Telšių apylinkės teismo nuosprendis

civilinės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Levanita“ atstovams S. L. ir advokatei K. A.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

S. O., asmens kodas , gimęs Norvegijoje, T., Norvegijos pilietis, nevedęs, dirbantis slaugos darbuotoju Visuomeniniame namų priežiūros ūkyje prie F. savivaldybės, gyvenantis F., Norvegijoje, gyvenama vieta nedeklaruota, ankščiau teistas 1 kartą: 2003-07-22 N. rajono teismo 60 dienų laisvės atėmimo už asmens iki 14 metų įtraukimą į seksualinę veiklą,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. O. pažeidė viešąją tvarką (viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką), o būtent: 2014 m. rugpjūčio 24 d., apie 00.59 val., UAB „Levanita“ patalpose, viešbutyje „Palma“, adresu Mažeikiai, Respublikos g. 27, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, reikšdamas nepasitenkinimą jam užsakytu kambariu, esančiu trečiame aukšte, sukėlė triukšmą, susistumdė su jį į viešbutį atlydėjusiu asmeniu, nusileidęs į pirmą aukštą, administratorei I. G. bandant kaltinamąjį nuraminti, t. y. pasiūlius jį palydėti į kambarį, stipriai suspaudė jos ištiestą dešinę ranką, nukentėjusiajai išlaisvinus ranką ir vėl padavus ranką įtariamajam, tikslu jį nuraminti ir palydėti į užsakytą kambarį, vėl suspaudė I. G. dešinę ranką, padarydamas nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą dešinėje plaštakoje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko, nukentėjusiajai I. G. užlipus laiptais aukštyn ir priėjus prie savo darbo stalo bei apsaugos pulteliu kviečiant pagalbą, jis tyčiodamasis numetė nuo stalo svečių knygą bei skambutį, po to rankomis suėmęs ir bandydamas apversti stalą, numetė ant jo buvusį kompiuterio monitorių, dėl ko buvo nutraukti laidai ir sugadinta kompiuterinė programa „Partner”, nukentėjusiajai I. G. pasitraukus prie lango, jis paėmęs tuščią 20 litrų vandens talpą, ja du kartus smūgiavo į lango stiklą, po to, bandydamas stiklą išdaužti, paėmė vandens aparatą, kuriuo du kartus smogė į lango stiklą, taip vandens aparatą tyčia numesdamas ir jį sudaužydamas bei aparatui nukritus ant grindų nuskeldamas keramikinę grindų plytelę, nukentėjusiajai I. G. iš išgąsčio išbėgus į lauką ir kviečiant pagalbą, jis demonstratyviai ėjo jai iš paskos, taip ją baugindamas bei demonstruodamas ypatingą nepagarbą bei įžūlumą, nukentėjusiosios akivaizdoje, nusimovęs kelnes šlapinosi gatvėje prie viešbučio, tokiu savo įžūliu elgesiu, patyčiomis ir vandališkais veiksmais jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, kadangi viešbučio svečiai dėl sukelto triukšmo pasijuto nesaugūs ir šokiruoti, bei sugadindamas svetimą turtą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB „Levanita”) padarė 839 eurų turtinę žalą ir sugadindamas įmonės turtą, sutrukdė normaliam jos darbui.

Motyvuojamoji dalis

Iš I. G. asmens sveikatos istorijos kopijų matyti, kad 2014-08-26 nukentėjusioji kreipėsi į gydymo įstaigą dėl 2014-08-24 patirtos traumos. Buvo išsigandusi, neužmigo. Nustatytas dešinės plaštakos išorinėje pusėje ties I – II delnikauliais 3 cm x 2 cm poodinė kraujosruva. Diagnozė: dešinės plaštakos sumušimas, ūminė reakcija į stresą. 2014-08-27 psichiatro konsultacija: ūminė reakcija į stresą. Atlikus nukentėjusiosios dešinės plaštakos rentgenologinį tyrimą, gauta radiologo išvada: be trauminės kilmės (be rentgenologinių) pakitimų. 2014-09-11 I. G. leista dirbti (1 t. 47–50 b. l.).

