- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-14
- Bylos Nr.
- A-1839-624/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03469-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan, Arūnas Dirvonas (pran.)
- Pareiškėjas
- A.
- Atsakovas
- Kybartų pataisos namai Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo Ministerijos, Kybartų pataisos namams
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. (E.) Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. (E.) Č. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, Kybartų pataisos namams dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos), dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. (E.) Č. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. 2S-55515; 2) panaikinti Kybartų pataisos namų 2017 m. liepos 20 d. nutarimą Nr. 5/48-620; 3) panaikinti Kybartų pataisos namų 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą Nr. 5/48-670; 4) įpareigoti įgyvendinti teisės aktus ir skirti pareiškėjui izoliaciją; 5) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad kreipėsi į Kybartų pataisos namų (toliau – ir Kybartų PN) administraciją ir Departamentą dėl narkotikų platinimo ir naudojimosi mobiliaisiais veiksmų telefonais nutraukimo, tačiau į pareiškėjo pranešimus nebuvo reaguota. Pareiškėjas tapo asmeninio Kybartų PN darbuotojų keršto ir persekiojimo objektu. Persekiojimas sustiprėjo nuo 2016 m. gruodžio 16 d., kai pareiškėjo vadovaujama pilietinė organizacija aktyviai parėmė Departamento sistemos darbuotojos pilietinę akciją, paviešinant korupcijos ir sukčiavimo, dokumentų klastojimo faktus Departamente. Būtent nuo to momento pareiškėjui buvo pradėtos taikyti sankcijos. Pareiškėjui 2016 m. gruodžio 16 d. grįžus iš teismo, Kybartų PN darbuotojai neleido pareiškėjui grįžti į kamerą Nr. 123, kurioje jis kalėjo 3 metus. Pareiškėjas buvo uždarytas į baudos izoliatorių Nr. 2 15 parų dėl to, kad savo noru atsisakė eiti į 1-ą būrį, kuriame laikoma iki 100 asmenų, masiškai platinami narkotikai, mobilieji telefonai, propaguojamas smurtas, patyčios. Taip Kybartų PN darbuotojai siekia susidoroti su pareiškėju kitų kalinių pagalba. Pasibaigus 15 parų terminui, pareiškėjui vėl skiriama 15 parų ir tai tęsiasi jau 10 mėnesių be pertraukos, nors pareiškėjas nėra padaręs jokių pažeidimų. Būnant izoliatoriuje pareiškėjui draudžiama pirkti maistą, dėl to mažėja jo svoris, silpsta sveikata, negalima susitikti su artimaisiais, siųsti korespondencijos. Visa tai vyksta tik dėl to, kad pareiškėjas ne kartą administraciją ragino imtis veiksmų prieš narkotikų platinimą, mobiliųjų telefonų naudojimą. Pažymėjo, kad jis neatsisako eiti į pareigūnų nurodomą kamerą, tačiau atsisako eiti į kamerą, kurioje nuolat rūkoma, naudojami narkotikai, vyksta konfliktai, todėl tai nėra teisės aktų pažeidimas. Pareiškėjas ne kartą kreipėsi į Departamentą, prašydamas skirti jam izoliaciją, tačiau buvo atsisakyta tai padaryti. Departamentas iš esmės nereagavo į pareiškėjo prašymus atlikti patikrinimo veiksmus Kybartų PN ir kt., todėl tokiais veiksmais pareiškėjui buvo padaryta žala.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.
