- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-03-27
- Bylos Nr.
- 1-403-1131/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40069-2024-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Benetytė
- Kaltinamasis
- M. K.
- Nukentėjusysis
- V. V.
- Kategorijos
- 1.1.10.1.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str. 1–2 d.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 187 straipsnio 2 dalį, terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba sveikatos priežiūra, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per 6 mėn. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmės vykdymo atidėjimas iki 2026 m. sausio 3 d.,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. K. 2024 m. spalio 12 d. 19.45 val. (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą kumščiu sudavė savo šeimos narei – sugyventinei V. V. į pakaušį, taip sukeldamas nukentėjusiajai V. V. fizinį skausmą.
Tokiais savo veiksmais M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. K. savo kaltę pripažino, savo veiksmus vertino labai blogai, gailėjosi ir nurodė, kad buvo išgėręs ir kumščiu sudavė nukentėjusiajai į galvą. Negali pasakyti, kiek smūgių sudavė nukentėjusiajai. Dėl buvusio neblaivumo neprisimena, dėl kokių priežasčių sudavė nukentėjusiajai. Neturi problemų dėl alkoholio vartojimo, išgeria į mėnesį 1-2 kartus. Žino, kad ankstesniu nuosprendžiu jam yra paskirtas draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas, negali paaiškinti, kodėl pažeidė šį draudimą. Vartoja vaistus nuo alkoholizmo. Jis nukentėjusiosios atsiprašė, jie susitaikė ir jie toliau kartu gyvena. Žada ateityje nebegerti, nes, kai negeria, tokių dalykų nebūna. Ne pirmą kartą smurtavo prieš savo sugyventinę. Gyvena nuomojamame bute, už buto nuomą moka jis, nes jo sugyventinė nedirba.
Nukentėjusioji V. V. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad civilinio ieškinio nereiškia.
Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, o kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinimo paskelbimo teismui davė išsamius parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokurorė, kaltinamojo gynėjas, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu M. K. kaltę pripažino ir parodė, kad su savo sugyventine V. V. gyvena kartu daugiau nei 2 metus laiko. Gyvena nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini), veda bendrą ūkį, gyvena dviese, bendrų vaikų neturi. Santykiai normalūs, tačiau būna žodinių konfliktų. Prieš savo sugyventinę yra smurtavęs, gal kokius du kartus, dėl ko buvo pradėti tyrimai policijoje. Šiuo metu registruojasi probacijoje. 2024 m. spalio 12 d., šeštadienį, buvo kartu su savo sugyventine V. V. namuose. Per pietus, tikslaus laiko nežino, kartu su ja pradėjo vartoti alkoholį, gėrė degtinę ir alų. Ryte buvo nuvykę pas jo tėvus į kaimą, (duomenys neskelbtini), ten alkoholio nevartojo, tačiau kartu su jais grįžo tėvo brolis A. K., kuris kartu su jais vartojo namuose alkoholį. Iš pradžių jokių konfliktų nebuvo. Vakare jis nuo išgerto alkoholio jautėsi apsvaigęs, gerai vakaro aplinkybių nepamena. Vakare, tikslaus laiko tikrai nepamena, tačiau galėjo būti 19.45 val., kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, susipyko su savo sugyventine V. V., dėl kokios priežasties jis tikrai nepamena dėl girtumo. Viskas vyko kambaryje, kur vartojo alkoholį. Ar jis į kambarį buvo atsinešęs kokį tai peilį ir ką su juo darė, to fakto visiškai nepamena dėl girtumo. Nepamena ką jam sugyventinė V. V. pasakė, tačiau vakare jis buvo dėl kažko susinervinęs, nepasakys dėl ko. Supykęs ant sugyventinės jis kumščiu su dešine ranka sudavė savo sugyventinei V. V., kiek pamena, į veidą, tačiau neneigia, kad galėjo pataikyti į pakaušį. Ar