsubishi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė su PVM yra 2650 eurų. Teismo vertinimu, transporto priemonės rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, šiuo atveju atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo I. J. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis I. J. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad automobilio „Mitsubishi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, yra būtinas.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog kaltinamojo I. J. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos ir iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto (automobilio „Mitsubishi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiško pobūdžio bylose, automobilio vertė turi būti konfiskuojama su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020), todėl iš I. J. išieškotina automobilio „Mitsubishi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė su PVM, t.y. 2650 eurų.

Kaltinamasis I. J., pasisakydamas dėl jam skirtinų bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių, prašė leisti baudą mokėti dalimis. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam baudos bausmės skirti prokuroras nesiūlė, darytina išvada, kad kaltinamasis turėjo omenyje išieškotiną automobilio vertės sumą. Tačiau pažymėtina, kad nei BK, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nenumatyta galimybė išdėstyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimą dalimis, todėl toks kaltinamojo prašymas netenkintinas.

Kaltinamajam I. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu I. J. paskirti 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, I. J. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Realaus arešto bausmės atlikimo atveju į paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaityti I. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. lapkričio 27 d., 18.03 val., iki 2020 m. lapkričio 28 d., 10.22 val. (vieną dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Paskirti I. J. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš I. J. išieškoti automobilio „Mitsubishi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą – 2650 (du tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt) eurų.

Kaltinamajam I. J. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti nepakeistas iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti I. J., kad asmuo, kuriam skirtas bausmės vykdymo atidėjimas privalo: atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.