- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-08
- Bylos Nr.
- 1A-325-1049/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18534-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė, Audrius Meilutis, Laima Šeputienė
- Nuteistasis
- A. L.
- Nukentėjusysis
- U. J.
- Advokatai
- Ramūnas Mikulskas, Ramūnas Mikuls
- Kategorijos
- 2.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laimos Šeputienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. ir jo gynėjo advokato Ramūno Mikulsko apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. balandžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 2 dalį, ir nubaustas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 6, 9 punktais, A. L. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja U. J..
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas A. L. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. gegužės 25 d. 11.05 val., iki 2022 m. gegužės 26 d. 10.00 val. (viena para).
Iš A. L. nukentėjusiosios U. J. priteista naudai 5 000,00 eurų neturtinės žalos ir 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojant nuo priteistos 5 000,00 eurų sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, taip pat nukentėjusios U. J. motinos V. J. naudai 8 417,00 eurų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
2024 m. balandžio 19 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmu nutartimi nutarta panaikinti A. L. paskirtą kardomąją priemonę – užstatą, įsiteisėjus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. balandžio 2 d. nuosprendžiui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. L. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2022 m. sausio mėnesio pabaigos, kai U. J. pranešė apie norą nutraukti draugystę, iki 2022 m. lapkričio 3 d., sistemingai baugino U. J. naudodamas psichinę prievartą, tai yra prie nukentėjusiosios U. J. gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), jos namo laiptinėje bei viešose vietose, įvairiose (duomenys neskelbtini) gatvėse ir (duomenys neskelbtini), U. J. vadindamas įžeidžiančiais žodžiais, persekiodamas automobiliu, laukdamas prie namų ir grožio salono ,,R. B.“, stebėdamas jos gyvenamąją bei kitas buvimo vietas, siekdamas sukelti nuolatinę baimę ir įtampą, grasindamas sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, o būtent: laikotarpiu nuo 2022 m. sausio mėnesio vidurio iki 2022 m. vasario mėnesio vidurio U. J. nutraukus draugystę skambindamas telefonu bei rašydamas pranešimus reikalavo susitikti, o jai nesutikus sutikti grasindavo sakydamas ,,nenorėk manęs išprovokuoti, pamatyti mano blogį“, o susitikus elgdavosi nepagarbiai, tyčiodavosi;
- tęsdamas nusikalstamą veiką, 2022 m. vasario 26 d., nakties metu, tiksliau nenustatytu laiku (duomenys neskelbtini) stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), atsisėdęs į U. J. automobilį „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), paklausė ,,ar nori verkti“, o nukentėjusiajai nieko neatsakius staiga pripurškė į automobilį ašarinių dujų ir pabėgo;
- tęsdamas nusikalstamą veiką, 2022 m. balandžio 2 d. 14.53 val., išsiuntė elektroninį laišką iš elektroninio pašto adreso: (duomenys neskelbtini) , kuriame reikalavo ištrinti jo ir U. J. susirašinėjimą ir atsiųsti patvirtinimą, kad susirašinėjimas ištrintas, rašydamas ,,siusk tuos ss greiciau ir valink tu i visas puses, i kokia vieta tu mane pataciusi esi, tai neatpirks joki blogi zodziai ir niekas, nes esi daug daugiau nei tai ka sakes“, žeminančiai apibūdino nukentėjusiąją išvadindamas „šlykščiu žmogumi“ ir ,,nestabilios psichikos žmogumi“ ; U. J. neatrašius į elektroninį laišką 18.27 val. trumposiomis žinutėmis išsiųstomis iš telefono numerio +(duomenys neskelbtini) įžeidžiančiai vadino ,,durniuke“, reikalavo ištrinti jų ankstesnius susirašinėjimus, o jo reikalavimų neįvykdžius grasino, kad ji ilgai verks ateityje, U. J. užblokavus šį telefono numerį, telefoninio pokalbio metu grasino, atspausdinti jos nuotrauką, iškabinti ant mokyklos sienos bei jos namo sienos 21.08 val. trumposiomis žinutėmis išsiųstomis iš telefono numerio +(duomenys neskelbtini) nurodė, kad ,,gali rinktis melyna fona ar pilka spausdinti“;
- tęsdamas nusikalstamą veiką 2022 m. balandžio 3 d. apie 22.12 val. Alytaus mieste Naujojoje gatvėje važiuodamas automobiliu „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) pastebėjęs M. L. vairuojame elektromobilyje „BMW I3“ valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kaip keleivę važiuojančią U. J., ją persekiojo važiuodamas iš paskos, (duomenys neskelbtini) gatvėmis iki (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos bei persekiodamas mirksėjo tolimosiomis šviesomis ir atsiuntė įžeidžiančio turinio trumpąją žinutę iš telefono numerio +(duomenys neskelbtini) „A tu greita klausyk, kaip jo byby ciulpsi nepykins gal“; ir nurodydamas, perduoti M. L., kad ,,prie papildomos beeikia stovet“;
- tęsdamas nusikalstamą veiką 2022 m. balandžio 12 d. 16.39 val., išsiuntė šešias trumpąsias žinutes rašydamas iš telefono numerio +(duomenys neskelbtini), kuriose teigė, kad dėl U. J. veiksmų nutrūko jo draugystė, įžeidžiamai vadino U. J. ir reikalavo jam paskambinti ir pasiaiškinti bei grasino, kad jis šito nepamirš, rašydamas ,,kaip tu gali sakyt, kad as pats prisisnekejes ar supranti tu ta dalyka, kad visi zmones su kuriais bendrauju ir zino tave zino ta, kad mes issiskyre pries 4 menesius esam, ir nieks beveik nezinojo, kad mes isvis bendraujam apart 2 zmoniu kurie zinojo kaip istikro yra, bet jie situ detaliu kurios vyksta nezino, o kokiu budu ji tai suzinojo as neiisivaizduoju, bet mes nuo sestadienio vakaro beveik nebendraujam, del tavo sitos nesamones, atsitiko kaip atsitiko padariau viska ka imanoma, kad nebutumem kartu isdergiau tevus ir tave, kodel tu neatsikabini ar kas cia kaisioja kojas uz tave, ar tu nori, kad padaryciau tikrai negraziu dalyku, blemba pradek bent viena karta galvoti galva, o ne apacia visa savaite turiu apsikraut tuo kuo netureciau tavo deka, ir tu sakai tyli? Tai jeigu tyli kaip visos sitos nesamones vyksta: persekiojimas, draugai kai kurie zino maza dali situ nesamoniu, dbr sita, ir as zinau, kad tkr ne is manes ir mano aplinkos“, „Tau tu visu zodziu negraziu kuriuos sakiau tai truksta 100x blogesniu tik gaila as ju nezinau, dviveidis zmogus esi nes apsimetineji jautria ir nuosirdzia mergyte, o istikro sudu demonas esi, negalvojau kad tiek neapykantos galesiu turet tokiai siukslei kaip tu ir kad isvis toks pyzdabolas kaip tu gali dar tiek pridaryt man nesamoniu nesitikejau :) bet nereikia niekada nuvertint zmoniu“, „Kazkada kaip isniekins tave kazkas ir liksi verkt viena, prisimink mane ir to ka pridarei, va ko galiu palinketi tau“, „Jeigu turi pasiaiskinima sitam savo poelgiuj tai pasuk geriau ir paaiskink, nes kaip ir sakiau uz tas nesamones. px leidau ir praleidau, bet cia jau kitka, ir mes vistiek kazkada susitiksim ir sito as jau nepamirsiu niekada“, „Nes vis del to 9 metai bendrauta su tuo zmogum“, „O jeigu galvoji, kad sapalioju tai viskas zinutese yra nes ji norejo susitikt sestad nakti, bet as negalejau“;
- tęsdamas nusikalstamą veiką 2022 m. balandžio 14 d. 18.53 val., U. J. siuntė trumpąsias žinutes ir telefono numerio +(duomenys neskelbtini) reikalaudamas apie jo elgesį su ja bei jo rašomas žinutes niekam nesakyti, o jeigu pasakė, tai reikalavo pasakyti ką konkrečiai pasakė, grasino, klausdamas ar ji nori, kad jis jai kiekvieną dieną vaidentųsi, ar jai smagu mieste pamačius bijoti atsisukti, ar ji supranta, kad tai tik pradžia jeigu taip ir toliau, baugino, nurodydamas, kad asmuo gyvenantis J. K. jį nuolatos prisimena, teigdamas ,,ar tu ant tiek durna esi, tu galvoji tai ka pridarei viskas pasimirs, ar nepamirsai, kad man metai studiju dar like, ar tu nori, kad as tau kiekviena diena vaidenciausi ar tu gali uzdaryt ta savo pisama prasau as taves, ar tau smagu mieste pamacius bijoti atsisukt? Ar tu supranti, kad tai tik pradzia jeigu taip ir toliau, as siandien vakare. varysiu su ruge prasau pasakyk tu man ka su amanda ar kazkuo esi kalbejus as noriu zinoti ka man geriau pasakoti ir ka ji gali zinot, blet U. (duomenys neskelbtini) pasiskambink sitam nr ir paklausk ar tas zmogus nesigaili to ka padare man, nors as esu lietuvoj jis uk jis prisimena mane i savaite pora kartu, as nenoriu nieko blogo tau, bet tu man tiek i kisene siki, kad tuoj nebeliks kito pasirinkimo“, tęsdamas nusikalstamą veiką 23.55 val. trumpojoje žinutėje išsiųstoje iš telefono numerio +(duomenys neskelbtini) reikalavo apie jo elgesį niekam nesakyti, sakydamas ,,Tu zertva dar karta sakau uzciaupk ta savo pisama, kas tau negerai ir kokius nervus as tau gadinu, tu pati gadiniesi per ta savo tupa galva, ar tu gali pamirst, kad as kazkada egzistavau tam tavo supistam gyvenime ir susitaikyt su tuo, kad niekada nebeegzistuosiu ka tu nori pasiekt lodama as nesuprantu ir nesuprasiu, bet as tau prisiekiu viskuo, dar nors menkiausias atgarsis as atiduosiu ir padarysiu viska, kad turetum pacias blogiausias isleistuves, o tavo pirmus metus studentavimo paversiu pragaru, kaip tu nesupranti, kad tu man esi/buvai eiline nupista kale, kuri verta vaflio burnoj, as tau aiskinau grazia forma nesupratai, sita tikiuosi suprasi ISNYK“ ir taip išsakė žinutėje grasinimą ir žeminančiai apibūdino nukentėjusiąją;