4. Atsakovo atstovas nurodė, kad Departamente buvo gauti pareiškėjo skundai, kurie buvo išnagrinėti ir buvo priimta išvada, jog naikinti skundžiamų sprendimų nėra teisinio pagrindo. Pažymėjo, kad pareiškėjui drausminės nuobaudos (15 ir 14 parų) buvo paskirtos dėl to, kad jis atsisakė būti perkeltas į kitas kameras, kuriose, kaip jis pats nurodė, yra rūkoma, vartojami narkotikai ir pan. Tuo pareiškėjas pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių bausmės atlikimo rėžimo reikalavimus, nuostatas. Nurodė, kad pareiškėjo skunde minimo realaus pavojaus jo sveikatai Kybartų PN nėra, pareiškėjo atsisakymas gyventi kitoje kameroje yra susijęs su jo noru gyventi geresnėmis sąlygomis. Pažymėjo, kad Kybartų PN netoleruojami kiti nei nurodyta įstatyme asmenų skirstymai į kameras, o pareiškėjas jam padarytos žalos neįrodė.
5. Atsakovas Kybartų pataisos namai atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.
6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui drausminės nuobaudos buvo pagrįstai paskirtos už įstatymo nuostatų nevykdymą. Pažymėjo, kad Kybartų PN netoleruoja smurto, patyčių, narkotinių medžiagų vartojimo. Kybartų PN manė, kad pareiškėjas nepagrįstai šmeižia administraciją, kad ji nesiimanti jokių veiksmų tvarkai užtikrinti. Nurodė, kad realaus pavojaus pareiškėjo sveikatai Kybartų PN nėra, todėl izoliacija jam taip pat nereikalinga. Pabrėžė, kad pareiškėjas neįrodė Kybartų PN veiksmų neteisėtumo, todėl žala negali būti priteista.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 20 d. sprendimu pareiškėjo A. (E.) Č. skundo dalį dėl izoliacijos skyrimo nutraukė, o kitą – atmetė.
8. Teismas nustatė, kad ginčijamu Kybartų PN 2017 m. liepos 20 d. nutarimu Nr. 5/48-620 paskirta nuobauda – pareiškėją perkelti į kamerų tipo patalpas 15 parų paskirta už tai, kad 2017 m. liepos 19 d., apie 15 val. 50 min., pareiškėjas, atsisakydamas atlikti laisvės atėmimo bausmę jam administracijos paskirtame 6-ame būryje, pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 12 straipsnio 2 dalies, 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Kybartų pataisos namų direktoriaus 2017 m. kovo 10 d. įsakymo Nr. 1/16-77 „Dėl nuteistųjų priskyrimo paprastajai (drausmės) grupei ir suskirstymo į būrius bei kambarius“ (toliau – ir Įsakymas) 1.1 punkto reikalavimus. Kybartų PN 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu Nr. 5/48-670 paskirta nuobauda – pareiškėją perkelti į kamerų tipo patalpas 14 parų – yra už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 3 d., apie 15 val. 50 min., jis, atsisakydamas atlikti laisvės atėmimo bausmę jam administracijos paskirtame 6-ame būryje, savo veiksmais pažeidė BVK 12 straipsnio 2 dalies, 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Įsakymo 1.1 punkto reikalavimus. Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtais nutarimais, su skundu kreipėsi į Departamentą, kuris skundžiamu 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. 2S-55515 pareiškėjo skundų netenkino. Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtais sprendimais, su skundu kreipėsi į teismą. Teismas konstatavo, kad informaciją apie kalinamą 115 kameroje jam pateikė nuteistieji. Apie tai, kad pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 4 d., apie 15.50 val., atsisakė atlikti laisvės atėmimo bausmę jam paskirtame 6-ame būryje, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 3 d. paaiškinime nurodė, kad jis neatsisako būti perkeltas į 6-ąjį būrį, tačiau atsisako būti perkeltas į kamerą, kurioje kalinami rūkantys, smurtaujantys, vartojantys narkotikus asmenys. Pareiškėjui byloje ginčijamos nuobaudos buvo paskirtos dėl pareigūnų nurodymo nevykdymo.