ją vadino necenzūriniais žodžiais, to neprisimena dėl girtumo. Kai sudavė, sugyventinė, kiek pamena, sėdėjo ant lovos. Jis jai sudavė stovėdamas. Daugiau smūgių, mano, nesudavė, nes jis iš karto iš buto išėjo. Jis ant savo sugyventinės veido ar ant kitų kūno dalių jokių sužalojimų žymių nematė. Ar sugyventinė skundėsi skausmu, nepamena. Be to, išėjo iš buto. Ar, kai sudavė sugyventinei kumščiu, tai matė A. K., to nepamena, kur jis buvo, nežino. Išėjęs iš buto ėjo link tėvų, tačiau parėjo po to atgal namo. Išeidamas iš buto girdėjo, kaip sugyventinė pasakė, kad „prisidirbai, lauk policijos“. Pripažįsta, kad sudavė kumščiu sugyventinei į veidą ar į pakaušį, neneigia, kad galėjo sukelti jai skausmą. Dėl to, ką padarė, nuoširdžiai gailisi. Po įvykio kalbėjosi telefonu su sugyventine, kuri išvykusi gydytis į Kauną, jis jos atsiprašė, jie abu susitaikė (1 t., b. l. 95–103).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. V. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), šį butą nuomojasi, gyvena apie pusę metų. Kartu su sugyventiniu M. K. kartu gyvena apie 2 metus laiko, veda bendrą ūkį, vaikų bendrai neturi. 2024 m. spalio 11 d. ryte kartu su M. K. nuvyko į (duomenys neskelbtini), pas sugyventinio tėvus, ten vartojo alkoholį. 2024 m. spalio 12 d. ryte taip pat vartojo alkoholį, gėrė degtinę. Kiek išgėrė degtinės, nežino, nepamena. Degtinę gėrė ir M. K. Šiek tiek jautėsi apsvaigusi nuo degtinės. Po pietų, tikslaus laiko tikrai nepamena, grįžo namo. Kartu su jais grįžo M. K. dėdė A. K. Namuose, kambaryje, toliau gėrė degtinę ir alų. Apie 19.30 val. bevartojant alkoholį, sugyventinis M. K. atsistojo nuo lovos, ant kurios sėdėjo kartu, ir nuėjo į kitą kambarį. Matėsi, kad M. K. buvo stipriai neblaivus. Ji pamanė, kad jis nuėjo miegoti. Praėjus kelioms minutėms, jis atėjo vėl į kambarį su peiliu. Peilis virtuvinis, su plastmasine pilkos spalvos rankena, nežino kokio jis dydžio ir kokia jos geležtė, neapibūdins. Ji jam pasakė „ar vėl prasideda peiliai“. Tuo momentu ji buvo kambaryje ant lovos, o šis stovėjo su peiliu koridoriuje. Į kambarį su peiliu nebuvo įėjęs. Šiuo peiliu jai negrasino, nesimosikavo, tik laikė rankoje. Jis jai nieko nesakė. Tarp jos ir M. K. jokio konflikto nebuvo. Pasakė M. K., kad nusiramintų ir padėtų peilį. M. K. nebuvo agresyvus ar kitaip piktai nusiteikęs. M. K. pasakė „nesipykim“ ir nuėjo vėl į kitą kambarį. Dėl ko jis buvo atėjęs su peiliu į kambarį, nežino, jai su juo negrasino. Praėjus vėl kelioms minutėms, galėjo būti apie 19.45 val., sugyventinis parėjo atgal į kambarį ir pradėjo ją be priežasties vadinti necenzūriniais žodžiais „kurva“, „kekšė“, „žertva“, „padla“. Priėjo prie jos sėdinčios ant lovos, iškarto trenkė jai dešine ranka, kumščiu į pakaušį. Nuo suduoto smūgio jai skaudėjo. Smūgis buvo stiprus. Jai pakaušio sritį skaudėjo apie savaitę laiko. Pakaušio srityje, kur sudavė kumščiu, jai buvo atsiradęs patinimas. Kai sudavė į pakaušį, skausmą 10 balų sistemoje vertina 8 balais. Daugiau smūgių jai nesudavė. Ji jam taip pat nesudavė. Kai jai sudavė, ji pasakė, kad skambins į policiją. Po to, kai M. K. sudavė, šis nuėjo į kitą kambarį ir po to išėjo iš namų. Iš karto paskambino 112, pasakė, kad sugyventinis trenkė į galvą. Atvykus pareigūnams nurodė, kaip viskas nutiko. Pareigūnai iškvietė greitąją pagalbą, atvykę medikai ją apžiūrėjo. Netrukus grįžo M. K., jis buvo sulaikytas pareigūnų. A. K. buvo neblaivus, kambaryje, nepamena kur, tačiau ar jis matė, kaip jai M. K. sudavė, nežino. Dėl šio įvykio jai turtinė ir neturtinė žala nepadaryta, civilinio ieškinio nereikš. M. K. jos atsiprašė, abu susitaikė, ji jam atleido. Ankščiau M. K. vieną kartą yra ją pastūmęs, dėl ko iškvietė policiją (1 t., b. l. 15–16, 29–36).