- tęsdamas nusikalstamą veiką 2022 m. balandžio 26 d., bendraudamas su P. B. per savo profilio ,,Mesenger“ programėlę pokalbio metu išsakė neigiamą požiūrį į U. J. ir grasinimą, kad jos gyvenimas tik blogės, kol U. J. su juo nesusitiks ir neatblokuos ,,Mesenger“ programėlės bendravimui su juo sakydamas ,,kaip būtų ramu jeigu ji numirtų“, ,,tai durnei reikės atsakyti už“,,kaip ji iššvaistė laiką, tai ir jos bus truputį laikas pašvaistomas ir su šituo aš gal parodysiu, kad tegul jinai greičiau galvoja“, ,,nuvažiuosiu ten kelios minutės darbo ir jai išsišvaistys rytoj rytas. Pamatysiu rytoj aš vis tiek sukinėsiuosi mieste, pamatysiu neišsišvaistė rytas išsišvaistys diena ir jinai tegul galvoja“, ,,kiekvienas šitas jos kūrva išsipisinėjimas grįš bumerangu ir žymiai didesne jėga“, ,,aš tau pasakau P., pasakyk tu jai, kad už valandos išeitų į lauką, pasižiūrėtų į mašiną, jeigu neatblokuos, tada ryte pamatys dar truputį baisesnį vaizdą ir taip viskas blogės blogės blogės blogės blogės ir iki kur daeisim tik ji viena žino. Čia viskas nuo jos vienos priklauso. Neatblokuos mesengerį, kol neatblokuos mesengerį, tol nesustabdys ji manęs. Pradedam tada“, tokiu būdu kėlė baimę ir įtampą per P. B. išsakydamas grasinimus;
- tęsdamas nusikalstamą veiką, 2022 m. gegužės mėnesio pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), sėdėdamas namo laiptinėje ant laiptų, esančių šalia nukentėjusiosios U. J. buto, stebėjo U. J. gyvenamąją aplinką;
- tęsdamas nusikalstamą veiką, 2022 m. gegužės 14 ir 15 dienomis, telefoninių pokalbių metu ir trumposiomis žinutėmis atsiprašė už savo netinkamą elgesį ir prašė susitikti, tačiau U. J. neatsakius į žinutes, blokuojant nepažįstamus numerius ir nesutikus susitikti, 2022 m. gegužės 16 d. 20.08 val. atsiųstose iš telefono numerio +(duomenys neskelbtini) trumposiose žinutėse įžeidinėjo ir grasino rašydamas ,,na sudo gabale juokinga labai buvo, sakiau juokiasi tas kas juokiasi paskutinis, o dabar ant tavo mašinos stiklo 00:00 paziurek kas bus uzklijuota tai ta pati vaizda turesi per isleistuves, visada zinojau sita sliundra tu nusiciulpus, dabar man juokinga tau ne“, tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną 23.57 val. atsiųstose trumposiose žinutėse iš savo telefono numerio +(duomenys neskelbtini) priklausančio jam pačiam rašė ,,tu kazkada prisiminsi daug mano zodziu ir daug mano citatu, ir tikiu, kad sita zinute prisiminsi“, „nes pati zinai kuo baigiasi“, „ar tau mazai pamoku“;
- tęsdamas nusikalstamą veiką, 2022 m. gegužės 21 d. apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini) U. J. sėdint A. D. automobilyje „Audi 5“ valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir žiūrint lauko filmą iš automobilio, jis važinėdamas automobiliu „Audi A7“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), stebėjo U. J., bei išsiuntė iš savo paskyros ,,Mesenger“ programėlės žinutę A. D. ,,ketvirtadieni i burna eme, tai nesibuciuok:) :) :)“;
- tęsdamas nusikalstamą veiką, 2022 m. gegužės 23 d. vakare, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), ties žiedine sankryža, esančia prie prekybos centro ,, (duomenys neskelbtini)“ pastebėjęs automobilyje „Audi 5“ valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kaip kaip keleivę važiuojančią U. J. apsisuko automobiliu AUDI A7 valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), ir ją persekiojo, važiuodamas paskui iki U. J. namų, esančių (duomenys neskelbtini);
- tęsdamas nusikalstamą veiką, 2022 m. gegužės 24 d. 15.10 val., (duomenys neskelbtini), prie nukentėjusiosios U. J. namų, pribėgęs ir laikydamas rankoje žalios spalvos plastikinį buteliuką, U. J. atsidarius automobilio dureles ir sėdint automobilyje „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), grasino sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, sakydamas žodžius jei nors vienas netinkamas tavo veiksmas šitas sieros buteliukas su sieros rūgštimi bus apipiltas tau ant veido ir taip bus sužlugdytas tavo gyvenimas“, U. J. išlipus iš automobilio ir pabėgus nurodė ,,ai kitą kartą“;
- tęsdamas nusikalstamą veiką, 2022 m. birželio 10 d. dienos metu apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje prie prekybos centro ,, (duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje laukė automobilyje „Audi A7“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), prie U. J. automobilio „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ateinančios U. J., o jai atėjus, ją stebėjo ir pašalinių žmonių akivaizdoje rodė nepagarbų ženklą – iškėlęs vidurinį pirštą;
- tęsdamas nusikalstamą veiką 2022 m. liepos 1 d., dienos metu, (duomenys neskelbtini)gatvėje laukė automobilyje „Audi A7“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) stebėdamas U. J. automobilį „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) laukė ateinančios, o U. J. išėjus iš grožio salono ,,R. B.“ ir priėjus prie savo automobilio pašalinių žmonių akivaizdoje išvadino ją įžeidžiančiu žodžiu ,,kūrva“;
- tęsdamas nusikalstamą veiką 2022 m. spalio 16 d. 18.00 val., (duomenys neskelbtini) pastebėjęs U. J. važiuojančią automobiliu „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), ją tris kilometrus persekiojo, mirksėjo tolimosiomis šviesomis, važiuodamas paskui automobiliu „Audi Q5“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kur draudžiamoje vietoje aplenkė ir nuvažiavo;
- tęsdamas nusikalstamą veiką 2022 m. lapkričio 3 d. laikotarpiu nuo 12.10 val. iki 12.18 val., pastebėjęs U. J. automobiliu „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), išvažiuojančią iš automobilių stovėjimo aikštelės, (duomenys neskelbtini), privažiavęs ranka rodydamas nepagarbų ženklą – iškėlęs vidurinį pirštą, ironiškai šypsodamasis pravažiavo pro nukentėjusiosios U. J. automobilį „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) apsisuko ir ją sekė važiuodamas paskui automobiliu „Audi Q5“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)aplenkęs, staigiai pavojingai stabdė, sukeldamas avarinę situaciją.
Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu konstatavo, kad šiais veiksmais A. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje.
2. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai įvertinę nukentėjusios U. J. teisiamojo posėdžio metu duotus paaiškinimus, taip pat jos parodymus ikiteisminio tyrimo metu, padarė išvadą, kad abejoti tokiais nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo. Iš byloje esančių žinučių turinio neginčijamai nustatyta, kad A. L. nuolat reikalavo atsiliepti į skambučius, susitikti su juo. Nukentėjusioji nurodė, kad blokavo skambučius, pranešimus, bet kartais su juo susitikdavo. Kaip matyti iš paaiškinimų susitikimų metu tikėdavosi pakeisti situaciją, tačiau ji negerėjo. Apylinės teismas įvertinęs liudytojų L. D., E. J., A. D., V. J., P. B., E. K., L. O. B. parodymus, vaizdo ir garso įrašus bei kitus rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad kaltinime aprašytais veiksmais A. L. siekė įbauginti U. J. ir tą padarė. Teismo nuomone, nors kiekvienas atskiras epizodas nevertinant jo visumoje gali atrodyti ar net atrodo, kaip nekaltas jaunimo susirašinėjimas ar bendravimas, tačiau įvertinus veiksmų visumą, žinučių turinį, pakankamai dažną A. L. atsiradimą tose vietose kur būna nukentėjusioji (grožio salonas, konkreti gatvė, lauko kino teatras ir t.t.) ir būtent pačios nukentėjusiosios suvokimą dėl įvykusių veiksmų, A. L. veiksmai vertintini kaip nusikalstami. Iš byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumos pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad A. L. persekiojo U. J. mieste, rašė įžeidžiančio ir grasinančio turinio žinutes, tą darė iš skirtingų telefonų, nes U. J. ne kartą blokavo A. L. siunčiamas žinutes, dėl ko jis pyko. Bendraudamas telefonu su kitais asmenimis apie nukentėjusiąją, ją žemino (neetiški, nemandagūs, grubūs išsireiškimai), sukeldamas nukentėjusiajai nemalonius jausmus.
2.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. L. šešiolika kartų garsino, įžeidinėjo, stebėjo nukentėjusiosios aplinką, atvirai sekė nukentėjusiąją U. J., grasino sunkiai sutrikdyti jos sveikatą. Toks jo veikimas atitinka BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sistemingumo požymį. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti duomenys: nukentėjusiosios U. J. parodymai, liudytojų V. J., E. J. parodymai patvirtina, kad A. L. nukentėjusiajai trumposiomis žinutėmis, siųsdamas iš nukentėjusiajai nežinomų telefono numerių, grasino, kad jis mieste ją visur stebės, vaidensis jai, iškabins jos nuotraukas mokykloje ir ant jos namo, kažką padarys jos automobiliui, sugadins jos išleistuves, padarys kažką blogo ateityje, vadino įžeidžiančias žodžiais, ją atvirai sekė važiuodamas paskui jos vairuojamą automobilį ar jai važiuojant automobiliu kaip keleivei, stebėjo nukentėjusiosios gyvenamąją vietą. Tokio pobūdžio veiksmai nepriimtini ir sukeliantys emocinių išgyvenimų, jų atlikimas nelaikytinas normaliu, įprastu socialiniu bendravimu.
