Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys, rašytinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Z. Z. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje antstolė Virginija Meškauskienė, A. Ž.-Zverko ir Luminor Bank AB.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė 2018-03-19 patvarkymui netenkino pareiškėjo skundo ir nurodė, kad CPK 636 str. 2 d. nustatyta, jog nušalinimas turi būti pareiškiamas prieš pradedant priverstinio vykdymo veiksmus. Vėliau nušalinimą pareikšti leidžiama tik tais atvejais, jeigu pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino pradėjus vykdymo veiksmus. Priverstiniai vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje pradėti nuo 2017-01-13, o prašymas antstolei nusišalinti pateiktas tik 2018-03-16, t. y. tik po to, kai įvyko įkeisto turto varžytynės. CPK 636 str. nurodo, kad antstolis gali būti nušalintas esant LR CPK 65 straipsnyje nurodytiems pagrindams. Skolininko antstolei pateiktame prašyme nusišalinti nenurodytas nei vienas iš LR CPK 65 str. nurodytų pagrindų. Antstolė paaiškino, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-09-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-33791- 862/2017 skundą išnagrinėjo ir jį atmetė. Teismas nutartyje aiškiai nurodė, jog sutuoktiniai šeimos turto teisinio režimo faktą prieš sąžiningus trečiuosius asmenis gali panaudoti tik tada, jeigu nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas viešame registre kaip šeimos turtas, tuo tarpu VĮ „Registrų centras“ išraše apie nekilnojamąjį turtą tokios Žymos nėra. Teismas taip pat pažymėjo, kad net jei ir būtų įregistruotas šeimos turtas registre, tai nepanaikintų hipotekos kreditoriaus teisės reikalauti nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą. Antstolė taip pat nurodė, kad išieškojimo veiksmai vykdomojoje byloje dėl skolininkų iniciatyva teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jau ilgą laiką buvo sustabdyti. Taigi skolininkas turėjo daugiau nei pakankamai laiko ir visas galimybes susitarti su išieškotoju, surasti ir pasiūlyti turto pirkėją, su išieškotoju atsiskaitytu Tačiau šiuo atveju aktyvūs veiksmai pasireiškia tik prašymų Teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei skundų antstolei teikimu. Tad akivaizdu, jog tokiais veiksmais paprasčiausiai siekiama vilkinti išieškojimo iš įkeisto turto procesą, bet kokia kaina išlaikyti turtą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolė Virginija Meškauskienė vykdo Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro 2017 m. sausio 5 d. vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. MK-58, dėl 134773,38 EUR skolos, 16 proc. dydžio sutartinių metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito ir nesumokėtų palūkanų sumos (nuo 134345,43 Eur) nuo 2016 m. lapkričio 21 d. iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo bei vykdymo įrašo atlikimo išlaidų -319,32 Eur išieškojimo iš skolininko Z. Z. ir subsidiaraus skolininko – įkaito davėjo A. Ž.-Z. išieškotojo Nordea Bank AB naudai. Dėl minėto vykdomojo dokumento vykdymo antstolė Virginija Meškauskienė užvedė vykdomąją bylą Nr. 0015/17/00117. Antstolės Virginijos Meškauskienės 2017 m. sausio 16 d. turto arešto aktu areštuotas įkeistas turtas – butas adresu Tuskulėnų g. 1C-7, Vilniuje. Antstolė 2017 m. kovo 27 d. patvarkymu Nr. S1-13474 nutarė įkeistą turtą – butą Tuskulėnų g. 1C-7, Vilniuje, realizuoti priverstine tvarka, parduodant iš varžytinių; skirti minėto buto vertės nustatymo ekspertizę, pavedant ją atlikti uždarajai akcinei bendrovei „Ober-Haus“ Nekilnojamasis turtas. Ekspertizės metu nustatyta buto Tuskulėnų g. 1C-7, Vilniuje, rinkos vertė – 121000,00 Eur. Antstolė Virginija Meškauskienė 2017 m. gegužės 17 d. patvarkymu Nr. S1-16754 informavo vykdymo proceso šalis apie susipažinimo su ekspertizės aktu tvarką bei teisę pateikti prieštaravimus dėl ekspertizės išvados. Specialiame interneto tinklapyje www.evarzytines.lt 2017 m. birželio 9 d. paskelbtos pirmosios įkeisto turto varžytinės, varžytinių Nr. 139689; antstolė 2017 m. birželio 9 d. patvarkymu Nr. S1-18443 vykdymo proceso šalims pranešė apie paskelbtas pirmąsias įkeisto turto varžytines. Vilniaus miesto apylinkės teismui 2017 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-32834-566/2017 pritaikius laikinąsias apsaugos priemones – vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0015/17/00117 sustabdymą, antstolė 2017 m. liepos 7 d. patvarkymu Nr. B-29717 sustabdė turto realizavimo veiksmus ir atšaukė varžytines Nr. 139689. Išnykus aplinkybėms, dėl kurių atšauktos varžytinės, antstolė nutarė atnaujinti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0015/17/00117 ir 2018 m. sausio 25 d. paskelbė specialiame interneto tinklapyje www.evarzytines.lt pirmąsias areštuoto turto varžytines, antstolės 2018 m. sausio 25 d. patvarkymu Nr. S-18-15-1048 šalys informuotos apie paskelbtas varžytines. Nustatyta, kad 2018-02-07 d. antstolių kontoroje buvo gautas skolininkų Z. Z. ir A. Ž. – Z. prašymas dėl naujo turto vertinimo ir/ar pakartotinės ekspertizės paskyrimo vykdomojoje byloje Nr. 0015/17/00117. Taip pat 2018-02-13 d. patvarkymu Nr. B-31139 skolininkų prašymas buvo išnagrinėtas ir netenkintas. Nutarta neskirti papildomos ar pakartotinės ekspertizės, o skolininkams išaiškinta, kad prašymo netenkinimas neatima teisės pateikti antstolei objektyvius įrodymus, t. y. skolininkų iniciatyva atlikto areštuoto turto vertinimo ataskaitą/ekspertizės aktą, pagrindžiančią kitokią nei vykdymo procese nustatytą areštuoto turto vertę. Nustatyta, kad 2018-02-19 d. antstolių kontoroje buvo gautas skolininkų atstovo vardu pasirašytas skundas. 2018-02-21 d. patvarkymu skolininkų skundas buvo išnagrinėtas, netenkintas ir persiųstas nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-02-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT- 10234-545/2018 laikinųjų apsaugos priemonių netaikė. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-03-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT- 11005-608/2018 skolininkų skundą dėl antstolės veiksmų atmetė. 2018-02-26 antstolių kontoroje buvo gautas VĮ Registrų centras pranešimas, kad varžytynės Nr. 149257 baigėsi ir yra paskelbtas laimėtojas.

