Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-09-28 · Civilinė byla Nr. 2-13021-868/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-09-28
Bylos Nr.
2-13021-868/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-08036-2021-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vanda Višnevska
Ieškovas
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariato
Atsakovas
J. P.
Advokatai
Gytis Gaurilčikas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-13021-868/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08036-2021-1Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska,sekretoriaujant Agnei Ūzaitei,

dalyvaujant ieškovo Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariato atstovui V. B.,

atsakovui J. P.,atsakovo J. P. atstovui advokato padėjėjui Gyčiui Gaurilčikui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui J. P. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo 7 266,59 Eur žalos atlyginimą.

Nurodė, kad 2019 m. vasario 23 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2–osios kuopos 1–ojo būrio vyriausiasis patrulis N. G. kartu su vyriausiuoju patruliu D. A., reaguodami į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus pranešimą dėl konflikto tarp neblaivaus sargo ir išvažiuojančių iš jo saugomos teritorijos asmenų, apie 18 val. 30 min., nuvyko į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, kad įvykio vietoje buvo akivaizdžiai neblaivus vyriškis (sklido stiprus alkoholio kvapas, nerišliai kalbėjo, svirduliavo), kaip vėliau nustatyta, J. P., kurį atvykęs teritorijos direktorius nušalino nuo darbo. Kadangi J. P. gyvena (duomenys neskelbtini), jis sutiko pernakvoti Vilniaus miesto nakvynės namuose „Sala“ (T. Kosciuškos g. 8, Vilniuje). Vežant J. P. į Vilniaus miesto nakvynės namus „Sala“ pastarasis sėdėdamas ant galinės sėdynės muistėsi, mojavo rankomis, bandė atidaryti automobilio dureles. Nurodė, kad vyriausiasis patrulis N. G. sėdėdamas šalia, laikė jį, mėgino nuraminti, tačiau vyriškis pradėjo priešintis, grumtynių metu ranka smogė N. G. į dešinę akį. Nuvykus į Vilniaus miesto nakvynės namus „Sala“, N. G. buvo suteikta pirmoji medicinos pagalba. J. P. agresyviai elgiantis ir toliau, nuspręsta jį pristatyti į Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą. Vežamas J. P. spyrė automobilį vairavusiam D. A., tačiau N. G. sugavus jo koją, porininkui pavyko išvengti smūgio į galvą. Vilniaus miesto antrajame policijos komisariate J. P. nustatytas 2.02 promilių girtumas, pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-07775-19 pagal nusikalstamos veikos požymius, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – B K) 286 straipsnį. Ieškovas pažymėjo, jog remiantis medicinos dokumentais nustatyta, kad, N. G. dėl dešinio peties skausmo 2019 m. vasario 24 d. 11.40 val. kreipėsi į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę ir paaiškino, kad 2019 m. vasario 23 d. 19 val. 30 min., tarnybos metu patempė dešinio peties sąnarį. Atlikus apžiūrą, N. G. nustatytas dešinio peties sąnario patempimas. Teigia, kad gydymą pareigūnas tęsė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centre (toliau – Medicinos centras), kur nuo 2019 m. vasario 24 d. iki 2019 m. gegužės 10 d., N. G. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas dėl nelaimingo atsitikimo darbe. Pažymėjo, jog tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad policijos pareigūnas N. G. 2019 m. vasario 23 d. sužalojimą patyrė atlikdamas tarnybines pareigas, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ir rizika jo sveikatai ar gyvybei. Ieškovas nurodė, kad sužeidimo (suluošinimo) sunkumo laipsnį nustato Vidaus reikalų ministerijos Centrinė medicinos ekspertizės komisija (toliau – CMEK) vadovaudamasi įvykio tarnyboje tyrimo dokumentais, analizuodama medicininius dokumentus, atlikdama fizinės ir psichikos sveikatos būklės medicininį, psichologinį tyrimą, o prireikus – pagal kitus dokumentus. CMEK nustatė, kad N. G. sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2019 m. vasario 23 d., priskiriamas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo. Po sveikatos sutrikdymo likę sveikatos pakitimai: judesiai pilnos apimties, bet skauda atvedus ranką į kūno nugarinę dalį. Taip pat CMEK nustatė, kad N. G. netinkamas tarnybai pagal II skiltį tinkamas pagal III skiltį ir nustatė rekomendacijos: šeimos gydytojo stebėjimas, atleisti nuo fizinių pratimų ir fizinių normatyvų laikymo 3 mėnesiams. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas vadovaudamasis Statuto 59 straipsnio 3 dalies 7 punktu, Kompensacijos dydžių nustatymo vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir kursantų lengvo sveikatos sutrikdymo atvejais tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. birželio 3 d. įsakymo Nr. 1V-504 redakcija), 3.3 p., Kompensacijų, mokėtinų pareigūno ar kursanto mirties ar sveikatos sutrikdymo atvejais, išmokėjimo ir jų išieškojimo iš žalą padariusio asmens policijos įstaigos, kuri išmokėjo kompensaciją, naudai tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 5-V-548 „Dėl Kompensacijų, mokėtinų pareigūno ar kursanto mirties ar sveikatos sutrikdymo atvejais, išmokėjimo ir jų išieškojimo iš žalą padariusio asmens policijos įstaigos, kuri išmokėjo kompensaciją, naudai tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. 5-V-668 redakcija) 8, 14 ir 15 punktais, atsižvelgdamas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. gegužės 24 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 10-IS3-57 „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2–osios kuopos 1–ojo būrio vyriausiojo patrulio N. G. sužalojimo tarnyboje“ ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos specializuotosios medicininės ekspertizės 2020 m. lapkričio 4 d. pažyma Nr. 2046 (sveikatos sutrikdymas priskirtas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo) pripažino, kad N. G. sužalojimą patyrė tarnybos metu, atlikdamas tarnybines pareigas ir nusprendė išmokėti N. G. 5,43 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Todėl Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas išmokėjęs valstybės lėšomis apdraustam policijos pareigūnui N. G. kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą padariusį asmenį.