Įrodymų vertinimas.

BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas.

Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnio 1 dalį gali būti traukiama tik konstatavus, kad visuomenės rimtis ir tvarka buvo realiai sutrikdytos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šias pasekmes, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-397/2005, 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009).

Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Kasacinės instancijos teismo praktikoje įžūlūs veiksmai asmeniui inkriminuojami paprastai tada, kai jie susiję su akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-122/2008, 2K-412/2009, 2K-587/2007). Kadangi šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti padarinius realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką.

Grasinimai – tai žmonių bauginimas žodžiais ar veiksmais (garsus rėkimas, šaudymas, pavojų keliančių daiktų demonstravimas (mojavimas peiliu, lazda, grasinimas ginklu) ir pan.).

Patyčios – tai demonstratyvus ciniškas žmonių orumo ir garbės žeminimas įvairiais žodžiais ir veiksmais (vadinant žmogų žeidžiančiais žodžiais, atliekant žeidžiančius veiksmus ar rodant atitinkamus gestus, apipilant skysčiu ar apspjaudant, juokiantis iš neįgalaus, ligonio ar nusenusio žmogaus ir pan.).

Vandalizmas – tai betikslis, beprasmis, nemotyvuotas kultūros, meno vertybių, kitokio turto niokojimas parkuose, skveruose, kapinių, kultūros ir kulto pastatų, namų fasadų, vitrinų ir kitokių objektų dergimas, niokojimas bei naikinimas. Bet kokio turto, neatsižvelgiant į jo vietą, paskirtį, kultūrinę, inžinerinę ir socialinę vertę, gadinimas negali būti vertinamas kaip vandalizmas. Pažymėtina, kad atsakomybė už turto gadinimą bei naikinimą yra numatyta ir kitose baudžiamojo įstatymo normose (kasacinė nutartis Nr. 2K-513/2010).

Veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje, yra padaroma tyčia. Viešosios tvarkos sutrikdymas gali pasireikšti tiek kaltininko tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t.t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-02 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7- 404/2014).

Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo S. O. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Surinktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių S. O. kaltę dėl BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymo.

Kaltinamojo gynėjas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad kaltinamojo veiksmai dėl viešbutyje buvusio turto sugadinimo turėjo būti kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnį. Su tokia kaltinamojo pozicija nesutiktina. BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Teismo vertinimu viešbutyje buvusio turto – nuskeltos grindų plytelės, vandens aparato sudaužymas, monitoriaus nuvertimas, šioje baudžiamojoje byloje su kitais kaltinamojo atliktais veiksmais jų bendrame kontekste vertintini kaip BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis. Kadangi kaltinamasis niokodamas viešbučio turtą, siekė parodyti nepagarbą visuomenei, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą, todėl jo veiksmai – nuskelta grindų plytelė, vandens aparato sudaužymas, monitoriaus nuvertimas – vertintini kaip pažeidžiantys viešąją tvarką, įžūlūs bei vandališki.

