Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartimi ir pareiškėjo A. K. pareiškimu dėl visų Šiaulių apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2A-35-357/2018 nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti klausimas dėl visų Šiaulių apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2A-35-357/2017, pradėtos pagal pareiškėjo (apelianto) A. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6883-1042/2017, nagrinėjimo. Apeliaciniame skunde A. K. pareiškė nepasitikėjimą visais Šiaulių apygardos teismo teisėjais.

Nušalinimo pareiškime nurodyta, kad civilinė byla Šiaulių apygardos teisme negali būti nagrinėjama, kadangi skundžiamą sprendimą priėmė buvęs Šiaulių apygardos teismo teisėjo padėjėjas, dabar Šiaulių apylinkės teisme teisėju dirbantis A. R.. Iš interneto svetainės www.teismai.lt matyti, kad Šiaulių apygardos teisme jis dirbo nuo 2010 m. liepos mėnesio iki 2016 m. liepos mėnesio, t. y. net šešis metus. Iš nušalinimo pareiškimo turinio akivaizdu, jog pareiškėjui abejonės dėl teismo šališkumo kyla tuo aspektu, kad aukštesnės instancijos teismo teisėjai turės vertinti ankstesnio kolegos priimtą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Nušalinimo pareiškimas netenkintinas.

Viena iš tinkamo proceso garantijų ‑ užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 15/99-34/99-42/2000, konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia ir tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sąlyga. Teisėjo ir teismų nešališkumas užtikrinamas nustatant draudimus ir apribojimus teisėjams nagrinėti bylas, jeigu yra aplinkybės, keliančios abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353-701/2017).

Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65 – 66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra akcentuojama, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2011). Iš esmės tokios pat pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje: sprendžiant klausimą dėl nešališkumo, turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl (teisėjų) nešališkumo (The Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96, 22.6.2000; par. 121,Salov v. Ukraine, no. 65518/01, 6.9.2005; kt.).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (Hauschildt v. Denmark, no. 154, § 48). Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (Gautrin and Others v. France, no. 38/1997/822/1025–1028). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (Wettstein v. Switzerland, no. 33958/96, § 44, ECHR 2000-XII; Ferrantelli and Santangelo v. Italy, 7 August 1996, Reports 1996-III, § 58). Objektyvusis testas dažniausiai yra susijęs su hierarchiniais ar kitokiais teisėjo ir kitų proceso dalyvių ryšiais (Miller and Others v. United Kingdom, no. 45825/99, 45826/99 and 45827/99, 26 October 2004; Mežnarić v. Croatia, no. 71615/01, 15 July 2005, § 36 Wettstein, cited above, § 47 ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar aptariamo ryšio pobūdis ir laipsnis yra toks, kad rodytų teismo nešališkumo stoką (Pullar v. United Kingdom, 10 June 1996, Reports 1996-III, § 38).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodo konkrečių argumentų, kuriais būtų išreiškiamas nepasitikėjimas Šiaulių apygardos teisme dirbančiais teisėjais. Nušalinimas reiškiamas visiems minėto teismo teisėjams dėl to, kad skundžiamą nutartį priėmė buvęs Šiaulių apygardos teismo teisėjo padėjėjas, šiuo metu Šiaulių apylinkės teismo teisėjas A. R.. Taigi, nušalinimo pareiškimas iš esmės grindžiamas skundžiamą sprendimą priėmusio teisėjo ir jo (sprendimo) pagrįstumą bei teisėtumą vertinsiančio teismo ryšiais.

Pagal viešai prieinamus duomenis nustatyta, kad A. R. iš tiesų nuo 2010 m. liepos mėnesio iki 2016 m. liepos mėnesio dirbo teisėjo padėjėju Šiaulių apygardos teisme, vėliau buvo paskirtas eiti Šiaulių apylinkės teismo teisėjo pareigas.

Visų pirma pažymėtina, kad bylą nagrinėjantis teisėjas negali būti suinteresuotas jos baigtimi, o esant bent menkiausioms abejonėms dėl teisėjo suinteresuotumo ir šališkumo subjektyviuoju aspektu teisėjas privalo nusišalinti. Taip pat atkreiptinas dėmesys į nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, pagal kurią sprendžiant klausimus dėl teisėjų nušalinimo turėtų būti vertinami būtent teisėjo ir proceso šalių hierarchiniai ar kitokie ryšiai, tačiau ne skirtingų instancijų teismuose dirbančių teisėjų esami ir/ar numanomi ryšiai. Minėtas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas detalizuojamas Teismų įstatymo 3 straipsnyje, kuris, be kita ko, nustato, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Taigi, teisėjai nagrinėdami bylas ir priimdami sprendimus nėra ir negali būti saistomi vieni kitų nuomonės ar kitokių ryšių. Aukštesnių instancijų teismų teisėjai, revizuojantys žemesnių instancijų teismų teisėjų nutartis, vykdydami teisingumą ir spręsdami dėl skundžiamų nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo, išimtinai privalo vadovautis teisės aktais, neatsižvelgiant į ryšius su skundžiamą nutartį priėmusiu teisėju.

Nors pareiškėjas nuogąstauja dėl Šiaulių apygardos teismo šališkumo, tačiau nušalinimo pareiškime apskritai nenurodo jokių hierarchinių (pavaldumo), giminystės ar kitokių proceso šalių ir Šiaulių apygardos teismo teisėjų ryšių, kurie galėtų turėti įtakos sprendžiant klausimą dėl šio teismo šališkumo, nušalinimo pareiškimas išimtinai grindžiamas vieninteliu argumentu – bylą pirmąja instancija išnagrinėjusio teisėjo buvusiais darbo teisiniais santykiais su Šiaulių apygardos teismu. Taigi, pareiškime nenurodomos jokios aplinkybės, kurios sudarytų prielaidą kilti abejonėms dėl nešališko ir nepriklausomo bylos išnagrinėjimo Šiaulių apygardos teisme, ar kitų aplinkybių, kurios leistų abejoti visų šio teismo teisėjų nešališkumu.

Vien ta aplinkybė, kad Šiaulių apygardos teisme anksčiau dirbo bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjęs teisėjas, objektyviuoju aspektu nesudaro pagrindo abejoti visų Šiaulių apygardos teismo teisėjų nešališkumu. Patenkinus pareiškėjo nušalinimo pareiškimą ir perdavus civilinę bylą kitam apygardos teismui vien dėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, būtų patenkintas byloje dalyvaujančio asmens pageidavimas, paremtas subjektyvia nuomone pagrįstomis prielaidomis.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pažymi, kad teisėjai, nagrinėjantys bylą, patys kiekvienu konkrečiu atveju turi nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkai protingam pašaliniam stebėtojui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

netenkinti pareiškėjo A. K. pareiškimo dėl Šiaulių apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2A-35-357/2017 nagrinėjimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui.