Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pranešėja Giedrė SeselskytėCivilinė byla Nr. e2A-1422-613/2016Teisėja Monika Lapukaitė (S) Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00460-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.10.4; 1.3.7.2.4; 2.1.5; 3.3.1.18; 3.3.1.21

2016 m. rugsėjo 8 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Erikos Misiūnienės ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (ieškovo) A. J. (A. J.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Grigeo Klaipėdos kartonas“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašė pripažinti jo atleidimą iš darbo AB „Grigeo Klaipėdos kartonas“ pagal Darbo kodekso (toliau – DK) 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą neteisėtu, priteisti ieškovui iš atsakovės 4 mėn. vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (3071,04 Eur neatskaičius mokesčių), priteisti ieškovui iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti ieškovui iš atsakovės 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog pas atsakovę dirbo beveik keturiasdešimt metų. Ieškovas buvo atleistas po to, kai pateikė atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NDNT) Klaipėdos II teritorinio skyriaus 2015-06-18 išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. DPS 1510, kurioje nebuvo išvados, kad ieškovas negali dirbti darbo, susijusio su jo pareigomis, be to, atsakovei apie ieškovo sveikatos būklę buvo žinoma nuo 2007 metų.Mano, kad atsakovė turėjo pagrindą svarstyti ieškovo darbo grafiko pakeitimo klausimą, nes tokią galimybę turėjo, taip pat galėjo siūlyti ieškovui tą patį ar kitą darbą, kuris atitiktų ieškovo sveikatos būklę ir kvalifikaciją.Atleisdama iš darbo ieškovą, atsakovė nei darbo grafiko, nei darbo sąlygų pakeitimo klausimo nesvarstė, tuo labiau kito darbo ieškovui nepasiūlė.Mano, kad vadovaujantis DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktu, atsakovė ieškovą atleido neteisėtai.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovės 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kitos ieškinio dalies reikalavimus atmetė, taip pat priteisė atsakovei dalį jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.Įvertinęs byloje esančius įrodymus, liudytojų parodymus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas dėl savo sveikatos būklės negalėjo atlikti tų darbo funkcijų ar jų dalies, dėl kurių atlikimo su juo buvo sudaryta darbo sutartis, kadangi darbas vibracijos sąlygomis buvo tiesiogiai susijęs su jo atliekamomis pareigomis.Teismas padarė išvadą, jog atsakovė ieškovo atleidimo metu neturėjo laisvų darbo vietų, atitinkančių ieškovo sveikatą ir kvalifikaciją.Teismas konstatavo, jog pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą darbdavys turėjo pareigą atleisti ieškovą ir atleido jį nepažeisdamas DK 273 straipsnio nuostatų, todėl atleidimas iš darbo negali būti pripažintas neteisėtu.Priteisdamas 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, teismas vertino, jog dėl atsakovės veiksmų (neveikimo), kurie sudarė prielaidas mažiausiai šešerius metus ieškovui dirbti darbą, neatitinkantį jo sveikatos būklės, taip atsakovei sukuriant ieškovui lūkestį, jog jis galės išsaugoti darbo vietą iki pensijos, ieškovas, nepaisydamas savo sveikatos būklės, ilgą laiką dirbo jo sveikatai kenkiantį darbą ir būtent dėl šių neteisėtų atsakovės veiksmų (neveikimo), ieškovą atleidus, jam kilo didelių išgyvenimų.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Teisme gautas ieškovo apeliacinis skundas. Ieškovas prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai: pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisti ieškovui iš atsakovės 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (3071,04 Eur neatskaičius mokesčių), priteisti ieškovui iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovas mano, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė, ar NDNT išvadoje nurodyti veiksniai iš tiesų neleido ieškovui atlikti dalies ar visų darbo funkcijų, dėl kurių buvo sutarta darbo sutartyje.