Svetimo turto sugadinimas vandališkais veiksmais yra BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymis. Tuo tarpu idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra toks atvejis, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų skirtingose baudžiamojo įstatymo normose. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai viena baudžiamojo įstatymo norma padarytos veikos neaprėpia. Šiuo atveju yra konstatuota, kad kaltinamasis tyčia sudaužė viešbučio priimamajame buvusį vandens aparatą, nuskėlė grindų plytelę, numetė monitorių ir tokias veiksmais padarė žalą. Tokia veika, kurios metu sugadintas turtas, pripažinta vandališkais veiksmais, kas, kaip minėta, yra BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis. BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis taip pat yra turto sugadinimas arba sunaikinimas. Taigi atsakomybę už S. O. veiką tiek, kiek ji pasireiškė vandališkais veiksmais, ko pasėkoje buvo apgadintas viešbutyje buvęs turtas, numato dvi baudžiamojo įstatymo normos. Todėl šiuo atveju kyla šių normų kaip visumos ir dalies konkurencija, kur visuma pagal byloje nustatytas aplinkybes būtų BK 284 straipsnio 1 dalis, o dalis – BK 187 straipsnio 1 dalis. Todėl esant visumos ir dalies konkurencijai, turi būti taikoma tik bendrą visumą nustatanti norma, nes būtent ji atitinka visus padarytos veikos požymius. Minėtos normų konkurencijos atveju nusikalstama veika turėtų būti papildomai kvalifikuota ir pagal BK straipsnį, numatantį atsakomybę ir už tam tikrą nusikalstamos veikos dalį, įeinančią į visumą, tik vieninteliu atveju – kai ši dalis būtų pavojingesnė nei pati visuma. Šiuo atveju tiek BK 284 straipsnio 1 dalis, tiek ir BK 187 straipsnio 1 dalis sankcijos numato griežčiausią bausmę laisvės atėmimą iki dviejų metų, taip pat numatytos ir alternatyvios bausmės. Tačiau skirtingai nei BK 187 straipsnio 1 dalis, BK 284 straipsnio 1 dalis numato ir alternatyvią laisvės atėmimui bausmę areštą, kas rodo, kad už pastarąją veiką numatyta atsakomybė yra netgi griežtesnė nei už veiką pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, kurios sankcijoje arešto bausmė nenumatyta. Todėl tokioje situacijoje sutapties taikymas negalimas.

Kaltinamojo gynėjas prašė kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį.

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, 2) ir savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, 3) ir susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu, 4) ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio įstatymo pagrindu asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant visoms jame išvardytoms būtinoms sąlygoms.

Viena iš būtinų sąlygų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, jog asmuo savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo. Kaltinamasis atlygino turtinę žalą nukentėjusiajai I. G., civiliniams ieškovams Šiaulių teritorinei ligonių kasai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui, tačiau jis savo noru neatlygino, nesusitarė dėl šios žalos atlyginimo ir nepašalino žalos padarytos UAB „Levanita“, nors žalos padarymo faktą pripažino. Taip pat byloje nėra įrodymų, kad kaltinamasis būtų susitaikęs su asmenimis, kuriems jis atlygino žalą, t. y. su nukentėjusiąja I. G., civiliniais ieškovais Šiaulių teritorine ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriumi.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad S. O. nėra įvykdęs visų būtinų sąlygų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, todėl negalima taikyti BK 38 straipsnio nuostatų ir atleisti S. O. nuo baudžiamosios atsakomybės.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir tai, kad jis savo noru dalį žalos atlygino (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinant aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, siekia tinkamai pritaikyti įstatymą konkrečiam atvejui, siekė, kad paskirtoji bausmė būtų teisingos ir kad būtų pasiekti bausmės tikslai, todėl skirdamas bausmę kaltinamajam S. O., atsižvelgia į tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, į tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atsižvelgia į įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, į kaltinamojo šeimyninę padėtį, taipogi įvertinant kaltinamojo asmenybę: anksčiau teistas Norvegijoje, tačiau nesant duomenų apie teistumo trukmę, laikytina, kad teistumas išnykęs (1 t. 93 b. l.), administracine tvarka nebaustas, be pastovios gyvenamosios vietos, nevedęs, dirba slaugos darbuotoju Visuomeniniame namų priežiūros ūkyje prie F. savivaldybės (1 t. 94 b. l.), dalį civilinių ieškinių yra atlyginęs (2 t. 49–52, 60 b. l.). Skiriant bausmę, taip pat atsižvelgtina į tai, kad padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas ir nusikalstama veika yra baigta. Taip pat atsižvelgtina, kad kaltinamasis, gyvendamas Norvegijoje ir būdams šios šalies pilietis, visada atvykdavo į bylos nagrinėjimą iš anksto suderintu laiku ir dėjo pastangas, kad byla būtų išnagrinėta kaip galima greičiau. Taip pat atsižvelgtina į BK 55 straipsnio nuostatas, numatančias, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Įvertinus tai, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam bausmę – baudą mažesnę už vidurkį.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 14,92 € civilinį ieškinį už nukentėjusiosios I. G. gydymą (1 t. 156–149 b. l.), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius byloje pareiškė 114,05 € civilinį ieškinį dėl nukentėjusiajai I. G. išmokėtos ligos pašalpos (1 t. 152–154 b. l.). Civilinė ieškovė I. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 868,86 € (3000,00 Lt) € neturtinės žalos atlyginimo (2 t. 34–36 b. l.), tačiau 2015-05-21 gautas prašymas, kuriami ji nurodė, kad kaltinamasis su ja visiškai atsiskaitė ir prašo leisti atsiimti civilinį ieškinį.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis 2015-04-16 savo noru atlygino civiliniams ieškovams Šiaulių teritorinei ligonių kasai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui padarytą žalą (2 t. 49–50, 51–52 b. l.), o nukentėjusioji I. G. atsisakė reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo (2 t. 60 b. l.), civilinių ieškovų Šiaulių teritorinė ligonių kasos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus civiliniai ieškiniai atmestini ir priimtas nukentėjusiosios I. G. atsisakymas nuo civilinio ieškinio.