Teismas pažymi, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007). Pagal Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Teismas taip pat pažymi, kad Civilinio proceso kodekso 644 straipsnio 4 dalis numato skolininkui pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010). Teismas pažymi, kad vykdymo procese tiek ieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Civilinio proceso kodekso 393 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, kad pats skolininkas būtų ėmęsis konkrečių veiksmų, siekiant realizuoti turtą už jam priimtiną turto kainą ir taip užtikrinti operatyvų atsiskaitymą su išieškotoju. Nustatytina, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skunde nurodytą reikalavimą ir paskelbti pirmąsias varžytines neįvykusiomis, nes nėra jokių procesinių pažeidimų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.84 straipsnio 2 dalis šeimos turtą apibrėžia kaip šeimos gyvenamąją patalpą ir kilnojamuosius daiktus, skirtus šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti, įskaitant baldus. To paties straipsnio 4 dalis numato, jog turtas įgyja šeimos turto teisinį statusą nuo santuokos įregistravimo dienos, tačiau sutuoktiniai gali panaudoti šį faktą prieš sąžiningus trečiuosius asmenis tik tada, jeigu nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas viešame registre kaip šeimos turtas. Teismui pateiktame VĮ „Registrų centras“ išraše apie nekilnojamąjį turtą, esantį Tuskulėnų g. 1C-7, Vilniuje, nėra žymos, jog minimas turtas yra šeimos turtas. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog minimas turtas yra įkeistas hipotekos kreditoriui – suinteresuotam asmeniui Luminor Bank AB, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 663 straipsnio 4 dalimi, net jei ir būtų įregistruotas šeimos turtas registre, tai nepanaikintų hipotekos kreditoriaus teisės reikalauti nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentas dėl kreipimosi į teismą antstolei gauti teismo leidimą, atmestinas kaip nepagrįstas.

Civilinio proceso kodekso 636 straipsnio pirmoje ir antroje dalyse yra reglamentuoti antstolio nušalinimo pagrindai ir tvarka, t. y. antstolis gali būti nušalintas esant Civilinio proceso kodekso 65 straipsnyje nurodytiems pagrindams. Nušalinimas turi būti pareiškiamas prieš pradedant priverstinio vykdymo veiksmus, o vėliau nušalinimą pareikšti leidžiama tik tais atvejais, jeigu pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužinojo pradėjus vykdymo veiksmus.

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 65 straipsniu, antstolis turi nusišalinti arba jam gali būti pareikštas nušalinimas: 1) bylose, kuriose jis yra dalyvaujantis byloje asmuo arba su dalyvaujančiu byloje asmeniu susijęs tokiais teisiniais santykiais, dėl kurių bylos baigtis gali turėti įtakos jo teisėms arba pareigoms; 2) jeigu jis yra su šalimis ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis susijęs giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai) ar svainystės ryšiais; 3) jeigu jį su viena iš šalių ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis sieja santuokos, globos ar rūpybos santykiai; 4) byloje, kurioje jis buvo arba yra vienos iš šalių arba kitų dalyvaujančių byloje asmenų atstovas; 5) jeigu jis pats, jo sutuoktinis (sugyventinis) arba jo artimieji giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi; 6) jeigu jis dalyvavo priimant sprendimą byloje žemesniosios ar aukštesniosios instancijos teisme arba šioje byloje dalyvavo kaip liudytojas, ekspertas, prokuroras, valstybės arba savivaldybės institucijos atstovas.

