Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Šilalės rajono apylinkės teismo teisėjas Osvaldas Briedis, sekretoriaujant Virginijai Makarienei, dalyvaujant ieškovei V. M., jos atstovui advokatui B. S., atsakovei ir atsakovo T. M. atstovei J. M., jų atstovui advokatui K. S. trečiojo asmens Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms I. M., R. K., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovams J. M. ir T. M., tretiesiems asmenims Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir P. K. dėl iškeldinimo iš buto nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis asmuo P. K. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta asmeniškai. P. K. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose dalyvauti teismo posėdyje P. K. noro nepareiškė, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Prie šios bylos prijungta civilinė byla Nr. 2-326-439/2014.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš šalių liudytojų A. M., B. G. – G. paaiškinimų, rašytinės bylų medžiagos nustatyta, kad ieškovė nuo vaikystės su mama J. M. gyveno močiutės V. M. gyvenamajame name. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matosi, kad gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais ir žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini), V. M. nuosavybės teise įgijo pagal paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą 2008-06-02 (c. b. Nr. 2-326-439/2014, b. l. 13-15). V. M. gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), deklaravo nuo 2011-03-07, o nuo 2013-10-28 ji deklaravo ir sūnaus L. M., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą (c. b. Nr. 2-326-439/2014, b. l. 7,11). J. M. su nepilnamečiu sūnumi T. M., gim. (duomenys neskelbtini) šiuo adresu gyvenamąją vietą deklaravo nuo 2011-03-07 (c. b. Nr. 2-326-439/2014, b. l. 9,10,12).

Iš šalių ir liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad gyvenamojo namo savininke tapus ieškovei juo šalys naudojosi kartu žodiniu susitarimu. Ieškovė su sūnumi L. ir sugyventiniu A. M. naudojasi gyvenamojo namo dalimi plane pažymėtu indeksais Nr. 1-4, 12-69 kv. m. ir 1-5, 13,11 kv. m. Atsakovė su sūnumi T. naudojasi patalpomis Nr. 1-2, 13,62 kv. m. ir 1-6 17,68 kv. m. (c. b. Nr. 2-326-439/2014, b. l. 16). Nors šalys ir nebuvo sudarę panaudos sutarties, tačiau iš šalių paaiškinimų matosi, kad ieškovė neterminuotai leido atsakovams neatlygintinai gyventi jai nuosavybės teise priklausančiame name, valdyti jo dalį, tvarkyti, naudotis juo. Pagal CK 6.629 str. 2 d. neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai taikomos atitinkamos šio kodekso normos reglamentuojančios nuomos santykius. Remiantis CK 6.629 str. 2 d. ir 6.478 str. 1 d. panaudos sutartis sudaroma ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė, tačiau šios įstatymo reikalaujamos rašytinės formos nesilaikymas nedaro sandorį negaliojančiu ir nepaneigia panaudos sutartinių santykių. CK 1.93 str. 2 d. nustatyta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Šiuo atveju bylos rašytiniai įrodymai, tai yra pažymos apie šalių deklaruotą gyvenamąją vietą, 2014-08-26 Šilalės rajono apylinkės teismo nutartis, kuria priimtas ieškovės V. M. atsisakymas nuo ieškinio dėl J. M. iškeldinimo (c. b. Nr. 2-326-439/2014, b. l. 95) patvirtina, o be to ir šalys pripažįsta, kad tarp ieškovės ir atsakovų buvo susiklostę neterminuotos žodinės panaudos santykiai ir namo dalimi atsakovai naudojasi neatlygintinai (CK 6.629 straipsnio 1 dalis). Tokią praktiką yra suformavęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo C. b. skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2004).