9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo paaiškinimuose nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjas pagrįstai atsisakė vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Byloje nėra duomenų, kad prieš pareiškėją būtų įvykdyti smurtiniai išpuoliai ar kaip kitaip būtų sužalota jo fizinė ir psichinė sveikata. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad kamerose, kurioje ginčo laikotarpiu kalėjo pareiškėjas, rūkymo fakto nebuvo užfiksuota. Byloje pateikti dokumentai tvirtina, kad ir pats pareiškėjas yra linkęs naudoti psichologinį smurtą prieš kitus nuteistuosius (pvz. Departamento 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimas, b. l. 42). Teismas, įvertinęs su ginču susijusią medžiagą, nenustatė aplinkybių, galinčių kliudyti pareiškėjui atlikti bausmę jam paskirtame būryje. Teismas sprendė, kad Kybartų pataisos namų administracijos nurodymai atlikti bausmę paskirtuose būriuose buvo teisėti, o pareiškėjo atsisakymai juos vykdyti – neteisėti ir nepagrįsti.
10. Teismas taip pat nenustatė, pareiškėjui nuobaudos buvo skiriamos pareigūnams piktnaudžiaujant tarnyba, iš asmeninių paskatų, vykdant keršto, susidorojimo planus, ar siekiant „dirbtinai pritraukti“, kad būtų pagrindas pareiškėjui skirti nuobaudas. Pareiškėjas šiuos argumentus grindžia pateikdamas gausią rašytinę medžiagą, tačiau iš medžiagos jokių konkrečių institucijų neteisėtų veiksmų nenustatyta. Teismas pažymėjo, kad nuteistųjų perkėlimas iš vieno būrio į kitą ar iš vienos kameros į kitą yra pataisos įstaigos diskrecijos teisė. Šiuo atveju Kybartų PN šia savo teise pasinaudojo tinkamai (priešingai nenustatyta), o pareiškėjas, atsisakydamas vykdyti pareigūnų nurodymus, pats savo veiksmais pažeidė skundžiamuose nutarimuose nurodytus BVK 12 straipsnio 2 dalies, 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Įsakymo 1.1 punkto reikalavimus, todėl nėra pagrindo vertinti, kad nuobaudos pareiškėjui paskirtos nepagrįstai. Teismas atsižvelgė į tai, kad režimo reikalavimų pažeidimą pareiškėjas padarė ir pats to neneigia, pažeidimai įrodyti, procesinių pažeidimų, nulemiančių sprendimo neteisėtumą, nenustatyta. Todėl nėra pagrindo naikinti Kybartų PN priimtus nutarimus ir Departamento, kaip centrinės viešojo administravimo institucijos, sprendimą, kuriuo pataisos įstaigos priimti nutarimai pripažinti teisėtais. Teismas taip pat konstatavo, kad skundžiami sprendimai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus, yra motyvuoti ir pagrįsti.
11. Teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą priteisti 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgė į tai, kad tiek Kybartų PN skirdami nuobaudas, tiek Departamentas jas patvirtindamas, teisės aktų nuostatų nepažeidė, todėl pareiškėjas neturi teisės į žalos atlyginimą (nenustatyta esminė sąlyga civilinei atsakomybei kilti – neteisėti veiksmai (neveikimas)).
12. Teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą taikyti jam izoliaciją nuo kitų nuteistųjų, pažymėjo, kad teismams nesuteikta teisė taikyti nuteistiesiems, atliekantiems bausmę pataisos namuose, izoliaciją nuo kitų nuteistųjų. Šiuos klausimus turi teisę spręsti pataisos įstaigos administracija (BVK 70 str.). Administraciniams teismams nesuteikta teisė atlikti veiksmus, pagal įstatymą priskirtus atlikti viešojo administravimo subjekto kompetencijai. Teismas, atsižvelgdamas į tai, bylos dalį dėl šio reikalavimo nutraukė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 1 dalies pagrindu.
III.