2.2. Pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių, kad A. L. veiksmuose inkriminuotuose jam kaltinime nurodytais laikotarpiais atlikti grasinančio – bauginančio pobūdžio, naudojant psichinę prievartą veiksmai nebuvo atsitiktiniai ar pavieniai atvejai, todėl sprendė, jog jo padaryti veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 2 dalį kaip sistemingas nukentėjusiosios U. J. bauginimas naudojant psichinę prievartą.
II. Apeliacinio skundo bei proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. L. ir jo gynėjas advokatas Ramūnas Mikulskas prašo panaikinti 2024 balandžio 2 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį.
3.1. Skunde pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 145 straipsnį ir pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalį, nes A. L. kaltę pripažino nenustačius ir neatskleidus jo veiksmuose objektyviųjų ir subjektyviųjų šios nusikalstamos veikos požymių, taip pat iš nuosprendžio turinio visiškai nėra aiški apeliantui inkriminuoto nusikaltimo kvalifikacija. Apeliantų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai dirbtinai kriminalizavo tarpusavyje draugavusių asmenų konfliktinio pobūdžio bendravimą, nesant tam jokio realaus pagrindo. Be to, kai kurie nusikalstamos veikos epizodai yra akivaizdžiai išgalvoti, neatitinkantys realybės, o kituose epizoduose išsakyti A. L. žodžiai ar elgesys neatitinka kasacinio teismo praktikoje išaiškinto grasinimo realumo ir pavojingumo požymio.
3.2. Taip pat skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje dėl kai kurių epizodų kvalifikavimo motyvų pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, nenurodė, kaip objektyviai pasireiškė nusikaltimo sudėtis apelianto veiksmuose, o kituose epizoduose nurodytus veiksmus nepagrįstai vertino kaip nusikalstamus, atsižvelgdamas tik į nukentėjusiosios nenuoseklius parodymus ir ignoruodamas kaltinamojo duotus parodymus, kas leidžia daryti išvadą, kad byla buvo išnagrinėta šališkai ir neįvertinus įrodymų visumos.
3.3. Skunde dėl epizodo nuo 2022 m. sausio mėnesio vidurio iki 2022 m. vasario mėnesio vidurio, pažymima, kad šis epizodas nepagrįstai buvo įvertinas kaip nusikalstamas, nes nurodytas tariamas grasinimas „nenorėk manęs išprovokuoti, pamatyti mano blogį“ nėra nusikalstamo pobūdžio grasinimas, kuriuo siekiama įbauginti asmenį. Ši frazė ištraukta iš konteksto, siekiant sudaryti klaidingą įspūdį, jog A. L. baugino nukentėjusiąją, taip pat minimas teiginys yra tam tikra negatyvi reakcija į nukentėjusiosios po išsiskyrimo vykdytą nuolatinį apkalbinėjimą ir A. L. privataus gyvenimo aplinkybių viešinimą neturint tam sutikimo.
3.3.1. Taip pat apylinkės teismas neįvertino ir to, kad minimu laikotarpiu nukentėjusioji vis dar bendravo su nuteistuoju, rašė jam žinutes 2022 m. kovo 7 d., 2022 m. kovo 15 d., bet to, kiti susirašinėjimai (2022 m. kovo 10 d.) patvirtina, kad ji yra įsižeidusi, kad apeliantas jai neskiria pakankamai dėmesio, reiškia nepasitenkinimą, kad jis išvažiavo į K., o ne susitiko su ja. Tai, kad U. J. rašė apeliantui, kad jai trūksta meilės ir dėmesio, patvirtino liudytojas A. D. 2023 m. rugsėjo 20 d. vykusio teismo posėdžio metu. Visa tai patvirtina, kad teismas nepagrįstai vadovavosi nukentėjusios parodymais kvalifikuojant šį epizodą kaip nusikalstamą. Nors teismas pažymėjo, kad nukentėjusioji nurodė, kad blokavo skambučius, pranešimus, bet kartais su juo susitikdavo, todėl nėra aišku, kodėl nukentėjusioji 2022 m. kovo mėnesį rašė nuteistajam romantinio pobūdžio žinutes, vis dar diskutavo apie judviejų santykius, jeigu tariamai jau nuo 2022 m. sausio mėnesio vidurio iki 2022 m. vasario mėnesio vidurio buvo atliekami grasinimai ir bauginimas nukentėjusiosios atžvilgiu.
3.3.2. Apeliantų įsitikinimu šiame epizode nėra jokių nusikalstamų A. L. veiksmų atitinkančių BK 145 straipsnio 2 dalies nusikalstamos veikos sudėtį, nes nebuvo išsakyta jokio realaus grasinimo nukentėjusiosios atžvilgiu, pastaroji pati vėliau inicijavo bendravimą su apeliantu, rašė žinutes apeliantui, taigi negalima teigti, jog subjektyviai apelianto išsakytą frazę „nenorėk manęs išprovokuoti, pamatyti mano blogį“ ar kitus minėtame epizode atliktus veiksmus nukentėjusioji vertino kaip realų grasinimą ar bauginimą. Apelianto elgesys buvo neigiama pykčio reakcija į nukentėjusiosios vykdomą privataus bei asmeninio gyvenimo detalių atskleidimą tretiesiems asmenims. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendyje šis epizodas klaidingai įvertintas kaip turintis realaus grasinimo požymių, nusikalstamas ir realiai pavojingas.
3.4. Dėl 2022 m. vasario 26 d. epizodo skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai A. L. parodymus vertino kaip nenuoseklius, nes jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios dėl šio epizodo tvirtino, kad ašarinių dujų papurškimo nebuvo. Nors teismas rėmėsi liudytojo E. J. parodymais, kad jis nerado vieno keleivio pusėje buvusio kilimėlio, tačiau šio liudytojo parodymų nėra pagrindo laikyti nuosekliais, nes jie prieštarauja 2023 m. kovo 13 d. apžiūros protokole užfiksuotam A. L. susirašinėjimui su nukentėjusiąja. Pirmoji susirašinėjimo nuotrauka yra 2022 m. kovo 8 d., nuotraukoje Nr. 42. matyti A. L. klausimas „ka tėvukas dėl kilimu sake?“, nuotraukose Nr. 48-54 matomas A. L. ir nukentėjusios pokalbis apie automobilio kilimėlius. Iš pokalbių turinio akivaizdu, jog asmenys bendravo dėl automobilio kilimėlių užsakymo, dialoge naudojama daugiskaita, o ne vienaskaita. Dėl to kyla pagrįstas klausimas, kodėl nukentėjusioji užsakinėjo kelis kilimėlius, jeigu E. J. parodė neradęs vieno keleivio pusėje. A. L. niekada nepurškė ašarinių dujų nukentėjusiajai, tačiau teismas iš esmės remdamasis nukentėjusiosios parodymais ir netiesioginiais įrodymais (liudytojų E. J., A. D. ir V. J. parodymais neva nukentėjusioji jiems pasakojo apie ašarinių dujų purškimą), vertino šį epizodą kaip realiai įvykusį. A. L. nuteistas už veiksmus, kurių neatliko ir kurie negali būti kriminalizuoti. Minimu laikotarpiu vis dar vykęs artimas ir glaudus bendravimas paneigia nukentėjusiosios parodymus, neva A. L. 2022 m. vasario 26 d. papurškė ašarinių dujų į nukentėjusiosios automobilį. Teismas nepagrįstai vadovavosi išimtinai nukentėjusiosios parodymais, nors apelianto versija nebuvo paneigta, o išvadą dėl nukentėjusiosios parodymų pasitvirtinimo teismas padarė skubotai, neatsižvelgdamas į įrodymų visumą, ignoruojant byloje esančius rašytinius susirašinėjimus, kurie paneigia tiek E. J., tiek nukentėjusiosios parodymus.
3.5. Dėl 2022 m. balandžio 2 d. epizodo skunde pabrėžiama, kad 2022 m. balandžio 2 d. išsiųsti elektroniniai laiškai nebuvo grasinimas, nukreiptas į U. J.. Iš elektroninio laiško turinio akivaizdu, jog apeliantas reikalavo ištrinti asmeninius tarpusavio susirašinėjimus, nešmeižti ir nežeminti apelianto tretiesiems asmenims. Nukentėjusios išvadinimas „šlykščiu žmogumi“ ir „nestabilios psichikos žmogumi“ gali būti vertinamas kaip įžeidžiantis teiginys, bet jokiu būdu ne baudžiamąją atsakomybę užtraukiantis grasinimas, kuriuo siekiama įbauginti asmenį naudojant psichinę prievartą. Tokiam kritiškam nukentėjusiosios asmenybės vertinimui buvo pagrindas, nes ji šmeižė apeliantą bendraudama su trečiaisiais asmenimis, siekė pakenkti apelianto reputacijai, skleidė nebūtus gandus, prasimanymus. 2023 m. rugpjūčio 10 d. teismo posėdžio metu nukentėjusioji pripažino, kad ji pasakodavo apie jų tarpusavio santykius kitiems asmenims.
3.5.1. Taip pat skunde nurodoma, kad nukentėjusiajai siųstose žinutėse nėra formuojamas joks realus grasinimas. Nors nukentėjusioji nurodė, kad prieš žinučių gavimą, telefoninio pokalbio metu A. L. grasino, kad jos nuotrauką iškabins mokykloje ir ant jos namo sienų, todėl ji suprato, kad žinutėje buvo kalbama apie nuotraukų iškabinimą ir dėl to jai sukėlė didžiulį stresą, tačiau šios aplinkybės nepatvirtina jokie įrodymai.