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog atsakovė ieškovo atleidimo metu neturėjo laisvų darbo vietų, atitinkančių ieškovo sveikatą ir kvalifikaciją.Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokios konkrečios ieškovo darbo funkcijos buvo susijusios su NDNT išvadoje nurodytais rizikos veiksniais.Pagal DK 129 straipsnio 4 dalį darbo sutartis su darbuotojais, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus. Atsakovė turėjo realiai svarstyti galimybę šalims tęsti darbo santykius. Ieškovo palikimas darbe iš esmės nebūtų pažeidęs darbdavio interesų.Atsakovė jokio kito darbo ieškovui nepasiūlė, nors pripažino, jog 2015-10-30 bendrovėje buvo keturios laisvos darbo vietos: inžinieriaus technologo, vyr. džiovintojo, šaltkalvio remontininko ir budinčio elektriko. Nė vienas iš NDNT 2015-06-18 išvadoje Nr. DPS-1510 nurodytų veiksnių nėra tiesiogiai susijęs su šaltkalvio remontininko atliekamu darbu, šis darbas yra dieninis, ieškovas būtų sutikęs dirbti bet kurį atsakovės pasiūlytą darbą, taip pat ir šaltkalvio remontininko.Atsakovė nepateikė duomenų apie tai, jog kitos ieškovo išsilavinimą ir kvalifikaciją atitinkančios darbo vietos (krautuvo vairuotojas, smulkaus valdymo operatorius, pirminio valymo operatorius, ričių plovėjas, pakuotojas-sudėjėjas, operatorius) būtų panaikintos. Smulkaus valymo operatoriaus, pirminio valymo operatoriaus, ričių plovėjo, operatoriaus darbą atsakovė ieškovui galėjo siūlyti.Atsakovė realiai turėjo galimybę ieškovą su jo sutikimu perkelti į kitą darbą.Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovui buvo siūlytas kitas darbas, taip pat kokią kitą pagalbą atsakovė ieškovui suteikė (pasiūlė dirbti trumpesnį darbo dienos arba darbo savaitės darbo laiką, terminuoto pobūdžio darbą, svarstė darbo grafiko pakeitimo klausimą). Esant tokioms aplinkybėms, mano, jog atsakovė neįdėjo maksimalių pastangų darbuotoją perkelti su jo sutikimu į kitą darbą. Teisme gautas atsakovės atsiliepimas į apeliacinį skundą, atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog ieškovas dėl savo sveikatos būklės negalėjo atlikti tų darbo funkcijų ar jų dalies, dėl kurių atlikimo su juo buvo sudaryta darbo sutartis, kadangi darbas vibracijos sąlygomis buvo tiesiogiai susijęs su jo atliekamomis pareigomis.Atsakovė nesutinka su ieškovo apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, jog atsakovė nesvarstė galimybės šalims tęsti darbo santykius. Pažymi, jog prieš priimdama sprendimą nutraukti darbo sutartį, atsakovė išsamiai svarstė galimybę ieškovą perkelti į kitas pareigybes, taip pat galimybę sudaryti sąlygas ieškovui dirbti ne visą darbo dienos arba darbo savaitės darbo laiką, tačiau dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės perkelti ieškovo į kitą pareigybę.Atsakovė nesutinka su ieškovo pozicija, jog ieškovui galėjo būti siūlomos šaltkalvio remontininko pareigos, nes šios pareigos susijusios su rizikos veiksniais, kuriems egzistuojant ieškovas negali dirbti pagal NDNT 2015-06-18 išvadą, taip pat pažymi, jog šaltkalvio remontininko pareigas einančiam asmeniui gali tekti dirbti poilsio metu, t. y. esant iškvietimams dėl gedimų šalinimo, remontui;Ieškovas neturi suvirintojo pažymėjimo, kuris yra privalomas norint eiti suvirinimo darbuotojo pareigas.DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, jog darbo sutartis be įspėjimo turi būti nutraukta, kai darbuotojas pagal medicinos ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuojamoje praktikoje pasisako, jog DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas savarankiškas darbo sutarties nutraukimo pagrindas ir šiuo pagrindu darbo sutartis pasibaigia ne darbdavio valia ar iniciatyva, bet dėl objektyvių priežasčių – darbuotojas dėl sveikatos būklės negali toliau eiti pareigų ar dirbti pavesto darbo. Nurodytu atveju darbo sutartis be įspėjimo turi būti nutraukta neatsižvelgiant į sutarties šalių valią.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, aplinkybę, jog ieškovas, ieškovo atstovas bei atsakovės atstovė dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Dėl ieškovo galimybės dirbti dyzelinio krautuvo vairuotojo darbą

DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkte suformuluota imperatyvaus pobūdžio teisės norma, kad darbo sutartis be įspėjimo turi būti nutraukta tuo atveju, kai darbuotojas pagal medicinos ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo. Nurodytu atveju darbo sutartis be įspėjimo turi būti nutraukta neatsižvelgiant į sutarties šalių valią. Ši įstatymo nuostata paaiškinama tuo, kad darbuotojo sveikatos būklė turi tenkinti reikalavimus dėl darbo funkcijų pagal darbo sutartį atlikti, t. y. darbuotojas turi būti ne tik pasiruošęs kokybiškai dirbti tą darbą, dėl kurio atlikimo buvo sulygta su darbdaviu darbo sutartimi, bet ir atliekamas darbas darbuotojui turi būti saugus, nekenkiantis jo sveikatai ir neturi būti pavojingų rizikos veiksnių. Aiškinant ir taikant aptariamą teisės normą reikia kvalifikuoti Tarnybos pateikiamos išvados teisinę svarbą, nuo ko priklauso tinkamas DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkto aiškinimas ir taikymas. Nagrinėjamu atveju ieškovas atsakovei pateikė NDNT 2015-06-18 išvadą Nr. DPS-1510 (e. b. l. 32), kurioje nurodyta, jog ieškovas negali dirbti: 1) veikiant fizikiniams veiksniams: visą kūną veikiantos vibracijaios poveikio, dirbti su jonizuojančiajai spinduliuote; 2) veikiant ergonominiams rizikos veiksniams: keliant kelti krovinių rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 15 kg (vyrams); 3) veikiant psichosomatiniams rizikos veiksniams: viršvalandinių darbų ir 4) veikiant fiziniams rizikos veiksniams: darbai aukštyje virš 5 m. Išvadoje taip pat rekomenduojama dirbti ne visą darbo dienos arba darbo savaitės darbo laiką. Profilaktinį sveikatos patikrinimą atliekanti gydytoja N. S. 2015-10-29 nurodė, jog ieškovas dirbti gali pagal NDNT rekomendacijas, turi riboti darbą, susijusį su vibracija (e. b. l. 26). Tarnybos priimti sprendimai dėl asmens darbo pobūdžio ir sąlygų yra privalomi tiek darbdaviui, tiek darbuotojui, t. y. taip pat, kaip ir DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkte suformuluota teisės norma, yra imperatyvaus pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-684/2015).Ieškovas nuo 2014-03-17 dirbo dyzelinio krautuvo vairuotoju. Kaip kenksmingi faktoriai, veikiantys dyzelinio krautuvo vairuotoju dirbantį asmenį, yra nurodyti: popieriaus gamyba, išsiskiria augalinės kilmės (popieriaus, krakmolo) dulkės; triukšmas, klausos įtempimas; gamybinė vibracija; darbas pamainomis ir naktį; darbas su mechaniniais įrengimais; darbas su keliamaisiais įrengimais ir dyzelinio krautuvo vairavimas. Įvertinusi NDNT 2015-06-18 išvadą, kad ieškovas negali dirbti visą kūną veikiant vibracijai, bei dyzelinio krautuvo vairuotoju dirbantį asmenį veikiantį vieną iš kenksmingų faktorių – gamybinę vibraciją, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas dėl savo sveikatos būklės negalėjo atlikti tų darbo funkcijų ar jų dalies, dėl kurių atlikimo su juo buvo sudaryta darbo sutartis. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta ieškovo apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokios konkrečios ieškovo darbo funkcijos buvo susijusios su NDNT išvadoje nurodytais rizikos veiksniais. Liudytoja atsakovės personalo vadovė R. G. paliudijo, jog tame ceche, kuriame ieškovas dirbo, asmenį nuolat veikia bendroji vibracija ir autokrautuvo vibracija. Todėl netikslinga nustatinėti, kokių konkrečių funkcijų ieškovas negalėjo atlikti, nes gamybinė vibracija veikia nepriklausomai nuo to, kokias konkrečiai funkcijas jis atlieka.