Civilinės ieškovės baudžiamojoje byloje UAB „Levanita“ atstovai teisiamojo posėdžio metu atsisakė civilinio ieškinio dalyje dėl nuskeltos viešbutyje keramikinės grindų plytelės, t. y. dėl 3278,78 €, taip pat atsižvelgdami į vandens aparato nusidėvėjimą dėl šio aparato sugadinimo patirtą žalą mažino 310,94 €. Kitoje dalyje ieškinį palaikė, t. y. dėl kompiuterinės įrangos remonto prašė iš kaltinamojo priteisti 995,75 € ir dėl sugadinto vandens aparato – 500 €, iš viso prašė priteisti iš kaltinamojo 1455,75 € turtinės žalos patirtos dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje. Byloje kilo ginčas dėl UAB „Levanita“ pareikšto ieškinio.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis).

Pagal teismų formuojamą praktiką dėl įrodymų vertinimo civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011 ir kt.).

Civilinės ieškovės baudžiamojoje byloje atstovai žalos dydį dėl sugadinto vandens aparato įrodinėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pardavimo automatai“ 2014-09-15 pateiktu komerciniu pasiūlymu, kuriame nurodyta, jog naujo vandens aparato „K. A. V-205B“ kaina su PVM yra 2800 Lt (1 t. 10–24 b. l.). Taip pat į bylą pateikė 20011 m. sausio 15 d. panaudos sutartį, iš kurios matyti, kad vandens aparatą UAB „Levanita“ panaudos pagrindais yra išnuomojusi UAB „Torvila“, o šios sutarties 5 punkto 3 papunktyje numatė, kad nuomininkas, t. y. UAB „Torvila“, sugadinusi įrenginį, privalo atlyginti nuomotojui, t. y. UAB „Levanita“, padarytus nuostolius (2 t. 19–20 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu UAB „Levanita“ atstovai paaiškino, kad rengiant panaudos sutartį buvo padarytas rašymo apsirikimas ir neteisingai nurodytos šalys, t. y. panaudos sutartyje nurodytas nuomotojas yra UAB „Levanita“, o nuomininkas UAB „Torvila“, kai tuo trapu turėjo būti nurodyta, jog nuomotojas yra UAB „Torvila“, o nuomininkas – UAB „Levanita“. Todėl vadovaujantis šia panaudos sutartimi, UAB „Levanita“, kaip nuomininkas, yra atsakinga už sugadintą vandens pilstymo aparatą ir privalės nuomotojui atlyginti padarytus nuostolius. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis turi UAB „Levanita“ atlyginti už sugadintą vandens aparatą.

