Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios byloje išvadą – Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centro – atstovei L. K.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo K. R. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims P. P., A. R., išvadą teikiančiai institucijai – Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centrui, dėl A. R.. pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse, globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas K. R. palaikė pareiškimą jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad jis visą laiką gyvena šalia mamos, ji jau keletą metų visiškai savimi pasirūpinti negali, tik kartais atpažįsta artimus asmenis. Ją supančią aplinką tik minimaliai supranta, klausia, kur ji randasi, kur gyvena. Mano, kad nėra sričių, kuriose galėtų ką nors atlikti savarankiškai. Mama gauna senatvės pensiją ir slaugos pašalpą. Nekilnojamą turtą mama yra padovanojusi, kai dar buvo veiksni. Gydytojus pasikviečia į namus, kartais dar vaikšto, bet reikia padėti.

Suinteresuotas asmuo A. R. dėl savo sveikatos būklės į teismo posėdį nebuvo kviečiama.

Teismo posėdžio metu institucijos, teikiančios byloje išvadą, atstovė prašė pareiškimą tenkinti, nurodė, jog palaiko institucijos pateiktą išvadą, kuria siūloma A. R. pripažinti neveiksnia teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodytose srityse; prašo papildyti neturtinių santykių sritį asmens dokumentų gavimo sritimi ir politinių santykių sritimi, nustatyti jai globą, globėju ir turto administratoriumi paskirti sūnų.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Neveiksnumo instituto taikymo ir globos neveiksniu tam tikroje srityje pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti ir apginti psichinės ligos ar proto negalios ištikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau, taip pat eliminuoti realios grėsmės, kad gali būti padaryta esminės žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.5 straipsnį, fizinio asmens veiksnumas suprantamas kaip galėjimas savarankiškai ir visa apimtimi įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas. Civilinis teisnumas ar veiksnumas niekam negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka (CK 2.6 straipsnio 1 dalis). CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje.

Dėl A. R. pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo K. R. ir suinteresuoto asmens P. P. mama. A. R. daug metų serga širdies ligomis, jai diagnozuota kita kraujagyslinė demencija bei jai stebėtas įgytos silpnaprotystės sindromas, sunkiame pažintinių funkcijų sutrikimo laipsnyje. Nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d. jai neterminuotai nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis.

Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centro 2020 m. rugsėjo 21 d. išvada Nr. X nurodyta, kad A. R. nepasako savo tikslios gimimo datos, kiek jai metų, kiek turi vaikų, kokie jų vardai. Ji nesi orientuoja aplinkoje (nežino, kokiame mieste gyvena, išėjusi pasiklystu), laike (neįvardina koks metų laikas, diena, melai ir pan.), ir savyje. Kartais nepažįsta arba painioja artimuosius. Dėl klausos sutrikimo prasmingam verbaliniam kontaktui sunkiai prieinama, dėmesys išblaškytas, mąstymas klampus. Asmenybė regresuojanti. Jokia tikslinga veikla neužsiima, stebima didėjanti apatija ir pažintinių funkcijų sutrikimai. Stebimas polinkis gyventi praeitimi, neatsimena neseniai buvusių įvykių. Skaičius pažįsta, tačiau atlikti aritmetinių veiksmų negeba. Ji nežino kokia valiuta mūsų valstybėje naudojama, nesuskaičiuoja grynųjų pinigų kiekio, nežino savo gaunamų pajamų dydžio, negeba atlikti jokių bankinių operacijų, susijusių su banko kortelės išsiėmimu bei grynųjų pinigų operacijomis. Elektronine bankininkyste nesinaudoja. Apsipirkti pati negeba. Geba savarankiškai apsirengti, pavalgyti. Pasinaudoja tualetu, tačiau po to susitvarkyti negeba. Prarasti įgūdžiai susiję su maisto gamyba. Pati nesugeba savarankiškai kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus, dėl esamos sveikatos būklės negali įvertinti savo sveikatos sutrikimų, jai reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio. Negeba savarankiškai pasirūpinti vaistų išsirašymu, įsigijimu ir jų vartojimu (išgeria paruoštus ir paduotus vaistus). A. R. rūpinasi jos sūnus. Gyvenimo eigoje įgyti įgūdžiai išnykę: neturi darbinių įgūdžių, socialinis ir politinis supratingumas menkas. Asmuo negali pateikti bendros informacijos apie save, nesupranta asmeninių neturtinių santykių esmės, neturi gebėjimų ir galimybės savarankiškai pasirūpinti ir priimti sprendimų, susijusių su kasdienine veikla, nesuvokia juridinių ir finansinių reikalų esmės. Asmuo savarankiškai be pagalbos visuomenėje gyventi negali, nesugeba suprasti savo poreikių, nesuvokia pagalbos esmės.