Iš 2024 m. lapkričio 11 d. liudytojo A. K. apklausos protokolo matyti, kad jis parodė, kad M. K. yra jo brolio A. K. sūnus. 2024 m. spalio mėn., tikslios datos gerai nepamena, pas A. K. atvyko jo sūnus M. K. su savo sugyventine, kurios vardo ir pavardės nežino, ją matė pirmą kartą. A. K. namuose visi vartojo alkoholį. Tarp M. K. ir jo sugyventinės jokio konflikto nebuvo. Ryte taip pat išgėrė degtinės, po to per pietus M. K. pasiūlė jam vykti pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Pas šį namuose kartu su M. K. ir jo sugyventine gėrė degtinę. Kiek išgėrė, gerai nepamena. Alkoholį vartojo kambaryje. Nepamena kur sėdėjo, ar ant sofos, ar ant kėdės. Tarp M. K. ir jo sugyventinės jokio konflikto nebuvo, bent jis to nematė. Tokio fakto, kad M. K. ateitų su peiliu rankoje prie savo sugyventinės į kambarį, jis nematė. Kad M. K. grasintų sugyventinei to nematė, negirdėjo. Pats buvo gerokai neblaivus, vakaro įvykio aplinkybių gerai nepamena dėl girtumo. Kad M. K. smurtautų prieš savo sugyventinę, to taip pat nematė. Jis visą laiką bute nebuvo, išeidavo tarpais parūkyti į koridorių. M. K. sugyventinė nebuvo sužalota, nesiskundė skausmais, bent nematė ir negirdėjo. Vakare, kiek buvo valandų nepasakys, buvo daugiabučio koridoriaus gale, rūkė, pamatė, kad koridoriuje vaikšto pareigūnai, nuėjo į M. K. butą. Jam grįžus, pasakė pareigūnai uždaryti duris. Jis pasiskambino savo sesei ir jį parvežė namo. Kas tarp M. K. ir sugyventinės įvyko, jis nematė ir pasakyti negali. Ar tą vakarą skambino 112, kad jį kas nors išleistų iš M. K. buto, to neprisimena dėl girtumo ir daugiau paaiškinti nieko neturi (1 t., b. l. 69–72).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2024 m. spalio 12 d. 19.51 val. gautas pranešimas, jog dabar namuose sugyventinis trenkė pranešėjai į šoną (1 t., b. l. 5–9). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (1 t., b. l. 1–4).
Iš 2024 m. spalio 13 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo J. K. tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių matyti, kad pareigūnas pranešė apie tai, kad 2024 m. spalio 12 d. 20.01 val. buvo gautas pranešimas iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo, kad (duomenys neskelbtini), dabar namuose sugyventinis trenkė pranešėjai į šoną. Atvykus nurodytu adresu pareigūnus pasitiko pranešėja V. V. (nustatytas 1,83 prom. neblaivumas), kuri paaiškino, kad sugyventinis vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė jai į pakaušį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Iki atvykstant pareigūnams M. K. iš buto buvo pasišalinęs nežinoma kryptimi. Grįžus prie tarnybinio automobilio buvo iškviesta GMP, kad apžiūrėtų nukentėjusiąją. Atvykusi GMP apžiūrėjo V. V., kuriai jokių sužalojimų nenustatė. Bendraujant su V. V., prie tarnybinio automobilio atėjo jos sugyventinis M. K., kuris matėsi, kad yra neblaivus ir prisipažino, kad vieną kartą ranka trenkė savo sugyventinei. M. K. nustatytas 2,05 prom. girtumas (1 t., b. l. 12–14).