Teismas tokį UAB „Levanita“ atstovų paaiškinimą dėl panaudos sutarties šalių laiko prieštaraujančiu CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam teisiniam reglamentavimui, kur nurodyta, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. UAB „Levanita“ atstovai nepateikė į bylą rašytinių įrodymų, jog panaudos sutartis yra negaliojanti ar šalių susitarimu pakeista (CK 6.223 str.). Priešingai UAB „Levanita“ atstovai nuosekliai įrodinėjo, kad panaudos sutartis yra galiojanti, tik yra padaryta rašymo apsirikimo klaida nurodant šalis. Teismas sutinka su kaltinamojo gynėjo nuomone, kad šioje panaudos sutartyje yra ir daugiau netikslumų, kurių vienas – sutarties sudarymo data „20011 m. sausio 15 d.“, be to sutartyje susitariant dėl dalyko nėra konkrečiai įvardinta dėl kokio karšto/šalto vandens aparato sutarties šalys susitarė (Panaudos sutarties 1 punkto 1 papunktis). Byloje taip pat nėra vandens aparato perdavimo-priėmimo akto, kuris patvirtintų, kad tikrai UAB „Torvila“ perdavė UAB „Levanita“ vandens aparatą. Be to, UAB „Levanita“ nepateikė šio aparato įsigijimo dokumentų ir įrodymų apie išnuomoto aparato vertę. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikytina, kad civilinės ieškovės UAB „Levanita“ atstovai neįrodė, jog UAB „Levanita“ patyrė turtinę žalą dėl sugadinto vandens aparato.

Taip pat civilinio ieškovo UAB „Levanita“ atstovai prašė iš kaltinamojo priteisti 995,75 € turtinės žalos patirtos dėl sugadintos kompiuterinės įrangos remonto.

Pagal CK 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Turtine žala laikoma tokia žala, kai nukenčia asmens ekonominiai interesai. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes.

Civilinio ieškovo UAB „Levanita“ atstovai turtinę žalą patirtą dėl kompiuterinės įrangos remonto grindė 2014-08-29 išrašyta sąskaita faktūra Nr. AK027 už 3300 Lt (955,75 €) sumą (1 t. 17 b. l.), 2014-08 atliktų darbų žurnalu (1 t. 18 b. l.), 2014-08-29 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitu Serija Nr. 6272318 (2 t. 44 b. l.).

Iš UAB „Sonex“ PVM 2007-09-19 sąskaitos faktūros matyti, kad UAB „Levanita“ yra įsigijusi kompiuterinę techniką (2 t. 43 b. l.).

Iš 2014-08-29 išrašytos sąskaitos faktūros Nr. AK027 matyti, kad A. K., vykdantis individualią veiklą, suteikė UAB „Levanita“ asmeninių kompiuterių ir kompiuterinės įrangos remonto, priežiūras ir panašias paslaugas ir išrašė sąskaita faktūrą 3300 Lt (955,75 €) sumai. Teisiamojo posėdžio metu A. K. apklaustas liudytojų parodė, kad jis vykdo individualią veiklą ir jam išduotojo pažymoje dėl individualios veiklos vykdymo yra nurodyta jo teikiamos paslaugos rūšis – asmeninių kompiuterių ir kompiuterinės įrangos remonto, priežiūros ir panašių paslaugų teikimas, todėl jis atlikęs UAB „Levanita“ priklausiusio stacionaraus kompiuterio remonto darbus, negalėjo sąskaitoje faktūroje nurodyti kitokio suteiktų paslaugų pavadinimo.

Iš 2014-08-29 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvito Serija Nr. 6272318 matyti, kad UAB „Levanita“ apmokėjo 2014-08-29 sąskaitą faktūrą Nr. AK027.