Iš Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro gauti duomenys, kad registre nėra duomenų apie A. R. pateiktus išankstinius nurodymus.

Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje nurodyta, kad A. R. konstatuojamas įgytos silpnaprotystės sindromas, sunkiame pažintinių funkcijų sutrikimo laipsnyje, nustatoma diagnozė – kita kraujagyslinė demencija. A. R. psichikos sutrikimai yra nuolatinio (negrįžtamo) pobūdžio. Dėl savo psichinės sveikatos būklės ji negali suprasti savo veiksmų esmės ir teisingai juos valdyti šiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudaryme ir pan.; nekilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo; kilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo; paveldėjimo teisiniuose santykiuose; dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje, t. y. visose turtinių santykių srityse. Be to, dėl savo psichinės sveikatos būklės A. R. negali suprasti savo veiksmų esmės ir teisingai juos valdyti šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje; sveikatos priežiūros srityje, šeimos santykių srityje; asmens gebėjimas būti globėju; politinių teisių srityje, asmens dokumentų tvarkymo srityje. Apibendrinant nurodyta, kad dėl savo psichinės sveikatos būklės A. R. negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali teisingai jų valdyti visose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuluota nuostata, kad asmens veiksnumo ribojimas yra kraštutinė priemonė, naudojama išimtinėmis aplinkybėmis, ir detaliai išanalizavus, ar asmuo dėl psichikos sutrikimų tikrai nebegali veikti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, siektina kiek įmanoma mažiau riboti asmens veiksnumą, paliekant jam teisę veikti tose srityse, kuriose jis dar gali. Tačiau asmens veiksnumo ribojimo mastas yra siejamas ne su santykių sritimis, kurios tokiam asmeniui yra aktualios ar neaktualios, o su psichikos sutrikimo pobūdžiu bei intensyvumu ir to nulemtu asmens negalėjimu suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ir jų valdyti. Būtent asmens psichikos sutrikimo pobūdis ir intensyvumas bei to nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ir jų valdyti lemia asmens veiksnumo ribojimo mastą.

Tik tais atvejais, kai teismui kyla abejonių dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje tikslingumo, visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, naudai ir visais atvejais turi būti taikomos kuo mažiau asmens veiksnumą ribojančios priemonės. Asmens veiksnumo ribojimas gali būti pripažintas neproporcingu tik tada, kai teismui kyla abejonių, ar asmuo iš tikrųjų yra visiškai neveiksnus, nors tai patvirtina medicininiai neveiksnumo nustatymo kriterijai, ar vis dėlto, įvertinus ir teisinius neveiksnumo nustatymo kriterijus, teismas nusprendžia, kad tam tikrose santykių srityse asmuo gali suprasti tam tikrų savo veiksmų prasmę ir juos valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-684/2019).

Teismas, atsižvelgdamas į teismo psichiatrijos ekspertizės akte užfiksuotus duomenis jog: A. R. stebėtas įgytos silpnaprotystės sindromas, sunkaus pažintinių funkcijų sutrikimo laipsnio, jai reikalinga ekstensyvi pagalba visose kasdienio funkcionavimo srityse, savo būklei ji visiškai nekritiška, nesugeba savarankiškai pasirūpinti jokiais poreikiais, nesugeba išreikšti jokios savo valios, nesugeba suvokti jokios informacijos, neišgali nei kiek apmąstyti jai svarbius sprendimus, jos prasmingas komunikavimas su aplinka iš esmės išnykęs, jokių nuoseklių veiksmų ji atlikti neišgali; taip pat byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, į bylą pateiktą išvadą dėl A. R. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, kurie patvirtina ekspertizės aktu pateiktas išvadas, bei kitą bylos medžiagą, sprendžia, jog minėti duomenys patvirtina visiško neveiksnumo nustatymo A. R. poreikį. Pagrindo taikyti mažiau jos veiksnumą ribojančias priemones, teismas nenustatė, todėl A. R. pripažintina neveiksnia visose ekspertizės akte nurodytose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Konkrečios sritys, kuriose asmuo gali būti pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu gali būti nustatytos paskyrus teismo psichiatrijos ekspertizę (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1309-613/2018). Atsižvelgiant į ekspertizės akte nurodytas aplinkybes, kad A. R. nesugeba savarankiškai pasirūpinti jokiais poreikiais, nesugeba suvokti jokios informacijos, prasmingas komunikavimas su aplinka iš esmės išnykęs; taip pat A. R. paskirto atstovo ir išvadą teikiančios institucijos pozicijas, A. R. pripažintina neveiksnia ir politinių teisių srityje (piliečio rinkimų teisė) bei asmens dokumentų gavimo srityje (kurios pareiškimu teismui nebuvo nurodytos).