3.5.2. Apeliantai pažymi, kad ne kartą nukentėjusiajai buvo siūloma viską pabaigti taikiai, ištrinti asmeninius susirašinėjimus ir nebešmeižti viešumoje, tačiau U. J. nenutraukdavo savo elgesio. Todėl šiame epizode išsiųstos žinutės turi būti vertinamos kritiškai, neigiamą žinučių turinį iš dalies išprovokavo pati nukentėjusioji, negerbdama A. L. asmeninio gyvenimo, taip pat jų turinys neturi sistemingo psichinės prievartos požymio reikalingo baudžiamajai atsakomybei pagal BK 145 straipsnio 2 dalį kilti, taip pat frazės nėra išsakytos siekiant terorizuoti žmogų grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką.
3.6. Skunde nesutinkama ir su nuteisimu dėl 2022 m. balandžio 3 d. epizodo, nes važiavimas tuo pačiu maršrutu buvo atsitiktinis, A. L. nevykdė jokio persekiojimo, važiavo su savo draugu. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad apeliantas vairuodamas automobilį mirksėjo ilgosiomis šviesomis ar kitaip grasino nukentėjusiajai. Žinutės išsiuntimas jokiu būdu nereiškia, jog A. L. grasino nukentėjusiajai. Žinutė yra moraliai nepriimtina, neetiška, tačiau jos turinyje nėra išreiškiamas joks realus grasinimas U. J.. Elementarus važiavimas tuo pačiu maršrutu ir įžeidžiančio pobūdžio žinutės išsiuntimas nėra tie veiksmai, kurie yra tiek pavojingi, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.
3.7. Dėl 2022 m. balandžio 12 d. epizodo skunde nurodoma, kad teismo posėdžio metu nukentėjusiosios tėvai V. J. ir E. J. nurodė, kad A. L. ne tik su U., bet ir su jais elgėsi nepagarbiai, įžeidinėjo, tačiau liudytojai nenurodė, jog jis naudojo sistemingą psichinę prievartą, bauginimus, o apelianto elgesį vertino, kaip tam tikrą nepagarbą, įžeidinėjimus. Žinučių kontekste išsireiškimas „ar tu nori, kad padaryčiau tikrai negražių dalykų“ reiškė apelianto norą kreiptis į teismą civiline proceso nustatyta tvarka dėl pažeistos garbės ir orumo gynimo. Tačiau žinutes šiame epizode pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino kaip grasinančio pobūdžio kažką padaryti ateityje. Teismas iš esmės nevertino apelianto pateiktos versijos, ir dėl žinučių įžeidžiančio turinio vertino žinutes kaip tam tikrus grasinimus. Tačiau įžeidžiantis žinučių pobūdis jokiu būdu nereiškia, jog asmens atžvilgiu yra išsakomas tam tikras realus grasinimas, už kurį taikytina baudžiamoji atsakomybė.
3.8. Dėl 2022 m. balandžio 14 d. epizodo skunde teigiama, jog apeliantas rašydamas žinutes siekė, jog U. J. nutrauktų nuolatinius apkalbinėjimus. Tai buvo atsakas į U. J. reguliariai skleidžiamas apkalbas ir apelianto reputacijos žeminimą, menkinimą. Šiame epizode išsiųsta žinutė „padarysiu viską, kad turėtum pačias blogiausias isleistuves, tavo pirmus metus studentavimo paversiu pragaru“ buvo įspėjimas, kas įvyks, jeigu apeliantas kreipsis į teismą civilinio proceso tvarka dėl garbės ir orumo gynimo. Būtent dėl to apeliantas parašė šią žinutę, siekiant pažaboti U. J. elgesį, kuriuo pastoviai buvo menkinamas A. L. įvaizdis, reputacija bei jo asmenybė. Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog žinutėje buvo išsakytas grasinimas, yra nepagrįsta. Apeliantai pažymi, kad nekaltumo prezumpcija reikalauja, kad visos abejonės, kylančios sprendžiant baudžiamąją bylą, būty vertinamos kaltinamojo naudai (lot. in dubio proreo). Šiuo atveju rašytinių žinučių pobūdis nėra toks, jog būtų pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę.
Žemesnės instancijos teismas
3.9. Dėl 2022 m. balandžio 26 d. epizodo skunde pabrėžiama, kad nors pirmosios instancijos teismas sprendė, jog garso įrašai tarp A. L. ir P. B. patvirtina grasinančio turinio informaciją U. J. atžvilgiu, tačiau visiškai neatsižvelgė į 2023 m. kovo 7 d. specialisto išvadą Nr. 11-2425(22), kurioje nurodyta, kad tyrimui pateikti garso įrašai pavadinimais: New recording 4.m4a ir New recording 5.m4a yra neištisiniai, sumontuoti, redaguoti. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, jog spręsdamas, ar privataus asmens pateikti įrašai laikytini įrodymais, teismas turi ištirti, ar šie duomenys atitinka visus BPK 20 straipsnyje nustatytus įrodymams keliamus reikalavimus, įvertinti tokių duomenų patikimumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-511/202). Apeliantų teigimu, garso įrašai yra suklastoti ir neatitinka BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymams keliamų reikalavimų, dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo nesivadovauti garso įrašais vertinant šį epizodą. Be to, pati nukentėjusioji 2023 m. balandžio 12 d. apklausos metu parodė, kad sutrumpino garso įrašus, manydama, kad jie per ilgi ir netikslinga pateikti juos visus. Ši aplinkybė patvirtina nukentėjusiosios neigiamą nusistatymą apelianto atžvilgiu, neobjektyvumą teikiant jį kaltinančius duomenis siekiant dirbtinai apkaltinti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Nuteistasis su P. B. bendravo vien dėl to, nes pati nukentėjusioji to paprašė. Apeliantas pokalbio metu iš esmės prašė, jog U. J. ištrintų judviejų tarpusavio susirašinėjimus, kad nešmeižtų apelianto garbės ir orumo. Nebuvo išsakyta jokio grasinančio pobūdžio teiginių, nebuvo naudota psichologinio smurto, todėl A. L. 2022 m. balandžio 26 d. epizode nepadarė veikos, atitinkančios BK 145 straipsnio 2 dalies nusikalstamos veikos sudėtį.
3.10. Dėl epizodo 2022 m. gegužės mėnesio pradžioje skunde nurodoma, kad nors A. L. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, jog 2022 m. gegužės mėn. sėdėjo namo laiptinėje ant laiptų, esančių šalia nukentėjusiosios U. J. buto ir stebėjo U. J. gyvenamąją aplinką, tačiau nuosprendyje visiškai neatskleista, kaip šiame epizode pasireiškė objektyvusis BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymis – sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą ar žmogaus terorizavimas, taip pat neatskleidė konkretaus grasinimo turinio, nemotyvavo, kokiais neigiamais padariniais A. L. grasino nukentėjusiajai sėdėdamas namo laiptinėje ant laiptų. Kaltinamasis gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti faktiniais duomenimis ir patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Šis reikalavimas akivaizdžiai nebuvo įgyvendintas nuosprendžio dalyje dėl šio epizodo, todėl A. L. nuteistas nepagrįstai.
3.11. Dėl epizodo 2022 m. gegužės 14 d. ir 15 d. nurodoma, kad A. L. siųsdamas žinutes nesiekė nukentėjusios bauginti ar grasinti. Siunčiamomis žinutėmis A. L. siekė įspėti U. J. apie laukiančias pasekmes, t. y. kreipimąsi į teismą, jeigu nukentėjusioji nenutrauks savo elgesio – nuolatinio apelianto apkalbinėjimo trečiųjų asmenų akivaizdoje. Tiek BK 145 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties formuluotė, tiek teismų praktika tokio pobūdžio bylose akcentuoja, kad grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-131-1073/2018, Nr. 2K-203-489/2018). Iš žinučių turinio negalima teigti, jog A. L. vertė U. J. bijoti dėl galimų sunkių neigiamų padarinių atsiradimo, kas yra vienas iš pagrindinių požymių, leidžiančių grasinimą kvalifikuoti kaip realų, tyčinį poveikį asmens psichikai, atitinkantį BK 145 straipsnio 2 dalies nusikalstamos veikos sudėties požymį. Šiuo atveju A. L. veiksmuose nebuvo tyčios. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įžeidžiančio pobūdžio žinutes vertino kaip grasinančias, visiškai neatsižvelgė į apelianto duotus parodymus, dėl kokių priežasčių buvo siunčiamos minėtos žinutės, nuosprendį grindė suteikdamas pernelyg didelę reikšmę nukentėjusiosios subjektyviam žinučių suvokimui ir reakcijai į žinutes, nevertinant ar grasinimas galėjo būti suprastas kaip realus objektyviąja, bendrąja socialine prasme.
3.12. Dėl 2022 m. gegužės 21 d. epizodo skunde nurodoma, kad nuteistasis į Dainų slėnį atvažiavo su savo draugu žiūrėti filmo, kuris žiūrimas neišlipus iš savo transporto priemonės. Nuteistasis šiame epizode nebendravo su nukentėjusiąja, išsiuntė vieną žinutę A. D., taigi tiesioginio kontakto tarp A. L. ir U. J. nebuvo. 2023 m. rugsėjo 20 d. liudytoju apklaustas A. D. parodė, kad jis matė nuteistojo automobilį, kuris buvo pastatytas visai kitoje pusėje nei jo automobilis. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje visiškai nemotyvavo ir neatskleidė, kokiuose A. L. veiksmuose pasireiškė BK 145 straipsnio 2 dalies nusikalstamos veikos sudėtis, o žeminančio turinio žinutės išsiuntimas A. D. nėra grasinimas, nukreiptas į U. J.. Todėl A. L. veiksmuose nėra BK 145 straipsnio 2 dalies nusikalstamos veikos sudėties požymių.