Iš atliktų darbų žurnalo už 2014-08, kuris užpildytas 2014-08-29, matyti, kad A. K. suteikdamas kompiuterio remonto paslaugas, tvarkydamas UAB „Levanita“ priklausiusį kompiuterį atliko skubius instaliavimo darbus, skubius duomenų atstatymo (specialių programų atkūrimo), monitoriaus gedimo nustatymo (atsiranda artefaktai, reikia keisti) darbus, kamerų įrašymo, kietojo disko keitimo darbus ir šių darbų apimtis yra 25 valandos. Teisiamojo posėdžio metu A. K. apklaustas liudytoju parodė, kad jis šiuos darbus atliko UAB „Levanita“ vadovo prašymu. Darbus turėjo atlikti skubiai, nes neatkūrus programų būtų buvę prarasti duomenys ir UAB „Levanita“ būtų reikėję brangiai mokėti už naujų programų įsigijimą. Kompiuteris veikė, bet strigo programos, todėl buvo sudėtinga juo naudotis. Buvo būtina keisti kietąjį diską, nes jis buvo sugadintas, todėl atstatytus duomenis reikėjo perkelti į kitą kietąjį diską ir atlikti instaliavimo darbus. Jis pradžioje kelis kartu bandė su specialiomis programomis atkurti sugadinto kietojo disko duomenis (vienas kartas trunka apie 3-4 valandas), tačiau nepavykus turėjo keisti kietąjį diską ir atlikti instaliavimo darbus. Kamerų įrašymo darbai, kurie truko 4-5 valandas (darbus įvertino 400 Lt (115,85 €), tačiau šis darbas nebuvo susijęs su kompiuterio sugadinimu. UAB „Levanita“ vadovui prašant jis turėjo įrašyti kamerų vaizdą iš įvykio, kurio metu buvo sugadintas kompiuteris, nes neveikė kamerų įrašymo įrenginys, kuris buvo sugedęs ir jo gedimas visai nebuvo susijęs su kompiuterio sugadinimu. Neveikiant kamerų įrašymo įrenginiui, jei nebūtų jis vaizdo įrašęs iš sugadinto kompiuterio, būtų reikėję prie kamerų jungti kitą kompiuterį ir instaliuoti specialią programą. Monitorius veikė, tačiau periodiškai atsirasdavo artefaktai, todėl būtina buvo tvarkyti.

Teismas sutinka, kad dėl kaltinamojo veiksmų sugedus kompiuteriui buvo būtina skubiai atkurti prarastus duomenis, pakeistus kietąjį diską atlikti instaliavimo darbus, sutvarkyti monitorių, kuris periodiškai mirguliavo, nes UAB „Levanita“ įvykio metu valdė viešbutį „Palma“ ir jai reikėjo vykdyti buhalterinę apskaitą, atlikti kitas funkcijas, kurių atlikimui reikalinga kompiuterinė įranga su specialiomis programomis („Rezervation Partner“, „Skipe“, pokalbių apskaitos sistema ir kt.) susijusiomis su viešbučio veikla. Tačiau kaip paminėjo pats kompiuterį tvarkęs liudytojas A. K., kamerų vaizdo įrašymą jis atliko atstatant duomenis iš sugadinto kietojo disko, nes neveikė kamerų įrašymo įrenginys, kurio gedimas nebuvo įtakotas kaltinamojo veikos. Kad video sistemoje, į kurią įeina ir kameros, buvo įrengtas skaitmeninis 16 kanalų įrašymo įrenginys, matyti iš byloje esančios Video sistemos įrengimo sąmatos (2 t. 22 b. l.). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kamerų įrašymo įrenginio gedimas nebuvo susijęs su kaltinamojo veiksmais. Todėl nenustačius priežastinio ryšio tarp būtinybės įrašyti kamerų vaizdą ir kaltinamojo veiksmų, kurie kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, laikytina, kad civilinė ieškovė UAB „Levanita“ neįrodė, kad išlaidas dėl kamerų įrašymo patyrė dėl kaltinamojo veikos. Atsižvelgiant į tai, kad darbus atlikusio specialisto vienos valandos darbas vertinamas 100 Lt, o kaip nurodė šiuo darbus atlikęs A. K., kamerų vaizdo įrašymo darbai užtruko 4-5 valandas, todėl reikalavimas dalyje dėl UAB „Levanita“ patirtų išlaidų už kompiuterio remonto darbus mažintinas 115,85 € (400 Lt) suma.