Dėl atsakovės galimybės ieškovui pasiūlyti kitą darbą

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad AB „Grigeo Klaipėdos kartonas“ ieškovo atleidimo metu buvo laisvos šios pareigybės: inžinierius technologo, vyr. džiovintojo, šaltkalvio remontininko suvirintojo, budinčio elektriko. Ieškovas pažymėjo, jog ilgą laiką pas atsakovę buvo dirbęs šaltkalviu remontininku, todėl būtų sutikęs dirbti bet kokį darbą, net ir šaltkalvio remontininko.Vertinant atsakovės galimybę pasiūlyti ieškovui kitą darbą vertintini rizikos faktoriai, veikiantys dirbant kiekvienos laisvos pareigybės darbą, bei atsižvelgtina į ieškovo galimybę dirbti jo sveikatos būklę atitinkančiomis darbo sąlygomis (pagal NDNT nustatytus draudimus ir rekomendacijas). AB „Grigeo Klaipėdos kartonas“ laisvų pareigybių sąraše (e. b. l. 78) nurodyta, jog gamybos padalinyje ieškovo atleidimo metu buvo laisva inžinieriaus technologo pareigybė, kuriai būtinas aukštasis chemijos ar mechanikos inžinerijos išsilavinimas. Kaip kenksmingi darbo aplinkos veiksniai nurodyti: darbas su videoterminalais, akustinis triukšmas. Darbas dieninis. Byloje nėra duomenų, jog ieškovo išsilavinimas ir kvalifikacija atitinka šiai pareigybei keliamus išsilavinimo ir kvalifikacijos reikalavimus, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog šios ieškovo atleidimo metu laisvos darbo vietos atsakovė ieškovui negalėjo pasiūlyti dėl to, kad ieškovas neturėjo reikalingos kvalifikacijos ir išsilavinimo. Gamybos padalinyje ieškovo atleidimo metu taip pat buvo laisva vyr. džiovintojo pareigybė, kuriai reikalingas vidurinis išsilavinimas bei kranininko ir krovinių kabinėtojo pažymėjimas. Kaip kenksmingi darbo aplinkos veiksniai šios pareigybės aprašyme nurodyti: darbas su videoterminalais, krovinių tvarkymas rankomis, akustinis triukšmas (87 dB(A), potencialiai pavojingų įrengimų naudojimas, šiluminė aplinka darbo patalpose (temperatūra, drėgmė), augalinės kilmės (popieriaus) dulkės, darbai, atliekami pavojingų darbų atlikimo vietose (aukštyje iki 5 m). Darbas pamainomis ir naktį. Pagal NDNT išvadą ieškovui draudžiama dirbti veikiant ergonominiams veiksniams, kai krovinio svoris daugiau kaip 15 kg (vyrams), rekomenduojama dirbti ne visą darbo dienos arba darbo savaitės darbo laiką. Šios pareigybės atsakovė ieškovui negalėjo pasiūlyti dėl šį darbą dirbant veikiančio kenksmingo darbo aplinkos veiksnio – krovinių krovimo rankomis, taip pat dėl to, jog šios pareigybės nustatytas darbo laikas – darbas pamainomis ir naktį. Liudytoja atsakovės personalo vadovė R. G. paliudijo, jog įmonėje nėra galimybės sutrumpinti darbo laiką, nes linijos dirba nenutrūkstamai (teismo posėdžio garso įrašo 2.11.00–2.12.25 min.). Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog šios pareigybės atsakovė ieškovui negalėjo pasiūlyti dėl dirbant minėtos pareigybės darbą veikiančio kenksmingo darbo aplinkos veiksnio – krovinių krovimo rankomis, bei atsižvelgdama į NDNT rekomendaciją dirbti ne visą darbo dienos laiką arba darbo savaitės laiką.Dar viena laisva pareigybė ieškovo atleidimo iš darbo metu buvo šaltkalvio remontininko suvirintojo, esanti mechaninėje grupėje, būtinas išsilavinimas ir kvalifikacija – aukštesnysis ar vidurinis išsilavinimas, suvirintojo pažymėjimas. Kenksmingi darbo aplinkos veiksniai: darbas su videoterminalais, krovinių tvarkymas rankomis, akustinis triukšmas (61dB(A), darbo poza, mechaninis metalų apdirbimas, kai naudojama nemechanizuota pastūma, darbai, atliekami pavojingų darbų atlikimo vietose (aukštyje iki 5 