3.12.1. Taip pat apeliantai pažymi, kad pravažiavimas pro šalį, ieškant vietos pastatyti automobilį filmo žiūrėjimui, net jei yra pravažiuojama ir pro U. J., kuri sėdėjo automobilyje, nėra niekuo išsiskiriantis, ir juo labiau, pavojingas veiksmas, nutikęs mažo (duomenys neskelbtini)aikštelėje. Iš nuosprendžio motyvų matyti, jog teismas suabsoliutino nukentėjusiosios reakciją į tai, jog apeliantas su savo automobiliu atvažiavo pažiūrėti filmo ir vėliau išsiuntė įžeidžiančio (ne grasinančio) pobūdžio žinutę A. D.. Šiuo atveju teismas pernelyg sureikšmino nukentėjusiosios reakciją. Baudžiamosios teisės prasme yra svarbu įvertinti apelianto veiksmus objektyviai, tačiau iš pirmosios instancijos teismo nuosprendyje egzistuojančio motyvų nebuvimo akivaizdu, jog teismas objektyvaus apelianto veiksmų vertinimo neatliko. Nukentėjusiojo asmens klaidingas situacijos suvokimas, nesant objektyvaus pagrindo, negali būti esminis grasinimo fakto realumo nustatymo kriterijus, kuriuo remiantis priimamas apkaltinamasis teismo nuosprendis.
3.12.2. Anot apeliantų, nukentėjusiosios reakcija į elementarų A. L. pasirodymą viešoje vietoje, buvo visiškai neadekvati, šiuo atveju jis neatliko jokių veiksmų, kuriuose būtų galima įžvelgti esant grasinimo ar žmogaus terorizavimo požymių. Šiame epizode nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog U. J. atžvilgiu buvo atliekami bauginimo ar grasinimo veiksmai.
3.13. Dėl 2022 m. gegužės 23 d. epizodo skunde nurodoma, kad A. L. kaltinime nurodytų veiksmų neatliko, kadangi nebuvo įvykio vietoje, todėl pirmosios instancijos teismas dėl šio epizodo priėmė nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. 2023 m. spalio 11 d. teismo posėdžio metu liudytojas N. J. parodė, kad 2022 m. gegužės 23 d. jis su apeliantu žaidė pokerį draugų kompanijoje pas draugą D., (duomenys neskelbtini) miestelyje, į kurį vyko su automobiliu „Audi“. N. J. parodė, kad tądien pokerį žaidė nuo 16.00 val. iki kitos dienos. Šios aplinkybės nėra paneigtos. Apeliantų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė nesivadovauti šiais parodymais, kadangi teismo nuomone liudytojas nurodė aplinkybes, kurias nurodyti prašė kaltinamasis. Tokia pirmosios instancijos teismo daroma išvada liudija apie teismo šališkumą ir išankstinį nusistatymą apelianto atžvilgiu. Kadangi N. J. buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą BPK nustatyta tvarka ir davė priesaiką, todėl nėra pagrindo nesivadovauti šio liudytojo parodymais. Byloje egzistuojant apeliantą teisinantiems įrodymams, kurie patvirtina A. L. poziciją, teismas nepagrįstai ignoravo šiuos parodymus, nesuteikdamas jiems jokios įrodomosios reikšmės.
3.14. Skunde teigiama, kad A. L. dėl 2022 m. gegužės 23 d. epizodo nuteistas taip pat nepagrįstai. Liudytojas N. J. nurodė, kad 2022 m. gegužės 23 d. atsimena dėl to, nes A. šmeižia, kad šią dieną jis persekiojo U.. Šio liudytojo parodymai patvirtina A. L. versiją, jog 2022 m. gegužės 23 d. epizode nurodytos situacijos apskritai nebuvo, tačiau pirmosios instancijos teismas nesant jokių objektyvių duomenų vertino, jog A. L. nurodė N. J. aplinkybes, kurias reikia paliudyti ir taip paneigė šio liudytojo duotų parodymų įrodomąją reikšmę.
3.15. Dėl 2022 m. gegužės 24 d. epizodo skunde teigiama, kad A. L. ir dėl šių veiksmų nuteistas nepagrįstai. Liudytojai L. O. B. ir I. A. parodė, kad matė, kaip nukentėjusioji kalbasi su vaikinu, kuris laiko rankoje „Sprite“ buteliuką, kaip U. J. pradėjo bėgti ir šauktis pagalbos, tačiau jie negirdėjo jų pokalbio. Liudytojų kurie būtų girdėję, kad nuteistasis A. L. grasino ir sakė, kad rankoje laiko sieros rūgštį, kuria apipils nukentėjusiąją U. J., nėra. Priešingai, apeliantas ir nukentėjusioji bendravo, kalbėjosi, nebuvo vartojami keiksmažodžiai. Be to, 2022 m. gegužės 25 d. reikalaujamų pateikti dokumentų protokolas bei 2022 m. birželio 23 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada patvirtina, kad iš nuteistojo paimtame 500 ml talpos plastikiniame buteliuke nuo gėrimo „Sprite“ esantis skystis yra gaivusis gėrimas, kuriame nėra rūgščių, įskaitant ir sieros rūgštį. Liudytojai patvirtino matę ir supratę, kad apeliantas laiko rankose gėrimo „Sprite“ buteliuką. Pokalbio metu A. L. gėrė iš „Sprite“ buteliuko, ši aplinkybė nėra paneigta. Apeliantų įsitikinimu byloje nėra jokių įrodymų išskyrus nukentėjusiosios žodinius teiginius, kad A. L. minėtame epizode būtų išsakęs kokį nors grasinimą nukentėjusiajai, pagrindžiantį baudžiamosios atsakomybės taikymą nuteistajam. Nesant jokių objektyvių įrodymų apie įvykio metu išsakytą grasinimą, pagrįsta teigti, jog apelianto veiksmuose nėra BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymių.
3.16. Dėl 2022 m. birželio 10 d. epizodo skunde pabrėžiama, kad teismas visiškai nemotyvavo, kaip minėtame epizode A. L. veiksmuose pasireiškė grasinimo ar bauginimo požymiai. Vidurinio piršto iškėlimas gali būti traktuojamas kaip įžeidžiančio pobūdžio veiksmas, tačiau kaip ne kartą akcentuota šiame apeliaciniame skunde, įžeidžiantys, moralės požiūriu nepriimtini veiksmai, neturintys grasinimo požymių, nėra baudžiamosios teisės reguliavimo dalykas. Šiuo atveju dviejų asmenų susitikimas (duomenys neskelbtini)automobilių aikštelėje, ir A. L. nepadoraus gesto parodymas nėra tie veiksmai, kurie užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Todėl A. L. šiame epizode buvo nuteistas nepagrįstai.
3.17. Dėl 2022 m. liepos 1 d. epizodo apeliantai teigia, kad 2022 m. liepos 1 d. A. L. atvyko į grožio saloną „R. B.“ dėl procedūrų. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, jog apeliantas išsakė nepadorius žodžius nukentėjusiajai, išskyrus U. J. pasakojimus. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi išimtinai nukentėjusiosios pateikta įvykių versija ir visiškai nevertino A. L. parodymų realumo bei liudytojos parodymų. Taip pat nuosprendyje visiškai neatskleista, kokiais veiksmais A. L. įgyvendino grasinimą nukentėjusiosios atžvilgiu, taip pat kaip objektyviai pasireiškė grasinimo realumas. Apkaltinamasis nuosprendis dėl šio epizodo priimtas nenurodant jokių veikos kvalifikavimo motyvų, neatskleidžiant nusikalstamos veikos sudėties požymių pasireiškimo apelianto veiksmuose. Dėl to pirmosios instancijos teismas klaidingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nesant BK 145 straipsnio 2 dalies nusikalstamos veikos sudėties požymių.
3.18. Dėl 2022 m. spalio 16 d. epizodo skunde nurodoma, kad A. L. šiame epizode nurodytų nusikalstamų veiksmų neatliko. Teismo nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, jog A. L. draudžiamoje vietoje aplenkė automobilį, kuriame buvo U. J., tačiau jis nėra baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už jokius kelių eismo taisyklių pažeidimus padarytus 2022 m. spalio 16 d., todėl nuosprendyje klaidingai nurodoma, jog A. L. draudžiamoje vietoje aplenkė automobilį. Nors teismas kaltę grindė vaizdo medžiaga, tačiau mirksėjimas automobilio šviesomis ir lenkimo manevro atlikimas negali būti vertinami kaip realaus pobūdžio grasinimai. Nesant nusikalstamos veikos sudėties požymių, apkaltinamasis nuosprendis dėl šio epizodo priimtas nepagrįstai.
3.19. Taip pat skunde nesutinkama ir su A. L. nuteisimu dėl 2022 m. lapkričio 3 d. epizodo, bei pažymima, jog nuo pat baudžiamojo proceso pradžios, jis laikėsi pozicijos, jog jam inkriminuotų veiksmų neatliko, automobilio „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nevairavo. Tokia nuteistojo pozicija nebuvo paneigta, byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, jog A. L. 2022 m. lapkričio 3 d. vairavo automobilį „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje esantys apžiūros protokolai, kuriuose apžiūrėti vaizdo įrašai, matosi tik paskui automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tam tikrą laiko tarpą važiavo automobilis „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau byloje nėra jokių kitų įrodymų, išskyrus nukentėjusiosios žodinius parodymus, kurie patvirtintų, jog automobilį „Audi Q5“, vairavo jis, be to, vieno automobilio važiavimas paskui kitą tam tikrą atstumą jokiu būdu nereiškia, jog yra atliekami sekimo veiksmai, kuriais siekiama asmenį įbauginti.
3.19.1. Nors teismas nuosprendyje nurodė, jog duomenų, kad nusikalstamos veikos metu buvo V. A. L. nepateikė ir teisminio nagrinėjimo metu, tačiau pareiga įrodyti asmens kaltumą tenka prokurorui, kaip valstybinį kaltinimą palaikančiai šaliai, o ne apeliantui (BPK 42 straipsnis). Asmens kaltė priimant apkaltinamąjį nuosprendį turi būti įrodyta nepaliekant jokių abejonių, nuteistasis baudžiamojo proceso metu nėra įpareigotas pateikti jokių savo nekaltumo įrodymų.