Iš pareiškėjo prašymo turinio nustatyta, kad pareiškėjas prašymas dėl antstolio nušalinimo grindžia tomis aplinkybėmis, kad antstolė šiame procese dėl neaiškių priežasčių siekė kuo greičiau parduoti skolininkų Turtą net nesant teismo leidimo tokiam Turtui pardavinėti. Tai gali būti nulemta galimai esančių antstolės susitarimų su būsimu Turto pirkėju ir pan. Teismas pažymi, kad minėti pareiškėjo argumentai dėl antstolio nušalinimo neatitinka Civilinio proceso kodekso 65 ir 636 straipsnių, kurie nustato nušalinimo pagrindus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pripažintina, jog pareiškimas dėl antstolio nušalinimo yra nepagrįstas, grindžiamas ne konkrečiais įrodymais, bet prielaidomis, todėl atmestinas (Civilinio proceso kodekso 178, 185 straipsniai).

Byloje nėra duomenų, kad iš varžytinių parduotam turtui – butui unikalus Nr. 1300-0071-3018:0008, esantis Tuskulėnų g. 1C-7, Vilniaus m., būtų surašytas turto pardavimo aktas, tačiau atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, jog tais atvejais, kai antstolis vykdomąjį dokumentą jau yra įvykdęs, jo veiksmai nebegali būti skundžiami Civilinio proceso kodekso XXXI skyriuje nustatyta tvarka, bet gali būti ginčijami specialia tvarka. Skolininkų turtas esantis adresu Tuskulėnų g. 1C-7, Vilniaus m., buvo parduotas pirmųjų varžytinių metu 2018-02-26. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti (Civilinio proceso kodekso 513 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad atitinkamų antstolio veiksmų pripažinimas neteisėtais iš esmės reiškia vykdymo proceso sugrįžimą į iki pažeidimo buvusią situaciją. Teismas nesprendžia, kaip antstolis turi atlikti vieną ar kitą veiksmą, tik konstatuoja atlikto veiksmo teisėtumą arba neteisėtumą ar įpareigoja atlikti veiksmą. Taigi, skundu dėl antstolio procesinių veiksmų siekiama apginti vykdymo proceso dalyvių procesines teises. Tačiau pasibaigus vykdymo procesui, baigiasi ir visų proceso dalyvių – antstolio ir vykdymo proceso šalių – teisinis statusas, susijęs su vykdymo procesu. Pasibaigus vykdymo procesui antstolis, kurio veiksmų apskundimo tvarka nustatyta Civilinio proceso kodekso 510 straipsnyje, realiai nebegali ištaisyti trūkumų, todėl šia tvarka paduotą skundą išnagrinėjus nebūtų pasiektas tikslas – apginti pažeistą teisę. Lietuvos Aukščiausias Teismas padarė išvadą, kad, vykdymo procesui pasibaigus, asmens pažeistos teisės turėtų būti ginamos ne paduodant skundą dėl antstolio veiksmų, bet pareiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009). Civilinio proceso kodekso 602 straipsnis numato turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo bei varžytynių aktų pripažinimą negaliojančiais. Ši proceso teisės norma yra specialioji norma, nustatanti vykdymo procese galimus pažeidimus ir jų teisinius padarinius. Skolininko turto perleidimas kitų asmenų nuosavybėn priverstine tvarka gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu bus nustatyti Civilinio proceso kodekso 602 straipsnio nurodyti pagrindai. Jeigu pasinaudoti savo teise apskųsti antstolio veiksmą Civilinio proceso kodekso XXXI skyriuje nustatyta tvarka proceso dalyviai nebeturi galimybės, tai netrukdo jiems, įvykus turto pardavimui, perdavimui, ginčyti ieškinio teisenos tvarka tokio pardavimo ar perdavimo akto Civilinio proceso kodekso 602 straipsnio numatytais pagrindais. Remdamasis tuo, kad išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nekilnojamas turtas adresu Tuskulėnų g. 1C-7, Vilniaus m., buvo praduotas pirmųjų varžytynių metu, vadinasi teismui nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų ypatingosios teisenos tvarka net jį ir patenkinus trūkumai nebūtų ištaisyti, nes varžytinės jau įvyko.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pripažintina, jog antstolė laikėsi įstatymuose nustatytų reikalavimų bei veikė teisėtai pagal įstatymų jai priskirtą kompetenciją jos neviršydama, todėl nenustačius antstolio veiksmuose įstatymų pažeidimų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 290 -291 straipsniais, 443 straipsniu, 510 straipsniu, 513 straipsniu,

nutaria:

P. Z. Z. skundo dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.