Atsiliepimas

Atsakovas J. P. (toliau – atsakovas) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovas savo reikalavimą kildina iš faktinių aplinkybių, kurios buvo nustatytos nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. I-1782-865/2019, kurioje atsakovas buvo kaltinamas pagal BK 286 straipsnį. Minėtoje baudžiamojoje byloje be kita ko nustatyta, kad J. P. būdamas neblaivus ir vežamas į nakvynės namus policijos automobilyje grumtynių metu sužalojo policijos pareigūnui N. G. akį, tokiu būdu sukeldamas N. G. nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl šio fakto baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad J. P. atlygino žalą ir susitaikė su nukentėjusiuoju, o šiuo pagrindu J. P. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Atsakovas teigia, kad ieškovui negalėjo būti nežinoma minėtoje baudžiamojoje byloje esanti Specialisto išvada Nr. G 2753/2019O(01). Nepaisant to, ieškovas savo reikalavimą atsakovui grindžia būtent N. G. patirtos peties traumos faktu. Atsakovas savo nekaltumą dėl N. G. patirtos peties traumos grindžia ir įrodinėja Specialisto išvada Nr. G 2753/2019O(01), kurioje aiškiai konstatuota, kad N. G. peties trauma nėra susijusi su 2019 m. vasario 23 d. įvykiu, o tai reiškia, kad nėra niekaip susijusi su kokiais nors atsakovo teisėtais ar neteisėtais veiksmais. Atsakovas pažymėjo, kad pagal peržiūrėtą vaizdo įrašą galima daryti išvadą, kad abiejų pareigūnų veiksmai buvo neprofesionalūs, neproporcingi situacijai bei provokuojantys konfliktui. Atsakovo teigimu, ieškovas, be kita ko buvo nepakankamai rūpestingas ir apdairus, nepatikrino ir objektyviai neįvertino visų svarbių faktinių aplinkybių, susijusių su minimu 2019 m. vasario 23 d. įvykiu, todėl išmokėdamas 7 266,59 Eur dydžio kompensaciją N. G. prisiėmė šių išlaidų riziką. Atsakovas teigia, kad ieškovas neįrodė egzistuojant esminį deliktinės atsakomybės elementą – priežastinį ryšį, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 7 266,59 Eur yra atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti visiškai.

Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas prašė ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad policijos pareigūnas N. G. 2019 m. vasario 23 d. buvo sužalotas atlikdamas savo tarnybines pareigas. O būtent dėl atsakovo J. P. pasipriešinimo, kuomet atsakovas buvo vežamas į Vilniaus miesto nakvynės namus „Sala“ ir į policijos komisariatą, N. G. patyrė šiuos sužalojimus: poodinė kraujosruva dešinės akies voke ir dešinio peties sparno patempimas (S43.4). Dėl N. G. patirtų sužalojimų tarnybos metu ieškovas atliko tarnybinį patikrinimą, kuriuo metu nustatė, kad Vilniaus apskr. VPK KPV KPR 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis N. G. 2019 m. vasario 23 d. sužalojimą patyrė atlikdamas tarnybines pareigas, jo sveikatos sutrikdymas susijęs su didesniu pavojumi ir rizika sveikatai ir gyvybei (1 t., b. l. 11-15). Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisija (toliau – CMEK) 2020 m. lapkričio 04 d. priėmė sprendimą, kad yra fizinio veiksnio, įvykusio 2019 m. vasario 24 d., ir pareigūno sveikatos sutrikdymo tarpusavio ryšys. SMEK nustatė, kad sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2019 m. vasario 24 d., priskiriamas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikimo. Taip pat CMEK nustatė, kad po sveikatos sutrikimo yra likę sveikatos pakitimai: judesiai pilnos apimties, bet skauda atvedus ranką į kūno nugarinę dalį (1 t., b. l. 17). VPK viršininko 2020 m. lapkričio 6 d. įsakymu nuspręsta viršilai N. G. išmokėti 5,43 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją už sužalojimus, patirtus tarnybos metu (1 t., b. l. 8-9). N. G. 7 266,59 Eur sumą pervesta į jo asmeninę banko sąskaitą (1 t., b. l. 7).

Ieškovas, išmokėjęs policijos pareigūnui N. G. 7 266,59 Eur kompensaciją už sužalojimus, patirtus tarnybos metu, atsakovui reiškia regresinį reikalavimą.

Atsakovas su pateiktu ieškiniu visiškai nesutinka. Pirma, dėl to, kad, pagal atsakovą, nėra jokių neginčijamų ir objektyvių įrodymų, jog N. G. dėl atsakovo pasipriešinimo buvo sužalota (patempta) petys. Antra, atsakovas teigia, kad policijos pareigūnų veiksmai buvo neprofesionalūs, neproporcingi situacijai bei provokuojantys konfliktui, todėl atsakovas turi būti atleistas nuo civilinės atsakomybės CK 6.253 straipsnio 5 dalies pagrindu.

Deliktinės civilinės atsakomybės institutas grindžiamas ne tik visiško žalos atlyginimo nuostata (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), bet ir nuostata, kad niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų. Atsisakymas pripažinti valstybės regreso teisę reikalauti išmokėtų sumų atlyginimo iš kalto už valstybės pareigūno sužalojimą asmens šį principą neabejotinai pažeistų. Jeigu valstybė neįgytų regreso teisės į žalos padariusį asmenį, tai toks teisės normų aiškinimas ne tik neturėtų prevencinio efekto, bet ir galėtų skatinti asmenis atlikti neteisėtus veiksmus, nes jie nepatirtų jokių neigiamų padarinių dėl savo neteisėtų veiksmų. Kompensaciją iš valstybės gavęs policijos pareigūnas netenka teisės reikalauti žalos atlyginimo iš už žalą atsakingo asmens, nes visas jo teises įgyja kompensaciją išmokėjusi įstaiga (CK 6.113 straipsnis).

Tam, kad būtų pagrindas iš atsakovo priteisti ieškovui prašomą žalą reikia nustatyti civilinei atsakomybei kilti visas būtinas sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį bei kaltę (CK 6.245 – 6.249 straipsniai).

Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų

Byloje esantis įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nuosprendis baudž. byloje Nr. 1-1782-865/2019 patvirtina, kad atsakovas pasipriešino policijos pareigūnui, o būtent N. G., 2019 m. vasario 23 d. apie 19.30 val., kai buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir policijos pareigūnai ji vežė į Vilniaus miesto nakvynės namus „Sala“. Nuosprendyje nurodyta, kad atsakovas N. G. sudavė vieną smūgį į dešinę akį, dėl to N. G. nustatyta poodinė kraujosruva dešinės akies voke, ir N. G. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl įvykio atsakovo J. P. nusikalstama veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį (pasipriešinimas valstybės tarnautojui) (1 t., b. l. 56-61).

CMEK 2020 m. lapkričio 4 d. pažymoje Nr. 2046 nurodyta, kad tarp fizinio veiksnio, įvykusio 2019 m. vasario 24 d. ir pareigūno sveikatos sutrikdymo yra tarpusavio ryšys. Pareigūnui konstatuotas lengvo laipsnio sveikatos sutrikimas (1 t., b. l. 17). Duomenų, kad CMEK 2020 m. lapkričio 4 d. pažyma Nr. 2046 nuginčyta nėra.

Todėl teismas konstatuoja, kad J. P. neteisėti veiksmai yra neginčijamai nustatyti. Atsakovas pasipriešino policijos pareigūnui ir po pasipriešinimo policijos pareigūnui buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas bei lengvo laipsnio sveikatos sutrikimas.

Dėl žalos dydžio

Ieškovas išmokėjo N. G. 7 266,59 Eur dydžio kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo vykdant tarnybines pareigas. Ieškovas regreso tvarka prašo šią sumą priteisti. Byloje yra įrodymai, kaip ieškovas paskaičiavo nurodytą dydį. Dėl žalos dydžio ginčo tarp šalių nėra. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad žalos dydis paskaičiuotas neteisingai.

Ieškovas žalos dydį paskaičiavo remdamasis Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalies 7 punkto nuostata, pagal kurią esant lengvo sveikatos sutrikdymo atveju policijos pareigūnui mokamas nuo 1 iki 12 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Nagrinėjamos bylos atveju N. G. išmokėta 5,43 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Todėl teismas konstatuoja, kad priimant VPK 2020 m. lapkričio 6 d. Įsakymą buvo atsižvelgta į tai, kad N. G. buvo nustatytas lengvas sveikatos sutrikdymas bei sumokėtas ne maksimalus leistinas dydis, t. y. iki 12 mėn., tačiau ženkliai mažiau. Iš CMEK 2020 m. lapkričio 4 d. pažymos matyti, kad buvo tiriami policijos pareigūno kūno sužalojimai einant tarnybines pareigas ir nustatyta, kad policijos pareigūnui nustatytinas lengvo laipsnio sveikatos sutrikimas. Byloje nėra jokių duomenų, kad nežymus sveikatos sutrikimas reiškia mažesnį sveikatos sutrikimą nei lengvas sveikatos sutrikimas, taip pat nėra jokių duomenų, kad CMEK pažyma yra nuginčyta, todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje žalos dydis įrodytas.

Dėl priežastinio ryšio

Teisinis reglamentavimas numato, kad kai policijos pareigūnas patiria sužalojimus atlikdamas tarnybines pareigas, tai pagal Vidaus tarnybos statuto nuostatas jis gauna atitinkamo dydžio kompensaciją, atsižvelgiant į sužalojimo lygį. Byloje nustatyta, kad atsakovo veiksmuose buvo neteisėtų veiksmų, kuomet jis pasipriešino policijos pareigūnui, vykdančiam savo tarnybines pareigas, dėl to policijos pareigūnas patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą ir lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymą, tarp neteisėtų veiksmų ir susidariusios žalos yra priežastis ryšys.

Dėl atsakovo kaltės

Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas. Iš teismui pateikto nuosprendžio matyti, kad J. P. yra pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką pagal 286 straipsnį (pasipriešinimas valstybės tarnautojui), jo veiksmai baudžiamajame procese pasireiškė tiesiogine tyčia. Tačiau civiliniame procese vertindamas dėl atsakovo veiksmų atsiradusią žalą teismas negali vertintina, kad atsakovas tyčia siekė materialinės žalos padarymo. Todėl civiliniame procese teismas atsakovo veiksmus sprendžiant žalos atlyginimo klausimą atsakovo veiksmus vertina kaip atliktus dėl neatsargumo.