13. Pareiškėjas A. (E.) Č. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
14. Pareiškėjas nurodo, kad teismas buvo šališkas ir suvaržė esminę pareiškėjo teisę susipažinti su visa bylos medžiaga prieš teismo posėdį. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neišreikalavo, kaip pareiškėjas prašė teismo, visų įrodymų iš atsakovo, kuriuose užfiksuoti smurtiniai išpuoliai prieš jį ir netinkamos higienos sąlygos kamerose, dėl ko pareiškėjo sveikata buvo sutrikdyta ir liko tam tikros liekamosios pasekmės. Dėl neišreikalautų labai svarbių įrodymų, patvirtinančių jam padarytą žalą, teismo sprendimas yra neteisėtas ir priimtas šališko teisėjo T. Blinstrubio, kuris veikė atsakovo naudai. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad bylą nagrinėjantis teisėjas neleido jam pasakyti baigiamųjų kalbų, nuolat jį pertraukdavo, taigi buvo neteisėtai ir nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo procesinės teisės teismo posėdyje, o pats teismo posėdis buvo labai formalus.
15. Pareiškėjas teigia, kad keli atsakovo atstovo darbuotojai užsiima narkotikų platinimu ir dirbtinai pareiškėjui sudaro žiaurias ir nežmoniškas laikymo sąlygas, nes pareiškėjas yra priešiškai nusiteikęs prieš platinamus narkotikus. Pareiškėjas mano, kad jam turėjo būti paskirta privaloma izoliacija dėl nusiteikusių prieš jį, smurtaujančių ir agresyvių asmenų.
16. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl jo skundo teismui (2, 4-10 punktuose) išsamiai nurodytų aplinkybių, t. y. dėl pareiškėjo daugiau kaip metus trukusio uždarymo po 15 parų į baudos izoliatorių, taip pat laikant pareiškėją vienvietėje bausmės kameroje Nr. 2, kuri yra labai maža ir joje taip pat kartu laikomi rūkantys, narkotikus vartojantys, agresyvūs asmenys. Šių faktų ir aplinkybių teismas netyrė ir nevertino.
17. Pareiškėjas pabrėžia, kad jis buvo susitikęs su Teisingumo ministerijos atstovais dėl nepakeliamų sąlygų Kybartų PN. Paaiškina, kad nuo š. m. kovo 11 d. jo persekiojimas nutrauktas ir jam suteiktos visos teisės, kurios buvo iš jo atimtos nuo 2016 m. gruodžio 16 d.
Atsiliepimas
18. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
19. Atsakovo atstovo nuomone, šiuo atveju nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti remiantis pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, procesinės teisės normų nepažeidė, remdamasis teismų praktika priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Nurodo, kad visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais remdamasis teismas priėmė skundžiamą sprendimą. Pareiškėjas nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Pažymi, kad visi pareiškėjo argumentai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.
Atsiliepimas
20. Atsakovas Kybartų pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
21. Atsakovas teigia, kad sutinka su teismo sprendimu ir mano, jog teismas teisingai, visapusiškai, išsamiai vertino ir objektyviai išnagrinėjo visas faktines bylos aplinkybes. Pažymi, kad Kybartų PN pateikti duomenys ir faktai yra teisingi ir oficialūs. Nurodo, kad Kybartų PN nėra užfiksuota, jog prieš pareiškėją buvo naudotas smurtas, jis būtų terorizuotas ar kaip kitaip būtų sužalota jo fizinė ir psichinė sveikata, priešingai, yra užfiksuota atvejų, kai pareiškėjas prieš kitus nuteistuosius naudojo psichologinį spaudimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde ne kartą Kybartų PN pareigūnus šmeižia, vadindamas juos „narkodileriais“, neturėdamas jokių įrodymų ir taip menkindamas bei žemindamas pareigūnų vardą ir orumą. Nors pareiškėjas teigia, kad pasibaigus nuobaudos atlikimo laikui, jis nebuvo perkeltas į kitą patalpą, tačiau norint nuteistąjį perkelti į kitą patalpą (į Kybartų PN administracijos pasiūlytą jam būrį, bendrabučio tipo patalpas), pareiškėjas kategoriškai atsisakydavo eiti atlikti laisvės atėmimo bausmę jam paskirtame būryje ir taip pažeisdavo BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė įrodymų, o tik abstrakčius teiginius. Kybartų PN nuomone, teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino visą jam pateiktą medžiagą, objektyviai ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
22. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovo Kybartų pataisos namų 2017 m. liepos 20 d. nutarimo Nr. 5/48-620 ir 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutarimo Nr. 5/48-670, kuriais pareiškėjui skirtos nuobaudos – perkėlimas į kamerų tipo patalpas, Kalėjimų departamento 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. 2S-55515, kuriuo netenkinti pareiškėjo skundai dėl Kybartų pataisos namų 2017 m. liepos 20 d. nutarimo Nr. 5/48-620 ir 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutarimo Nr. 5/48-670 panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo reikalavimų įpareigoti įgyvendinti teisės aktus ir skirti jam izoliaciją bei atlyginti 20 000 Eur neturtinę žalą pagrįstumo.
23. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Kybartų PN, spęsdamas dėl pareiškėjo skyrimo gyventi konkrečiose patalpose, nepažeidė tai reglamentuojančių teisės aktų, taip pat nenustatęs pagrindų naikinti Kybartų PN nutarimus bei Kalėjimų departamentą sprendimą, nutraukė bylos dalį pagal pareiškėjo skundą dėl įpareigojimo įgyvendinti teisės aktus ir skirti pareiškėjui izoliaciją, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Nesutikdamas su šiuo sprendimu, pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriame nurodo argumentus, kuriais nesutinka su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi atmesti jo skundą dėl Kybartų PN nutarimų bei Kalėjimų departamento sprendimo panaikinimo bei neturinės žalos atlyginimo.
24. Teisėjų kolegija, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti. Šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).
25. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo šališkumu, ką, pasak pareiškėjo, patvirtina atsisakymas užtikrinti teisę susipažinti su visa bylos medžiaga, prašymų išreikalauti įrodymus netenkinimas ir baigiamosios kalbos trukmės ribojimas, pažymi, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad bylą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė šališkas teismas: administracinės bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia tarp šalių kilusio ginčo dalykas ir pagrindas (ABTĮ 80 str. 1 ir 2 d.). Pažymėtina, kad pareiškėjo skundo dalies, kurią pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstą, dalyką sudaro pareiškėjo reikalavimai dėl Kybartų pataisos namų nutarimų ir Kalėjimų departamento sprendimo panaikinimo bei dėl neturtinės žalos, patirtos dėl šių aktų priėmimo, atlyginimo, duomenų, jog įrodymai, reikalingi šių reikalavimų pagrįstumui įvertinti, nebuvo pateikti / išreikalauti, nėra: įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (ABTĮ 56 str. 1 d.). Įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti nurodytiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (ABTĮ 56 str. 4 d.). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 6 d.). Nors pareiškėjas teigia, kad teismas neišreikalavo ginčui reikšmingų įrodymų, šio savo teiginio iš esmės nepagrindė, be to, prašo priimti sprendimą apeliacinės instancijos teisme, kas reikštų, kad nemano, jog tokio sprendimo priėmimas, vertinant byloje pateiktus įrodymus, nėra galimas. Šiam kontekste pažymėtina, kad pareiškėjo apeliaciniame nurodytomis aplinkybėmis, susijusiomis, kaip teigia pareiškėjas, su teisės aktų reikalavimų atitinkančių kalinimo sąlygų kamerų tipo patalpose neužtikrinimu, nėra reikšmingos nagrinėjamo ginčo kontekste, kadangi skundu prašomos atlyginti žalos atsiradimas nebuvo siejamas su tokiomis Kybartų PN veikomis, pareiškėjas gali reikšti teisme reikalavimą dėl tokiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos atlyginimo bendra tvarka. Pažymėtina, kad šios kategorijos bylose įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Tai reiškia, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017, 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016 ir kt.).