Remiantis CK 6.642 str. 1 d., kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino. Įspėjimas yra juridinis faktas, nutraukiantis turto panaudos sutartį, tačiau įstatymas nenumato nei tokio įspėjimo formos, nei detalizuoja reikalavimus įspėjimo turiniui, svarbu, kad viena šalis būtų informuota apie kitos šalies valią nutraukti sutartį. Tokio įspėjimo esmė yra ta, kad kita šalis galėtų tinkamai pasiruošti ir grąžinti tai, ką yra gavusi pagal panaudos sutartį, susirandant kitą lygiavertį daiktą. Nagrinėjamos bylos atveju įspėjimo termino prasmė yra ta, kad atsakovas turėtų pakankamai laiko pasiruošti ir persikelti į kitas gyvenamąsias patalpas. Iš trečiojo asmens Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos medžiagos matosi, kad socialinei darbuotojai 2015-01-27 paaiškinime atsakovė J. M. nurodė, kad dukra V. M. liepia jai išsikraustyti iš namų, tačiau ji nenori išsikraustyti ir prašymą socialiniam būstui rašyti atsisako (b. l. 70). Pats kreipimasis į teismą pareiškiant ieškinį taip pat laikytinas tinkamu informavimu (įspėjimu) apie ieškovo valią nutraukti panaudos sutartį. Iš civilinės bylos Nr. 2-326-439/2014, medžiagos nustatyta, kad ieškovė 2014-04-09 ieškiniu kreipėsi į teismą dėl iškeldinimo iš jai nuosavybės teise priklausančio namo. Nagrinėjamoje byloje V. M. dėl atsakovų iškeldinimo į teismą kreipėsi 2015-01-21. Todėl laikytina, kad atsakovai jau daugiau kaip trys mėnesiai yra informuoti apie ieškovės valią nutraukti panaudos sutartį, ir atitinkamai laikytina, kad CK 6.642 str. 1 d. reikalavimai nutraukiant panaudos sutartį yra įvykdyti (Pvz. 2015-05-07 Kauno apygardos teismo nutartis c. b. Nr. e2A-733-230/2015).

Kadangi atsakovai tebegyvena ginčo patalpose ir po to, kai ieškovas kreipėsi į teismą dėl jo iškeldinimo, todėl netgi laikant, kad ieškovė nesilaikė 3 mėnesių įspėjimo termino apie panaudos sutarties nutraukimą, toks nesilaikymas jokių neigiamų pasekmių atsakovams nesukėlė, nes jie ir suėjus trijų mėnesių terminui nuo kreipimosi į teismą (kai atsakovams tapo žinoma apie ieškovo valią sutartį nutraukti) neatlaisvino patalpų, kitos gyvenamosios patalpos neieškojo ir toliau liko gyventi ieškovei nuosavybės teise priklausančioje namo dalyje. Dėl to ieškovė kaip patalpų savininkė įgijo teisę reikalauti iškeldinti atsakovą iš patalpų, remiantis CK 4.98 straipsniu, pagal kurį turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Atsakovai pasibaigus panaudos teisiniams santykiams nebeturi teisėto pagrindo naudotis ieškovės turtu, todėl neišsikeldami iš ieškovei priklausančių patalpų pažeidžia pastarosios nuosavybės teises, kadangi apriboja jos galimybę tą turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti.

Atsakovai kaip panaudos gavėjai ieškovei priklausančia namo dalimi naudojasi nuo 2013 m. lapkričio 11 d., tai yra nuo tada, kai ieškovė tapo pilnamete ir kaip turto savininkė gali savarankiškai įgyvendinti savo teises. Pagal CK 6.637 straipsnio 2 dalies reglamentavimą panaudos be išankstinio rašytinio panaudos davėjo sutikimo neturi teisės duoti gautąjį daiktą naudotis trečiajam asmeniui. Iš bylos medžiagos matosi, kad tretysis asmuo P. K. be panaudos davėjos V. M. sutikimo dažnai pasilieka ir miega name, jo rūsyje. Kaip teisme paaiškino atsakovė J. M. P. K. pastoviai gyvendavo name ir jos manymu turi teisę pasilikti, nes T. M. yra jo sūnus ir tėvas turi teisę lankyti sūnų. Atsakovė nurodė, kad ji negali uždrausti P. K. lankyti sūnų, o išvaryti jo iš namų ji negali, nes jis neklauso jos. Iš bylos medžiagos matosi, kad P. K. apsilankymų pas J. M. metu jie dažniausia kartu girtauja, o būdamas neblaivus P. K. smurtauja prieš ją bei kitus šeimos narius. Todėl priimdama ir kartu girtaudama su P. K. atsakovė leidžia jam naudotis V. M. priklausančia namo dalimi be jos sutikimo, tai yra naudoja pagal panaudą jai suteikta namo dalimi ne pagal paskirtį.