Dėl atsakovo atsikirtimų dalyje dėl kūno sužalojimo nebuvimo

Teismas pažymi, kad atsakovas nepagrįstai atsikerta, kad jeigu atsakovui nėra nustatyti nauji dešiniojo peties struktūrų sužalojimai, tai atsakovui nekyla pareiga dėl žalos atlyginimo. Byloje nėra jokių duomenų, kad nežymūs sveikatos sutrikimai neatitinka sąvokos lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymai. Be to, pažymėtina, kad ieškovas neprivalėjo vertinti baudžiamojoje byloje esančių įrodymų sprendžiant policijos pareigūnų sveikatos sužalojimo laipsnį. Sveikatos sužalojimo laipsnį nustato CMEK, kaip ir buvo nustatyta šiuo atveju.

Dėl ieškovo prašymo atleisti nuo atsakomybės dėl pareigūnų netinkamų veiksmų pagal CK 6.253 straipsnio 5 dalį.

CK 6.253 straipsnio 5 dalis numato civilinės atsakomybės netaikymą visiškai ar iš dalies, kai nukentėjęs asmuo yra pats kaltas.

Iš į bylą pateikto įsiteisėjusio nuosprendžio matyti, kad atsakovas pripažintas kaltu dėl tyčinio pasipriešinimo policijos pareigūnui, teismas tokį sprendimą priėmė įvertinęs visas aplinkybes, susijusias su nagrinėjamu įvykiu. Todėl teismas sprendžia, kad nėra jokio pagrindo iš naujo vertinti pareigūnų veiksmus kaip netinkamus. Iš pateikto į bylą vaizdo įrašo matyti, kad tikrai N. G. atsakovą porą kartu pavadino, pavartodamas neetiškus apibūdinimus. Tačiau byloje neginčijamai nustatyta, kad policijos pareigūnas vykdė savo tiesiogines pareigas ir privalėjo nugabenti stipriai apsvaigusi atsakovą į nakvynės namus „Sala“, vėliau – į policijos komisariatą. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje yra tik vaizdo įrašas, kai atsakovas buvo gabenamas į nakvynės namus „Sala“, tačiau nėra vaizdo įrašo, kai jis buvo gabenamas į policijos komisariatą. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad policijos pareigūnų veiksmus vertino ir policijos komisariato administracija, tačiau pažeidimų nenustatė. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas kreipėsi į policijos komisariatą, kad būtų įvertinti netinkami, pagal atsakovą, pareigūnų veiksmai.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad yra pagrindas iš atsakovo ieškovui priteisti 7 266,59 Eur žalos, tačiau teismas priteistos žalos dydį sumažina iki 1 000 Eur. Byloje nustatyta, kad atsakovas yra pensinio amžiaus, be to, turi neįgalumo pažymėjimą, jam yra nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad turi regėjimo negalią. Viena akimi mato tik 0,01, o kita – 0,02. Jis gauna 388 Eur pensijos bei 132 Eur pašalpos už invalidumą. Gyvena su žmona, kuri irgi gauna tik 346 Eur pensijos. Iš nekilnojamojo turto turi tik seną namą. Todėl CK 6.282 straipsnio 3 dalies pagrindu priteistina žalą mažintina iki 1 000 Eur. Ir ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovas byloje patyrė 200 Eur atstovavimo išlaidų. Tačiau nors ieškinys tenkintinas iš dalies, iš ieškovo atsakovui dalis atstovavimo išlaidų nepriteistina, nes priteistina žalos suma sumažinta CK 6.282 straipsnio pagrindu, o ne dėl to, kad ieškovas pareiškė nepagrįsta ieškinį.

Patenkinus ieškinį iš dalies iš atsakovo valstybei priteisiama 30 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais,

teismas nusprendė:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) žalos atlyginimo ieškovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, j. a. k. 191688326, naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 30 Eur (trisdešimt eurų) žyminio mokesčio valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Vanda Višnevska