Iš 2024 m. spalio 12 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad įvykio vietoje nukentėjusioji V. V. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Čia gyvena jau pusę metų. Su ja kartu gyvena sugyventinis M. K., su kuriuo kartu gyvena apie 2 metus, kartu veda bendrą ūkį. Šiandien, 2024 m. spalio12 d., apie 19.45 val., bute su savo sugyventiniu M. K. vartojo alkoholį. Jiems bevartojant alkoholį, sugyventinis atsikėlė ir nuėjo į kitą kambarį, nes jau buvo stipriai neblaivus. Ji pamanė, kad jis nuėjo miegoti. Praėjus kelioms minutėms, jis atėjo į kambarį su peiliu. Ji tuomet jam pasakė „ar vėl prasideda peiliai“, jis tuomet nusiramino, sako „nesipykim“ ir nuėjo vėl į kitą kambarį. Dėl ko jis buvo atėjęs su peiliu į kambarį, nežino, jai su juo negrasino. Praėjus vėl kelioms minutėms, sugyventinis parėjo atgal į kambarį ir pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais „kurva“, „kekšė“, „žertva“, „padla“. Po to iškart priėjo prie jos, kur ji sėdėjo ant gulimo kampo krašto, ir trenkė jai vieną kartą dešinės rankos kumščiu į pakaušį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Skausmą jaučia dar iki dabar, kol yra atvykę policijos pareigūnai. Skausmą vertina 8 balais 10 balų skalėje. Po to kai jai sugyventinis sudavė smūgį, ji iškart pasiėmė mobilųjį telefoną ir paskambino pagalbos numeriu 112. Su sugyventiniu daugiau nebendravo, jis pasišalino iš buto nežinoma kryptimi. Dėl ko sugyventinis prieš ją smurtavo nežino, nes dėl nieko nesipyko, nekonfliktavo. Protokole užfiksuota įvykio vietos – buto, esančio (duomenys neskelbtini), kur prieš nukentėjusiąją V. V. buvo panaudotas fizinis smurtas ir sukeltas fizinis skausmas, apžiūra. Įvykio vieta apžiūrėta, aprašyta ir nufotografuota (1 t., b. l. 15–28).
Iš 2024 m. spalio 12 d. asmens apžiūros protokolo ir fotolentelės Nr. 1 matyti, kad apžiūrėtas V. V. kūnas, jokių sužalojimų veide ar pakaušyje nesimato (1 t., b. l. 56–62).
Iš 2025 m. sausio 9 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas 2024 m. spalio 12 d. 19.45 val. nukentėjusiosios V. V. telefoninis pranešimas, kurio metu ji pranešė, kad draugas, su kuriuo ji gyvena, jai trenkė į galvos šoną ir jai reikalinga pagalba (1 t., b. l. 73–77).
Iš 2025 m. sausio 7 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta 10 vaizdo ir garso įrašų, padarytų policijos pareigūnų kūno kameromis. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip V. V. paaiškina, kad 19.45 val. sugyventinis M. K. rankos kumščiu jai sudavė į galvą, ranka rodo į pakaušį, jaučia deginantį skausmą. Nukentėjusioji V. V. nurodo įvykio aplinkybes, kurios yra užfiksuotos 2024 m. spalio 12 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole. Nukentėjusiajai nustatomas 1,83 prom. girtumas (1 t., b. l. 78–82).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo, ar trumpam susargdino. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog M. K. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje tyčia savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą sugyventinei V. V.
M. K. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir paaiškino, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl visų įvykio aplinkybių gerai neprisimena, tačiau pamena, kad vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajai į galvą. Išvadą dėl neteisėtų M. K. veiksmų taip pat leidžia daryti kiti byloje surinkti bei aukščiau nurodyti įrodymai: kaltinamojo M. K. ir nukentėjusiosios V. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, BIRT ataskaitų žiūryklėje, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo J. K. tarnybiniame pranešime, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo, asmens apžiūros, kitų objektų apžiūros protokoluose ir fotolentelėse užfiksuoti duomenys. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad M. K. savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą sugyventinei V. V. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad kaltinamojo sugyventinė ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog jai buvo sukeltas fizinis skausmas, po suduoto smūgio pakaušyje jutosi patinimas, be to, smūgio vietą skaudėjo savaitę laiko po įvykio. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neleidžia abejoti, kad kaltinamasis, smurtaudamas prieš sugyventinę, suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad savo veiksmais sukels fizinį skausmą sugyventinei ir norėjo taip veikti.