m, iš dalies uždarose talpyklose). Darbas dieninis, galimi iškvietimai poilsio metu gedimams šalinti, remontui. Kaip jau minėta, ieškovui pagal NDNT išvadą draudžiama dirbti veikiant ergonominiams rizikos veiksniams – keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 15 kg (vyrams). Liudytoja atsakovės personalo vadovė R. G. paliudijo, jog buvo svarstoma ieškovui siūlyti šią pareigybę, nes jis šaltkalviu buvo dirbęs ilgą laiką, tačiau ieškovui šios pareigybės negalėjo pasiūlyti dėl to, jog dirbančiam šios pareigybės darbą asmeniui reikia kilnoti sunkius krovinius, tikrai sunkesnius negu 15 kg (teismo posėdžio garso įrašo 1.37.33–1.38.17 min.). Taip pat pažymėtina, jog šioje pareigybėje nors nustatytas darbo laikas yra dieninis, tačiau galimi iškvietimai poilsio metu gedimams šalinti, remontui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog šios pareigybės atsakovė ieškovui taip pat negalėjo pasiūlyti dėl objektyvių priežasčių – daugiau nei 15 kg sveriančių krovinių krovimo, kas draudžiama ieškovui pagal NDNT išvadą, taip pat dėl galimų iškvietimų į darbą poilsio metu, kas taip pat neatitinka NDNT rekomendacijų ieškovui dirbti ne visą darbo dienos arba darbo savaitės darbo laiką.AB „Grigeo Klaipėdos kartonas“ laisvų pareigybių sąraše energetinės grupės padalinyje buvo laisva budinčio elektriko pareigybė, reikalingas išsilavinimas ir kvalifikacija – aukštesnysis ar vidurinis išsilavinimas, elektrosaugos kvalifikacijos pažymėjimas. Kenksmingi darbo aplinkos veiksniai: darbas elektros įrenginiuose, akustinis triukšmas, darbo poza, krovinių tvarkymas rankomis, darbas su videoterminalais, darbai, atliekami pavojingų darbų atlikimo vietose (aukštyje iki 5 m, iš dalies uždarose talpyklose), naktinis darbas. Galimi iškvietimai poilsio metu gedimams šalinti, remontui. Byloje nėra duomenų, jog ieškovo kvalifikacija atitinka šiai pareigybei keliamus išsilavinimo ir kvalifikacijos reikalavimus, t. y. ieškovas neturi elektrosaugos kvalifikacijos pažymėjimo. Dirbant šios pareigybės darbą taip pat veikia kenksmingas darbo faktorius – krovinių kėlimas rankomis, kas draudžiama ieškovui pagal NDNT išvadą. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šios ieškovo atleidimo iš darbo metu buvusios laisvos pareigybės atsakovė ieškovui negalėjo pasiūlyti. Iš byloje esančio atsakovės pateikto A. J. išsilavinimą ir kvalifikaciją atitinkančių AB „Grigeo Klaipėdos kartonas“ pareigybių sąrašo (e. b. l. 79) matyti, jog nors šiame sąraše nurodytos pareigybės ir buvo užimtos, atsakovė vis tiek svarstė galimybę pasiūlyti šiame sąraše nurodytas pareigybes ieškovui, t. y. ieškojo galimybių rasti ieškovo sveikatos būklę atitinkančią pareigybę, tačiau dėl kenksmingų faktorių, dėl kurių ieškovas pagal NDNT išvadą negali dirbti, nė viena iš minėtame sąraše nurodytų pareigybių ieškovui negalėjo būti pasiūlyta. Dirbant krautuvo vairuotoju korio gamybos ceche kenksmingi faktoriai, kuriems esant ieškovui draudžiama dirbti, yra vibracija (0,89 m/s2), taip pat krovinių tvarkymas rankomis, darbas atliekamas pamainomis ir naktį. Dirbant krautuvo vairuotoju logistikos padalinyje taip pat veikia kenksmingi darbo aplinkos veiksniai, kuriems esant ieškovas negali dirbti pagal NDNT išvadą, – vibracija (0,5 m/s2), darbas atliekamas pamainomis ir naktį. Smulkaus valymo operatoriaus pareigybės aprašyme taip pat nurodytas kenksmingas darbo aplinkos veiksnys, kuriam esant ieškovui draudžiama dirbti pagal NDNT išvadą, – krovinių tvarkymas rankomis, darbas atliekamas pamainomis ir naktį. Dirbant