Dėl globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo

Priėmus sprendimą pripažinti pilnametį asmenį neveiksniu tam tikrose srityse, turi būti sprendžiamas globos nustatymo ir globėjo paskyrimo klausimas (CPK 505 straipsnio 3 dalis). CPK 468 straipsnio 4 dalimi numatyta, kad teismo sprendimu, kuriuo fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, gali būti išsprendžiami ir globos nustatymo ar globėjo šiam asmeniui paskyrimo klausimai CPK nustatyta tvarka.

Skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globotinio ar rūpintinio pageidavimą, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes (CK 3.242 straipsnio 3 dalis).

Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centro 2020 m. rugsėjo 21 d. išvadoje Nr. X nurodyta, kad A. R. rūpinasi jos sūnus K. R. K. R. perka produktus ir pamaitina, aprengia, prausia, rūpinasi mamos asmens higiena ir sveikata, moka mokesčius, atlieka kitus būtinus veiksmus. Dėl sveikatos būklės A. R. reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra. Moteris savimi pasirūpinti nebegali, negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar atlikti pareigų. A. R. neturi nekilnojamo turto, tačiau gauna senatvės pensiją, našlių pensiją bei slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją.

Pareiškėjas teismui pateiktu pareiškimu prašė globėju skirti jį, nes jis rūpinasi ir prižiūri mamą, sutinka būti globėju. Išvadą teikianti institucija siūlė skirti globėju pareiškėją. Teismo posėdžio metu pareiškėjas žodžiu nurodė sutinkantis, taip pat byloje pateiktas ir rašytinis jo sutikimas būti mamos globėju.

Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, gydytojų konsultacinės komisijos išvadas, jog K. R. pagal savo sveikatos būklę gali būti globėju, taip pat į tai, jog K. R. nebaustas administracinėmis nuobaudomis, neteistas, sutinka būti mamos globėju, šiai kandidatūrai neprieštarauja suinteresuotas asmuo bei atstovas, tokią kandidatūrą siūlo ir išvadą teikianti institucija, teismas sprendžia, jog K. R. galės įgyvendinti globėjo funkcijas, dėl to siekiant apsaugoti ir apginti pripažinto neveiksniu tam tikrose srityse asmens teises ir teisėtus interesus, A. R. nustatytina globa, jos globėju skirtinas pareiškėjas. Globėjui išaiškintinos jo teisės ir pareigos (CK 3.242 straipsnis, 3.244 straipsni, CPK 508 straipsnio 4 dalis).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jog suinteresuotas asmuo A. R. gauna socialines išmokas. Kadangi šiuo teismo sprendimu A. R. pripažįstama neveiksnia srityse, į kurias patenka ir asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, teismo vertinimu, jos pajamų valdymui bei tvarkymui reikalinga skirti turto administratorių (CK 3.238 straipsnio 2 dalis). Aplinkybių, dėl kurių turto administratoriumi negalėtų būti skiriamas pareiškėjas, byloje nėra, globos ir turto administravimo teisės bei pareigos yra tiesiogiai susijusios su asmens poreikių tenkinimu, to paties asmens paskyrimas tiek globėju, tiek ir turto administratoriumi užtikrina didesnį veiksmų, atliekamų neveiksnaus tam tikroje srityje asmens interesais, suderinamumą, todėl turto administratoriumi skirtinas K. R.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 468 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), neveiksnia

- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.);

- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudaryme ir pan.;

- kilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.);

- nekilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo (nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.);

- paveldėjimo teisiniuose santykiuose (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);

- dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);

- savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.);

- sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.);

- šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią ir kt.);

- asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus;

- darbo teisinių santykių srityje (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį ir pan.);

- asmens dokumentų tvarkymo srityje.

Nustatyti A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), globą.

Pripažintos neveiksnia nurodytose srityse A. R. globėju ir turto administratoriumi skirti K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Globėjui ir turto administratoriui išaiškinti, kad jis yra globotinės atstovas pagal įstatymą ir gina jos teises be specialaus pavedimo. Globotinės turtą ir duodamas pajamas globėjas turi naudoti išimtinai neveiksnaus tam tikroje srityje asmens interesais, sandoriams, kurių suma didesnė nei 1500 Eur, reikalingas teismo leidimas. Visais atvejais reikalingas teismo leidimas, jeigu globėjas norės parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinės nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl tokio sandorio globotinės turtas sumažėtų, būtų perleistos ar suvaržytos globotinės daiktinės teisės.

Išaiškinti globėjui, kad jeigu jis netinkamai atliks globėjo pareigas, neužtikrins globotinės teisių ir interesų apsaugos, naudosis savo teisėmis savanaudiškais tikslais, pagal globos institucijos ar prokuroro pareiškimą gali būti nušalintas nuo šių pareigų.

Teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.