Taigi konstatuotina, kad byloje esančiais įrodymais visiškai įrodyti smurtiniai M. K. veiksmai, kurie kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Bausmės skyrimas
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmių rūšys – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas M. K. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – M. K. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis nusikalto prieš savo šeimos narį – sugyventinę, jai sukėlė fizinį skausmą. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad šią veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, teistumui už jį neišnykus ir vėl padarė vieną tyčinį nusikaltimą), tačiau nei kaltinamajame akte nenurodyta, nei prokurorė baigiamųjų kalbų metu tokios aplinkybės nenurodė kaip sunkinančios. Todėl teismas savo iniciatyva nenustato BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte įtvirtintos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nes tai nepagrįstai pasunkintų kaltinamojo teisinę padėtį, tačiau ši aplinkybė bus vertinama kaip kaltinamąjį apibūdinanti aplinkybė.
Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau yra kartą teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su nesunkiu sveikatos sutrikdymu ir svetimo turto sugadinimu visuotinai pavojingu būdu (1 t., b. l. 66, 108–120, 133), antrą kartą teisiamas už smurto panaudojimą prieš nukentėjusiąją V. V., jam buvo paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant, tačiau, kaip matyti, kaltinamasis iš tokio savo elgesio reikiamų išvadų iki galo nepadarė ir vėl nusikalto, be to, bausmės vykdymo metu jam buvo paskirtas draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tačiau šio draudimo jis nesilaikė, nes nusikalstamą veiką prieš nukentėjusiąją V. V. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1 t., b. l. 113–120). M. K. baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, paskirtos baudos, išskyrus vieną, yra sumokėtos (1 t., b. l. 121–127), dirba (1 t., b. l. 128–129). Byloje yra duomenų apie M. K. priklausomybės ligų ar psichiatrinį gydymąsi (1 t., b. l. 149-150, 154), be to, tiek iš nukentėjusiosios, tiek iš kaltinamojo paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu, anksčiau padarytų nusikalstamų veikų matyti, kad kaltinamasis turi problemų dėl alkoholio vartojimo, vartoja vaistus.
Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. K. už padarytą veiką paskyrus sankcijoje nustatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurios trukmė – 9 mėnesiai.
Teismo vertinimu, ši bausmė optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir M. K. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu – skirtina 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.
Iš baudžiamosios bylos nustatyta, kad M. K. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 187 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta galutinė subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme nuo 2023 m. birželio 4 d. iki birželio 5 d. ir nuo birželio 18 d. iki birželio 19 d. išbūtas laikas, t. y. 3 paros, prilyginant jas 3 dienoms laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi bausmės vykdymas atidėtas 2 metų laikotarpiui, paskiriant pareigas neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba sveikatos priežiūra, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, M. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad ji turi būti įvykdyta per 6 mėnesius nuo nuosprendžio perdavimo vykdyti dienos. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis šis nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. sausio 3 d.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedama šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis (pridedamos bausmės dalį nustatant, įvertinus aukščiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes) ir M. K. skirtina galutinė bausmė – 1 metai 11 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas pagal Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. gruodžio 11 d. nuosprendį.
BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
Taigi BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be šiame straipsnyje nustatytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kartu pažymėtina tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-648/2017).