3.19.2. Remiantis išimtinai nukentėjusiosios paaiškinimais, byloje nesant jokių kitų objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, kad automobilį vairavo apeliantas, apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimamas. Baudžiamajame procese egzistuoja griežtas įrodinėjimo standartas, kuris reikalauja visiškai įrodyti asmens kaltumą. Akivaizdu, jog nukentėjusioji po išsiskyrimo konfliktiškai bendravo su apeliantu, todėl turi interesą nepagrįstai apkaltinti A. L.. Egzistuojant tokiai situacijai, būtina kritiškai vertinti nukentėjusiosios parodymus, tačiau teismas, priešingai, apkaltinamąjį nuosprendį šioje dalyje grindė išimtinai nukentėjusiosios parodymais, kurie yra šališki ir nepaneigia nuoseklios apelianto pozicijos viso baudžiamojo proceso metu. Apkaltinamasis nuosprendis ir dėl šio epizodo priimtas vadovaujantis prielaidomis ir tikimybėmis, o ne byloje egzistuojančių objektyvių įrodymų visuma, todėl yra nepagrįstas.
3.20. Apeliantų nuomone, bylos aplinkybės bei surinkti įrodymai nepatvirtina, jog A. L. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Spręsdamas apelianto baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas nevertino įrodymų visumos, dėl apelianto kaltumo padarė klaidingas išvadas, kurias grindė vien tik hipotetinio pobūdžio teiginiais, prielaidomis, BPK tvarka nepašalintomis abejonėmis, vienpusišku įrodymų vertinimu. Netinkamas įrodymų vertinimas neišvengiamai lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ir teisinį kvalifikavimą dėl apeliantui inkriminuotos BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kurios sudėties požymiai byloje nebuvo nustatyti. Teismo išvados dėl apelianto kaltės, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nėra pagrįstos išsamiu bei nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir bylos patikrinimu, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų, nuostatos. Šie baudžiamojo proceso normų pažeidimai sukliudė teismui tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
2. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis A. L. ir jo gynėjas advokatas Ramūnas Mikulskas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras ir nukentėjusioji U. J. prašė nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo A. L. ir jo gynėjo advokato Ramūno Mikulsko apeliacinis skundas atmetamas.
3. Nuteistojo A. L. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigiama, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė nenustatęs A. L. veiksmuose objektyviųjų ir subjektyviųjų BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, taip pat iš nuosprendžio turinio visiškai nėra aiški apeliantui inkriminuoto nusikaltimo kvalifikacija. Be to, kai kurie nusikalstamos veikos epizodai yra akivaizdžiai išgalvoti, neatitinkantys realybės, o kituose epizoduose išsakyti A. L. žodžiai ar elgesys neatitinka kasacinio teismo praktikoje išaiškinto grasinimo realumo ir pavojingumo požymio. Apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
4. Nuteistasis ir gynėjas apeliaciniame skunde pateikia byloje surinktų įrodymų subjektyvų vertinimą ir interpretavimą, teigdami, kad nuteistasis nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, o pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė išimtinai nukentėjusiosios U. J. parodymais. Teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo išvadas, išdėstytas apkaltinamajame nuosprendyje, pagrindė būtent išsamia įrodymų visumos analize bei išdėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad nuteistajam ar jo gynėjui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.
5. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus ir patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ir išanalizavo visus byloje surinktus įrodymus, juos nuosprendyje išsamiai aprašė ir pateikė BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkantį jų vertinimą. Taip pat pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK ir BK nuostatų, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybes, visus jos požymius ir veikos sudedamąsias dalis, ir pagrįstai nusprendė, kad A. L. kaltei dėl inkriminuoto nusikaltimo padarymo pagrįsti duomenų, atitinkančių įrodymams keliamus reikalavimus, pakanka. Nuteistojo kaltė šioje byloje grindžiama teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Tai leidžia daryti išvadą, jog sprendžiant A. L. kaltės klausimą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, turėję esminę reikšmę tiriant įrodymus ir įtakoję nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryti nebuvo.
6. Skundžiamu nuosprendžiu A. L. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2022 m. sausio mėnesio pabaigos, kai U. J. pranešė apie norą nutraukti draugystę, iki 2022 m. lapkričio 3 d., sistemingai baugino U. J. naudodamas psichinę prievartą, tai yra prie nukentėjusiosios U. J. gyvenamosios vietos, jos namo laiptinėje bei viešose vietose, įvairiose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rajone, vadindamas įžeidžiančiais žodžiais, rašydamas elektroninius laiškus, siųsdamas SMS žinutes, persekiodamas automobiliu, laukdamas prie namų ir grožio salono ,,R. B.“, stebėdamas jos gyvenamąją bei kitas buvimo vietas, siekdamas sukelti nuolatinę baimę ir įtampą, grasindamas sunkiai sutrikdyti jos sveikatą. Nuteistasis A. L. ir jo gynėjas nesutinka su tokiomis teismo išvadomis, mano, kad apylinkės teismas pripažindamas A. L. veiksmus nusikalstamais netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi, apeliantų vertinimu, nebuvo nustatyta realaus bauginimo atvejo, tiesioginių grasinimų, iš kurių turinio galima teigti, kad U. J. turėjo realų pagrindą bijoti nuteistojo. Apeliantų teigimu, A. L. elgesys, siųsti pranešimai, kitas kaltinime detalizuojamas elgesys buvo įvertinti selektyviai, neatsižvelgiant į bendrą kontekstą – t. y., kad A. L. siekė, jog nukentėjusioji jo nešmeižtų kitiems asmenimis, taip pat, kad dalį kaltinime nurodyto laiko nukentėjusioji pati siuntė žinutes ir su juo bendravo. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu surinktiems ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu patikrintiems įrodymams.
7. Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą.
8. Pagal teismų praktiką sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kelti baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą (pvz., besikartojantys įžeidinėjimai, grasinimai kaip nors pakenkti, priekabiavimas, atviras sekimas, gąsdinantys naktiniai skambučiai, amoralaus pobūdžio SMS žinutės ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-542/2011, 2K-198/2013, 2K-347/2014). Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad BK 145 straipsnio 2 dalies inkriminavimas reikalauja veiksmų sistemiškumo, tie veiksmai turi būti atlikti per palyginti trumpą laiką, vėlesni veiksmai turi būti susiję su ankstesniais, o ne atsitiktiniai veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299/2013). Be to, sistemingas bauginimas visuomet būna nukreiptas į konkretų asmenį, siekiant jam sukelti psichologinį diskomfortą. Veiksnių, kuriuos nukentėjusysis sieja su neigiamu psichologiniu poveikiu, visuma yra individualaus pobūdžio, todėl, vertinant grasinimo realumą, labai svarbu atsižvelgti į tai, kaip jį suprato nukentėjusysis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299/2013).
9. Kai žmogus sistemingai bauginamas naudojant psichinę prievartą, reikalaujama nustatyti bent tris bauginamojo pobūdžio veiksmus, padarytus per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančius kaltininko elgesio kryptingumą bei siekį įbauginti asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-346-942/2018, 2K-269-303/2020, 2K-269-895/2018 ir kt.).
10. Byloje nekyla abejonių, kad nuteistasis A. L. ir nukentėjusioji U. J. kurį laiką draugavo, nors nuteistasis nurodė, kad draugystė nutrūko 2022 m. kovo ar balandžio mėnesį, tačiau nukentėjusioji viso proceso metu nuosekliai aiškino, jog santykius su A. L. nutraukė dar 2022 m. sausio mėnesį. Tai, kad po santykių nutraukimo nukentėjusioji dar kelis kartus susitiko su nuteistuoju ir jam parašė kelis trumpuosius tekstinius pranešimus nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių. Nukentėjusioji U. J. nurodė, su A. L. susitiko, nes norėjo viską išspręsti taikiai, tačiau to padaryti nepavyko, nes nors ji ir buvo A. L. nurodžius, kad blokuoja visus jo numerius, tačiau nuteistasis nesiliovė nei siuntęs pranešimus, nei jos persekiojęs kitokiais būdais.
11. Nuteistasis A. L. savo kaltės nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Iš nuteistojo duotų parodymų pirmosios instancijos teisme, matyti, jog jis visgi pripažino siuntęs trumpuosius tekstinius pranešimus iš numerio +(duomenys neskelbtini) ir savo elektroninio pašto dėžutės, tačiau jų turinį menkino, aiškindamas, kadangi nukentėjusioji U. J. jį šmeižė, menkino jo reputaciją, jis siųstomis žinutėmis norėjo informuoti, jog kreipsis dėl tokio elgesio į teismą. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistasis nei duodamas parodymus teisme, nei savo apeliaciniame skunde nepateikė jokių konkrečių duomenų apie neva nukentėjusiosios netinkamus veiksmus, nenurodė nei kitų susijusių asmenų, nei pateiktos informacijos neigiamo turinio. Dėl to, tokie apeliantų teiginiai vertintini tik kaip pasirinkta gynybos pozicija. Šią išvadą sustiprina ir tai, jog net ir po to, kai A. L. atžvilgiu buvo inicijuotas ikiteisminis tyrimas, šis į teismą dėl savo garbės apgynimo ar kitų teisių pažeidimo nesikreipė. Nors nuteistasis neigia siuntęs pranešimus iš kitų numerių, tačiau tokius jo teiginius paneigia, ne tik nukentėjusiosios nuoseklūs parodymai, tačiau ir pačių siųstų tekstinių pranešimų turinys, iš kurio matyti, jog ne kas kitas, o tik A. L., žinodamas aplinkybes, siuntė pranešimus nukentėjusiajai U. J.. Be to, 2022 m. lapkričio 18 d. vyresniojo tyrėjo R. T. tarnybinis pranešimas ,,Dėl informacijos apie A. L. naudojamą telefoną“, patvirtina, kad A. L. savo SIM kortelę kurios numeris Nr. (duomenys neskelbtini) naudojo telefone, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), jis be savo SIM kortelės, kurios numeris (duomenys neskelbtini), tuo pačiu laiku dar naudojo ir kitas SIM korteles, kurių Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir iš šių papildomai naudotų SIM kortelių, kurių Nr. +(duomenys neskelbtini), +(duomenys neskelbtini), +(duomenys neskelbtini), +(duomenys neskelbtini), buvo siųstos žinutės nukentėjusiajai U. J. (2 t., b. l. 137–138).
12. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nors apeliaciniame skunde menkinamas siųstų pranešimų turinys, tačiau laikotarpiu nuo 2022 m. sausio mėnesio vidurio iki 2022 m. vasario mėnesio vidurio, 2022 m. balandžio 2 d., 2022 m. balandžio 12 d., 2022 m. balandžio 14 d., 2022 m. gegužės 14-15 d., siųstuose pranešimuose ir elektroniniuose laiškuose išsakyti žodžiai negali būti pripažįstami kaip buitinio, tarpasmeninio konflikto dalis. Taip pat apeliaciniame skunde nepagrįstai menkinami nuteistojo veiksmai, kuomet jis prekybos centro ,, (duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje laukė automobilyje „Audi A7“, prie U. J. automobilio „Audi A4“, ateinančios U. J., o jai atėjus, ją stebėjo ir pašalinių žmonių akivaizdoje rodė nepagarbų ženklą – iškėlęs vidurinį pirštą, taip pat automobilyje „Audi A7“, stebėdamas jos automobilį „Audi A4“, laukė ateinančios, o jai išėjus iš grožio salono ,,R. B.“ ir priėjus prie savo automobilio pašalinių žmonių akivaizdoje pavadino ją įžeidžiančiu žodžiu ,,kūrva“ bei jos sekimo 2022 m. spalio 16 d., 2022 m. lapkričio 3 d. Įvertinusi A. L. atliktų veiksmų visumą ir jų intensyvumą, nuteistojo ir nukentėjusiosios santykius, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai nusprendė, jog nukentėjusioji U. J. pagal jos bauginimo procese išreikštų veiksmų išraišką ir kitas aplinkybes tikrai turėjo pakankamą pagrindą bijoti nuteistojo A. L. žinutėse rašomų ir skambučių metu išsakomų grasinimų įgyvendinimo (t. y. jų realumo). A. L. sistemingai baugindamas nukentėjusiąją nuolatinėmis žinutėmis, skambučiais, ne kartą sekdamas įvairiose (duomenys neskelbtini) vietose, žadėdamas sugadinti išleistuvių šventę, išplatinti nuotraukas viešose erdvėse, sukūrė situaciją, kad nukentėjusioji nei mokykloje, nei viešose vietose negalėjo jaustis saugi, priešingai – jautė baimę ir nerimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad U. J. po A. L. veikos prieš ją bijojo eiti į mokyklą, jautėsi nesaugiai, nukentėjusioji suprato jai išsakytas frazes kaip realų pavojų savo gyvybei ir sveikatai, juolab po grasinimo apipilti sieros rūgštimi. Vertinant visumoje, o ne atskiromis sudedamosiomis dalimis, kaip tą bando dirbtinai atkirti apeliantai, A. L. inkriminuota veika akivaizdžiai atitinka tą pavojingumo laipsnį, kuris būtinas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 145 straipsnio 2 dalį kilti. A. L. veiksmai nebuvo atsitiktiniai ar pavieniai, o priešingai – sistemiški ir piktavališki, įžūlūs, trumpųjų tekstinių pranešimų turinys patvirtina, kad jie įžeidžiantys, amoralaus pobūdžio, daug necenzūrinės leksikos, išsakomi įžeidžiantys, bauginantys ketinimai, taip pat įžeidžiai kontaktuojama ne tik su nukentėjusiąja tiesiogiai, bet ir su jos artimos socialinės aplinkos žmonėmis, siekiant jai pakenkti ir pažeminti. A. L. atlikdamas tokius veiksmus suprato, kad sistemingai baugina nukentėjusiąją panaudodamas psichinę prievartą ir nori taip veikti, t. y. veikia tiesiogine tyčia.
13. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl nukentėjusiosios U. J. parodymų vertinimo ir tai, jog nuosprendis grindžiamas tik nukentėjusiosios parodymais. Skundžiamame nuosprendyje pirmos instancijos teismas, nustatydamas tęstinės įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, rėmėsi ne tik nukentėjusios U. J. parodymais, bet ir liudytojų V. J., E. J., K. Š., O. B., I. A., K. V., A. D., K. B., M. L., P. B. parodymais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Be to, apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė ne visada nustatoma tik tiesioginiais įrodymais. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais ar išvestiniais įrodymais, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018, Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019, 2K-226-976/2020).
14. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu apklausti nukentėjusiosios tėvai V. J. ir E. J. nuosekliai patvirtino ką jiems pasakojo dukra ir kaip ji jautėsi dėl A. L. nuolatinio persekiojimo. Liudytoja V. J. nurodė, kad ne kartą rodė A. L. rašytas žinutes, kuriose ne kartą buvo išvadinta necenzūriniais žodžiais, rašoma, kad „pasižiūrėsim, kaip tu rytoj eisi į mokyklą“, taip pat siūloma pasitikrinti automobilio padangas, stabdžius. Po tokių žinučių vykdavo apžiūros prie mokyklos ar nėra kokių nors plakatų ar užrašų ant sienų, taip pat su vyru tikrindavo automobilį. Ne kartą dukra yra sakiusi, kad A. L. persekioja važiuodamas automobiliu. Po jų santykių nutraukimo praėjus mėnesiui laiko skambino A. L. ir paprašė palikti juos ramybėje. A. L. su ja kalbėjo mandagiai, tačiau dar tą pačią dieną dukra parodė jo siųstą žinutę, kur buvo rašoma „tu čia nesiskųs mamai, susitiksime ir išsiaiškinsime viską“. Dėl tokių veiksmų dukra bijojo eiti į mokyklą, todėl tekdavo ją vežti. Taip pat liudytoja nurodė, kad dukra buvo užpulta prie namų su sieros rūgštimi, kas paskatino kreiptis į policiją. Dukra pasakojo, kad grįžusi iš mokyklos prie namų pasistatė automobilį prasidarius automobilio dureles pasisuko paimti kuprinės ir per veidrodėlį pamatė ateinantį A.. Jis priėjęs prie jos pasakė, kad čia yra sieros rūgštis, todėl „dabar tyliai lipi iš automobilio ir eini su juo“. Dukra išlipusi iš automobilio pradėjo bėgti prie darbininkų, kurie remontavo namą šaukdama „gelbėkite“. Po ko A. L. pabėgo. Taip pat jai žinoma, jog dukrą A. L. persekiojo ir tada, kai ji važiavo su klasioku M. L.. Dukra yra pasakojusi ir įvykį apie tai, kad A. L. pripurškė į automobilį dujų sakydamas „mažai verkei tai dar paverksi“, pasakojo ir apie persekiojimą „Dainų slėnyje“. Taip pat nurodė, kad žino, jog A. liepė dukrai nepasakoti apie jų santykius.
15. Nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų ir apeliacinio skundo argumentai, jog liudytojas E. J. apklausos metu nurodė, jog automobilyje nerado vieno kilimėlio, o susirašinėjimuose kalbama ne apie vieną kilimėlį. Nors nuteistasis A. L. neigia purškęs dujas ant automobilio kilimėlio, tačiau nukentėjusioji U. J. nurodė, kad 2022 m. vasario 26 d., jai sėdinti su A. L. automobilyje, pastarasis pasakė ar ji dar nori verkti ir papurškė dujų ant automobilio kilimėlio. Kad automobilyje nerado vieno iš kilimėlių nurodė ir liudytojas E. J., jam dukra prisipažino, jog A. L. ant kilimėlio pripurškė ašarinių dujų. Taip pat liudytojai V. J. ir A. D. nurodė, jog jiems U. J. pasakojo, kad A. L. pripurškė dujų ant automobilio kilimėlių. Atsižvelgus į tai, jog automobilių kilimėliai parduodami ne po vieną vienetą, o komplektais, todėl suprantama, jog A. L. ir U. J. susirašinėdami minėjo ne vieną kilimėlį, o jų komplektą.
16. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog asmenys gyvendami viename mieste gali atsitiktinai susitikti tam tikrose vietose, įstaigose ar kelyje, tačiau visgi nagrinėjamu atveju A. L. susitikimų su U. J., ar aplinkos stebėjimo jos namo laiptinėje negalima vertinti kaip atsitiktinių – tai sisteminiai, suplanuoti, ir gerai apgalvoti nuteistojo veiksmai, subtiliai kuriant įtampos ir baimės atmosferą ir nuolatos ją tyčia didinant. Dėl A. L. veiksmų 2022 m. balandžio 3 d., abejonių nekyla, nes jo kaltę patvirtina tiek nukentėjusiosios U. J. parodymai, kad pastebėjęs ją M. L. vairuojame automobilyje, A. L. persekiojo važiuodamas iš paskos, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos bei persekiodamas mirksėjo tolimosiomis šviesomis ir atsiuntė įžeidžiančio turinio trumpąją žinutę „A tu greita klausyk, kaip jo byby čiulpsi nepykins gal“; ir nurodydamas, perduoti M. L., kad ,,prie papildomos nebereiks stovėti“. Taip pat liudytojas M. L. nurodė, kad važiavo automobiliu su U. J.. Važiuojant (duomenys neskelbtini) prie stiklinio pastato vidurine kelio juosta U. J. pastebėjo A. L. automobilį. Persirikiavo prieš jį, o jis juos sekė iki centrinio stadiono sankryžos. Kai pasuko į kairę pusę, jis sužybsėjęs penkis kartus ilgomis automobilio šviesomis nuvažiavo tiesiai. Paskui juos A. važiavo apie 2 kilometrus U. pamačiusi A. automobilį labai sutriko, gavo šoką. Pasiėmusi telefoną rašė žinutę mamai. Tokiais nukentėjusiosios parodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti.
