Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) akcinės bendrovės (toliau - AB) Š. bankas atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-11152-841/2023, inicijuotoje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „A. L.“ ieškinį atsakovei AB Š. bankas, trečiajam asmeniui Valstybės įmonei „L. b.“, dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nesukeliančiu pasekmių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, apeliantė (atsakovė) AB Š. bankas prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Teigė, kad dėl neskaidrios ieškovės veiklos bankas priėmė sprendimą nutraukti su ieškove dalykinius santykius ir uždaryti sąskaitas nuo (duomenys neskelbtini). Tvirtino, kad ieškovė mokėjimus atlikdavo ne tik per atsakovės sąskaitą, bet ir per kitas ieškovės sąskaitas kituose bankuose ir kredito unijose L. bei L.. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovės finansinė padėtis yra gera ir nėra jokios rizikos, jog ieškovei nebūtų galima pretenduoti į žalos atlyginimą ieškinio tenkinimo atveju.

6. Ieškovė UAB „A. L.“ nepateikė atsiliepimo į atsakovės AB Š. bankas atskirąjį skundą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

7. Byloje apeliantė kelia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimą.

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu nustato dvi būtinąsias sąlygas: 1) ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą; 2) grėsmę, kad galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant vienos iš nurodytų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių institutas netaikytinas. Spręsdamas, ar egzistuoja pirmoji CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, teismas preliminariai įvertina ieškovo reikalavimą, pateiktus įrodymus ir įsitikina, ar ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas.

9. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad netaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ir bankui nutraukius su ieškove dalykinius santykius kils grėsmė ieškovei patirti nuostolių vykdant įmonės veiklą.

10. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą, tik tiek, kiek būtina, ribojant priešingos šalies teises ir interesus. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui, jos gali būti taikomos tik nustačius grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1037-516/2017; 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-872-302/2021).

11. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovės ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Ieškinyje ieškovė nurodė ieškinio dalyką, išvardino aplinkybes, jos vertinimu, pagrindžiančias pareikštus reikalavimus, pateikė rašytinius įrodymus (ieškinio pagrindą).

12. Apeliantė atskirajame skunde, be kita ko, kvestionuoja antrąją sąlygą laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti ir teigia, jog jos nėra.

13. Taigi, ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones turėjo pateikti konkrečius duomenis, pagrindžiančius laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, t. y. pagrįsti antrosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos būvimą. Ieškovė reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė aplinkybe, kad dėl banko sąskaitos uždarymo patirtų nuostolių, nepatogumo, reputacinės žalos.

14. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą, tik tiek, kiek būtina, ribojant priešingos šalies teises ir interesus. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui, jos gali būti taikomos tik nustačius grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1037-516/2017; 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-872-302/2021).

15. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė AB Š. bankas pateikė teismui duomenis, kad bankas priėmė sprendimą nutraukti su ieškove dalykinius santykius ir uždarė sąskaitas nuo (duomenys neskelbtini), t. y. dar prieš skundžiamos teismo nutarties priėmimą ir teismui 2023-08-04 nutartimi tenkinus ieškovės UAB „A. L.“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jos tapo neaktualios.

16. Be to, ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningumo, kuris nustatomas, kai atsakovė siekia atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ar kitokiu būdu siekia realiai apsunkinti ieškovei galimybę įvykdyti jai palankų teismo sprendimą.

17. Atsakovė nurodė ir pateikė teismui duomenis, kad ieškovė turi sąskaitų kitose kredito įstaigose ir gali jomis naudotis, o ieškovė nepateikė tai paneigiančių duomenų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovė yra pelningai dirbanti bendrovė ir ieškovė neįrodė, kad ieškinio tenkinimo atveju atsakovė būtų nepajėgi atlyginti jos deklaruojamų nuostolių.

18. Taigi konstatuotina, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo stadijoje nebuvo nustatytos aplinkybės ir ieškovė įrodymais nepagrindė tokių aplinkybių buvimą, dėl kurių kiltų grėsmė ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl laikytina, kad nėra antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

19. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos sprendžiamam klausimui ir reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui bei teisėtumui įvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną byloje dalyvaujančių asmenų pateiktą argumentą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).

20. Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, ieškovei nepateikus konkrečių argumentų ir duomenų, tikėtinai parodančių apeliantės nesąžiningą elgesį, nukreiptą į siekį išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto išimtinumo ir tokių priemonių taikymo sąlygų įrodinėjimo, todėl šį procesinį klausimą išsprendė neteisingai. Dėl to atskirasis skundas patenkinamas ir apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina bei klausimas išspręstinas iš esmės atmetant ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

21. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Tenkinus atskirąjį skundą, tarp šalių paskirstomos bylinėjimosi išlaidos.

22. Apeliantė pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurios sudarė 55,00 Eur žyminis mokestis. Teismas šias bylinėjimosi išlaidas pripažįsta pagrįstomis ir jas priteisia iš ieškovės apeliantei.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 336–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartį ir ieškovės UAB „A.L.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „A. L.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovei AB Š. bankas (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 55,00 Eur (penkiasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.