pirminio valymo operatoriumi taip pat veikia kenksmingas aplinkos veiksnys – krovinių tvarkymas rankomis, šis darbas taip pat atliekamas pamainomis ir naktį. Atliekant ričių pjovėjo darbą taip pat vienas iš kenksmingų darbo aplinkos veiksnių yra krovinių tvarkymas rankomis. Krautuvo vairuotojo gamybos padalinyje yra nustatyta vibracija (0,47 m/s2), darbas taip pat atliekamas pamainomis ir naktį. Dirbant pakuotoju-sudėjėju korio gamybos ceche veikia taip pat ir šie kenksmingi darbo aplinkos veiksniai – krovinių tvarkymas rankomis, vibracija (0,89 m/s2), šis darbas taip pat atliekamas pamainomis ir naktį. Operatoriaus nuotekų valymo ceche pareigybės aprašyme kaip vienas iš kenksmingų darbo aplinkos veiksnių nurodytas krovinių tvarkymas rankomis, darbas atliekamas pamainomis ir naktį. Teisėjų kolegija, įvertinusi, jog atsakovė ne tik ieškojo galimybių ieškovą perkelti į laisvus atsakovo atleidimo metu esančius etatus, bet taip pat svarstė ir užimtus, bet ieškovo kvalifikaciją ir išsilavinimą atitinkančių etatų nebuvo, konstatuoja, jog atsakovė įdėjo maksimalias pastangas ieškodama galimybių darbuotoją su jo sutikimu perkelti į kitas pareigas, dėl to atmestinas kaip nepagrįstas ieškovo apeliacinio skundo argumentas, jog atsakovė neįdėjo maksimalių pastangų darbuotoją perkelti su jo sutikimu į kitą darbą. Nustačius, jog atsakovė neturėjo objektyvių galimybių ieškovą perkelti į jo sveikatos būklę, kvalifikaciją ir išsilavinimą atitinkančią darbo vietą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą darbdavys turėjo pareigą atleisti ieškovą ir atleido jį nepažeisdamas DK 273 straipsnio nuostatų. Toks atleidimas iš darbo negali būti pripažintas neteisėtu.Taip pat nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgęs į DK 129 straipsnio 4 dalies, 273 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nepagrįstai ieškovo atleidimą pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą pripažino teisėtu. Teisėjų kolegija pažymi, jog DK 129 straipsnyje nustatyti darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva pagrindai. Šiuo konkrečiu atveju darbo sutartis yra nutraukta ne darbdavio iniciatyva, o dėl objektyvių priežasčių – darbuotojo negalėjimo atlikti sutarto darbo ar jo dalies dėl sveikatos būklės. Darbo sutarties nutraukimą tokiu atveju reglamentuoja ne DK 129 straipsnis, o DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktas, kuriame, kaip jau minėta, suformuluota imperatyvaus pobūdžio teisės norma, kad darbo sutartis be įspėjimo turi būti nutraukta tuo atveju, kai darbuotojas pagal medicinos ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo. Nurodytu atveju darbo sutartis be įspėjimo turi būti nutraukta neatsižvelgiant į sutarties šalių valią, t. y. darbdavys turi ne teisę spręsti nutraukti darbo sutartį ar tęsti darbo santykius, bet pareigą darbo sutartį nutraukti. Netenkinus ieškovo reikalavimo pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, taip pat netenkinami ir kiti apeliacinio skundo reikalavimai.Vadovaudamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus, teisingai aiškino ir taikė materialines teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų (CPK 329-330 straipsniai), tai yra visiškai atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi apeliacinis skundas atmestinas, apeliantas neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų atsakovei atlyginimo klausimas nespręstinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

TeisėjosKristina DomarkienėErika MisiūnienėGiedrė Seselskytė