- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-06
- Bylos Nr.
- 2S-1309-613/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Pareiškėjas
- O. R.
- Kategorijos
- 3.1.11.4Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų priėmimas ir trūkumų ištaisymas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.4.5.5Bylų dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje nagrinėjimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. R. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. liepos 2 d. nutarties, kuria pareiškimas laikytas nepaduotu ir kartu su priedais grąžintas pareiškėjai, pagal pareiškėjos O. R. pareiškimą dėl T. P. pripažinimo neveiksnia, globos nustatymo ir globėjo paskyrimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja O. R. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti T. P. neveiksnia, nustatyti jai globą ir globėja paskirti pareiškėją.
Žemesnės instancijos teismas
2. Tauragės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartimi pareiškėjai buvo nustatytas 30 kalendorinių dienų terminas, skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos, pareiškimo trūkumams, nurodytiems nutarties motyvuojamojoje dalyje, pašalinti: nurodyti teismui konkrečias sritis, kuriose prašo pripažinti asmenį neveiksniu; kreiptis į Šilalės rajono savivaldybės administraciją dėl socialinio darbuotojo išvados dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečioje srityje; nurodyti gydymo įstaigą (įstaigas), kuriose gydosi T. P. ir iš kurių teismas galėtų išreikalauti jos medicininius dokumentus; įtraukti suinteresuotu asmeniu Šilalės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyrių.
Šalies argumentai
3. Pareiškėja 2018 m. birželio 29 d. pateikė prašymą dėl trūkumų šalinimo, kuriame suinteresuotu asmeniu nurodė Šilalės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyrių, nurodė aplinkybes, rodančias T. P. psichikos sutrikimą, gydymo įstaigas, kuriose gydosi T. P., pateikė teismui socialinės darbuotojos išvadą dėl T. P. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, taip pat nurodė prašymą pripažinti T. P. neveiksnia turtinių santykių srityje ir asmeninių neturtinių santykių srityje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Tauragės apylinkės teismas 2018 m. liepos 2 d. nutartimi nutarė pareiškėjos O. R. pareiškimą dėl T. P. pripažinimo neveiksnia, globos nustatymo ir globėjo paskyrimo laikyti nepaduotu ir kartu su priedais grąžinti pareiškėjai.
Šalies argumentai
5. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja pareiškime nenurodė konkrečių sričių, kuriose prašo pripažinti asmenį neveiksniu, laikė, kad pareiškimo trūkumai nebuvo pašalinti.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėja O. R. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. nutartį ir pripažinti pareiškimą tinkamu nagrinėti teisme.
7. Pareiškėja pateikė teismui socialinės darbuotojos išvadą, kurioje išvardinti asmens gebėjimai turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityje. Remiantis šia išvada, T. P. pripažintina turinti psichikos sveikatos sutrikimų. Tačiau siekiant nustatyti kokį poveikį šie sutrikimai turi asmens gebėjimui suprasti savo veiksmus, būtina skirti teismo psichiatrijos ekspertizę, kurios metu būtų objektyviai įvertintos ir pateiktas baigtinis sąrašas sričių, kuriose T. P. negeba suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
9. Kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta jo pažeista teisė ar įstatymo saugomas interesas. Tačiau ši teisė realizuojama ne bet kaip, o įstatymo nustatyta tvarka, paduodant ieškinį arba pareiškimą (CPK 5 straipsnis), kuris savo turiniu ir forma turi atitikti CPK reikalavimus. Teismas, spręsdamas pareiškimo dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse priėmimo klausimą, patikrina ar pateiktas procesinis dokumentas atitinka bendruosius procesinių dokumentų ir jų priedų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, išvardytus CPK 111, 113, 114 straipsniuose, taip pat CPK 465 straipsnyje numatytus specialiuosius pareiškimo reikalavimus. Nustatęs, kad pareiškimas neatitinka formalių reikalavimų, susijusių su tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, ir vadovaudamasis CPK 115 straipsniu, teismas priima nutartį skirti pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Šio straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu procesinį dokumentą pateikęs asmuo pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
10. CPK 465 straipsnyje numatyta, kad pareiškime dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti išdėstytos aplinkybės, rodančios fizinio asmens psichikos sutrikimą, dėl kurio tas asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, taip pat turi būti pateikta sveikatos priežiūros įstaigos pažyma, kiti įrodymai apie asmens psichinę būklę, socialinio darbuotojo išvada apie asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse. Šiame straipsnyje numatytame pareiškime turi būti nurodytos sritys, kuriose pareiškėjas siūlo pripažinti asmenį neveiksniu.
11. Taigi, tam, kad būtų galima pradėti teismo procesą dėl asmens pripažinimo neveiksniu, pareiškime teismui turi būti nurodytos tokios fizinio asmens psichikos sutrikimą rodančios aplinkybės, taip pat prie pareiškimo pridėta gydytojo pažyma, kiti įrodymai apie asmens psichinę būseną turi būti tokie, kurie leistų teismui daryti įtikinamą prielaidą, kad asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, bei būtų pakankami spręsti, kad paduotas pareiškimas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu nėra aiškiai nepagrįstas.
12. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, šalindama pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartyje nurodytus trūkumus, be kita ko, nurodė prašymą pripažinti T. P. neveiksnia turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityje. Tačiau pirmosios instancijos teismas nutarė apeliantės O. R. pareiškimą laikyti nepaduotu ir kartu su priedais grąžinti pareiškėjai, konstatavęs, kad apeliantė nepašalino pareiškimo trūkumų, nenurodydama konkrečių sričių, kuriose prašo pripažinti asmenį neveiksniu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu.
13. CPK 466 straipsnyje yra nurodyti veiksmai, kuriuos privalo atlikti teismas, gavęs pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse. CPK 466 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu yra duomenų apie fizinio asmens psichikos sutrikimą, teisėjas, kuriam paskirta parengti bylą nagrinėti, asmens psichinei būklei nustatyti nutartimi paskiria teismo psichiatrijos ekspertizę, jeigu tokia ekspertizė nebuvo atlikta anksčiau, ir išreikalauja būtinus ekspertizei atlikti asmens medicininius dokumentus. Šia ekspertize siekiama nustatyti, ar yra pagrindas pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar jo veiksnumą tam tikroje srityje apriboti.
14. Kaip matyti iš apeliantės pateikto prašymo dėl trūkumų šalinimo, apeliantė iš esmės pašalino visus pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartyje nurodytus pareiškimo trūkumus, kartu pateikdama prašymą pripažinti asmenį neveiksniu turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityje. Atsižvelgiant į CPK 466 straipsnio reglamentavimą, vien ta aplinkybė, kad apeliantė nenurodė konkrečių sričių, kuriose prašo pripažinti asmenį neveiksniu, sprendžiant pareiškimo priėmimo klausimą nelaikytina esminiu trūkumu, sudarančiu kliūtis tolimesnei bylos eigai. Konkrečios sritys, kuriose asmuo gali būti pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu gali būti nustatytos paskyrus teismo psichiatrijos ekspertizę.
15. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė apeliantės O. R. pareiškimą laikyti nepaduotu ir kartu su priedais grąžinti pareiškėjai, todėl Tauragės apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. liepos 2 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos O. R. pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.