Atsižvelgiant į tai, kad tarp kaltinamojo S. O. nusikalstamos veikos ir civilinės ieškovės UAB „Levanita“ patirtos turtinės žalos dėl skubių instaliavimo darbų, duomenų atstatymo (specifinių programų atkūrimas), monitoriaus gedimo, kietojo disko keitimo yra priežastinis ryšys, o tarp kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ir vaizdo kamerų įrašymo darbų nenustatytas priežastinis ryšys, civilinis ieškinys dalyje dėl žalos patirtos už kompiuterinės įrangos remontą, mažintinas iki 839,90 € (iš 955,75 € išlaidų už kompiuterio remonto darbus atimti 115,85 € už kamerų vaizdo įrašymą). Tai gi, iš kaltinamojo S. O. priteistina 839,90 € civiliniam ieškovui UAB „Levanita“ turtinei žalai atlyginti, o likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl atstovavimo išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti arba jų dydį sumažinti. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-523/2012 ir kt.). Civilinė ieškovė UAB „Levanita“ prašo už advokatės paslaugas iš kaltinamojo priteisti 435,00 € sumą. Bylos duomenimis nustatyta, kad civilinės ieškovės UAB „Levanita“ atstovė advokatė K. A. atstovavo UAB „Levanita“ interesus ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, dalyvavo visuose teismo posėdžiuose. Kaip matyti iš UAB „Levanita“ pateikto 2015-04-13 pinigų priėmimo kvito Serija LAT Nr. 824301, UAB „Levanita“ patyrė 435,00 € už advokatės paslaugas atstovaujant civilinės ieškovės interesus (2 t. 45 b. l.). Tačiau įvertinus bylos pobūdį bei jos aplinkybes, teisme vykusių posėdžių skaičių ir trukmę, civilinio ieškovo atstovo advokato darbo ir laiko sąnaudas ginant civilinio ieškovo interesus, suteiktų paslaugų apimtį, teismas daro išvadą, kad civilinio ieškovo prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma yra aiškiai per didelė, ji neproporcinga advokato įdėtam darbui atstovaujant civilinį ieškovą, todėl ši suma mažintina iki 376,00 € ir priteistina iš kaltinamojo S. O..

2014-09-17 nutarimus S. O. paskirta kardomoji priemonė 7000 Lt užstatas (1 t. 114–115, 116 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus kardomoji priemonė panaikintina ir S. O. grąžintinas užstatas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas spręstinas vadovaujantis BPK 94 straipsniu: vandens aparatas, kompiuterio monitorius, palikti saugojimui UAB „Levanita“ direktoriui S. L. (1 t. 56 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini UAB „Levanita“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 296, 297, 301 – 305, 307 straipsniais, teismas

nusprendė:

S. O. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 15 (penkiolikos) MGL (564,90 eurų) baudą.

Civilinės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Levanita“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš S. O. 839,90 € (aštuonis šimtus trisdešimt devynis eurus 90 ct) turtinės žalos atlyginimą civilinei ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Levanita“. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš kaltinamojo S. O. civilinei ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Levanita“ 376,00 € (tris šimtus septyniasdešimt šešis eurus 00 ct) proceso išlaidų.

Išaiškinti nuteistajam, kad bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801. Sumokėjęs baudą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus.

Priimti nukentėjusios ir civilinės ieškovės I. G. atsisakymą nuo civilinio ieškinio ir bylą toje dalyje nutraukti.

Civilinių ieškovų Šiaulių teritorinės ligonių kasos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus civilinius ieškinius atmesti ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Kaltinamajam S. O. paskirtą kardomąją priemonę – užstatą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir grąžinti S. O. sumokėtus kaip užstatą 2027,34 € (7000 Lt).

Daiktus, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vandens aparatą, kompiuterio monitorių, paliktus saugoti UAB „Levanita“ direktoriui S. L., nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti UAB „Levanita“.

Išaiškinti, jog baudos bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22-25 straipsniai. Baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai. Jeigu nuteistasis per teismo nustatytą terminą nesumokėjo jam paskirtos baudos, baudos bausmė vykdoma priverstinai.

Teismas išaiškina nuteistajam, kad jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Mažeikių rajono apylinkės teismą.