26. Taip pat nėra pagrindo pripažinti pagrįstais pareiškėjo argumentus dėl teisės susipažinti su bylos medžiaga ir baigiamosios kalbos ribojimo: teisėjų kolegija pažymi, kad proceso šalys savo procesinėmis teisėmis, tame tarpe – teise susipažinti su bylos medžiaga, teikti savo argumentus ir samprotavimus, privalo naudotis sąžiningai (ABTĮ 49 str. 1 d., 52 str.). Nagrinėjamoje byloje, kaip matyti iš priimtų procesinių sprendimų, teismo posėdžio garso įrašo, pirmosios instancijos teismas sudarė sąlygas pareiškėjui susipažinti su byloje pateiktais dokumentais ir kita bylos medžiaga, teikti tiek paaiškinimus, tiek pasakyti baigiamosiose kalbose teismo posėdyje, kuriame atsakovai nedalyvavo, todėl pareiškėjo teiginiai dėl teismo (vieno iš bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos narių) šališkumo, jo teisių ribojimo nėra pagrįsti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors proceso šalių ar jų atstovų baigiamųjų kalbų trukmė nėra ribojama, teismo posėdžio pirmininkas gali įspėti šiuos asmenis, jeigu jie nukrypsta nuo bylos esmės (ABTĮ 81 str. 8 d.).
27. Ginčui aktualios redakcijos Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnis, reglamentuojantis nuteistųjų atskirą arba izoliuotą laikymo pataisą įstaigose, nustato, kad: atskirose pataisos įstaigose arba vieni nuo kitų izoliuoti toje pačioje pataisos įstaigoje turi būti laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai (BVK 70 str. 2 d.); izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose pataisos įstaigose, jeigu yra tokia galimybė, laikomi: nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas pirmą kartą už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus; nuteistieji už tyčinius ir neatsargius nusikaltimus; buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, kuriems pirmą kartą paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė; pavojingi recidyvistai, nuteisti už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus; nuteistieji, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze; nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BVK 70 str. 3 d.); jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administraciją dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti šį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. Laiką, kuriam nuteistasis perkeliamas į kamerų tipo patalpas, nustato pataisos įstaigos direktorius. Toks nuteistojo perkėlimas į kamerų tipo patalpas nėra nuobauda (BVK 70 str. 6 d.). Nemotyvuotas (nepagrįstas realia grėsme sveikatai, gyvybei, ar kitais svarbiais motyvais) atsisakymas vykdyti teisėtą administracijos reikalavimą vykti į paskirtą būrį yra pagrindas konstatuoti režimo pažeidimą ir spręsti dėl nuobaudos paskyrimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-267-492/2017). BVK bei jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai neįtvirtina, kad nuteistųjų paskirstymas pataisos įstaigoje į konkrečias gyvenamąsias patalpas gali vykti pagal jų pasirinkimą, nes tai gali prieštarauti BVK įtvirtintiems pataisos įstaigų režimo tikslams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-88-438/2017; šiuo aspektu taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1266/2014; 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012 ir kt.).
28. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš pateiktų įrodymų, pareiškėjo atsisakymo vykdyti administracijos reikalavimą vykti į 6 būrio konkrečias gyvenamąsias patalpas priežastys yra itin apibendrintos, grindžiamos iš kitų neįvardytų nuteistųjų gauta informacija. Be to, byloje duomenų, kad administracinis aktas, kuriuo pareiškėjas buvo priskirtas būriui ir nutartą jį apgyvendinti konkrečioje gyvenamojo vietoje, būtų panaikintas arba pareiškėjas pagal Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnį nuostatas turėjo būti laikomas izoliuotu nuo kitų neteistųjų, nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių pagrįstumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, nustatė ginčui išspęsti reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina, kad ginčijami administraciniai aktai yra neteisėti ir nepagrįsti.
29. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. (E.) Č. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.