17. Liudytoja E. K. nurodė, kad buvo įvykis, jog jai grįžtant namo, laiptinėje tarp antro trečio aukšto sutiko A. L., kuris tikriausiai laukė U. J., pamatęs ją pasimetė, atsistojo ir greitai išėjo iš laiptinės. Tuo metu A. L. su U. J. jau nebuvo pora, bet jis dar jos nepaleido. A. L. laiptinėje matė iki įvykio su sieros rūgštimi. U. J. yra pasakojusi, kad kur ji bevažiuotų vis sutinka A. L. automobilį. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo netikėti šiais nesuinteresuotos liudytojos parodymais, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas ir dėl 2022 m. gegužės mėnesio A. L. veiksmų įvertinimo.
18. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir A. L. veiksmų įvertinimu dėl įvykio 2022 m. gegužės 21 d. apie 23.30 val. ,, (duomenys neskelbtini)“. Nors nuteistasis nurodė, jog toje vietoje buvo dėl to, jog ir jis ketino žiūrėti filmą, tačiau visgi jo veiksmai (važiavimas automobiliu ir U. J. stebėjimas bei,,Mesenger“ programėlės pagalba A. D. išsiųstos žinutės turinys „ketvirtadienį ji burna ėmė, tai nesibučiuok:) :) :)“, patvirtina, kad nuteistasis į tą vietą buvo atvykęs ne tik žiūrėti filmo ir ten atsidūrė neatsitiktinai. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo kontekste nuteistojo A. L. atlikti veiksmai buvo vertinami ne tik pagal jų turinį, bet taip pat visi kartu vienoje visumoje, atsižvelgiant į jų kiekį, intensyvumą, laiką, kuomet jie buvo atliekami, todėl vien tai, kad dalyje jų tiesioginiai grasinimai nėra išreiškiami, esant dideliam, sisteminiam agresyvių, netinkamų ir amoralių veiksmų, nukreiptų į U. J., mastui, jie taip pat prisideda prie nuolatinio persekiojimo ir veikos pavojingumo nemenkina ir nešalina.
19. Dėl 2022 m. balandžio 26 d. veiksmų nors skunde pagrįstai pažymima, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. kovo 7 d. išvadoje Nr. 11-2435(22), nurodyta, jog tyrimui pateikti garso įrašai: New Recording 4.m4a ir New Recording 5.m4a yra neištisiniai, sumontuoti ir redaguoti (3 t. b. l. 2–6), tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismas pripažindamas A. L. kaltu rėmėsi ne pačiu įrašu, tačiau iš dalies paties nuteistojo parodymais, kuris pripažino, jog buvo pokalbiai su liudytoja P. B., liudytoja P. B. nurodė, kad po išsiskyrimo A. U. grasino, nurodinėjo su kuo bendrauti. Po to, kai jų draugystė nutrūko, U. iš skirtingų telefono numerių gaudavo žinutes. Kai kurios žinutės buvo grasinančios, kai kuriose U. buvo vadinama negražiais žodžiais. Šios žinutės buvo galimai iš A.. U. pasakojo, kad jos automobilyje A. papurškė dujų. Buvo pokalbis dėl nuotraukų iškabinimo. A. telefonu jai pasakė, kad jei U. kažko nepadarys, tai jis (duomenys neskelbtini) mieste iškabins jos nuotraukas. Su juo bendravo, kad padėtų U. pabaigti šią istoriją. Pokalbius su A. įrašinėjo, kad turėtų įrodymus. Pokalbio metu A. kartais U. grasindavo. U. buvo susikrimtusi. Po išsiskyrimo su U. U. nenorėjo atkurti jų santykių. Jos niekas neprašė įrašinėti pokalbių su U.. Įrašą pateikė U., o ji jį perdavė tyrėjai. A. grasino, kad iškabins jos nuogos nuotraukas po visą A.. Dar grasinimas buvo dėl automobilio. U. išgyveno gaudama grasinimus dėl nuotraukos, automobilio. Išgyveno dėl žinučių, kurias gaudavo iš skirtingų numerių. Pokalbio pradžioje buvo grasinimai dėl U. melo. A. prašė, kad U. nemeluotų apie jį savo draugams. Gautos žinutės yra U. žeminančios. Žinutės būdavo vientisos ir dažnai ateidavo iš skirtingų numerių. U. suprato, kad tai A. rašytos žinutės. U. emocinė būsena buvo bloga. Ji atrodė susikrimtusi, liūdna, išsigandusi. Taigi, nors tarp liudytojos P. B. ir A. L. įvykusių pokalbių įrašai ikiteisminio tyrimo pareigūnui buvo pateikti ne visa apimtimi, tačiau juos pirmos instancijos teismas vertino bendrame kontekste su nukentėjusios U. J., liudytojos P. B., iš dalies paties nuteistojo parodymais, ir padarė pagrįstą išvadą, jog visi aptarti įrodymai sudaro nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, pakankamą A. L. kaltei pagrįsti.
20. Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentais dėl 2022 m. gegužės 23 d. veiksmų. Nors skunde nurodoma, jog šio įvykio nebuvo, nes tuo metu nuteistasis buvo kitoje vietoje – su draugais žaidė pokerį, tačiau tokius A. L. parodymus paneigia, tiek nukentėjusiosios U. J., tiek ir liudytojo A. D. parodymai, kad vakare, važiuojant po šokių pamokos, prieš išleistuves, U. J. vežė namo. Prie žiedo pamatė važiuojantį automobilį „Audi A7“, U. J. pasilenkusi bandė pasislėpti, tačiau jie buvo sekami iki U. J. namų. Nors pirmosios instancijos teismo posėdžio metu gynybos iniciatyva liudytoju buvo apklaustas N. J., kuris nurodė, jog 2022 m. gegužės 23 d. kartu su A. L., (duomenys neskelbtini) miestelyje žaidė pokerį, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio liudytojo parodymais nesivadovavo, nes jų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai, taip pat nors liudytojas nurodė, kad pokerį žaidė ne vieną kartą, tačiau kitų datų negalėjo įvardinti.
21. Taip pat pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas ir dėl A. L. 2022 m. gegužės 24 d. veiksmų įvertinimo. Nuteistasis duodamas parodymus dėl šio epizodo nurodė, kad tą dieną susitikti pakvietė pati U. J.. Kalbėdamas su U. turėjo rankoje buteliuką iš kurio gėrė apie penkis kartus. Dėl šio įvykio U. viską išsigalvojo, nes jis jai negrasino. Tačiau kaip teisingai pažymėta ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, A. L. parodymus paneigia tiek pačios nukentėjusios U. J. parodymai, tiek liudytojos L. O. B., parodymai, kuomet įvykio dieną ji grįžo iš sodo ir matė, U. sėdinčią savo automobilyje, o A. L. stovėjo prie jos automobilio vairuotojo pusėje. Jaunuolis rankoje laike „Sprite“ buteliuką. Pusė buteliuko buvo užpildyta skysčiu. Nematė ar buteliukas buvo atsuktas, nematė, ar jis iš jo gėrė. Matė, kaip U. J. greitai iššoko iš automobilio ir šaukdama „gelbėkite“ pradėjo bėgti prie statybininkų, kurie tuo metu dirbo prie jų namo. U. verkė ir visa drebėjo. Taip pat liudytojas patvirtino savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kur buvo nurodžiusi, kad ji priėjusi prie U. paklausė kas atsitiko, ji jai pasakė, kad tas vaikinas ją pagrasino apipilti rūgštimi. Taip pat liudytojas I. A. nurodė, kad įvykio metu remontavo renovuojamo namo laiptus ir išgirdo, kai mergina pradėjo rėkti „gelbėkite“. Tuo metu jis buvo nuo jos nusisukęs. Ji užbėgo priešas jį ant laiptų ir pasakė, kad jaunuolis nori jai kažką padaryti. Atsisukęs pamatė jaunuolį, jis rankoje laikė buteliuką, Kai į jį atsisuko jis iš karto pradėjo bėgti sakydamas: „aš tave dar pasigausiu“. Ji sakė „gelbėkite, padėkite“. Suprato, kad ji prašė ją gelbėti nuo jaunuolio. Jo rankose buvo žalias buteliukas panašus į „Sprite“ buteliuką. Liudytojai L. O. B. ir I. A. atpažino, kad prie U. J. automobilio buvo būtent A. L.. 2022 m. rugsėjo 13 d. apžiūros protokole aprašyti vaizdo registratoriaus vaizdo ir garso įrašai patvirtina, kad nukentėjusioji buvo labai išsigandusi, susijaudinusi, todėl nors iš A. L. paimtame „Sprite“ buteliuke, nerasta sieros rūgšties, tačiau akivaizdu, jog nukentėjusioji jai išsakytus grasinimus vertino rimtai ir kaip realius, nuteistojo bijojo, patyrė emocinių išgyvenimų ir didelį išgąstį.
22. Dėl visų kitų apeliantų skunde išsakytų subjektyvių situacijos vertinimų teisėjų kolegija pasisako apibendrintai, nurodydama ir pakartodama, kad nors iš pirmo žvilgsnio tam tikros A. L. įvykdyto nusikaltimo sudėtinės dalys gali atrodyti kaip neužtraukiančios baudžiamosios atsakomybės, tačiau nustačius akivaizdų tęstinį veikos pobūdį visi tokie veiksmai vertinami visumoje, atsižvelgiama į veikos intensyvumą, sistemiškumą, pobūdį, be to esminis dalykas yra ir tai, kaip pati nukentėjusioji U. J. juos suprato ir identifikavo.
23. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistojo A. L. ir jos gynėjo apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl jo kaltės. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis ir jo gynėjas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl A. L. kaltės bei jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.
24. Teisėjų kolegija aptartų duomenų pagrindu sprendžia, kad 2024 m. balandžio 2 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti teismo nuosprendį dėl nuteistojo A. L. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytų priežasčių, nėra jokio teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nuteistojo A. L. ir jo gynėjo advokato Ramūno Mikulsko apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.