Teismas, spręsdamas, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, įvertina kaltinamojo amžių, prieš tai buvusius teistumus – teistas vieną kartą, antrą kartą teisiamas už smurtinio pobūdžio veiką prieš tą pačią nukentėjusiąją, t. y. sugyventinę V. V., tai, kad pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nuoširdžiai dėl to gailėjosi, nukentėjusiosios atsiprašė, ji jam atleido ir jie toliau kartu gyvena ir veda bendrą ūkį. Kaltinamasis ir nukentėjusioji nėra susituokę, tačiau jau daugiau nei du metus gyvena kartu ir vedą bendrą ūkį, gyvena kartu nuomojamame bute, už kurio nuomą moką kaltinamasis, nes jis yra dirbantis ir išlaiko šeimą. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad šioje byloje nagrinėjama nusikalstama veika padaryta esant M. K. neblaiviam, taip pat atsižvelgia į tai, kad ankstesnės jo nusikalstamos veikos padarytos taip pat esant neblaiviam, taigi, matyti, kad kaltinamojo nusikalstamą elgesį iš esmės lemia jo priklausomybė nuo alkoholio. Kaltinamasis neneigia ir pripažįsta savo problemas dėl alkoholio vartojimo, teigia vartojantis vaistus nuo alkoholio. Teisiamojo posėdžio metu M. K. nurodė pažadantis ateityje nebevartoti alkoholinių gėrimų, nes kai jų nevartoja, viskas būna gerai, gerai sutaria su nukentėjusiąja, prieš ją nesmurtauja ir nedaro kitų nusikalstamų veiksmų. Teismas atsižvelgia ir į tai, kokiomis aplinkybėmis buvo padaryta nusikalstama veika – kaltinamasis kartu su nukentėjusiąja vartojo alkoholinius gėrimus, dėl to daugelio įvykio aplinkybių kaltinamasis net neprisimena, o po įvykio jį ištiko epilepsijos priepuolis. Kaltinamasis nukentėjusiajai sudavė vieną smūgį kumščiu į pakaušį, taip nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą, jokių akivaizdžių sužalojimų nukentėjusiosios pakaušyje, galvoje nepastebėjo nei atvykę greitosios medicinos pagalvos darbuotojai, nei policijos pareigūnai, apžiūrėdami nukentėjusiosios galvą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad iki įvykio kaltinamasis tinkamai vykdė probacijos sąlygas – nustatytu laiku buvo randamas namuose, nebuvo nustatyta psichiką veikiančių medžiagų vartojimo atvejų, dalyvavo smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Atsižvelgdamas į visa tai, taip pat į tai, kad bausmės paskirtis yra ne tik nubausti, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, siekiant pozityvių jo pokyčių, teismas sprendžia, kad vis dar yra pagrindas suteikti M. K. galimybę pakeisti savo elgesį neizoliuotam nuo visuomenės, tačiau kontroliuojamam probacijos pareigūnų. Teismas, nenuvertindamas kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, mano, kad neizoliavus jo nuo visuomenės, tačiau prižiūrimam probacijos, jis turės didesnes galimybes keistis teigiama linkme, kartu sprendžiant problemas, susijusias su alkoholio vartojimu. Pažymėtina, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis yra ne vien nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip užtikrinant ir teisingumo principo įgyvendinimą. Teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo teigti, jog M. K. būtina izoliuoti nuo visuomenės tam, kad būtų įgyvendinta būtinybė sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas nėra atleidimas nuo paskirtos bausmės. Asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidedamas, yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatoma dienotvarkė, įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą ir asmens pasiuntimą atlikti realios laisvės atėmimo bausmės.
Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir M. K. elgesys bus tinkamai koreguojamas taikant BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas ir atidedant kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 metų 6 mėnesių terminui be intensyvios priežiūros, skiriant atitinkamus įpareigojimus, kurie padės daryti teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui: tęsti darbą, o netekus jo, nedelsiant užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., nebent tai susiję su darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, išskyrus jų vartojimą gydymo tikslais, turint gydytojo išrašytą receptą.
Atsižvelgiant į padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 8 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).
M. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 104–107). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 CD diskai su vaizdo ir garso įrašais, paliktini saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. K. 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį ir M. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 11 (vienuolikai) mėnesių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti pagal Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. gruodžio 11 d. nuosprendį įskaitytą laikotarpį, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2023 m. nuo birželio 4 d. iki birželio 5 d. ir nuo birželio 18 d. iki birželio 19 d. (3 dienas), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 5, 6 dalimis, atidėti M. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 (dviem) metams 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., nebent tai susiję su darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, išskyrus jų vartojimą gydymo tikslais, turint gydytojo išrašytą receptą; 3) tęsti darbą, o netekus jo, nedelsiant užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią M. K. turi įvykdyti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
M. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 CD diskai su vaizdo ir garso įrašais, palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:
1) susisiekti su probacijos tarnybą (Kelmėje – Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyrių, Vytauto Didžiojo g. 88, Kelmėje, tel. +370 673 14670; +370 670 52857, +370 603 36893) per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos;
2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą datą;
3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams Kelmėje.