Pagal CK 6.641 straipsnio 1 dalies 4 punktą panaudos davėjas (šiuo atveju ieškovė savo namo atžvilgiu) turi teisę reikalauti nutraukti sutartį prieš terminą, jeigu panaudos gavėjas (šiuo atveju atsakovė) be panaudos davėjo sutikimo perduoda daiktą trečiajam asmeniui. Ginčo šalių nuo 2013 m. lapkričio 11 d., žodžiu sudaryta panaudos sutartis yra neterminuota. CK 6.642 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvieno daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjus apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino. Kaip jau konstatuota ieškovė šiuos reikalavimus yra įvykdžiusi, tai yra įspėjusi atsakovus dėl išsikėlimo iš buto. Todėl ir šiuo pagrindu žodinė šalių panaudos sutartis nutrauktina ir atsakovai iškeldintini iš ieškovės gyvenamojo namo dalies.

Ieškovė prašo taip pat iškeldinti atsakovus ir CK 6.611 str. pagrindu, tai yra dėl to, kad nuomininkas netinkamu elgesiu sudaro sąlygas neįmanomas sąlygas kitiems asmenims kartu ar greta gyventi. CK 6.629 str. 2 d. nėra numatyta, kad panaudos sutarčiai gali būti taikomos CK 6.611 str. nuostatos reglamentuojančios nuomininko iškeldinimą, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Todėl šioje byloje ši norma netaikytina.

Iš bylos medžiagos matosi, kad ieškovė ir atsakovė gyvena su mažamečiais vaikais. Nustatyta, kad atsakovė nuo 2004 metų iki teismo posėdžio administracinėmis nuobaudomis bausta 14 kartų, padaryti pažeidimai susiję su alkoholio vartojimu, vaiko teisių pažeidimais (b. l. 39-42), (c. b. Nr. 2-326-439/2014, b. l. 33-39). P. K. tuo pačiu laikotarpiu už analogiškus administracinius teisės pažeidimus administracine tvarka baustas 37 kartus (b. l. 43-45), (c. b. Nr. 2-326-439/2014, b. l. 47-64). Be to P. K. nuo 2004 m. yra 5 kartus teistas už smurtinius nusikaltimus prieš V. M., J. M. bei tame tarpe ir sūnų T. M. (b. l. 46-52, 121-123), (c. b. Nr. 2-326-439/2014, b. l. 40-46). Aplinkybės, kad P. K. neblaivus lankydavosi pas J. M. bei su ja girtavo užfiksuotos ir trečiojo asmens Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje informacijoje (b. l. 54-112). Šiuo metu tretysis asmuo P. K. atlieka laisvės atėmimo bausmę už smurtinius nusikaltimus prieš atsakovę J. M.. Tačiau iš bylos medžiagos matosi, kad J. M. ir nesant P. K. girtaudavo, triukšmaudavo, pažeidinėjo vaiko, savo sūnaus teises. Ir anksčiau P. K. iš įkalinimo įstaigos vėl girtaudavo su juo, priimdavo jį išgėrusį, leisdavo pasilikti namuose, nors ir pati patirdavo smurtą nuo jo. Toks atsakovės elgesys kenkia ne tik jo sūnaus T. M. bet ir ieškovės sūnaus L. M., gim. (duomenys neskelbtini) interesams, jo vystymuisi. Todėl vaiko interesai bus užtikrinti tik iškeldinus atsakovus iš ieškovės gyvenamojo namo. Atsižvelgiant į tai, kad J. M. yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų auginančių nepilnamečius vaikus apskaitą, pati nėra savikritiška savo veiksmams, toleruoja alkoholio vartojimą. Tačiau iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus teisme patektos išvados matosi, kad ji savo vaiku rūpintis prižiūrėti gali tik padedant socialiniams darbuotojams, todėl ir jos vaiko T. M. interesai geriau bus apsaugoti jį su J. M. apgyvendinus atskirai nuo ieškovės šeimos. Trečiojo asmens atstovė teisme nurodė, kad yra galimybė atsakovus apgyvendinti socialinių paslaugų namuose, kur bus geresnės sąlygos socialiniams darbuotojams teikti pagalbą J. M. šeimai. Tam, kad užtikrinti nepilnamečio atsakovo interesus remiantis CPK 271 str. 1 d. sprendimo vykdymas atidėtinas dviems mėnesiams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Atsakovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei. Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Todėl iš atsakovės J. M., priteitinos bylinėjimosi išlaidos, t.y. žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu ieškovei.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį patenkinti.

Iškeldinti J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir jos nepilnametį sūnų T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), su visa manta.

Priteisti iš J. M. V. M. 173,77 € (vieną šimtą septyniasdešimt septynis eurus 77 centus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 41 € (keturiasdešimt vieną eurą) ieškovės sumokėto žyminio mokesčio.

Sprendimą dalyje dėl iškeldinimo atidėti dviems mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.