Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-16988-918/2016 pagal ieškovo M. Z. ieškinį atsakovei V. J. su trečiaisiais asmenimis K. A. K., V. J., notare R. K., antstole S. V. dėl sutarties sąlygos keitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ginčas kilęs dėl žyminio mokesčio mokėjimo, paduodant atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria atmetamas prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.Ieškovas M. Z. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti tarp jo ir atsakovės V. J. sudarytos paskolos sutarties sąlygą dėl delspinigių dydžio, tuo pačiu pakeisti ir vykdomąjį raštą, išduotą dėl skolos ir delspinigių išieškojimo. Kartu su ieškiniu išreiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomojoje byloje Nr. 0114/16/00588 pradėtą išieškojimą. Teismas 2016 m. birželio 17 d. nutartimi prašymą tenkino, ieškovo ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki bylos išnagrinėjimo sustabdė išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0114/16/00588.Trečiasis asmuo V. J. pateikė teismui prašymą iš ieškovo pareikalauti 2 420,27 Eur atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.2016 m. liepos 11 d. nutartimi teismas trečiojo asmens prašymo netenkino.Trečiasis asmuo V. J. pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. teismo nutarties prašydamas šią nutartį panaikinti.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 15 d. nutartimi nustatė trečiajam asmeniui V. J. septynių dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus atskirojo skundo trūkumus:pateikti įrodymus apie tai, kad už paduodamą atskirąjį skundą yra sumokėtas 28 Eur žyminis mokestis;pagrįsti, kuo kartu su atskiruoju skundu pateikiami baudžiamųjų bylų dokumentai susiję su fizinių asmenų M. Z. ir V. J. paskoliniais santykiais ir skundžiama nutartimi;pateikti nepridėtus skundo 3-4, 21-22, 28-29 punktuose nurodytus dokumentus.

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu trečiasis asmuo V. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartį. Skunde nurodo šiuos esminius argumentus:teismas suvaržė apelianto konstitucinę teisę kreiptis į teismą;Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 2 dalyje nėra numatyta, kad už skundus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti mokamas 28 Eur žyminis mokestis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamu atveju skundas, kurio trūkumus pašalinti buvo įpareigotas apeliantas, buvo paduotas dėl nutarties, kuria atmestas prašymas dėl galimų nuostolių, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, atlyginimo. Trečiasis asmuo V. J. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria teismas nustatė trečiajam asmeniui terminą sumokėti žyminį mokestį, motyvuodamas tuo, kad įstatymo nuostatoje, kuria remiasi teismas, nėra numatyta, kad tokiais atvejais yra mokėtinas žyminis mokestis ir jis sudaro 28 Eur. Pažymėtina, kad skundžiama teismo nutartimi buvo nustatyti ir kiti atskirojo skundo trūkumai, tačiau apeliantas dėl jų atskirajame skunde nepasisakė, todėl galiojančiame civilinio proceso kodekse esant įtvirtintam ribotos apeliacijos modeliui, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą tik skundo ribose.Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Atskirųjų skundų trūkumų šalinimą apeliaciniame procese reglamentuoja CPK 316 straipsnis, kuriame nustatyta, kad trūkumai yra CPK 306 ir 311 straipsnių reikalavimų neatitiktis. Skundo trūkumu laikytinas ir nustatyto žyminio mokesčio nesumokėjimas (CPK 80 straipsnis). Apeliantas teigia, kad teismas, įpareigodamas jį sumokėti žyminį mokestį, nepagrįstai suvaržė jo konstitucines teises. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo argumentu ir nurodo, kad nepaisant teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principo, užtikrinančio, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis), ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra ir žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.).Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad CPK 80 straipsnio 2 dalimi įtvirtintas atskirųjų skundų dėl nutarčių, kuriomis išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, apmokestinimas žyminiu mokesčiu, kurio dydį sudaro 28 Eur. Nagrinėjamu atveju skundas buvo paduotas dėl nutarties, kuria atmestas prašymas dėl galimų nuostolių, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, atlyginimo. Pažymėtina, kad nuostolių atlyginimo užtikrinimą reglamentuojantis CPK 146 straipsnis yra įtrauktas į CPK XI skyriaus penktąjį skirsnį, skirtą laikinosioms apsaugos priemonėms apibrėžti, todėl akivaizdu, jog nuostolių atlyginimo institutas yra priskirtas prie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisinio reglamentavimo. Be to, įvertinus ir šio instituto tikslus, matyti, jog nuostolių atlyginimo užtikrinimas yra orientuotas į suvaržymų, nukreiptų į neigiamų pasekmių, susijusių su nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, šalinimą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės yra ne tik nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto taikymo priežastis, bet ir jo pasekmė. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2014 m. balandžio 17 d. civ. byloje Nr. 2-716/2014, kt.).Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovui terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti žyminį mokestį, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.